- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2009-12-07
- Bylos Nr.
- I-108-189/2009
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan, Halina Zaikauskaitė, Bronius Januška
- Trečiasis asmuo
- J. A., D. Ž., G. R., V. J. K., Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, J. I., UAB „Vilniaus energija“, AB „Šilumos tinklai“, J.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Halinos Zaikauskaitės, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovėms Rasai Gudzinskaitei, Ingai Černiuk, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus energija“ atstovams Dovilei Greblikienei, Aleksandrui Sanikovui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. A., trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž., trečiajam suinteresuotam asmeniui G. R., trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. K., trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovei Giedrei Venckutei, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. I., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal Vilniaus miesto savivaldybės prašymą Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl nutarimo panaikinimo (tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Vilniaus energija“, AB „Šilumos tinklai“, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, J. I., G. R., V. J. K., D. Ž., J. A.).
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti 2008-06-26 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr.03-76 Dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus energija“ ir palikti galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-25 sprendimą Nr. 1-564. Paaiškino, kad 2005-03-01 UAB „Vilniaus energija“ prezidento įsakymu Nr. 118 nustatyta perskaičiuota vienanarė šilumos kaina antriems bazinės šilumos kainos galiojimo metams - 10,58 ct/kWh (gyventojams - 9,954 ct/kWh). Vienanarė perskaičiuota šilumos kaina tretiems bazinės šilumos kainos galiojimo metams - 12,78 ct/kWh (gyventojams - 12,305 ct/kWh) nustatyta 2006-05-29 UAB „Vilniaus energija“ prezidento įsakymu Nr. 175. Iki 2008-06-26 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimo Nr. 03-76 dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo UAB „Vilniaus energija“, vienanarė šilumos kaina - 14,76 ct/kWh (gyventojams -14,567 ct/kWh) buvo nustatyta 2007-05-21 UAB „Vilniaus energija“ prezidento įsakymu Nr. 237. Nustatytos kainos galiojo nuo 2007-07-01. 2008-03-27 raštu Nr. 012-08/367r „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos kainų perskaičiavimo“ UAB „Vilniaus energija“ Komisijai pateikė šilumos kainų perskaičiavimo projektą bei jo pagrindimą. Bendrovės perskaičiuota vienanarė šilumos kaina - 22,75 ct/kWh. Komisijai buvo pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-25 sprendimas Nr. 1-564 „Dėl UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekimo šilumos kainos nustatymo“, kuriuo nepritarta įmonės pateiktai perskaičiuotai šilumos kainai ir savivaldybės specialistams atlikus šilumos kainos perskaičiavimą nuspręsta nustatyti UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainą patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti - 16,451 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio. Tačiau Komisija 2008-06-26 nutarimu Nr. M3-76 dėl šilumos kainų vienašališko nustatymo UAB „Vilniaus energija“ (toliau - Nutarimas) nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-25 sprendimu Nr. 1-564 šilumos kaina nustatyta pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2007, Nr. 130-5259) 32 str. 2 d. nuostatas ir Šilumos kainų nustatymo metodikos (Žin., 2008, Nr. 35-1270) 53 p. bei jos XIII skyriaus nuostatas ir nutarė UAB „Vilniaus energija“ nuo 2008-08-01 vienašališkai nustatyti Nutarime nurodytas šilumos kainas. Komisijai priėmus Nutarimą buvo pažeisti įstatymų saugomi viešieji interesai ir Nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas iš esmės, kadangi savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.), o taip pat jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 89 str. 1 d. 3 p.). Skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojo šilumos kainų nustatymo metodika, kuri buvo patvirtinta 2008-03-15 Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 03-41 „Dėl šilumos kainų nustatymo metodikos“ (Žin. 2008, Nr. 35-1270, toliau - Šilumos kainų nustatymo metodika), pagal kurios 70 d. bendrame technologiniame šilumos ir elektros energijos gamybos cikle susidarančios šiluminės energijos gamybos sąnaudos atskiriamos vadovaujantis Kogeneracinių šilumos ir elektros energijos sąnaudų atkyrimo metodika. Tačiau Komisija vienašališkai perskaičiuodama šilumos kainas ir priimdama skundžiamą Nutarimą, neteisėtai vadovavosi kitu, detaliai teisės aktuose nereglamentuotu alternatyviuoju šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodu (Šilumos kainų nustatymo metodikos 70 d.), nors tuo pat metu galiojo Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimas Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika“ (Žin., 1997, Nr. 39-964), kurioje 6 skyriuje patvirtintas proporcinis kuro sąnaudų paskirstymas tarp elektros ir šilumos gamybos. Tokiu būdu nepagrįstai nustatyta didesnė, nei turėtų būti šilumos kaina. Šioje metodikoje kuro paskirstymas tarp elektros energijos ir šilumos energijos gamybos vykdomas proporciniu