Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. P. (nuotoliniu būdu per ZOOM platformą),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2026 m. sausio 16 d. nutarimo Nr. 0239-ANR_N-16488-2026 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2026 m. sausio 16 d. nutarimu Nr. 0239-ANR_N-16488-2026 T. P. buvo nubaustas 535 Eur bauda dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 431 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, t.y. dėl to, kad jis būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė Administracinių nusižengimų kodekso 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu (2025 m. rugpjūčio 30 d. 20:15 nusižengimo (-ų) tipas (-ai) – Greičio viršijimas) valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjant skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, teismas patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad aptariamo reikalavimo įteikimas transporto priemonių savininkams (valdytojams) ar juridinio asmens vadovui, ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei pagal ANK 431 straipsnio 1-2 dalis kilti. Tai yra administracinio nusižengimo byloje įrodinėtina aplinkybė. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2AT-24-719/2024).

Šiuo atveju pagal Institucijos pateiktus duomenis matyti, kad el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra registruotas Juridinių asmenų registre juridinio asmens UAB „X“ kontaktinis adresas. Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde taip pat nurodė šį el. pašto adresą kaip savo asmeninį kontaktinį adresą. Teismo posėdyje jis paaiškino, kad tai jo naudojamas darbovietėje adresas. Skirtingai nei teigia skunde pareiškėjas, Institucija siekdama informuoti pareiškėją apie pareigą pateikti reikalaujamus duomenis apie įmonei priklausančią transporto priemonę valdžiusį vairuotoją, naudojo ir kitą ANK 573 straipsnyje numatytą pranešimo pateikimo būdą, kai pareiškėjas nereagavo į pirmus du pranešimus – siuntė registruotu paštu įmonės buveinės adresu – į pareiškėjo darbovietę. Todėl teismas konstatuoja, kad išsiuntus šiuo adresu pranešimus pateikti duomenis, o paskutinį pranešimą ir per paštą pareiškėjos darbovietės buveinės adresu nebuvo pažeistos nei ANK 573 straipsnio nuostatos, nei SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies reikalavimai. T. P. skunde piktinasi, kad Institucija pasirinko netinkamą dokumentų įteikimo būdą, tačiau iš esmės jis elgėsi pasyviai, neužtikrino, kad įmonei skirta korespondencija būtų perkaityta patikrinus el. pašto visus pogrupius ar ji būtų fiziškai pasiimta iš pašto skyriaus pagal Lietuvos pašto pranešimą. Kaip nurodė teismo posėdyje pareiškėjas, jie jau ne kartą yra susidūrę su problema, kad dalis policijos pranešimų dėl duomenų apie vairuotoją pateikimo patenka ne į įeinančių laiškų skyrelį, o į reklaminį, tad žinodamas, kad dėl įmonės veiklos pobūdžio tokių pranešimų srautas pastovus, turėjo suformuoti praktiką tikrinti ne tik inbox skyrių, bet ir tą, į kurį žino, kad gali kristi pranešimai. Pareiškėjas neneigia, kad minėtas el. pašto adresas (duomenys neskelbtini) yra naudojamas ir juo buvo gauti pranešimai, jie pateko į PROMOTIONS (reklaminį) aplanką. Jis traktuoja, kad pranešimai nebuvo gauti, kadangi jie nebuvo perskaityti. Tai, kad jie nebuvo perskaityti, nereiškia jų negavimo fakto. Jie atsirado įmonės veikiančioje ir aktyvioje pašto dėžutėje. Taip pat šiuo adresu buvo siunčiami ir teismo pranešimai dėl teismo posėdžio ir jie pareiškėjo buvo gauti, gavimas patvirtintas. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kad būtų buvusi susidariusi situacija, jog jis kaip vienintelis įmonės darbuotojas ir vadovas, nebūtų turėjęs objektyvios galimybės tikrinti šio el. pašto adreso (būtų buvęs nedarbingume ar išvykęs į komandiruotę, atostogavęs ir pan.). Teismas pažymi ir tai, kad gavęs administracinio nusižengimo protokolą, pareiškėjas Institucijai nenurodė, jog įmonė negavo 2025 m. rugsėjo 6 d., 30 d. ir 2025 m. spalio 17 d. pranešimų. Jis paaiškino, kad „Norime atkreipti Jūsų dėmesį, jog įmonė gavo virš 40 (keturiasdešimt) dokumentų, skirtų KET pažeidėjams nustatyti. Kadangi duomenų tiekėjas, kuris teikdavo duomenis apie vairuotojus, vairavusius transporto priemones, veiklos nebevykdo, įmonės vadovui yra itin keblu nustatyti pažeidėjus, padariusius KET pažeidimus“. Taigi duomenų nepateikimas buvo teisinamas dideliu tokių pranešimų srautu ir vidaus informacinių ryšių sutrikimais, o ne tuo, kad pranešimai buvo neperskaityti.

