- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-09-15
- Bylos Nr.
- eII-231-1082/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00178-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pareiškėjas
- R. M.
- Pažeidėjas
- R. M.
- Advokatai
- Povilas Rėklaitis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. M. (toliau – Pareiškėjas) atstovo advokato padėjėjo Povilo Rėklaičio skundą dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiamu Institucijos nutarimu R. M. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį 450 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. liepos 27 d. 22.35 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kuri yra atimta, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas skundu prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones – negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, pareiškėjui paskiriant 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Cituojant teismų praktiką skunde nurodoma, kad R. M. pripažįsta jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailisi, sutinka su paskirta bauda, tačiau nesutinka su jam paskirta administracinio poveikio priemone, nes ji yra per griežta. Nutarimą priėmusi vyriausioji tyrėja jį priėmė skubotai, formaliai, visiškai neįsigilinusi į aplinkybes ir R. M. asmenybę, o tai sąlygojo neteisingą įstatymo taikymą. Paaiškinant įvykio aplinkybes, skunde nurodyta, kad tą vakarą R. M. (duomenys neskelbtini) sergančiam mažamečiui vaikui skaudėjo ausį, prasidėjo stiprus ausies uždegimas, todėl buvo būtina nuvykti į budinčią vaistinę. Pasak Pareiškėjo, „Bolt“ vairuotojo išsikviesti nepavyko, visi buvo užimti, tad teko jam pačiam vairuoti automobilį dėl neatidėliotinos būtinybės. Tokio elgesio motyvas buvo ne siekis nepaisyti įstatymų, o poreikis užtikrinti šeimos nariui neatidėliotiną medicininę pagalbą ir tai turėtų būti pripažinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. R. M. taip pat mano, kad jo atveju susiklosčiusi gyvenimiška situacija leidžia daryti išvadą, jog padarytas administracinis nusižengimas ir jo pavojingumas yra mažesnis nei numatytas įstatyme už tai skiriamos baudos griežtumas, todėl tikslinga taikyti švelnesnę nuobaudą. Kaip papildomos svarbios aplinkybės nurodomos tai, kad Pareiškėjo šeimoje auga 2 su negalia nepilnamečiai vaikai, kurie reikalauja nuolatinės priežiūros ir reguliaraus vežiojimo į gydymo įstaigas, užsiėmimus, sanatorijas. Taip pat, pats R. M. yra tik iš dalies darbingas, jam nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumo lygis. Pareiškėjas dar rūpinasi ir savo sergančiu tėvu, kuriam dėl senatvės būtina nuolatinė priežiūra. Skunde taip pat nurodoma, kad R. M. yra vienintelis šeimoje galintis vairuoti ir faktiškai vienintelis, galintis užtikrinti šeimos narių su negalia judėjimą. Pareiškėjo teigimu, jo veiksmai neturėjo tokio nusižengimo pavojingumo lygio, nes važiavimas vyko nakties metu, kai eismo intensyvumas mažesnis, taip pat nebuvo nustatyti jokie kiti KET pažeidimai. R. M. dirba per 2 darbus, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neteistas, niekada nėra baustas administracine tvarka už analogiškus nusižengimus. Skunde taip pat nurodoma, kad vertinant minėtas aplinkybes sistemiškai, matyti, jog specialios teisės atėmimo sutrumpinimas arba visiškas netaikymas atitiktų ne tik R. M. bei jo šeimos interesus, bet ir viešąjį interesą.