- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-26
- Bylos Nr.
- I-4-561/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00772-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Jolita Rasiukevičienė, Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- K. J. J.
- Atsakovas
- Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolitos Rasiukevičienės ir Mildos Vainienės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo K. J. J. skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas K. J. J. su skundu, kurį vėliau patikslino, kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2011 m. vasario 1 d. raštą Nr. R2-158 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų“ (toliau – ir Raštas); 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Ginčų komisija) 2011 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011); 3) įpareigoti atsakovę Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad su priimtais tiek Komisijos, tiek Ginčų komisijos sprendimais nesutinka, pabrėždamas, kad priimti sprendimai neatitinka tokio pobūdžio aktams keliamų reikalavimų bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatų.
Pažymėjo, kad skunduose Komisijai yra nurodęs, kad Komisijos patvirtinti šilumos ir karšto vandens bazinių kainų dydžiai yra nepagrįstai dideli, todėl skunde kėlė esminį klausimą – šilumos energijos kainų peržiūrėjimą. Nurodė ir nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto dr. V. S. pateiktas išvadas administracinėje byloje Nr. I-108-189/2009. Pareiškėjo teigimu, Komisija privalėjo atlikti išsamų tyrimą, tačiau to neatliko. Komisija nesiaiškino šilumos kainų užaukštinimo priežasčių nuodugniai, neišreikalavo iš Vilniaus miesto savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos audito ataskaitų, nevertino Specialiųjų tyrimų tarnybos, Generalinės prokuratūros pažymų dėl SP AB „Vilniaus šilumos tinklai“ sutarties su Dalkia S.A; Valstybės kontrolės išvadų, Seimo kontrolieriaus išvadų, palikdama šilumos ir karšto vandens vartotojus įkaitais tiekėjams.
Pareiškėjo įsitikinimu, skunduose Komisijai išsamiai išdėstė keliamus klausimus, tačiau į tai atsižvelgta nebuvo. Skundžiamus Komisijos raštą bei Ginčų komisijos sprendimą vertino kaip formalų atsirašinėjimą, neatitinkančius teisės aktų reikalavimų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skunde ir patikslintame skunde išdėstytus argumentus ir prašė teismo skundą tenkinti visą. Papildomai pažymėjo, kad Komisijos prašė išnagrinėti skundą dėl nepagrįstai užaukštintų šilumos kainų, tačiau tai atlikta nebuvo.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į pareiškėjo skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad Komisija pagal kompetenciją išnagrinėjo pareiškėjo 2010 m. gruodžio 17 prašymą (toliau – ir Prašymas), persiųstą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos.
Paaiškino, kad Raštu pareiškėjui pranešė, kad dr. V. S., atlikdamas ekspertizę administracinėje byloje, nagrinėjo Komisijos 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. O3-76 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo UAB „Vilniaus energija“ (toliau – ir Nutarimas) nustatytas šilumos kainas. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-108-189/2009 konstatavo, jog Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, t. y. Komisijos nustatytos šilumos kainos atitiko teisės aktų, o taip pat ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41, reikalavimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi VAAT minėtą sprendimą paliko nepakeistą.
Nurodė, kad Komisija pareiškėjui pateikė objektyvius duomenis, patvirtinančius, kad UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainos nustatytos tinkamai ir vadovaujantis teisės aktais. Komisijos nuomone, pareiškėjo 2010 m. gruodžio 17 d. prašymas ta apimtimi, kuria pareiškėjas kėlė klausimą dėl šilumos energijos kainų taikymo Vilniaus mieste, yra išnagrinėtas pagal kompetenciją tinkamai, atsižvelgiant į pateiktą ir įstaigos disponuojamą informaciją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytus argumentus ir prašė teismo pareiškėjo skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2010 m. gruodžio 17 d. su prašymu kreipėsi į Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Vilniaus skyrių, prašydamas ištirti, ar UAB „Vilniaus energija“ šilumos pirkimo-pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju sąlygos atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus ir vartotojų interesus, sumažinti paslaugos (šilumos tiekimo) kainą, pakeisti, panaikinti ar nebetaikyti nesąžiningų sutarties sąlygų. Pareiškėjas nurodė, kad, atsižvelgiant į nepriklausomo energetikos reguliavimo eksperto dr. V. S. VAAT administracinėje byloje Nr. 1-108-189/2009 pateiktas išvadas, UAB „Vilniaus energija“ taikomos kainos yra tyčia užaukštintos (Ginčų komisijos byla, b. l. 12–13).
