Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

veikianti Panevėžio apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. O. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo T. T. ieškinį atsakovei R. O. dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo, motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo. Ieškovas prašo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų T. T. ir O. T. gyvenamąją vietą su tėvu T. T.; 2) priteisti iš atsakovės R. O. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams T. T. ir O. T., mokamą 327 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį iki bylos išnagrinėjimo, pervedant šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 d. į ieškovo T. T. nurodytą asmeninę sąskaitą banke, paskiriant vaiko tėvą T. T. šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise; 3) nustatyti laikiną vaikų motinos bendravimo su vaikais tvarką tokiomis sąlygomis – motina, norėdama susitikti su vaikais, ne vėliau, kaip prieš 3 (tris) dienas apie tai informuoja tėvą, ir šalys, atsižvelgdamos į vaikų norus, suderina motinos bendravimo su vaikais laiką ir vietą, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas; motina bendravimo su vaikais metu privalo užtikrinti nuotolinio vaikų ir tėvo bendravimo ryšį telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis; jei motinos bendravimo su vaikais metu vaikai suserga, susižeidžia ar pan., motina įsipareigoja nedelsiant informuoti apie tai tėvą, pateikdama jam visą informaciją apie susiklosčiusią situaciją, ir vaikai ligos ar susižeidimo atveju gydomi tėvo namuose jo gyvenamosios vietos adresu; motina, bendraudama su vaikais, privalo būti blaivi ir neapsvaigusi nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichoaktyviųjų ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes vaiko teisių apsaugos institucijos 2024 m. spalio 28 d. aktu nepilnamečiai vaikai perduoti tėvui ir nuo to laiko gyvena su tėvu, tėvas vaikus išlaiko vienas, vaikų motina jokio išlaikymo vaikams neteikia. Atsakovė nesiekia vaikų susigrąžinti, vaikai nenori bendrauti su motina, tačiau ieškovas neprieštarauja, kad vaikai bendrautų su motina, todėl prašo nustatyti laikiną motinos bendravimo su vaikais tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmai Švenčionyse 2025 m. birželio 3 d. nutartimi prašymą tenkino – taikė laikinąsias apsaugos priemones: šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su tėvu; priteisė iš vaikų motinos laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą 327 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė laikiną (iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo) motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: vaikų motina apie pageidavimą susitikti su vaikais ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoja vaikų tėvą ir šalys, atsižvelgdamos į vaikų norus bei interesus, suderina motinos bendravimo su vaikais laiką ir vietą, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas; motina bendravimo su vaikais metu užtikrina nuotolinį vaikų ir tėvo bendravimą telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis; motinos bendravimo su vaikais metu vaikams susirgus, susižeidus ar pan., motina nedelsdama apie tai informuoja vaikų tėvą, pateikdama jam visą informaciją apie situaciją, vaikus perduoda vaikų tėvui. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:

2.1. Nurodė, kad pareikštas ieškinys priimtas, ieškinyje išdėstyti teisiniai ir faktiniai argumentai, juos įvertinus preliminariai, sprendžiama, kad ieškovas tikėtinai pagrindžia savo reikalavimus ir nėra pagrindo išvadai, kad negalėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Taip pat, preliminariai įvertinus situaciją, nenustatyta, kad, taikant ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones, būtų padaryta žalos nepilnamečių vaikų interesams.

2.2. Nustatė, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024 m. spalio 28 d. šalių nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, perdavė vaikų tėvui, 2024 m. spalio 29 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir vaikų motinai nustatė rizikos veiksnį, taip pat nustatė vaikų teisių pažeidimus ir vaikų apsaugos poreikį, įvertino pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ir motinai rekomendavo psichologo ir priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas. Šalių vaikai iki šiol gyvena kartu su tėvu, todėl, siekiant išlaikyti esamos situacijos stabilumą, yra pagrindo laikinai, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, vaikų gyvenamąją vietą nustatyti kartu su tėvu.