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į Pareiškėjo skundą nesutinka su pastarajame išdėstytu reikalavimu, mano, kad skundžiamas Institucijos 2025 m. liepos 29 d. nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai, apie kuriuos Pareiškėjas užsiminė pateiktame skunde, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 str. 6 d. aptariamas išimtines nuostatas. Administracinio nusižengimo padarymo metu R. M. turėjo 2 galiojančias administracines nuobaudas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo reikalavimą, prašė tenkinti skundą. Nurodė, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, taip pat neginčijo jam paskirtos baudos, teismui pateikti duomenys apie baudos sumokėjimą. R. M., paaiškindamas įvykio aplinkybes, nurodė, kad tuo metu, kai jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, žinojo, jog neturi teisės vairuoti, tačiau vairavo dėl vaiko gerovės. Minėtam vaikui yra nustatytas (duomenys neskelbtini), jis buvo neramus, reikėjo vaistų, taksi ar „Bolt“ pavežėjų išsikviesti nepavyko, todėl R. M. ryžosi pats vairuoti automobilį. Vaikui 11 metų ir tą vakarą jam labai skaudėjo ausis, pats tai parodė. Jau nebe pirmas kartas, kai jam skauda ausis. Kad reikia vaikui vaistų, nusprendė žmona. R. M. gyvena (duomenys neskelbtini)., o važiavo į budinčią vaistinę, esančią (duomenys neskelbtini), tačiau netyčia, susimaišęs, iš streso pasuko į (duomenys neskelbtini). Pasak Pareiškėjo, jis stresavo dėl to, kad vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Aišku buvo įtampa ir dėl to, kad vaikui skauda. Jokiais kitais reikalais jis nevažiavo. R. M. taip pat nurodė, kad norėjosi greičiau nuvažiuoti į budinčią vaistinę, važiuoti tiesiai degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis pasuko į (duomenys neskelbtini), kur šviesoforo nėra, galvojo bus greičiau važiuoti pro (duomenys neskelbtini), o skubėjo, nes vienintelė (duomenys neskelbtini) budinti vaistinė dirba tik iki 23 val. Vaistų nupirkti tą vakarą nebespėjo, kadangi buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Sekančią dieną vaiko būklė pagerėjo ir vaistų nebepirko, liepos 28 d., po įvykio, buvo išrašytas elektroninis receptas ir vėliau tuos vaistus nusipirko. Vaiko ausies skausmą tą vakarą bandė raminti natūraliais būdais, žolelėmis, ir vaikas visą naktį bei sekančią dieną prabuvo be vaistų, jų nebepirko. Pareiškėjo teigimu, jis į vaistinę važiavo be recepto, būtų prašęs bet kokių vaistų nuo ausies skausmo. Vaistų poreikis buvo būtinas, o daugiau niekas tuo pasirūpinti negalėjo. Bandė paprašyti draugo, kad pavežtų, tačiau vienas neatsiliepė, kitas buvo išvažiavęs. Pareiškėjo nuomone, yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sutrumpinti atėmimo teisės vairuoti transporto priemones terminą, kadangi neturint teisės vairuoti yra sunku, reikia į parduotuvę, tėvo sveikata pablogėjo, reikia jam pagalbos, vaikams taip pat reikia pas gydytojus. Kol turėjo teisę vairuoti transporto priemonės R. M. turėjo ir papildomą darbą, nes važiuodavo į (duomenys neskelbtini), iš kur parsivarydavo automobilius ir juos remontuodavo. Sutuoktinė D. M. nevairuoja ir niekada neturėjo teisės vairuoti, o jos sūnus, kuriam neužilgo bus 18 metų, dabar turi tik ketinimą pradėti laikytis teises.