principu. UAB „Vilniaus energija“ yra bendras šilumos ir elektros energijos gamintojas, kurios pagrindinė veikla yra bendra šilumos ir elektros energijos gamyba. Taigi termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalo būti atliktas sąnaudų, kuro atskyrimas šilumos ir elektros energijos gamybai, kas užtikrina Šilumos įstatymo prioritetinio tikslo įgyvendinimą - mažiausiomis sąnaudomis užtikrinti patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams. Todėl, Komisija nepagrįstai perskaičiuodama šilumos kainą vadovavosi teisės aktuose nereglamentuotu alternatyviuoju šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodu ir nesivadovavo Nutarimo priėmimo metu galiojusia Komisijos dar 1997-03-27 priimtu nutarimu Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika“ (Žin., 1997, Nr. 39-964). Šilumos kainų nustatymo metodikos 70 dalyje įtvirtintas alternatyvaus šiluminės energijos gamybos atskyrimo metodas neužtikrina mažiausių sąnaudų, jis nėra reglamentuotas teisės aktuose ir tuo pačiu metu konkuruoja su galiojančiu Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimu Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika" kaip bendroji teisės norma specialiosios teisės normos atžvilgiu. Pagal anksčiau galiojusios 1997-03-27 Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos nutarimu Nr. 6 patvirtintos „Centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinosios metodikos“ (Žin., 1997, Nr. 32-802) 7 skyriaus 3 d. buvo numatyta, kad kuro sąnaudos šilumos ir elektros energijos gamybai termofikacinėse elektrinėse paskirstomos vadovaujantis Valstybinės energetinių išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimu Nr. 5 patvirtinta „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo šiluminėse elektrinėse savosioms reikmėms paskirstymo laikinąją metodika“, t.y. metodika, kuri galioja iki šiol ir užtikrina patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis, t.y. šis metodas buvo taikomas ankstesniais laikotarpiais nustatant šilumos kainas. Komisija 2004-02-17 nutarimu Nr. 03-22 nustatydama bazinę šilumos kainą, neteisingai įvertino kai kurias sąnaudas, todėl šilumos kaina buvo nustatyta didesnė negu turėtų būti. Komisija vienašališkai perskaičiuodama šilumos kainas UAB „Vilniaus energija" priklausančiose termofikacinėse (kogeneracinėse) elektrinėse privalėjo įvertinti sąnaudas, atskiriant kuro panaudojimą šilumos ir elektros energijos gamyboje, nes vadovaujantis Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimu Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika" kuro sąnaudos gaminant elektrą ir šilumą termofikacinėse turbinose yra mažesnės nei gaminant atskirai, t.y. nebuvo įvertintos elektros gamybos pajamos, išlaidos, kuras, gautas pelnas, neįvertinta, kad kogeneracinėse elektrinėse didelė dalis žmonių dirba gaminant elektros energija bei prižiūrint elektros gamybos įrenginius, todėl šios sąnaudos nepagrįstai buvo įtrauktos perskaičiuojant šilumos kainas. Kuro sąnaudos nepagrįstai ir neteisėtai prilygintos šilumai pagaminti katilinėse, nes gaminant elektros energiją kogeneracinėse elektrinėse šiluma yra kaip atliekinis produktas, kuris neišmetamas į orą ar nuleidžiamas į vandenį, o naudojama pastatų šildymui. Atlikus 2004 m. bazinės šilumos kainos perskaičiavimą termofikacinėse elektrinėse pagal Komisijos patvirtintą 1997-03-27 nutarimą Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika", kuro sąnaudos bazinėje šilumos kainoje sumažėjo 20,97 mln. Lt suma, todėl sumažėja ir šiluminės energijos kaina; atitinkamai perskaičiavus šilumos kainas 2005 - 2007 metais atitinkamai jos mažesnės nei buvo nustatytos. Be to, nutarimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. reikalavimų, pagal kuriuos individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.
Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, atsiliepimuose (b.l. 134-141, VII t., b.l. 136-142) prašo atmesti prašymą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad mažiausios sąnaudos - tai būtinos ir ekonomiškai pagrįstos sąnaudos, kurios atitiktų tiek vartotojų, tiek šilumos tiekimo įmonių interesus ir užtikrintų patikimą bei kokybišką šilumos tiekimą vartotojams. Kainos turi skatinti šilumos tiekimo įmones teikti paslaugas vartotojams tokiomis sąnaudomis, kurios turi būti ne tik ekonomiškai pagrįstos, tačiau ir įmanomai mažiausios. Pasikeitus aplinkybėms - t. y . ženkliai padidėjus gamtinių dujų kainai ir veikiant kitiems objektyviems veiksniams - įmanomos mažiausios sąnaudos didėja. Komisija vienašališkai nustatydama kainas UAB „Vilniaus energija" vadovavosi teisės aktų nuostatomis ir perskaičiuotos kainos yra ekonomiškai pagrįstos - tai yra, įmanomai mažiausios ir užtikrinančios Šilumos ūkio įstatyme numatytą vieną iš pagrindinių tikslų - patikimą ir kokybišką šilumos tiekimą šilumos vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Skundžiamu nutarimu šilumos kainos buvo perskaičiuojamos taikant bazinę kainą, o ne nustatoma nauja šilumos bazinė kaina. Vadovaujantis galiojančia Šilumos kainų nustatymo metodika, atliekant šilumos kainos perskaičiavimą nebuvo taikomas pelno koregavimas, nusidėvėjimo (amortizacijos) pokyčio koregavimo koeficientas, o infliacijos koregavimo koeficientas buvo skaičiuojamas taikant baziniam šilumos kainos galiojimo laikotarpiui Komisijos nustatytą