Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Audata“ ieškinį atsakovui A. K. dėl administravimo išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. liepos 13 d.; atsakovui nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Atsakovui A. K. adresuoti ieškinio, jo priedų patvirtintos kopijos ir teismo pranešimas įteikti tinkamai, 2020 m. liepos 29 d. paskelbus teismo pranešimą dėl procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnio 1 dalis).

4. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai

5. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

6. Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio bei Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko esančių duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. spalio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-5822-562/2016, iškėlė UAB „Kokteilių baras“ bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė ieškovę UAB „Audata“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 22 d. Juridinių asmenų registro duomenimis, UAB „Kokteilių baras“ VĮ „Registrų centras“ įregistruota 2007 m. spalio 24 d., nuo 2013 m. sausio 2 d. iki bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovu buvo atsakovas A. K.. Atsakovas A. K. taip pat nuo 2013 m. sausio 2 d. iki 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo UAB „Kokteilių baras“ akcininkas“.

7. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. kovo 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-2527-562/2017, taikė BUAB „Kokteilių baras“ supaprastintą bankroto procesą; patvirtino BUAB „Kokteilių baras“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą pripažino BUAB „Kokteilių baras“ bankrutavusia bei likviduojama dėl bankroto, bei patvirtino supaprastintam bankroto procesui 1 947 EUR bankroto administravimo išlaidų sąmatą, reikalingą teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. 1 140 EUR administratoriaus atlyginimui, 200 EUR buhalterinėms paslaugoms, 150 EUR dokumentacijos archyvavimui, 30 EUR pašto išlaidoms, 30 EUR ryšio paslaugoms, 20 EUR kanceliarinėms išlaidoms, 150 EUR transporto išlaidoms (kurui), 1770 EUR informacijos apie bendrovę gavimą iš mokamų registrų bei 177 EUR kitoms nenumatytoms išlaidoms. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 3 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. eB2-2527-562/2017, nusprendė pripažinti įmonės veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro. Juridinių asmenų registro duomenimis, įmonė yra išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

8. Ieškinyje nurodoma, kad bankroto proceso metu administratorė (ieškovė) patyrė 805,35 EUR realias įmonės bankroto administravimo išlaidas (VĮ registrų centras (teisinio statuso keitimas), kuro išlaidos, archyvo paslaugos, buhalterinės apskaitos paslaugos, nuomos, ryšio, kanceliarinės ir interneto paslaugos). Šią aplinkybę patvirtina ieškovės į bylą pateikta 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija Nr. AUE 00179, 2018 m. birželio 30 d. PVM sąskaita faktūra Serija BE Nr. 00022, 2016 m. spalio 25 d. mokėjimo kvitas, 2016 m. gruodžio 11 d. mokėjimo kvitas, 2017 m. kovo 22 d. mokėjimo kvitas bei 2017 m. kovo 28 d. mokėjimo kvitas. Šios išlaidos ieškovei, kaip įmonės bankroto administratorei, nebuvo atlygintos. Bankroto proceso metu teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2527-562/2017 patvirtintas 1140 EUR bankroto administratorės atlyginimas taip pat nebuvo sumokėtas ieškovei.

9. Nagrinėjamu atveju, atlikus formalų įrodymų tyrimą, nustatyta, kad atsakovas A. K., kaip įmonės vadovas nesilaikė įstatyme nustatytos pareigos įmonei tapus nemokia laiku pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo ir taip apribojo galimybę tinkamai likviduoti įmonę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir yra atsakingas už ieškovės patirtus nuostolius, t. y. ieškovei, kaip bankroto administratorei, nesumokėtą administratorės atlyginimą (1140 EUR) ir patirtas administravimo išlaidas (805,35 EUR), viso 1945,35 EUR.

10. Kadangi tiek nurodytos bankroto bylos iškėlimo metu, tiek bankroto procesui administravimo išlaidų nustatymo metu, tiek faktiškai patirtų administravimo išlaidų metu galiojo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (iki 2019 m. gruodžio 31 d.), todėl nagrinėjamu atveju yra remiamasi būtent šio įstatymo nuostatomis, o ne Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo nuostatomis.

11. Pagal ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami. Remiantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 4 dalimi, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

12. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibūdinamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įstatymas kalba apie aplinkybių visumą: 1) įsipareigojimų nevykdymą, pasireiškiantį skolų nemokėjimu arba iš anksto apmokėtų darbų neatlikimu; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų santykį su įmonės turtu. Jeigu įmonė neatsiskaito su kreditoriais arba neturi turto, kurio verte pakankamai būtų padengtas įsipareigojimų vykdymas, tai jos ekonominė padėtis gali būti vertinama kaip nemokumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012; 2012-08-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2012).

13. Bendrovės vadovas, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, negu atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, ir dėl to kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau vertinant šios teisinės pareigos atsiradimo momentą taikytina ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apibrėžtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; 2015-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

14. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad kreditorius, įmokėjęs pagal šio straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostatas numatytą sumą, ar prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriui ar administratoriui atsako solidariai.

15. Teismas pažymi, kad tam, jog būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 straipsniai). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011; 2011-03-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2009-11-28 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-7-444/2009, kt.).

16. Nagrinėjamu atveju atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis) pasireiškė tuo, kad jis, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriais, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju laiku nesikreipus į teismą (pagal byloje esančius duomenis, įmonė nemokia tapo jau nuo 2008 m., dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei į Vilniaus apygardos teismą kreipėsi Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), o ne jos vadovas – atsakovas) ir tokiu būdu didinant kreditorinius įsiskolinimus, sumažėjo įmonės finansiniai ištekliai (CK 6.249 straipsnis), iš kurių būtų galima padengti bankroto administratoriaus atlyginimą bei patirtas administravimo lėšas.

17. Šiuo atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos – nuostolių, atsiradusių neapmokėjus bankroto administratoriaus atlyginimo bei administravimo išlaidų, egzistuoja priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovo atlikti veiksmai nesuderinami su CK 2.87 straipsnyje, Akcinių bendrovių įstatymo ir ĮBĮ nustatytomis juridinio asmens valdymo organo bei juridinio asmens dalyvio pareigomis. Atsakovo kaltė šiuo atveju yra preziumuojama (CK 6.248 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį, įrodymų, paneigiančių ieškinyje išdėstytas aplinkybes, nepateikė, t. y. kaltės prezumpcijos nepaneigė (CPK 178 straipsnis), todėl ieškovės ieškinys tenkintinas – priteisiant iš atsakovo ieškovei 1945,35 EUR administravimo išlaidų (įskaitant ir atlyginimo) (ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis, CK 6.246-6.249 straipsniai).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

18. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (1 945,35 EUR) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

19. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

20. Ieškovė nuo žyminio mokesčio yra atleista (CPK 83 straipsnis 1 dalis 8 punktas), todėl iš atsakovo valstybės naudai priteistina 44 EUR žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis)

21. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“; CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB “Audata” ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Audata“, j. a. k. 124199960, iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 945,32 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir 32 ct) administravimo išlaidų ir 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 945,32 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 44 EUR (keturiasdešimt keturis eurus) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.