2.3. Preliminariai vertino, kad vaikų išlaikymui yra būtinos ieškovo nurodomo dydžio – 327 Eur kiekvienam vaikui – periodinės išmokos. Pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, gautus iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, atsakovė dirba pagal darbo sutartį, šiuo metu byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti ieškovo prašomo laikino išlaikymo savo vaikams. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, į tai, kad laikinas išlaikymas būtinas siekiant užtikrinti, kad bylos nagrinėjimo teisme laikotarpiu būtų patenkinti bent minimalūs (būtinieji) nepilnamečių vaikų poreikiai, iš atsakovės nepilnamečiams vaikams priteisiamas laikinas išlaikymas, mokamas 327 Eur dydžio išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju skiriamas vaikų tėvas.

2.4. Pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nuspręsti apie šiuo metu nusistovėjusią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą ir vaiko teisių apsaugos institucijos išvados apie tai, ar šiuo metu atsakovės buities sąlygos atitinka vaikų interesus. Nesant objektyvių duomenų apie dabartinius šalių tarpusavio santykius, taip pat nesant vaiko teisių apsaugos institucijos specialistų išvados dėl šiuo metu atsakovės bendravimo su vaikais galimybių, šioje proceso stadijoje, siekiant nepažeisti nepilnamečių vaikų geriausių interesų ir siekiant, kad su vaikais būtų bendraujama tokiais būdais, forma ir laiku, kurie labiausiai atitiks vaikų poreikius, atsižvelgiant į jų amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir norus, yra pagrindo nustatyti ieškovo siūlomą atsakovės bendravimo su vaikais tvarką. Vertinta, kad dėl šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo nebus suvaržoma atsakovės teisė bendrauti su vaikais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Atsakovė (toliau – ir apeliantė) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 3 d. nutarties dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo panaikinti ir pakeisti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš vaikų tėvo laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams mokamą 327 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pervedant šias lėšas ne vėliau kaip einamojo mėnesio 5 d. į R. O. nurodytą asmeninę sąskaitą banke, paskiriant vaikų motiną šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

3.1. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatikrino, ar pagal Tarnybos pranešimą policijai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovei ir, jei buvo, tai kokia to tyrimo baigtis ir priimti procesiniai sprendimai. Mano, kad ši informacija turi didelę reikšmę ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, bet ir apskritai dėl paties pareikšto ieškovo ieškinio pagrįstumo.

3.2. Pažymi, kad 2025 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iasis skyrius priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl veikos mažareikšmiškumo, dėl įvykusio konflikto tarp apeliantės ir jos sūnaus, kurio metu apeliantė nesusivaldė ir jam pliaukštelėjo per skruostą, dėl papiktinusių sūnaus žodžių, kad ir jam priklauso namo dalis ir kad jis savo namo dalyje darys, ką nori.

3.3. Apeliantė mano, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimai negali būti vertinami kaip būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir juo labiau negali būti pagrindu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį Nr. e2A-2331-275/2021. Ta aplinkybė, kad nepilnamečiai vaikai buvo laikinai apgyvendinti su ieškovu, neeliminuoja ieškovo pareigos teikti vaikams išlaikymą pagal ankstesnę teismo nutartį.

3.4. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri yra gerokai išsamesnė ir aiškesnė negu ta, kurią siūlo iš naujo nustatyti ieškovas. Kadangi nepilnamečiai vaikai šiuo metu visiškai neišreiškia noro bendrauti su motina, šiuo atveju taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę yra visiškai beprasmiška, nes ji nesukelia ir nesukels jokių padarinių.

3.5. Mano, kad, atsižvelgiant į tai, jog pagal Tarnybos priimtus sprendimus nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta jau ir taip yra laikinai nustatyta su vaikų tėvu, tai reiškia, kad ši pirmosios instancijos teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė yra perteklinė ir visiškai netikslinga.

3.6. Nurodo, kad atsakovė viena pati šį ilgesnį laikotarpį fiziškai negalėtų užtikrinti ieškovo prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio, todėl, siekiant maksimaliai užtikrinti vaikų interesus, šiuo atveju yra būtina ir tikslinga skubiai pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo įpareigojant ieškovą iki galutinio teismo sprendimo ir įsiteisėjimo dienos teikti savo nepilnamečiams vaikams 327 Eur dydžio išlaikymą.