efektyvumo didinimo koeficientą. UAB „Vilniaus energija" šilumos kainos perskaičiavimas atliktas vadovaujantis Šilumos kainų nustatymo metodika ir šilumos kaina perskaičiuota koreguojant bazinę šilumos kainą dėl infliacijos dydžio, kuro ir pirktos šilumos sąnaudų, realizuotos šilumos kiekio ir ataskaitinio laikotarpio kuro kainų pokyčio, o šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo koregavimas kainos perskaičiavimo metu Šilumos kainų nustatymo metodikoje nenumatytas. UAB „Vilniaus energija" bazinės šilumos kainos nustatytos 2004-02-17 Komisijos nutarimu Nr. 03-22 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų UAB „Vilniaus energija". Bazinės šilumos kainos įmonei nustatytos penkeriems metams ir galioja iki 2009-02-28. Komisija pagrįstai nesivadovavo Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo laikinąja metodika. Ši metodika buvo skirta papildyti tuo metu taikomą šiluminių elektrinių kuro sąnaudų skaičiavimo metodiką, tam, kad atskirtų kai kurias produkcijos ir paslaugų rūšis nuo pagrindinių gamybos rūšių, t. y. nuo elektros energijos gamybos ir šiluminės energijos gamybos. Net ir nustatinėdama bazines kainas pasibaigus bazinės kainos taikymo laikotarpiui, Komisija negalėjo ir negalėtų remtis Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo laikinąja metodika dėl to, kad Komisija 1997-03-27 patvirtino dvi metodikas: nutarimu Nr. 6 (Žin., 1997, Nr. 32-802, negalioja nuo 2003-07-26) - Centralizuotos šilumos kainos nustatymo laikinąją metodiką bei nutarimu Nr. 5 - Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo laikinąją metodiką. Šie yra skirti vienas kito įgyvendinimui bei yra laikinai galiojantys. 1997-03-27 nutarimu Nr. 6 patvirtinta Centralizuotos šilumos kainos nustatymo laikinoji metodika neteko galios 2003-07-26. Nuo šios datos Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika naudojama tik savosioms reikmėms suvartotos šiluminės ir elektros energijos skaičiavimams. Įsigaliojus naujai Šilumos ūkio įstatymo redakcijai, Komisija 2008-03-15 nutarimu Nr. 03-41 patvirtino naują Šilumos kainų nustatymo metodiką. Pareiškėjos minimos Sąnaudų savosioms reikmėms paskirstymo laikinosios metodikos taikymas perskaičiuojant kainas prieštarautų aukštesnės galios teisės aktams. Nustatant bazines šilumos kainas UAB „Vilniaus energija", kuro sąnaudos tarp elektros ir šilumos buvo padalintos vadovaujantis fizikiniu metodu. Šio metodo taikymas neprieštarauja nuo 2008-03-28 galiojančios Šilumos kainų nustatymo metodikos 70 p. nuostatoms. Komisija negalėjo patvirtinti nepakitusios šilumos kainos UAB „Vilniaus energija", nenusižengdama šiuo metu galiojančiai Šilumos kainų nustatymo metodikai. Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą objektyviai įvertino visas aplinkybes, vadovavosi Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 p. įtvirtinto objektyvumo principu. Skundžiamas nutarimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 str. numatytus pagrindinius reikalavimus: jame konstatuota, kokius teisės aktus pažeidė Vilniaus miesto savivaldybės taryba, kokiu pagrindu vienašališkai buvo nustatyta šilumos kaina, nurodytos jo priėmimo priežastys, aiškiai nurodyti atitinkami faktai (perskaičiuotos kainos) ir įstatyminis pagrindas bei argumentacija. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-01-13 nutartimi skirtos ekspertizės akte pateikti skaičiavimai, atlikti vadovaujantis neįteisintais sąnaudų paskirstymo metodais, vertinti tik kaip teorinis modelis, tačiau nelaikytini įrodymais Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 str. prasme. Ekspertizės akte pateikti atsakymai į eksperto vertinimui pateiktus klausimus yra skirti ekonominiam tikslingumui įvertinti. Ekspertizės akte ekspertas prieštarauja pats sau, nes iš pradžių nurodęs, kad šilumos kainų ekonominių rodiklių nustatymas yra išimtinė Komisijos diskrecija, vėliau ekspertizės akte teigia, kad Komisija turėjo atsižvelgti į pareiškėjo 2008-06-25 sprendimą Nr. 1-564. Tačiau Komisija, priimdama skundžiamą nutarimą veikė pagal teisės aktų jai suteiktą kompetenciją ir savo diskrecijos ribose. Be to, bazinių šilumos kainų skaičiavimas skiriasi nuo šių kainų perskaičiavimo ir yra savarankiški procesai, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, priimami atskiri Komisijos sprendimai. Nuo UAB „Vilniaus energija“ bazinių šilumos kainų nustatymo iki skundžiamo nutarimo priėmimo praėjo 4 metai. Tai reiškia, kad 4 metus Komisijos nustatytos bazinės šilumos kainos galiojo ir buvo laikomos teisėtomis. Pareiškėja Komisijos nutarimo, kuriuo buvo nustatytos bazinės šilumos kainos UAB „Vilniaus energija“ teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neskundė, todėl vertinti jau nustatytų bazinių kainų pagrįstumą ir teisėtumą nėra jokio teisinio pagrindo. Tuo tarpu nagrinėjamos bylos objektas – skundžiamas Komisijos nutarimas, kuriuo nustatytos perskaičiuotos šilumos kainos. Skaičiuojant UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamas šilumos kainas, taikytini galiojantys teisės aktai, nustatantys teisinių santykių subjektams imperatyvius įpareigojimus, o eksperto pateikti argumentai, kad UAB „Vilniaus energija“ kainos nustatytos atsižvelgiant į nuomos sutartį gali būti vertinami tik tiek, kiek nuomos sutarties sąlygos neprieštarauja Šilumos ūkio ir kitų teisės aktų reikalavimams. Sąnaudų paskirstymą tarp elektros ir šilumos veiklų reglamentavo ne tik Šilumos kainų nustatymo metodika (toliau – Metodika), bet ir Komisijos 2004-07-29 nutarimu Nr. O3-84 patvirtintos Elektros energijos supirkimo kainos iš bendrų šilumos ir elektros energijos gamintojų reguliavimo taisyklės. Skirstydama sąnaudas tarp veiklų, Komisija turėjo atsižvelgti į abiejų dokumentų reikalavimus. Ekspertizės akte atlikti skaičiavimai nepaneigia Komisijos priimto skundžiamo nutarimo teisėtumo. Ekspertizės akte pateikti atsakymai pagrįsti ne faktinių aplinkybių vertinimu bei konkrečiais skaičiavimais, o teoriniais samprotavimais, tai reiškia, kad ekspertizės akte pateikti duomenys neįrodo, kad Komisijos atlikta kiekybinė ir kokybinė AB „Vilniaus energija“ pateiktų skaičiavimų analizė buvo klaidinga.