2010 m. gruodžio 22 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (toliau – ir Tarnyba) su raštu Nr. 4-10049 kreipėsi į Komisiją. Tarnyba informavo Komisiją apie pareiškėjo 2010 m. gruodžio 17 d. prašymą. Nurodė, kad Tarnybos funkcijas įtvirtina Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, jog Tarnyba vartotojų ginčų sprendimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų skundus, įstatymų nustatyta tvarka kontroliuoja sutarčių standartines sąlygas ir ginčija nesąžiningas vartojimo sutarčių sąlygas, taiko įstatymų nustatytas poveikio priemones, taip pat šio įstatymo nustatyta tvarka gina vartotojų viešąjį interesą ir kt. Tarnyba, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 12 straipsnio 2 dalimi, Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 12 straipsnio 2 dalies 1 punktu bei atsižvelgdama į 2010 m. gruodžio 17 d. pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, Komisijos prašė pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo prašyme keliamą klausimą dėl šilumos energijos kainų taikymo bei apie nagrinėjimo rezultatus informuoti pareiškėją ir Tarnybą (Ginčų komisijos byla, b. l. 11).
Komisija 2011 m. vasario 1 d. raštu Nr. R2-158 informavo pareiškėją ir Tarnybą, kad dr. V. S., atlikdamas ekspertizę administracinėje byloje, nagrinėjo Kontrolės komisijos 2008 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. O3-76 „Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ nustatytas šilumos kainas. VAAT 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-108-189/2009 konstatavo, jog Komisija, priimdama minėtą nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pagrindo nėra, t. y. Komisijos nustatytos šilumos kainos atitiko teisės aktų, o taip pat ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Kontrolės komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41, reikalavimus. LVAT 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi VAAT 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dėl šio sprendimo atmetė. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 3 punkto reikalavimais, šilumos tiekimo licencijos turėtojas UAB „Vilniaus energija“ privalo tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos kainų nustatymo metodika (t. 1, b. l. 21).
Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos Raštu su skundu kreipėsi į Ginčų Komisiją, prašydamas panaikinti Komisijos raštą ir įpareigoti Komisiją atlikti išsamų tyrimą (Ginčų komisijos byla, b. l.1–3).
Ginčų komisija 2011 m. kovo 14 d. priėmė sprendimą Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011), kuriuo pareiškėjo skundo netenkino (Ginčų komisijos byla, b. l. 50–51).
Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Rašto bei Ginčų komisijos sprendimo Nr. 3R-61 (AG-43/03-2011) teisėtumo bei pagrįstumo ir įpareigojimo Komisijai iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl šilumos energijos kainų taikymo.
Pareiškėjo teigimu, jo pateiktas prašymas nebuvo išsamiai išnagrinėtas, nebuvo vertintos visos nurodytos aplinkybės, todėl atsakovės ir Ginčų komisijos priimtus sprendimus pareiškėjas vertino kaip neatitinkančius teisės aktų nustatytų reikalavimų. Atsakovė tvirtino priešingai – pareiškėjo prašymą išnagrinėjo savo kompetencijos ribose ir pareiškėjo išdėstytu klausimu dėl šilumos energijos kainų pateikė motyvuotą, faktinėmis aplinkybėmis bei teisės aktų nuostatomis pagrįstą atsakymą.
Komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. 1747 (redakcija, galiojusi nuo 2007 m. vasario 23 d. iki 2012 m. birželio 22 d.) (toliau – ir Nuostatai) 5 punkte nustatyta, kad pagrindinis Komisijos uždavinys – prižiūrėti elektros energijos, gamtinių dujų, šilumos ir vandens ūkio rinkas įstatymų nustatyta tvarka. Vykdydama jai pavestą uždavinį, Komisija atlieka šias funkcijas: tvirtina valstybės reguliuojamų kainų nustatymo metodikas (Nuostatų 6.1 punktas); nustato valstybės reguliuojamų kainų viršutines ribas (Nuostatų 6.2 punktas); nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainodaros principus (Nuostatų 6.12 punktas); nustato centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo kainų, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu tarifų maksimalių dydžių skaičiavimo metodikas, prašymų suderinti naujas centralizuotos šilumos ir karšto vandens, šalto vandens tiekimo, nuotekų tvarkymo, keleivių vežimo kelių transportu reguliariaisiais reisais tolimojo susisiekimo maršrutais, vietinio susisiekimo traukiniais ir vidaus vandenų transportu kainas ar tarifus pateikimo ir nagrinėjimo tvarką (Nuostatų 6.13 punktas).
Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22d. nutarimu Nr. 875 „Dėl Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės“ (toliau – ir Taisyklės) (ginčui aktuali redakcija), 5 punkte nustatyta, kad prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į instituciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą; nustatytąja tvarka pateikti institucijos turimą informaciją; priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreiškiama institucijos valia; atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Taisyklių 10 punktas nustato, kad asmenų prašymai nagrinėjami pagal institucijos kompetenciją. Jeigu institucija, kuriai pateiktas prašymas, neįgaliota spręsti jame išdėstytų klausimų, ji ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje išsiunčia prašymą kompetentingai institucijai (pasilikdama prašymo kopiją) ir raštu praneša apie tai asmeniui, paaiškindama persiuntimo priežastis.
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad Tarnyba, gavusi pareiškėjo 2010 m. gruodžio 17 d. prašymą, 2010 m. gruodžio 22 d. su raštu Nr. 4-10049 kreipėsi į Komisiją pagal kompetenciją įvertinti pareiškėjo prašyme keliamą klausimą dėl šilumos energijos kainų taikymo. Pareiškėjas tiek savo prašyme, tiek skunde teismui teigė, kad, jo manymu, šilumos kainos yra nepagrįstai užaukštintos ir šiuos savo argumentus grindė nepriklausomo eksperto dr. V. S. 2009 m. birželio 29 d. išvadomis dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų, nustatytų Komisijos 2008 m. birželio 26 d. Nutarimu. Pažymėtina, jog pareiškėjas iš esmės ir prašė Komisijos įvertinti nustatytas šilumos kainas būtent minėtu Nutarimu.
Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2008 m. birželio 26 d. Komisijos Nutarimo, kuriuo buvo nustatytos šilumos kainos UAB „Vilniaus energija“, teisėtumas buvo tikrintas VAAT. Teismas 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-108-189/2009 konstatavo, jog Komisija, priimdama Nutarimą, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir jo naikinti pagrindo nėra, t. y. Komisijos nustatytos šilumos kainos atitiko teisės aktų, o taip pat ir Šilumos kainų nustatymo metodikos, patvirtintos Kontrolės komisijos 2008 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. O3-41, reikalavimus. LVAT 2010 m. gruodžio 22 d. nutartimi VAAT 2009 m. gruodžio 7 d. sprendimą paliko nepakeistą, o pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų skundus dėl šio sprendimo atmetė.
Iš skundžiamo Rašto turinio matyti, jog atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą dėl šilumos kainų taikymo, pagrįstai rėmėsi teismų sprendimais, nurodydama, kad vadovaujantis Šilumos ūkio įstatymo 30 straipsnio 13 dalies 3 punkto (redakcija galiojusi ginčo nagrinėjimo metu) reikalavimais, šilumos tiekimo licencijos turėtojas (UAB „Vilniaus energija“) privalo tiekti šilumą kainomis, kurios nustatytos vadovaujantis Komisijos patvirtinta Šilumos ir kainų nustatymo metodika.
Taisyklių 41 punkte nustatyta, kad atsakymai į prašymą parengiami atsižvelgiant į prašymo turinį. Kaip minėta, Komisijos buvo prašoma įvertinti pareiškėjo prašyme keliamą klausimą dėl šilumos energijos kainų taikymo. Teismo vertinimu, Komisija pareiškėjo prašymą išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, kurį pagrindė tiek faktinėmis, tiek teisės aktų nuostatomis.
Teismas daro išvadą, jog kiti pareiškėjo skunde keliami argumentai nėra teisiškai reikšmingi, kadangi, kaip minėta, pareiškėjas prašė įvertinti šilumos energijos kainų taikymą, todėl Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą tik minėtoje apimtyje, teisės aktų nuostatų nepažeidė.
Pasisakant dėl pareiškėjo argumento, jog skundžiamas Raštas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. LVAT savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnyje įtvirtintos nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą ir išanalizavęs teisinį reguliavimą, daro išvadą, kad ginčijamas Komisijos raštas bei Ginčų komisijos sprendimas yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) bei pakankamai motyvuoti, todėl yra teisėti ir pagrįsti, jų panaikinti dėl pareiškėjo skunde nurodytų ir kitų motyvų nėra teisinio pagrindo.
Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Komisiją iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą atliekant išsamų tyrimą šilumos ir karšto vandens kainų perskaičiavimui Vilniaus miesto gyventojams laikytinas išvestiniu iš reikalavimų panaikinti Komisijos ir Ginčų komisijos sprendimus. Teismui konstatavus Komisijos ir Ginčų komisijos sprendimų teisėtumą, atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas
nusprendė:
Pareiškėjo K. J. J. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.