- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-16
- Bylos Nr.
- eAN2-197-885/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00278-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Bartkus
- Pažeidėjas
- G. B.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Bartkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. (G. B.) (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria buvo netenkintas skundas dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2487-2025, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Institucijos 2025 m. sausio 29 d. nutarimu G. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 424 straipsnio 4 dalį už tai, kad jis, 2025 m. sausio 13 d. 16.05 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai jam atimta teisė vairuoti transporto priemones ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus; už šio administracinio nusižengimo padarymą G. B. buvo paskirta 540 Eur dydžio bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 8 mėnesiams.
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi atmetė G. B. skundą dėl Institucijos 2025 m. sausio 29 d. nutarimo.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei prašymai
3. Apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nutartį, paskiriant švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba administracinio poveikio priemonės neskirti.
3.1. Apeliantas nurodo, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, o teisė vairuoti jam yra reikalinga darbinės veiklos atlikimui, kadangi jo darbovietė yra toli nuo apelianto gyvenamosios vietos. Be to, apeliantas turi papildomą darbą ir negalėdamas vairuoti negalės suderinti savo darbinės veiklos, dėl ko turės išeiti iš darbo. Esant tokiai situacijai nukentės jo šeima, o naudotis viešuoju transportu ar pavėžėjo paslaugomis yra nepatogu bei brangu.
3.2. Pabrėžiama, kad apeliantas bus priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje, kas lems tam tikras išlaidas valstybei iki kol apeliantas atgaus teisę vairuoti. Dirbdamas apeliantas galėtų sukurti daugiau naudos valstybei, kadangi turėtų iš ko mokėti mokesčius. Be to, apeliantas aiškiai suvokia savo elgesio rezultatus ir pažeidimą vertina neigiamai.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą prašome skundžiamą nutartį palikti galioti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti. Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė visus skundo argumentus, pateikė aiškius ir motyvuotus atsakymus, o apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių motyvų, kodėl teismo išvados laikytinos nepagrįstomis. Vien tik G. B. nesutikimas su skundžiama nutartimi nesudaro pagrindo laikyti ja neteisėta ar nepagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo G. B. nesutinka su jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimo – terminu, dėl to apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina skundžiamos apylinkės teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
5. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde iš esmės neginčijama G. B. kaltė dėl ANK 424 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Dėl to, skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas plačiau tuo klausimu nepasisako, kadangi apeliantas nesutinka tik su administracinio poveikio priemonės terminu bei prašo paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskirti.
6. Kaip matyti iš Institucijos 2025 m. sausio 29 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-2487-2025, G. B. paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas 8 mėnesiams. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartimi G. B. skundas atmestas ir Institucijas 2025 m. sausio 29 d. nutarimas paliktas galioti nepakeistas, nekeičiant paskirtos administracinio poveikio priemonės.
7. ANK 424 straipsnio 7 dalyje yra numatyta tai, kad už ANK 424 straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą yra privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienerių metų.
8. ANK 22 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui. Administracinių nuobaudų paskirtis, vadovaujantis ANK 22 straipsnio 2 dalimi, yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, o taip pat ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis tam, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti arba apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus.
9. Administracinė nuobauda yra skiriama pagal ANK specialiosios dalies straipsnį, laikantis ANK bendrosios dalies nuostatų bei vadovaujantis teisės viršenybės, operatyvumo ir protingumo bei proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1-2 dalys). ANK bendrojoje dalyje nustatyta, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys yra parenkamos iš ANK specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Be to, ANK aiškiai ir konkrečiai nurodo specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymo kriterijus. ANK 34 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tai, jog asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar ją sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien tik atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, yra nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į šių aplinkybių kiekį ir reikšmingumą.
10. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir ją sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.