R. M., atsakydamas į tikslinamuosius atstovo klausimus, nurodė, kad įvykio vakarą važiavo tik dėl vaiko sveikatos būklės, jei vaikui nebūtų skaudėję, nebūtų toks neramus, tai Pareiškėjas nebūtų ir važiavęs. Vaikas serga (duomenys neskelbtini) ir turi papildomu sveikatos problemų. Kas 3-4 mėnesius važiuoja į (duomenys neskelbtini) pas gydytojus ir jam keičiami akiniai, blogėja rega, nes galvoje yra auglys, kuris neoperuojamas, dėl jo prastėja ir klausa. Anksčiau taip pat būdavo ausies skausmų vaikui. Įvykio vakarą turimi vaistai jau buvo pasibaigusio galiojimo. Kai vaikui pradėjo skaudėti ausį, dar bandė jį raminti, tačiau nepadėjo ir teko važiuoti į vaistinę. Įvykio naktį vaikui skausmai užeidavo epizodiškai. Liepos 28 d. išrašytus antibiotikus vaikui pirko liepos 30 d., nes vaikui atsinaujino tas skausmas. Nuo namų iki vaistinės maždaug 2-3 km, pėsčiomis nebūtų spėjęs nueiti iki vaistinės. Pačiam R. M. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas iki pensijos dėl širdies ligų. Pareiškėjo tėtis vaikšto su lazdom, su pagalba, nes turi problemų su kelio sąnariu, laukia antros operacijos, todėl jam reikia padėti judėti. Šeimoje R. M. vienintelis vairuojantis. Sustabdžius policijos pareigūnams aplinkybių, kad važiuoja į vaistinę dėl vaiko, nepaaiškino, nes jie to neklausė ir pačiam dėl pasimetimo nekilo mintis tai paminėti. Sutuoktinė dirba (duomenys neskelbtini) slaugytojos padėjėja, turi medicininių žinių, nes pabaigusi kursus, todėl dėl vaistų pirkimo būtinybės vaikui buvo nuspręsta su žmona. R. M. patikslino, kad pasukęs į (duomenys neskelbtini) suprato, jog ne ten nusuko, iš karto neapsisuko, nes pamatė (duomenys neskelbtini) atvažiuojant policijos automobilį su švyturėliais, todėl sustojo jų praleisti ir posūkį į (duomenys neskelbtini) pravažiavo. Kodėl taip pasielgė negali atsakyti.
Šalies argumentai
D. M. posėdžio metu nurodė, kad R. M. yra jos sutuoktinis ir ji žinojo, jog vyras tam tikrą laikotarpį neturi teisės vairuoti, kadangi kaip tik tuo metu su vaikais reikėjo važiuoti į gydymo įstaigas įvairiuose miestuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ir tai buvo „ant jos pečių“. Šį klausimą išsprendė paprašydama savo draugų, bendradarbių pagalbos, taip pat, kiek leido galimybės, buvo naudotasi viešuoju transportu. Įvykio dieną sūnui A. pradėjo skaudėti ausį, jis turi negalią ir daug sveikatos problemų, tačiau pats duoda signalą kur jam skaudą. Vaikui nustatytas lėtinis ausų uždegimas. Tą kartą jis atsisakė namuose gerti turimus vaistus, nes dažniausiai jis prašo skystos konsistencijos vaistų arba guminukų. Tuo metu vaiko prašomu vaistu namuose neturėjo. Vaikas buvo labai neramus, piktas ir irzlus. Jis turi labai dideles baimes medikams, todėl vežti į ligoninę yra labai sudėtinga. Atsižvelgiant į situaciją ir neturint kitos išeities, vyras nusprendė nuvykti į budinčią vaistinę, kuri dirba iki 23 val. Taksi ir „Bolt“ pavežėją bandė išsikviesti maždaug 15-20 min. iki vaistinės uždarymo, tačiau neradus laisvų vairuotojų, vyras bandė pats vairuoti automobilį. Tuo metu buvo vėlus metas ir nebuvo kas galėtų pavežti iki vaistinės, be to, viena šeima, su kuria gerai sutaria, buvo išvykę ir dėl to nebuvo jokios galimybės kreiptis pagalbos. Vyras iš vaistinės turėjo parvežti kramtomo (duomenys neskelbtini), kuris būtų iki ryto numalšinęs skausmą ir būtų galima kreiptis į šeimos gydytoją. Vyras vaistų neparvežė, nes buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Tada teko priimti sprendimą ir bandyti išsisukti su tuo, ką turi, ir visi bandė paaiškinti vaikui, kad reikia išgerti vaistus tuos, kuriuos turi. Kitą dieną buvo susisiekta su šeimos gydytoja, kuri nurodė esant karščiavimui vartoti tą patį (duomenys neskelbtini) ir iš karto išrašė antibiotikus ateičiai. Tačiau pati gydytoja patarė dvi dienas tų antibiotikų nepirkti ir neduoti, tikintis, kad karščiavimas ir skausmas praeis, tai yra nurodė gerti vaistus nuo skausmo ir palaukti ar nepraeis, nes tai ne pirmas kartas. Šiaip visada namuose būna daug vaistų, tačiau tuo momentu buvo neapsižiūrėta, kad baigėsi kramtomi vaistai. Šeimoje vairuoja vienintelis sutuoktinis, jos sūnus, kuriam tuoj bus 18 m., negali laikytis teisių, nes jam nustatyta (duomenys neskelbtini) ir tik po metų laukia nauji tyrimai ir tada, jei tyrimai bus geri, jis galės laikytis teises. Sutuoktinio tėvas gyvena tame pačiame name ir juo rūpinasi ji su vyru, nes R. M. brolis nebendrauja nei su jos vyru, nei su tėvu.