Pagal ANK 573 straipsnio 4 dalį šiame kodekse nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančiam asmeniui ar kitiems asmenims procesinį dokumentą per E. pristatymo sistemą, kai elektroninio pristatymo dėžutė yra aktyvi, elektroniniu paštu arba kitomis elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, kadangi Institucijos 2025 m. spalio 17 d. pranešimas Nr. 0239-ANR_PR-191385-2025 buvo išsiųstas UAB „X“ 2025 m. spalio 17 d., todėl bendrovės vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalėjo Institucijai per nustatytą terminą (iki 2025 m. spalio 27 d. imtinai) pateikti prašomus duomenis, o to nepadarius jiems gali būti taikomos atitinkamos priemonės. Būtent šis pranešimas dėl duomenų pateikimo buvo siųstas į pareiškėjui prieinamą bendrovės, tuo pačiu jo asmeninį el. pašto adresą, jis buvo gautas, taip pat siųstas į įmonės buveinę, bet pareiškėjas buvo nerūpestingas ir jo neskaitė, iš pašto siuntos neėmė.

Pažymėtina, kad UAB „X“, kaip Lietuvos Respublikoje veikiantis juridinis asmuo, ir T. P. kaip šios bendrovės vadovas, turėjo užtikrinti, kad visuose viešuose registruose, taip pat ir Juridinių asmenų registre, būtų nurodytas tinkamas, pasiekiamas, reguliariai tikrinamas el. paštas, o to nepadarius jiems pagrįstai kyla neigiami padariniai (Vilniaus apygardos teismo nutartys bylose Nr. AN2-232-468/2023, Nr. AN2-267-988/2023). Asmuo, viešajame registre nurodydamas savo el. pašto adresą, iš esmės patvirtina, kad šiuo el. paštu jis bus pasiekiamas. Tai reiškia, kad asmuo deklaravo turintis pastovią galimybę pasitikrinti elektroninį paštą ir įsipareigoja būti rūpestingas, priešingu atveju prisiima galimas neigiamas jam kilsiančias pasekmes. Ši aplinkybė suponuoja ir asmens pareigą tinkamai nustatyti el. paštą, kad pageidautini gauti el. laiškai nebūtų filtruojami ir patektų į „brukalų“ (SPAM) katalogą, taip pat rūpintis, kad el. pašto dėžutė nebūtų užpildyta, dėl ko el. laiškai nepasiektų adresato, arba adresatą pasiektų pavėluotai, juolab, kad pats asmuo prieš nurodydamas savo el. pašto adresą, yra laisvas pasirinkti el. pašto paslaugos tiekėją. Pareiškėjas, būdamas atsakingas už vadovaujamo juridinio asmenes duomenų teikimą Juridinių asmenų registrui, valstybės institucijoms, prisiima riziką, jog minėtuose registruose esančiais pašto ir elektroninio pašto adresais siųsti dokumentai laikomi tinkamai įteiktais (Kauno apygardos teismo nutartis Nr. AN2-91-919/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. AN2-188-1053/2023). Pažymėtina, kad administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, todėl įmonės vadovas privalo žinoti viešajame registre nurodytą jo vadovaujamos bendrovės elektroninio pašto adresą, tuo labiau, kad pats jį nurodė ir užtikrinti, kad jam būtų žinomi nurodytu elektroninio pašto adresu gaunami pranešimai (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. AN2-384-908/2020, Nr. AN2-243-988/2020). Tokiu atveju T. P. kaip įmonės vadovas turi pareigą pasirūpinti, kad įmonei į viešai deklaruotą įmonės el. paštą siunčiama korespondencija būtų perskaitoma, atitinkamai į ją reaguojama, kaip numato įstatymas. Tai ypač aktualu, nes bendrijos veiklos sritis – taksi paslaugos ir jos valdomi automobiliai nuolat yra naudojami asmenų, kurie tikėtina jais daro kelių eismo taisyklių pažeidimus. Aplaidus procesinių pareigų vykdymas negali būti pateisinama priežastimi netraukti administracinėn atsakomybėn.

Sistemiškai aiškinant ANK 431 straipsnio 1 dalies, 611 straipsnio 2 dalies, ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, už pranešime nustatytų duomenų pateikimą atsakingas juridinio asmens vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Kadangi šios įstatymo nuostatos įpareigoja reikalaujamą informaciją apie transporto priemonės valdytoją pateikti juridinio asmens vadovą, pats T. P. nenurodė, kad be jo UAB „X“ yra kitų atsakingų už duomenų pateikimą Kelių policijos valdybai asmenų, Institucija pagrįstai pripažino T. P. atsakingu už reikalaujamų duomenų apie transporto priemonę valdžiusį asmenį nepateikimą nusižengimą tiriančiai institucijai.