11. Visų pirma pažymėtina, kad dėl KET pažeidimų G. B. yra baudžiamas ne pirmą kartą. Kaip matyti iš 2025 m. vasario 24 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo, per paskutinius penkerius metus G. B. administracine tvarka baustas aštuonis kartus už administracinius nusižengimus, susijusius su transporto ir kelių ūkiu, paskirtos baudos yra sumokėtos. Nepaisant to, kad jo padaryti pažeidimai nėra šiurkštūs, šios aplinkybės parodo, jog apeliantas iš esmės nėra pavyzdingas vairuotojas. Vien tik tai, kad G. B. yra sumokėjęs jam paskirtas baudas bei teigia, jog paskirta administracinio poveikio priemonė neproporcingai apsunkins jo gyvenimą, iš esmės neleidžia nekreipti dėmesio į tai, kad KET nesilaikymas jį charakterizuoja neigiamai. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog G. B. akivaizdžiai žinojo tai, kad Institucijos 2024 m. rugsėjo 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje jam 4 mėnesiams buvo atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones iki 2025 m. kovo 12 d., tačiau apeliantas nekreipė dėmesio į šį faktą ir 2025 m. sausio 13 d. vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Šios aplinkybės taip pat paneigia apelianto argumentus, jog jis neigiamai vertina padarytą pažeidimą ir suvokia tokio savo elgesio pavojingumą, kadangi, kaip teisingai įvertino ir pirmosios instancijos teismas, nors jis prisipažino dėl padaryto nusižengimo, tačiau nuoširdžiai dėl jo nesigailėjo, bandydamas savo elgesį pateisinti darbinių reikalų sumetimais ir tuo, jog vairavo laikydamasis KET.
12. Papildomai pabrėžtina, kad apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, t. y., jog apeliantui teisė vairuoti transporto priemones yra būtina jo darbinių funkcijų atlikimui bei jo paaiškinimas, kad 2025 m. sausio 13 d. įvykis įvyko, nes jis dėl darbo neturėjo kitos išeities, neatsirado staiga ir iš niekur, o egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Apeliacinės instancijos teismui pateikiami tapatūs argumentai, susiję su apelianto darbine veikla, rodo, jog G. B. nėra linkęs kritiškai vertinti savo veiksmų ir yra įsitikinęs, jog būtinybė dirbti savaime sudaro pagrindą švelninti jo teisinę padėtį. Šiame kontekste pažymėtina, kad jam paskirtos administracinio poveikio priemonės terminas yra artimas ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytam vidurkiui, o įvertinus tai, jog nėra nustatytų jokių G. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nėra ir pagrindo vertinti, kad nustatytas administracinio poveikio priemonės terminas yra per ilgas ar kaip kitaip neadekvatus nagrinėjamoje situacijoje. Pastebėtina, kad apelianto argumentai iš esmės skirti sumenkinti jo padaryto teisės pažeidimo pavojingumą, jį teisinant darbinių funkcijų atlikimo būtinybe, bei siekiant kuo palankiau apibūdinti G. B. nurodant, jog išsaugodamas darbo vietą jis kurtų didesnę naudą valstybei. Vis dėlto administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, kurie neginčijamai pagrįstų, jog G. B. iš tikrųjų praras savo darbo vietą ir bus priverstas registruotis Užimtumo tarnyboje ar ieškoti kito darbo. Dėl to šie motyvai yra atmetami kaip nepagrįsti ir išimtinai deklaratyvaus pobūdžio. Vien tik tai, kad G. B. nurodytas aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo įvertintos kitaip, nei to tikėjosi apeliantas, savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog skundžiama nutartis yra neteisėta.
13. Papildomai pažymėtina, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas galimas tik išskirtiniais atvejais, t. y., nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas galėtų būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytas administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tokių aplinkybių G. B. atveju nenustatyta.
14. Įvertinus aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta tinkamai įvertinus visas bylos bei G. B. charakterizuojančias aplinkybes, todėl nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo šį procesinį sprendimą naikinti ar keisti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. balandžio 10 d. nutartį.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.