Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo K. J. J. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2011 pagal ieškovės UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovui K. J. J. dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus, taip pat Vilniaus apygardos teisme 2018-01-22 gautas apelianto prašymas dėl papildomų atskirojo skundo aplinkybių ir naujų įrodymų pateikimo. CPK 314 straipsnyje įvirtintas naujų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teisme ribojimas, kurio išimtys gali būti pateisinamos tik tuo, kad pirmosios instancijos teismas tam tikrus įrodymus atsisakė priimti ir tirti arba būtinybė pateikti šiuos naujus įrodymus atsirado vėliau, t. y. jau išnagrinėjus bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėtina, jog šiuo atveju apelianto naujai pateikti įrodymai galėjo ir turėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, todėl tokių naujų įrodymų priėmimas apeliacinėje instancijoje būtų vertintinas kaip prieštaraujantis CPK 314 straipsnyje nustatytam ribojimui bei proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principui. Taip pat susipažinus su 2018-01-22 pateiktu prašymu, darytina išvada, jog teikiamas procesinis dokumentas pagal savo turinį yra pateikto atskirojo skundo argumentų pildymas. Pagal CPK nuostatas papildyti apeliacinį (atskirąjį) skundą draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytais argumentais, atsisako priimti apelianto naujai pateiktą prašymą ir naujus įrodymus ir jais nesivadovauja (CPK 323, 314 straipsniai).Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.Kasacinis teismas formuodamas teismų praktiką, laikosi nuostatos, kad teisingumo vykdymas – išimtinė teismo teisė, ir, siekiant užtikrinti, kad teisingumas būtų vykdomas kruopščiai ir atidžiai, sukurta instancinė teismų sistema, kurios paskirtis – šalinti galimas žemesniųjų instancijų teismų klaidas, neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, ir taip apsaugoti asmens, visuomenės teises ir teisėtus interesus. Net ir po to, kai byla išnagrinėta ir šalių ginčas išspręstas instancine tvarka, gali atsirasti ar paaiškėti aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas suabejoti teismo sprendimu ar vykusio teismo proceso tinkamumu. Dėl to įstatymų leidėjas nustatė proceso atnaujinimo institutą, kuriuo siekiama to paties, kaip ir nustatant teismų sprendimų instancinės kontrolės mechanizmą (apeliaciją ir kasaciją), tikslo ir kuris taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t. y. instancinės teismų sistemos, būdais dėl to, kad šia tvarka pasinaudoti jau nebėra procesinės galimybės, arba šia tvarka naudojantis atitinkamų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių ištaisyti nepavyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą kasacine tvarka išnagrinėtose bylose yra pažymėjęs, kad proceso atnaujinimas negali būti naudojamas kaip priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti įsiteisėjusių teismų sprendimų vykdymą. Dėl šios priežasties, užtikrinant teismų pareigą neleisti, kad įrodinėjimo procesas būtų begalinis, ir siekiant pagrindinių civilinio proceso tikslų (CPK 2 straipsnis) – kaip galima greitesnio bylos užbaigimo, atkuriant teisinę taiką tarp šalių, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo (CPK 7 straipsnis), teismui yra svarbu atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą, nagrinėti prašymus atnaujinti procesą taip, kad tai nepavirstų pakartotiniu bylos nagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Generalinės prokuratūros prašymą atnaujinti procesą byloje Nr. 3K-3-647/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutuojanti AB „Statūna“ v. UAB ,,Parama“ ir kt. byloje Nr. 3K-7-57/2008; kt.). Proceso atnaujinimas galimas tik esant CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems konkretiems proceso atnaujinimo pagrindams, t. y. teisiškai reikšmingiems faktams, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas, peržiūrint bylą instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo 2007-06-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). Nurodyti proceso atnaujinimo instituto tikslai reikalauja, kad teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas taikytų ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Dėl to bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-843/2003; 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-265/2004).Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui K. J. J. dėl įsiskolinimo už šildymą ir karštą vandenį kartu su palūkanomis priteisimo, civilinės bylos Nr. 2-2835-101/2011. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu ieškovės ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo 21 008 Lt skolos ir palūkanų už šildymą ir karštą vandenį ir 915,74 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, jog atsakovas nuo 2000-08-01 iki 2011-01-31 vartojo centralizuotą šilumos energiją bei karštą vandenį savo buitinėms reikmėms, tačiau visiškai už ją nemokėjo, todėl susidarė 16 854,33 Lt skola su 4 153,67 Lt palūkanomis, viso 21 008 Lt suma, kurią priteisė iš atsakovo ieškovės naudai. Vilniaus apygardos teismas 2012-09-03 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-10-13 sprendimą pakeitė ir ieškovui UAB „Vilniaus energija“ iš atsakovo K. J. J. priteistą 21 008 Lt įsiskolinimo sumą už šildymą ir karštą vandenį kartu su palūkanomis sumažino iki 19 008 Lt; likusioje dalyje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą paliko nepakeistą. Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017-04-24 buvo gautas pareiškėjo K. J. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-06-14 nutartimi pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė, motyvuodamas tuo, kad pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Pareiškėjas K. J. J., nesutikdamas su minėta 2017-06-14 nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2011 CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo žinoma viešoje erdvėje pasirodžiusi informacija dėl Vilniaus miesto vartotojams, taip pat ir atsakovui, nepagrįstai užaukštintų šilumos ir karšto vandens kainų. Pareiškėjo teigimu, naujai paaiškėjusių aplinkybių visumą ir jų buvimą patvirtina Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-11-21 nutartis administracinėje byloje Nr. I-1584-463/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimas, bei Vilniaus apygardos administracinėje byloje Nr. I-4-561/2017 esančios aplinkybės, kuriose surinkti rašytiniai įrodymai turi esminę reikšmę ir svarbą išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-2835-101/2011 baigčiai.Pažymėtina, jog remiantis kasacinio teismo formuojama praktika dėl CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo, pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas, be kita ko, taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014).Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau apibrėžtus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2011, nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017-01-24 nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-2681-822/2016, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015-12-11 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. I-2731-426/2015, panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-316 „Dėl šilumos bazinės kainos dedamųjų uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“; panaikino Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-12-15 nutarimą Nr. 03-317 „Dėl karšto vandens kainos dedamųjų UAB „Vilniaus energija“; įpareigojo Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją iš naujo apskaičiuoti UAB „Vilniaus energija“ šilumos bazinės kainos ir karšto vandens kainos kintamosios dedamąsias ir minėtų kainų dedamąsias patvirtinti naujai priimtais nutarimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017-01-24 nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015-12-11 sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011-10-13 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-2835-101/2011, priteisė iš atsakovo (pareiškėjo) K. J. J. ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai įsiskolinimą už šildymą ir karštą vandenį, susidariusį nuo 2000-08-01 iki 2011-01-31. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog mokesčiai už laikotarpį iki 2007-06-30 buvo paskaičiuoti taikant nustatytus tarifus pagal Energetikos įstatymą, Vilniaus miesto savivaldybės valdybos 1998-02-26 sprendimu Nr. 329V ir 2001-03-29 sprendimu Nr. 535V patvirtintą tvarką, o už laikotarpį nuo 2007-07-01 paskaičiuoti pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą, taip pat pagal 2000-12-29 Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimą Nr. 193. Taigi, aukščiau minėtų administracinių teismų panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2010-12-15 nutarimai beveik per visą pareiškėjo įsiskolinimo susidarymo laikotarpį (2000-08-01 – 2011-01-31) net neegzistavo, jais nebuvo vadovautasi paskaičiuojant ir priteisiant iš pareiškėjo susidariusį įsiskolinimą. Pareiškėjas neįrodė, kad minėtose administracinėse bylose nustatytos aplinkybės apskritai turi kokią nors esminę reikšmę prašomai atnaujinti civilinei bylai bei, kad šios aplinkybės, jeigu jos būtų buvę žinomos nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2835-101/2011, būtų įtakoję kitokio sprendimo priėmimą. Pareiškėjas taip pat nepagrindė ir nenurodė, kokią esminę reikšmę išnagrinėtai civilinei bylai Nr. 2-2835-101/2011 turi kitose pareiškėjo nurodomose administracinėse bylose (Nr. I-3052-121/2011, Nr. I-1584-463/2017, Nr. I-4-561/2017) nustatytos aplinkybės.Kaip minėta, procesui pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktą atnaujinti yra būtinas aukščiau išdėstytų sąlygų visetas. Bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja proceso atnaujinimo aptariamu pagrindu galimybę. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas iš esmės nenurodė jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios egzistavo, bet nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu bei dėl kurių galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas, todėl procesas pareiškėjo prašymu negali būti atnaujintas. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas, manydamas, kad jam buvo padaryta žala, turi teisę savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus ginti pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Teismas sprendžia, kad kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-06-14 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.