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovės su prašymu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad šilumos kainų skaičiavimo taisyklės nustatytos Šilumos ūkio įstatyme bei Komisijos patvirtintoje Metodikoje. Vadovaudamasi įstatymu bei metodika Komisija nustato bazines kainas. Bazinės kainos – tai faktiškai fiksuoti dydžiai, kurie neturi kisti visą jų galiojimo laikotarpį, t.y. tris ar penkis metus. Tiek įmonė, kuriai nustatoma kaina, tiek šilumos vartotojai turi teisėtą lūkestį, kad šios kainos nesikeis visą jų galiojimo laikotarpį. Bazinių kainų galiojimo laikotarpiu nei sąnaudų struktūra, nei atskiri rodikliai nekeičiami. Šilumos kainos yra kasmet perskaičiuojamos. Šių skaičiavimų tikslas – įvertinti objektyvius, nuo įmonės veiklos nepriklausančius pokyčius, įtakojančius įmonės sąnaudas. Tai reiškia, kad šilumos kainų perskaičiavimo metu pakartotinas sąnaudų atskyrimas negali būti taikomas, todėl Ekspertizės akte pateikiamos išvados, kad Komisija turėjo taikyti pareiškėjos siūlytą sąnaudų atskyrimo metodą šilumos kainų perskaičiavimo metu, yra nepagrįstos ir klaidingos. Pareiškėja neskundžia bazinių kainų nustatymo metu taikyto sąnaudų atskyrimo metodo, o reikalauja taikyti naują sąnaudų paskirstymo metodą perskaičiuojant šilumos kainas, t.y. dar nepasibaigus bazinių kainų galiojimo laikotarpiui. Toks reikalavimas pažeidžia teisėtus vartotojų bei įmonės lūkesčius. Be to, ekspertas taip pat pripažįsta, jog bazinių kainų nustatymo metu Komisijos taikytas individualus sąnaudų atskyrimo metodas atitinka proporcinį ir yra teisingas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Šilumos tinklai“, atsiliepime (I t. b. l. 104-107) prašo prašymą tenkinti. Paaiškino, kad Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai vienašališkai priėmus nutarimą buvo pažeisti įstatymų saugomi viešieji interesai ir nutarimas turi būti panaikintas, kaip neteisėtas iš esmės, kadangi jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Nutarimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijos 120 str. 2 d., suvaržo pareiškėjo teises, prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, Vietos savivaldos ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatoms.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepimuose (II t. b.l. 23-34, VII t. b.l. 144 - 160) prašo prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad nuo Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo ir centralizuotai teikiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo Laikinoji paskirstymo metodika naudojama tik savoms reikmėms suvartotos šiluminės ir elektros energijos skaičiavimams. Komisija 2004-02-17 nutarimu Nr. O3-22 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų Vilniaus energija nustatymo“ nustatė bazines šilumos kainas bendrovei. Šios kainos bendrovei buvo nustatytos penkeriems metams. Bazinės šilumos kainos buvo nustatytos pagal tuo metu galiojusią „Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką“, patvirtintą Komisijos 2003-07-08 nutarimu Nr. O3-43 (toliau – 2003 m. metodika). Komisijos nutarimas, kuriuo buvo nustatytos bazinės kainos bendrovei yra individualaus pobūdžio aktas, nes atitinka Viešojo administravimo įstatyme nustatytus individualaus administracinio akto kriterijus. Komisijos nutarimas Nr.O3-22, kuriuo buvo nustatytos bazinės kainos, yra vienkartinis teisės aktas, įgyvendinantis Šilumos ūkio įstatymo nuostatas ir skirtas konkrečiam subjektui. Nutarimas dėl bazinių kainų buvo priimtas 2004-02-07, tačiau pareiškėja šio nutarimo teisėtumo neginčijo ir neginčija. Tai reiškia, kad 4 metus Komisijos nustatytos bazinės šilumos kainos galiojo ir buvo laikomos teisėtomis. Nagrinėjamos bylos objektas – nutarimas, kuriuo nustatytos perskaičiuotos šilumos kainos. Kadangi šilumos ir elektros energijos sąnaudų atskyrimo metodai šilumos kainų perskaičiavimui netaikomi, o pareiškėja bazinių Komisijos nustatytų kainų neskundė, jų vertinimas išeitų už bylos teisminio nagrinėjimo ribų. Ekspertizės akte pateikti skaičiavimai, atlikti vadovaujantis neįteisintais sąnaudų paskirstymo metodais gali būti vertinami tik kaip teorinis modelis. Eksperto siekis perskirstyti šilumos ir elektros sąnaudų pagal kitokį, nei atitinkamu laikotarpiu galiojusį, metodą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Ekspertas ekspertizės akte taiko negaliojančius, su nagrinėjamos bylos dalyku nesusijusius teisės aktus. Laikinoji paskirstymo metodika, kuria ekspertas vadovaujasi ekspertizės akte, negali būti taikoma, nes ji naudojama