3.7. Nesutinka su teismo padaryta išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra galimybės spręsti apie šiuo metu nusistovėjusią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, nėra duomenų apie atsakovės gyvenamąją vietą ir vaiko teisių apsaugos institucijos išvados apie tai, ar šiuo metu atsakovės buities sąlygos atitinka vaikų interesus. Teismas neatsižvelgė į 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-233 l-275/2021 apie aiškiai nustatytą nusistovėjusią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką, visus byloje esančius duomenis apie atsakovės gyvenamąją vietą, buities sąlygas ir kitą bylai reikšmingą informaciją.

4. Ieškovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atskirojo skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:

4.1. Pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės netaikymo faktas nelemia laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ieškinio pagrįstumo.

4.2. Pažymi, kad aplinkybė, jog vaiko teisių pažeidimas yra atsitiktinis ir vienetinis, nepatvirtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinumo.

4.3. Nurodo, kad atsakovė nepateikė įrodymų, jog aplinkybės, nustatytos 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2331-275/2021, nepasikeitė.

4.4. Pažymi, kad buvo nustatytas vaiko teisių pažeidimas ir dėl to būtina imtis priemonių užtikrinti vaikų interesus.

4.5. Nurodo, kad aplinkybė, jog vaikų teisių pažeidimas yra atsitiktinis ir vienkartinis, nelemia Vaikų teisių tarnybos sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo.

4.6. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės yra būtinos ne tik užtikrinti būsimo teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir laikinai sureguliuoti ginčo situaciją.

4.7. Pažymi, kad netaikant laikinųjų apsaugos priemonių įvykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo būtų realiai neįmanoma ir taip būtų pažeisti geriausi vaikų interesai.

4.8. Nurodo, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nėra perteklinės, nes Vaikų teisių tarnybos sprendimai, kaip administraciniai sprendimai, negali visiškai pakeisti teismo funkcijos užtikrinti vaikų apsaugą teismo proceso metu.

4.9. Pažymi, kad laikinas vaikų motinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra būtinas, kad užtikrintų vaikų teisės į šeimos ryšius apsaugą.

4.10. Pažymi, kad laikino išlaikymo priteisimas užtikrina vaikų interesų patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų pateikimo

8. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2025 m. vasario 13 d. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), elektroninę susirašinėjimo su nepilnamečiais vaikais medžiagą, pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį, bankų sąskaitų išrašus, gimimo įrašus.

9. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

10. Dėl šios teisės normos taikymo kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

11. Nagrinėjamu atveju susipažinus su apeliantės pateiktais įrodymais nustatyta, kad atsakovė neturėjo galimybės pateikti su atskiruoju skundu teikiamų įrodymų, nes laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos atsakovei nepranešus ir nesuteikus galimybės pateikti atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas naujai pateiktus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2021 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas priėmė sprendimą Nr. 2-3-617/2021, kuriuo nutraukė šalių santuoką, nustatė nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vaikų motina (atsakove) jos gyvenamojoje vietoje, nustatė ieškovo bendravimo su vaikais tvarką, priteisė iš ieškovo vaikams išlaikymą turtu iki 2024 m. liepos 21 d. imtinai, o nuo 2024 liepos 21 d. – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, taip pat išlaikymo įsiskolinimą, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirdamas atsakovę. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo 2021m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismui apeliacinėje instancijoje priėmus nutartį Nr. e2A-2331-275/2021. 2024 m. spalio 28 d. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba (toliau – Tarnyba) priėmė Vaikų perdavimo tėvams ar kitiems jo (jų) atstovams pagal įstatymą vaiko situacijos vertinimo metu aktą Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo vaikai perduoti ieškovui. Nuo tada vaikai faktiškai gyvena su tėvu jo gyvenamosios vietos adresu. Ieškovas kreipėsi į teismą pareikšdamas ieškinį atsakovei dėl nepilnamečių vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo ir prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi ieškovo prašymą tenkino: šalių nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatė su tėvu; priteisė iš vaikų motinos laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, mokamą 327 Eur dydžio išmokomis kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo 2025 m. gegužės 22 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo; nustatė laikiną (iki byloje priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo) motinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką: vaikų motina apie pageidavimą susitikti su vaikais ne vėliau kaip prieš tris dienas informuoja vaikų tėvą ir šalys, atsižvelgdamos į vaikų norus bei interesus, suderina motinos bendravimo su vaikais laiką ir vietą, vaikų pasiėmimo ir grąžinimo sąlygas; motina bendravimo su vaikais metu užtikrina nuotolinį vaikų ir tėvo bendravimą telefonu ar kitomis telekomunikacijos priemonėmis; motinos bendravimo su vaikais metu vaikams susirgus, susižeidus ar pan., motina nedelsdama apie tai informuoja vaikų tėvą, pateikdama jam visą informaciją apie situaciją, vaikus perduoda vaikų tėvui.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