Iš administracinių nusižengimų registro nustatyta, kad T. P. 2023 m. balandžio 25 d. nutarimu buvo nubaustas pagal BK 431 straipsnio 1 dalį 520 Eur bauda (bauda sumokėta 2023 m. lapkričio 13 d.), 2025 m. vasario 13 d. nutarimu pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį 520 Eur bauda (bauda sumokėta 2025 m. liepos 29 d.). ANK 40 straipsnis nustato, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos, iki sueis vieni metai nuo administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės įvykdymo dienos, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai. Kadangi T. P. nuo 2025 m. vasario 13 d. nutarimo įsiteisėjimo nepraėjus metams įvykdė nagrinėjamą nusižengimą, todėl jo veika (neveikimas) teisingai kvalifikuota pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį.

Dėl paskirtos nuobaudos dydžio

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam paskirta nuobauda buvo individualizuota netinkamai, nes ji apie10 kartų viršija baudos ribas, nustatytas už ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą (kuris galimai buvo padarytas 2025 m. rugpjūčio 30 d. minėtu automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pirma, skundžiamu nutarimu pareiškėjas yra baudžiamas ne kaip vairuotojas, padaręs ANK 416 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą 2025 m. rugpjūčio 30 d., o kaip transporto priemonės valdytojo juridinio asmens vadovas, iki 2025 m. spalio 27 d. nevykdęs SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nustatytos transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigos pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį. Tai visiškai du atskiri ir savarankiški administraciniai nusižengimai, netapatūs pagal pavojingumą ir pobūdį, todėl jų sankcijos nėra lygiavertės. Nagrinėjamu pažeidimu iš esmės yra trukdoma Institucijai atlikti savo funkcijas – nustatyti administracinio nusižengimo tyrime reikšmingas aplinkybes – administracinėn atsakomybėn trauktiną subjektą, padariusį KET pažeidimą. ANK 431 straipsnio 2 dalyje sankcijos (baudos) ribas nustatė įstatymų leidėjas, ir Institucija, nustatydama skiriamos baudos dydį, yra ribojama ANK 34 straipsnyje nustatytų nuobaudos skyrimo taisyklių.

ANK 34 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pagal šio straipsnio 2 dalį, baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-4-2013,2AT-13-2013, 2AT-10-2014, 2AT-7-14-303/2017).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą nei konkretaus straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas yra išimtinis atvejis, kuris gali būti pagrįstas tik išskirtinėmis aplinkybėmis, nustačius visą jų kompleksą, rodantį, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016).

ANK 431 straipsnio 2 dalyje nustatyta bauda nuo keturių šimtų keturiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Sankcijos vidurkis yra penki šimtai dvidešimt eurų

Skiriant nuobaudą atsižvelgtina į tai, kad nebuvo nustatyta T. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Jam buvo paskirta sankcijoje numatytą vidurkį nežymiai viršijanti bauda. Vertinant, ar būtų pagrindas mažinti T. P. paskirtą baudą ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu, atsižvelgtina į pareiškėjo asmenybę. Tai jau yra penktas kartas, kai jis yra baudžiamas už analogišką administracinį nusižengimą per trejų metų laikotarpį, nusižengimo padarymo metu visos keturios ankstesnės nuobaudos galiojo. Jis turi galiojančių nuobaudų ir už kitokius KET pažeidimus. Akivaizdu, kad anksčiau skirtos baudos už ANK 431 straipsnyje numatytus nusižengimus įtakos pareiškėjo elgesiui nepadarė, todėl teismas vertina, kad šiuo atveju paskyrus mažesnę nei numatyta sankcijoje baudą, nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnio 2 dalyje numatyti nuobaudos skyrimo tikslai, o ypač prevencinis tikslas atgrasyti nuo administracinių nusižengimų darymo ir paveikti pareiškėją, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų.

Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuotina, kad T. P. pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs ANK 431 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, proceso pažeidimų nagrinėjant bylą nenustatyta, pareigūnas paskyrė nuobaudą, vadovaudamasis byloje surinktais dokumentais, nuobauda individualizuota tinkamai, todėl naikinti Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2026 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-16488-2026 pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 1 p., 4 d., 6 d., teismas

nutaria:

netenkinti pareiškėjo T. P. skundo ir palikti nepakeistą Policijos departamento prie VRM Kelių policijos valdybos 2026 m. sausio 16 d. nutarimą Nr. 0239-ANR_N-16488-2026.

Dėl nutarties per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skundas Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.