tik savosioms reikmėms suvartotos šiluminės ir elektros energijos skaičiavimams. Nustojus galioti 1997-03-27 „Centralizuotos šilumos kainų nustatymo laikinajai metodikai“ jos įgyvendinimui skirti teisės aktai negali būti toliau taikomi. Ekspertizės aktas grindžiamas teisės aktu, kuris netaikomas kilusio ginčo objektui, yra neteisėtas ir nepagrįstas. Taip pat ekspertas vadovaujasi 2004-01-12 patvirtinta skatinimo tvarka, kuri nebegalioja 2005-06-07, ginčijamo komisijos nutarimo priėmimo metu galiojo 2006-12-28 patvirtinta skatinimo tvarka. Ekspertas atliko ne tyrimą, reikalaujantį specialių mokslo, meno, technikos ar amato srities žinių, o aiškino, interpretavo ir taikė teisės aktus. Ekspertas ekspertizės akte nepagrįstai vertina 2002-02-01 nuomos sutarties tarp SPAB „Vilniaus šilumos tinklai“, pareiškėjos ir bendrovės, nuostatas, kurios nėra susijusios su nagrinėjamos bylos dalyku, todėl nuomos sutarties nuostatų interpretavimas ir taikymas ekspertizės akte yra nepagrįstas. Taip pat ekspertizės akte teikiami skaičiavimai yra nenuoseklūs, netikslūs ir nepagrįsti. Eksperto skaičiavimuose yra aritmetinių klaidų.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu UAB „Vilniaus energija“ atstovai su prašymu nesutiko ir prašė atmesti jį kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad Komisija užtikrino visų procedūrų laikymąsi, objektyviai bei visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas kainos perskaičiavimui, priėmė pagrįstą nutarimą. Pareiškėja nepagrįstai sutapatina bazinės šilumos kainos skaičiavimą su šios kainos perskaičiavimu, todėl nepagrįstai vertina bazinės kainos skaičiavimui taikomą gamybos sąnaudų atskyrimo metodą, kuris nėra siejamas su šilumos kainų perskaičiavimu. Be to, pareiškėjos prašyme nurodyta Laikinoji paskirstymo metodika, negali būti taikoma šilumos tiekimo kainų perskaičiavimui, nes teisės aktai, kurių įgyvendinimui ji buvo skirta, yra netekę galios, o 2003 m. įsigaliojus Šilumos ūkio įstatymui ir Komisijai patvirtinus centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, Laikinoji paskirstymo metodika galėjo būti naudojama tik savoms reikmėms suvartotos šiluminės ir elektros energijos skaičiavimams.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atsiliepime ( II t. b. l. 131-132) paaiškino, kad Komisija turi nustatyti tokias kainas, kurios nepažeistų vartotojų interesų, tuo pačiu mažiausiomis sąnaudomis būtų didinamas šilumos tiekimo efektyvumas, o bendrovė galėtų užtikrinti stabilų sąnaudų susigrąžinimą ir nebūtų taikomas kryžminis subsidijavimas.
Tretieji suinteresuoti asmenys G. R., V.J. K., J. I. atsiliepime (VII t. b.l.192-193) paaiškino, kad sutinka su eksperto išvada, nes UAB „Vilniaus energija“ nepagrįstai didindama šilumos pardavimo kainą šią paslaugą pavertė pasipelnymo šaltiniu ir taip yra pažeistas Šilumos ūkio įstatymo reikalavimas tiekti šilumą vartotojams mažiausiomis sąnaudomis. Dėl Komisijos neteisingo sąnaudų paskirstymo tarp šilumos ir elektros energijos kogeneracinėse elektrinėse UAB „Vilniaus energija“ gavo 144 mln. viršpelnį, kuris atsirado kiekvienais metais nepagrįstai didinant šilumos kainą Vilniaus gyventojams.
Teismo posėdžio metu tretieji suinteresuoti asmenys G. R., V.J. K., J. I. palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus.
Trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. atsiliepime (VIII t., b. l. 1-10) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skundžiamu Komisijos 2008-06-26 nutarimu Nr.O3-76 buvo atliekamas šilumos kainų perskaičiavimas. Šilumos kainų perskaičiavimo tvarka yra numatyta Šilumos ūkio įstatyme bei skundžiamo nutarimo priėmimo metu galiojusioje Metodikoje. Komisija 2008-06-26 perskaičiavimus atliko laikantis visų metodikoje ir Šilumos ūkio įstatyme nurodytų reikalavimų šilumos kainų perskaičiavimui, kartu atsižvelgdama ir į elektros energijos kainų reguliavimo taisykles. Kainų perskaičiavimui negalėjo būti taikoma Laikinoji metodika, nes ji neteko galios 2003-07-08. Be to, nuo Šilumos ūkio įstatymo įsigaliojimo ir 2003 m. Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodikos patvirtinimo Laikinoji metodika yra naudojama ne bendram suvartotos šiluminės ir elektros energijos apskaičiavimui, o tik energijos savosioms reikmėms apskaičiavimui. Be to, gamybos sąnaudų atskyrimas yra taikomas tik nustatant bazinę šilumos kainą. Gamybos sąnaudos bazinės kainos nustatymo metu turi būti atskiriamos laikantis tuo metu galiojančios metodikos. Reikalavimas kiekvieno šilumos kainų perskaičiavimo metu iš naujo atskirti sąnaudas pažeistų elektros energijos vartotojų interesus, nes apskaičiuojant elektros energijos kainą nebūtų aišku, kiek ir kokių sąnaudų įtraukiama į jos gamybos kaštus. Sąnaudų atskyrimo klausimas gali būti vertinamas tik nagrinėjant bazinės šilumos kainos nustatymą, tačiau bazinės kainos nustatymas 2004 m. nebuvo ginčijamas nei savivaldybės nei kitų subjektų. Nutarimas dėl bazinių kainų buvo priimtas 2004-02-17, tačiau savivaldybė šio nutarimo neskundė. Šis nutarimas nebuvo ir nėra ginčijamas daugiau kaip 5 metus nuo jo priėmimo, todėl terminas apskųsti šį nutarimą yra praleistas, todėl negali būti vertinamas sąnaudų atskyrimo klausimas, nes galiojančiuose teisės aktuose yra imperatyviai nurodyta, jog sąnaudų atskyrimas yra atliekamas tik skaičiuojant bazinę šilumos kainą.
Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo D. Ž. prašė prašymą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepime išdėstytus motyvus.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-01-13 nutartimi (IV t. b.l.115-118) tenkino Vilniaus miesto savivaldybės prašymą ir paskyrė šilumos kainos sąnaudų skaičiavimo ekspertizę. Ekspertui pavesta atsakyti į šiuos klausimus: ar teisingai Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-06-26 nutarimu Nr. 03-76 nustatyta perskaičiuota šilumos energijos kaina pagal UAB „Vilniaus energija“ Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai pateiktus duomenis; kokia šilumos kaina būtų 2008-06-26 dienai ją perskaičiavus pagal fizikinį šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymo metodą; kokia šilumos kaina būtų 2008-06-26 dienai ją perskaičiavus pagal šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymo proporcinį metodą, įtvirtintą Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimu Nr.5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika“; kokia šilumos kaina būtų 2008-06-26 dienai ją perskaičiavus pagal alternatyvųjį šilumos ir elektros energijos sąnaudų paskirstymo metodą; kokia turėtų būti perskaičiuota šilumos energijos kaina 2008-06-26 dienai; ar perskaičiuojant šilumos kainas Komisija teisingai panaudojo šilumos kainos perskaičiavimo koregavimo koeficientus ir teisingai pritaikė Metodikos XIII skyriuje pateiktas šilumos kainų perskaičiavimo formules bei reikalavimus.
Ekspertizės akte ( VI t. b.l.29-77) ekspertas atsakė į teismo pateiktus klausimus, kad Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-06-26 nutarimu Nr.O3-76 pagal UAB „Vilniaus energija“ pateiktus duomenis nustatyta perskaičiuota šilumos energijos kaina 22,56 ct/kWh be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) yra neteisinga. Neatsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės prašymą bendros elektros energijos ir šilumos gamybos sąnaudas paskirstyti pagal proporcinį metodą, perskaičiuota šilumos energijos kaina pagal Komisijai taikomą individualų sąnaudų paskirstymo būdą turi būti 0,09 ct/kWh mažesnė, t.y. lygi 22,47 ct/kWh. Šilumos bazinę kainą perskaičiavus taikant fizikinį šilumos ir elektros sąnaudų paskirstymo metodą šilumos kaina 2008-06-26 dienai būtų 22,87 ct/kWh be PVM. Šilumos kainą perskaičiavus taikant proporcinį šilumos ir elektros sąnaudų paskirstymo metodą, įtvirtintą Valstybinės energetikos išteklių kainų ir energetinės veiklos kontrolės komisijos 1997-03-27 nutarimu Nr. 5 „Elektros ir šiluminės energijos suvartojimo savosioms reikmėms paskirstymo laikinoji metodika“, šilumos kaina 2008-06-26 dienai būtų 19,41ct/kWh be PVM. Šilumos bazinę kainą perskaičiavus taikant alternatyvųjį šilumos ir elektros sąnaudų paskirstymo metodą šilumos kaina 2008-06-26 dienai būtų 22,41 ct/kWh be PVM. UAB „Vilniaus energija“ perskaičiuota šilumos ir energijos kaina 2008-06-26 dienai turėtų tenkinti proporcinį bendros šilumos ir elektros energijos gamybos sąnaudų paskirstymo metodo sąlygas ir būti ne didesnė kaip 19,41 ct/kWh be PVM. Komisija, atlikdama šilumos kainų perskaičiavimus, didžiąja jų apimtimi teisingai panaudojo kainos perskaičiavimo koregavimo koeficientus, nurodytus Metodikos 113 ir 11 punktuose. Tačiau bazinės gamybos nuosavuose šaltiniuose ir patiektos į tinklą šilumos gamybos vienanarės kainos apskaičiuotos su aritmetine klaida, dėl kurios šios kainos buvo padidintos 0,08 ct/kWh. Komisija perskaičiavimuose šios klaidos neištaisė, todėl negalima pripažinti, jog šilumos kainų perskaičiavimai pagal Metodikos XIII skyriaus nuostatas atlikti teisingai. Komisija neišreikalavo iš UAB „Vilniaus energija“ ataskaitinio laikotarpio šilumos ir elektros energijos gamybos, pirkimo, perdavimo ir pardavimo bei faktiškai sudeginto kuro apskaitos prietaisų rodmenų duomenų – Komisija neišnaudojo Metodikos XIII skyriaus kainų perskaičiavimo nuostatų pilnoje apimtyje. Metodikos XIII skyrius nedetalizuoja bendros elektros energijos ir šilumos gamybos sąnaudų paskirstymo koregavimo sąlygų, tačiau tokių sąnaudų paskirstymas elektros energijos ir šilumos gamyboms pagal Komisijos patvirtintas nesusietas metodikas iškelia būtinybę jas koreguoti, perskaičiuojant bendros gamybos tiek šilumos, tiek ir elektros energijos kainas. Komisijos atsisakymas pagal Vilniaus miesto savivaldybės pasiūlymą nagrinėti bendrų sąnaudų paskirstymą perskaičiuojant šilumos kainas negali būti pripažintas nuosekliu Metodikos XIII skyriuje išdėstytų kainų perskaičiavimo vartotojams mažiausiomis sąnaudomis nuostatas, Komisija neatsižvelgė į galimybes UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainas nustatyti bent 14 proc. mažesnes, nei jos buvo nustatytos 2008-06-26 dienai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ekspertas patvirtino ekspertizės išvadą. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas yra paremtas klaidingais skaičiavimais, bet ir Komisijos skaičiavimai nėra teisingi.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad UAB „Vilniaus energija“ bazinės šilumos kainos nustatytos 2004-02-17 nutarimu Nr. O3-22 „Dėl centralizuotai tiekiamos šilumos bazinių kainų UAB „Vilniaus energija“. Bazinės šilumos kainos įmonei nustatytos penkeriems metams ir galiojo iki 2009-02-28 (I t. b. l. 41). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija 2008-05-21 protokolu Nr.O2-16 konstatavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-04-23 sprendimu Nr.1-438 (I t. b. l.12) šilumos kainos nustatytos su pažeidimais, t.y. savivaldybė nustatė šilumos kainas, nepagrįstas šilumos tiekėjo būtinomis sąnaudomis ir Metodikos 53 p. bei jos XIII skyriaus nuostatomis, kuriomis vadovaujantis šilumos kaina perskaičiuojama kasmet, taikant numatytus infliacijos, realizuotos šilumos kiekio pokyčio, kuro ir perkamos šilumos kainų ir kitų, nuo tiekėjo veiklos nepriklausančių veiksnių sąlygojamo sąnaudų pokyčio koregavimo koeficientus ir nutarė, kad savivaldybei nepašalinus pažeidimų per 30 kalendorinių dienų, Komisija vienašališkai nustatys laikinas šilumos kainas (I t. b. l. 14-15). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-06-25 sprendimu Nr. 1-564 nustatė UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainą patalpoms šildyti, karštam vandeniui ruošti ir karšto vandens temperatūrai palaikyti – 16,451 ct už kWh be pridėtinės vertės mokesčio (I t. b. l.16). Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (toliau – Komisija), atsižvelgusi į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2008-06-25 sprendimu Nr.1-564 šilumos kaina nustatyta pažeidžiant Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 2 d. nuostatas ir Šilumos kainų nustatymo metodikos 53 p. bei jos XIII skyriaus nuostatas, 2008-06-26 nutarimu Nr. O3-76 UAB „Vilniaus energija“ nuo 2008-08-01 vienašališkai nustatė šilumos kainas be pridėtinės vertės mokesčio: šilumos iš nuosavų šaltinių gamybos kainas: vienanarę – 14,69 ct už kWh; dvinarę: pastovioji dalis – 17,15 Lt už kWh per mėnesį; kintamoji dalis – 12,34 ct/kWh; šilumos perdavimo kainą už suvartotą šilumos kiekį – 5,98 ct/kWh arba už vidutinę vartojimo galią – 43,65 Lt už kWh per mėnesį; šilumos, patiektos iki gyvenamųjų namų ir kitų pastatų šilumos įvadų (punktų), kainas: vienanarę – 22,52 ct už kWh: dvinarę (pirmas variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 43,65 Lt už kWh per mėnesį; kintamoji dalis (už suvartotą šilumos kiekį) – 16,54 ct už kWh; dvinarę (antras variantas): pastovioji dalis (už vidutinę vartojimo galią) – 60,80 Lt už kWh per mėnesį; kintamoji dalis ( už suvartotą šilumos kiekį) – 14,19 ct už kWh; šilumos pardavimo vartotojams kaina – 0,44 Lt per mėnesį vienam vartotojui arba daugiabučių namų gyventojams pasirinktinai 0,44 Lt per mėnesį arba 0,04 ct už kWh (I t. b. l. 184).
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal šio straipsnio 2 d., teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiais administracinis teismas nurodė, kad teismo veikla, tikrinant Komisijos atliktus sudėtingus vertinimus, iš esmės turėtų apsiriboti patikrinimu, ar įgyvendindama savo diskreciją, Komisija nepadarė aiškios klaidos, ar nepiktnaudžiavo įgaliojimais, ar akivaizdžiai neperžengė diskrecijos ribų. Teismas turi įvertinti, ar priimant skundžiamą Komisijos sprendimą buvo laikytasi atitinkamų procedūrinių taisyklių, ar tikslios faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ginčytinas pasirinkimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr.A502-72/2009).