13. Apeliantė nesutikdamas su ginčijama nutartimi, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepatikrino, ar pagal Tarnybos pranešimą policijai dėl galimų vaiko teisių pažeidimų buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas atsakovei ir, jei buvo, tai kokia to tyrimo baigtis ir priimti procesiniai sprendimai. Mano, kad ši informacija turi didelę reikšmę ne tik dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, bet ir apskritai dėl paties pareikšto ieškovo ieškinio pagrįstumo, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas.

14. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Įvertinus byloje pateiktus duomenis, nustatyta, kad ieškovo reikalavimai yra pagrįsti daugeliu faktinių aplinkybių, o ne vien tik duomenimis apie galbūt atsakovei pradėtą ikiteisminį tyrimą. Duomenys apie šį tyrimą nurodyti tik kaip viena iš faktinių aplinkybių, galinti turėti reikšmingos įtakos šalių ginčui spręsti, tačiau ji nėra esminė ar lemianti reikalavimų pagrįstumą bei ginčo baigtį. Aplinkybė, kad ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir atsakovei nebuvo taikyta baudžiamoji atsakomybė, nepaneigia kitų aplinkybių, liudijančių iš esmės pasikeitusią situaciją dėl vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, egzistavimo, kurias ieškovas nurodė teismui.

15. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba 2024 m. spalio 28 d. šalių nepilnamečius vaikus, kurių gyvenamoji vieta teismo sprendimu buvo nustatyta su motina, perdavė vaikų tėvui, 2024 m. spalio 29 d. atliko vaikų situacijos vertinimą ir vaikų motinai nustatė rizikos veiksnį, taip pat nustatė vaikų teisių pažeidimus ir vaikų apsaugos poreikį, įvertino pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ir motinai rekomendavo psichologo ir priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas.

16. Apeliantė mano, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Vaiko situacijos vertinimo sprendimai negali būti vertinami kaip būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir juo labiau negali būti pagrindu pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2331-275/2021. Tokie apeliantės argumentai atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

17. Pažymėtina, kad vaiko teisių pažeidimas buvo nustatytas – smurtas prieš nepilnametį vaiką, to neginčijo ir pati atsakovė, apklausiama tiek vaikų teisių specialistų, tiek ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Taip pat specialistai įvertino ir vaikų apsaugos poreikį, įvertino pagalbos vaikui ir šeimai poreikį ir motinai rekomendavo psichologo ir priklausomybės ligų konsultanto konsultacijas dėl alkoholio vartojimo.

18. Kiekvienoje byloje, susijusioje su nepilnamečio vaiko interesais, turi būti vadovaujamasi vaiko geriausių interesų apsaugos principu. Todėl, kai nustatoma rizika vaiko saugumui, teismas privalo taikyti priemones, apsaugančias vaiką – net laikinai, kol byla nagrinėjama iš esmės. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba yra kompetentinga institucija, turinti įstatymų numatytą pareigą vertinti vaiko situaciją, nustatyti grėsmės vaikui lygį, teikti rekomendacijas dėl pagalbos šeimai ir vaikui. Todėl jų sprendimai nėra tik nuomonė, o ekspertinis vertinimas, kuris, kaip pripažįsta teismų praktika, gali būti vertinamas kaip objektyvus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