D. M., atsakydama į tikslinamuosius atstovo klausimus nurodė, kad su gydytoja dėl receptinių vaistų išrašymo bendravo ji. D. M. iš dalies turi medicininių žinių. Remiantis vaiko sveikata, turimomis medicininėmis žiniomis ir darbo patirtimi (20 m. dirba ligoninėje) buvo priimtas sprendimas, kad reikia vaikui vaistų, šis sprendimas buvo priimtas pasitarus su vyru. D. M. taip pat paaiškino, kad sūnus A. bijo žmonių, taip pat turi šlapimo nelaikymą, todėl labai sunku vykti viešuoju transportu.
Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo. Gautas prašymas skundą nagrinėti institucijos atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas prašė tenkinti skundą.
Skundas netenkinamas.
Kaip matyti iš skundo turinio, Pareiškėjas paties nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymo fakto skundu iš esmės neginčija, kaip ir baudos už jį paskyrimo. Todėl teismas, be kita ko atsižvelgdamas ir į skundu formuluojamą prašymą, jo ribas, įvertinęs bylos duomenis ir išsamiau nepasisakydamas apie Pareiškėjo kaltę, tik konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra abejonių dėl R. M. skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuoto ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, jo kaltės bei veiksmų kvalifikavimo, taip pat Pareiškėjui paskirtos baudos tinkamo individualizavimo.
Žemesnės instancijos teismas
Iš skunde suformuluoto reikalavimo matyti, kad skundu iš esmės yra keliamas klausimas tik dėl Pareiškėjui paskirtos administracinio poveikio priemonės bei formuluojamas prašymas – pritaikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones – negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, Pareiškėjui paskiriant 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Būtent šiuo klausimu teismas iš esmės ir pasisako.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjui skundžiamu nutarimu inkriminuota ANK 424 straipsnio 4 dalis numato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones <...> užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų. To paties straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta administracinė nuobauda – bauda su privalomai taikytina administracinio poveikio priemone – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu. Tai reiškia, kad būtent už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą įstatymų leidėjas numatė imperatyvų įpareigojimą nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimančiai institucijai skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.
Iš skundžiamo Institucijos nutarimo matyti, kad Pareiškėjui už ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą buvo paskirta minimali bauda, taip pat paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam laikotarpiui. Pareiškėjas gi mano, kad šiuo atveju yra pagrindas jo atžvilgiu pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – atėmimą teisės vairuoti transporto priemones, paskiriant jam 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą arba administracinio poveikio priemonės visai neskirti. Tačiau teismas su tuo nesutinka ir konstatuoja, kad skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindu reikėtų tenkinti Pareiškėjo skundą ir keisti ginčijamą institucijos nutarimą skunde nurodomu pagrindu. Tokio pagrindo nesąlygoja ir Pareiškėjo teisme išsakyti teiginiai.
Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021). Paprastai išskirtinėmis aplinkybėmis, vertinamas veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-38-895/2019). Nesant tokių aplinkybių, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos negali būti taikomos.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad skundžiamu Institucijos nutarimu inkriminuotą administracinį nusižengimą R. M. padarė būdamas baustas administracine tvarka, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pažeidėjas prisipažino dėl administracinio nusižengimo padarymo ir nuoširdžiai gailėjosi), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos nagrinėjimo metu R. M. nurodė analogiškas automobilio vairavimo aplinkybes, kaip ir teisme, tai yra, kad važiavo vaikui pirkti vaistų esant būtinybei. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, skundžiamu Institucijos nutarimu R. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarymą buvo paskirta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam 6 mėnesių laikotarpiui. Teismo nuomone, skiriant R. M. minėtą administracinio poveikio priemonę, administracinių nuobaudų, administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklės nebuvo pažeistos. Tokią jam paskirtą administracinio poveikio priemonę laikyti per griežta ar neteisinga bei R. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį nebuvo ir nėra jokio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Pareiškėjas posėdžio metu nurodė, jog administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, padarė dėl neatidėliotinos būtinybės, t. y. dėl sūnaus ausies skausmo ir būtinybės jam nupirkti vaistų. Tačiau toliau, kaip matyti iš jo parodymų, seka prieštaravimai ir parodymų nenuoseklumas. Visų pirma pažymėtina dėl padaryto administracinio nusižengimo vietos. Pradžioje R. M. teisme nurodė, kad į (duomenys neskelbtini) (kuri neveda į budinčią vaistinę) pasuko iš streso ir įtampos. Tada R. M. teigė, kad norėjosi greičiau nuvažiuoti į budinčią vaistinę, važiuoti tiesiai degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis pasuko į (duomenys neskelbtini), kur šviesoforo nėra, galvojo bus greičiau važiuoti pro (duomenys neskelbtini). Tačiau vėlgi, jis nepasuko į (duomenys neskelbtini) ir policijos pareigūnų buvo sustabdytas ties (duomenys neskelbtini). Bandydamas paaiškinti šią aplinkybę, R. M. teisme nurodė, kad pasukęs į (duomenys neskelbtini) suprato, jog ne ten nusuko, iš karto neapsisuko, nes pamatė (duomenys neskelbtini) atvažiuojant policijos automobilį su švyturėliais, todėl sustojo jų praleisti ir posūkį į (duomenys neskelbtini) pravažiavo. Kodėl taip pasielgė, Pareiškėjas negalėjo atsakyti. Prieštaravimai matyti ir Pareiškėjo paaiškinimuose dėl vaistų. R. M. nurodė, kad jis važiavo į budinčią vaistinę paprašyti bet kokių vaistų nuo ausies skausmo, nes namuose turimi vaistai jau buvo pasibaigusio galiojimo. Tuo tarpu jo sutuoktinė D. M. nurodė, kad reikėjo vaistų nuo skausmo, tai yra kramtomo (duomenys neskelbtini), nes vaikas namuose turimą tabletę atsisakė gerti. Nurodytos aplinkybės, tai yra paminėti reikšmingi parodymų nenuoseklumai ir prieštaravimai, kelia pagrįstų abejonių dėl Pareiškėjo pateiktos versijos dėl jo vairavimo tikslo, nurodomos neatidėliotinos būtinybės bei liudija apie Pareiškėjo bei jo sutuoktinės bandymą klaidinti teismą, siekiant sušvelninti Pareiškėjo atsakomybę. Tokį teismo įsitikinimą sustiprina ir tas faktas, jog sutinkamai su Pareiškėjo ir jo sutuoktinės parodymais – jie dėl jų nurodomo vaiko ausies skausmo nei tądien, nei sekančią dieną nesikvietė medikų pagalbos bei vaistų dėl ausies skausmo nenusipirko, gi, teismo manymu, jei jų nurodoma situacija būtų buvusi reali, siekiant išvengti jos pasikartojimo ir neturint tinkamų vaistų, tėvai būtų suskubę jų įsigyti, kad turėti namuose.