19. Atsižvelgiant į tai, kad Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nustatė vaiko teisių pažeidimą (smurtą prieš vaiką), pateikė rekomendacijas dėl pagalbos motinai (psichologo, priklausomybės ligų specialisto konsultacijos) ir įvertino vaikų apsaugos poreikį, šie duomenys negali būti ignoruojami. Tarnybos vertinimas yra pagrįstas specialistų tyrimu, vaikų ir suaugusiųjų apklausomis, todėl jis laikytinas objektyviu ir svarbiu įrodymu, leidžiančiu spręsti apie realią grėsmę vaikų gerovei. Tokios aplinkybės, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sudaro pagrindą taikyti laikinąją apsaugos priemonę – pakeisti vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvu, kuris yra pajėgus tuo metu užtikrinti jų saugumą ir stabilią aplinką.

20. Tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-2331-275/2021 vaikų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakove, dar nereiškia, jog pasikeitus svarbioms faktinėms aplinkybėms, susijusioms su vaikų gerove, jų gyvenamoji vieta negali būti pakeista ir nustatyta su kitu tėvu.

21. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog nors apeliantė atskiruoju skundu ir ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su tėvu, tačiau po atskirojo skundo pateikimo 2025 m. liepos 7 d. atsakovė pati pateikė priešieškinį, kurio vienu iš reikalavimų prašė pakeisti 2021 m. gegužės 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimo Nr. 2-3-617/2021 dalį dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir pagal nepilnamečių vaikų išreikštą norą, pageidavimą ir nuomonę nustatyti jų gyvenamąją vietą su jų tėvu. Taigi matyti, jog pati apeliantė vaikų norui apsigyventi su jų tėvu nebeprieštarauja.

22. Apeliantė taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas taip pat visiškai neatsižvelgė į anksčiau priimtą ir įsiteisėjusią teismo nutartimi nustatytą bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuri yra gerokai išsamesnė ir aiškesnė negu ta, kurią siūlo iš naujo nustatyti ieškovas. Kadangi nepilnamečiai vaikai šiuo metu visiškai neišreiškia noro bendrauti su motina, šiuo atveju taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę yra visiškai beprasmiška, nes ji nesukelia ir nesukels jokių padarinių.

23. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus vertina kaip nepagrįstus. Remiantis CK 3.174 straipsnio 4 d., 3.175 straipsnio 3 d. būtinoji sąlyga kreiptis į teismą dėl nustatytos vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo yra pasikeitusios aplinkybės. Teismų praktikoje pažymėta, kad bet kuris iš tėvų, esant svarbioms priežastims, dėl kurių negalima vykdyti teismo nutartimi patvirtintos bendravimo su vaikais tvarkos, t. y. konkrečiu joje įtvirtintu būdu, turi galimybę kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti kitokią bendravimo su vaikais tvarką nei teismo nustatyta. Tokį prašymą gali reikšti abi bylos šalys, t. y. tiek vaikų motina, tiek tėvas. Toks pakartotinis ieškinys nagrinėtinas ginčo teisenos tvarka, o jo pagrindu pradėtame procese nustačius įstatyme įtvirtintas sąlygas gali būti taikomos ir laikinosios apsaugos priemonės – nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-380-943/2021, 42 p.).

24. Kadangi būtinoji sąlyga kreiptis į teismą dėl nustatytos vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos pakeitimo yra pasikeitusios aplinkybės, taigi akivaizdu, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir turi vertinti naujai atsiradusias aplinkybes. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje pagrįstai nurodė, kad teismui yra reikalingi šią dieną aktualūs duomenys apie šiuo metu nusistovėjusią atsakovės bendravimo su vaikais tvarką bei jos gyvenamąją vietą ir Tarnybos išvada apie šiuo metu esančias apeliantės buities sąlygas ir jų atitiktį vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo praėjo 4 metai, o per juos daugelis aplinkybių gali pasikeisti iš esmės, todėl vertinti šią dieną neaktualius duomenis yra netikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai neatsižvelgė į 2021 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-2331-275/2021 nurodytas aplinkybes, nes jos šią dieną nebėra aktualios.

25. Apeliantė nurodo, kad atsakovė viena pati šį ilgesnį laikotarpį fiziškai negalėtų užtikrinti ieškovo prašomo priteisti laikino išlaikymo dydžio, todėl, siekiant maksimaliai užtikrinti vaikų interesus, šiuo atveju yra būtina ir tikslinga skubiai pakeisti laikinųjų apsaugos priemonių taikymą dėl laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo įpareigojant ieškovą iki galutinio teismo sprendimo ir įsiteisėjimo dienos teikti savo nepilnamečiams vaikams 327 Eur dydžio išlaikymą.

26. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip visiškai nepagrįstus. Sprendžiant dėl prašomos laikinosios apsaugos priemonės – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo – taikymo, tik preliminariai vertinami vaikų poreikiai ir vaikams reikalingo išlaikymo dydis, atsižvelgus į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus, kadangi, neišnagrinėjus bylos iš esmės, nėra galimybės tiksliai nustatyti nei realių vaikų poreikių, nei abiejų tėvų turtinės padėties. Pagal formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, priteisiant vaikams išlaikymą (net ir laikiną) pirmiausia atsižvelgiama į vaikų poreikius ir interesus, po to į tėvų turtinę padėtį. Priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, vienu iš orientacinių kriterijų yra minimalios mėnesinės algos dydis. Šia nuostata vadovaujamasi priteisiant tiek laikiną, tiek nuolatinį išlaikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013, 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21–22 p.).

27. Pažymėtina, kad, pagal suformuotą teismų praktiką, išlaikymas vaikui priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo, kol nėra paneigta prezumpcija, kad tėvas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tinkamai atlieka savo išlaikymo pareigą. Taigi išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Nors teisės normose tiesiogiai nėra nurodyta, jog vaikui skirtas išlaikymas gali būti priteisiamas tik iš skyrium gyvenančio tėvo ar motinos, tačiau toks teisės aiškinimas sistemiškai išplaukia iš vaikų ir tėvų turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų visumos, be to, atitinka susiformavusią teismų praktiką bei civiliniams teisiniams santykiams būdingą protingumo principą (CK 1.5 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2014). Vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimas yra pagrindas išlaikymo vaikui priteisimo klausimą spręsti pakartotinai ir priteisti išlaikymą iš tėvo (motinos), su kuriuo vaikas nebegyvena ir nėra jo išlaikomas (Kauno apygardos teismo 2014 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 169-480/2014). Taigi reikalauti išlaikymo vaikams turi teisę tas iš tėvų, su kuriuo vaikai nuolatos gyvena ir kurio yra išlaikomi, o šiuo atveju tai yra ieškovas.

28. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo priteisimą lemia tai, su kuriuo iš tėvų nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, ieškovas kartu su reikalavimu priteisti vaikų išlaikymą iš atsakovės yra pareiškęs reikalavimą pakeisti teismo sprendimu nustatytą vaikų nuolatinę gyvenamąją vietą ir nustatyti ją su tėvu, o kartu ir reikalavimą nustatyti naują bendravimo su vaikais tvarką. Šiuo atveju reikalavimai priteisti vaikų išlaikymą ir nustatyti naują bendravimo su vaikais tvarką yra išvestiniai iš reikalavimo pakeisti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su tėvu, todėl nagrinėtini kartu.

29. Teisė reikalauti išlaikymo atsiranda nuo to momento, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2011). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad vaikai nuo jų perdavimo tėvui su atsakove faktiškai negyvena, tai tęsiasi nuo 2024 m. spalio 28 d., taigi beveik metus laiko atsakovė vaikų neišlaiko (atsakovės pateikti banko sąskaitos išrašai įrodo tik 6 pavedimų atlikimą: 2024 m. gruodžio 3 d. pervesta abiem vaikams po 200,00 Eur, 2025 m. sausio 16 d. – po 100,00 Eur, o 2025 m. birželio 13 d. pervesta 100,00 Eur tik vienam iš vaikų). Taigi vaikai gyvena su tėvu ir yra jo išlaikomi, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną vaikų išlaikymą priteisė iš atsakovės.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

30. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius atskiruoju skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

31. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias teisės normas, todėl skundžiama nutartis yra teisėta ir jos panaikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų Švenčionyse 2025 m. birželio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.