Aukščiau paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo atveju Pareiškėjas sąmoningai nesilaikė jam paskirto draudimo vairuoti transporto priemones ir padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą ne dėl būtino reikalingumo.
Teismas pastebi, kad byloje esantys duomenys ir skunde nurodyti argumentai neįrodo jokių ypatingų, išskirtinių aplinkybių, dėl kurių administracinio poveikio priemonė Pareiškėjui turėtų būti neskiriama. Pareiškėjo atstovo skunde, o taip pat teismo posėdžio metu Pareiškėjo nurodytos aukščiau aptartos nusižengimo padarymo aplinkybės, atsakomybėn traukiamo asmens poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (vaikų neįgalumas, paties (duomenys neskelbtini) darbingumas ir pablogėjusi tėčio sveikata, kuris gyvena tame pačiame name), o taip pat kitos aplinkybės (prisipažinimas padarius administracinį nusižengimą, gailestis dėl to; paskirtos baudos sumokėjimas), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Akivaizdu, kad aplinkybės, susijusios su asmeniniais poreikiais, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant administracinį nusižengimą, tačiau tai jo nuo neatsakingo ir neteisėto elgesio nesulaikė, taigi kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam specialioji teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdienėje veikloje, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Be to, Pareiškėjui specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nustatytas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam terminui, įvertinus jo prisipažinimą ir gailėjimąsi, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, todėl ši nuobauda yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti nubaustojo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina ir tai, jog, kaip parodė Pareiškėjo sutuoktinė, R. M. praradus teisę vairuoti, tuo laikotarpiu vaikus reikėjo vežti į gydymo įstaigas įvairiuose miestuose ir šeima šį susisiekimo klausimą išsprendė paprašydama savo draugų, bendradarbių pagalbos, taip pat, kiek leido galimybės, buvo naudotasi viešuoju transportu. Taigi, teismo vertinimu, skunde nurodytos aplinkybės dėl Pareiškėjo asmenybės, šeimyninių aplinkybių bei negatyvių administracinio poveikio priemonės taikymo padarinių nėra išskirtinės ir nesudaro pagrindo minėtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – netaikymui ar švelninimui.
Skundą nagrinėjantis teismas atkreipia dėmesį, jog administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Pažymėtina, kad bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos, administracinio poveikio priemonės paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad Pareiškėjui skundžiamu nutarimu kartu su minimalia administracine nuobauda – bauda buvo paskirta ir administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas minimaliam ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytam 6 mėnesių laikotarpiui, teismas sprendžia, kad labiau švelninti R. M. Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę nėra teisinio pagrindo.
Taigi, nagrinėjamu atveju teismas, patikrinęs skundžiamą Institucijos nutarimą skundo ir bylos medžiagos apimtyje, daro išvadą, kad Institucijos atstovas, išsamiai ir nešališkai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai pripažino R. M. padarius jam inkriminuotą ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą bei pagrįstai paskyrė šio straipsnio sankcijoje numatytą baudą ir ANK 424 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę. Šiuo atveju skunde nurodytais motyvais taikyti Pareiškėjo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalį bei keisti skundžiamą institucijos nutarimą pagrindo nėra. Toks teismo sprendimas atitinka ir teismų praktiką (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-197-885/2025; Kauno apygardos teismo 2025 m. birželio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-178-634/2025, Panevėžio apygardos teismo 2025 m. rugpjūčio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. eAN2-114-958/2025 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. liepos 29 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą ir pareiškėjo R. M. atstovo advokato padėjėjo Povilo Rėklaičio skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.