Pagal Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 5 d. 1p., 2p. (Žin.,2007, Nr. 130-5259), savivaldybių tarybos nustato: vadovaudamosi Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos nustatytomis šilumos bazinėmis kainomis ir šilumos kainų nustatymo metodikomis – įmonių tiekiamų šilumos ir (ar) karšto vandens kainas kiekvienam tiekėjui, kuris realizuoja ne mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus. Pirmaisiais šilumos bazinių kainų galiojimo metais savivaldybės taryba ne vėliau kaip per 30 dienų nustato šilumos kainas atsižvelgdama į Komisijos nustatytas šilumos bazines kainas. Jeigu savivaldybės taryba per nurodytą terminą nenustato šilumos kainų pirmiesiems šilumos bazinių kainų galiojimo metams, Komisija vienašališkai nustato šilumos kainas, lygias šilumos bazinėms kainoms; vadovaudamosi šilumos kainų nustatymo metodikomis – įmonių tiekiamos šilumos bazines ir kasmet perskaičiuojamas šilumos kainas kiekvienam šilumos tiekėjui, kuris realizuoja mažiau kaip 10 GWh šilumos per metus, ir apie tai informuoja vartotojus ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją ne vėliau kaip prieš 30 dienų iki šilumos kainos įsigaliojimo. Teisė komisijai vienašališkai nustatyti valstybės reguliuojamas kainas yra nustatyta Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d., t.y. visas savivaldybės tarybos nustatytas šilumos ir (ar) karšto vandens kainas tiekėjai pateikia Komisijai per 10 kalendorinių dienų nuo šilumos kainų ar tarifų nustatymo, tačiau ne vėliau kaip prieš 30 kalendorinių dienų iki jų įsigaliojimo. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija nurodo savivaldybei esamus šilumos kainų ar tarifų nustatymo pažeidimus. Savivaldybė privalo juos pašalinti ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų. Savivaldybei nepašalinus nurodytų pažeidimų arba laiku nenustačius šilumos kainų, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija įgyja teisę vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Jos galioja, kol pašalinami Komisijos nurodyti pažeidimai. Tai reiškia, kad Komisija turi teisę vienašališkai nustatyti šilumos kainas esant Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d. nustatytoms sąlygoms: 1) savivaldybė nepašalino nurodytų pažeidimų arba 2) laiku nenustatė šilumos kainų.
Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2008-02-11 nutarimu Nr. O3-19 patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos darbo reglamento 84 p. nustatyta, kad Komisija, posėdžiuose spręsdama jos kompetencijai priskirtus klausimus, priima sprendimus, kurie įforminami nutarimais ar protokoliniais sprendimais, todėl Komisijos 2008-05-21 posėdžio protokolas Nr.O2-16 laikytinas sprendimu, kuris gali būti skundžiamas teisės aktų nustatyta tvarka. Šis sprendimas sukėlė pareiškėjai įstatyme nustatytas pasekmes – Komisija nutarė, kad savivaldybei nepašalinus pažeidimų per 30 kalendorinių dienų, Komisija, vadovaudamasi Šilumos ūkio įstatymo 32 str. 7 d., vienašališkai nustatys laikinas šilumos kainas. Komisijos posėdyje buvo pateiktos 2008-05-14 pažyma dėl UAB „Vilniaus energija“ šilumos kainų perskaičiavimo Nr.O5-98 (b. l. 62-67) bei 2008-05-19 pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kuriose buvo apskaičiuotas šilumos kainos pokytis dėl infliacijos bei realizacijos įtakos, kuro ir perkamos šilumos sąnaudų pokytis, šilumos gamybos ir patiektos į tinklą šilumos kainų perskaičiavimas, šilumos perdavimo ir pardavimo kainos perskaičiavimas. Šiose pažymose pateikti konkretūs kainų skaičiavimai ir argumentai, atskleistas konkretus kainų skaičiavimo principų turinys, nurodyti konkretūs baziniai duomenys, kurių pagrindu buvo atlikti skaičiavimai. Tai reiškia, kad Vilniaus miesto savivaldybei buvo žinoma kokius nustatytus pažeidimus ji turėtų pašalinti. Pareiškėja Komisijos protokolinio sprendimo ir jame nustatytų pažeidimų teisės aktų nustatyta tvarka neginčijo. Komisijos 2008-05-21 protokoliniame sprendime Nr. O2-16 nurodytų pažeidimų pareiškėja nepašalino ir 2008-06-25 sprendimu Nr. 1-564 (b. l. 16) nustatė UAB „Vilniaus energija“ centralizuotai tiekiamos šilumos kainą. Nustačius, kad pareiškėja nepašalino 2008-05-21 protokoliniame sprendime Nr. O2-16 nurodytų pažeidimų, Komisijai atsirado įstatyminės prielaidos priimti šioje byloje ginčijamą sprendimą – vienašališkai nustatyti laikinas šilumos kainas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Komisija priimdama 2008-06-26 nutarimą nepažeidė teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nutarimas yra teisėtas bei pagrįstas ir jo naikinti pagrindo nėra.
Dėl ekspertizės išlaidų atlyginimo.
Pagal ABTĮ 43 str. 1 d. 1 p., prie išlaidų susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: sumos, išmokėtos liudytojams, specialistams, ekspertams ir ekspertų organizacijoms. ABTĮ 43 str. 7 d. nustatyta, kad šalių neįmokėtos sumos, išmokėtinos kaip išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos į teismo specialią sąskaitą iš proceso šalies, kurios nenaudai priimtas sprendimas, arba iš proceso šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų dydžiui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009-01-13 nutartimi tenkino pareiškėjos prašymą skirti ekspertizę byloje ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 3000 Lt avansą į teismo specialiąją sąskaitą. Pagal eksperto pateiktą 2009-06-29 Ekspertizės darbo laiko žiniaraštį ir PVM sąskaitą faktūrą, ekspertizės išlaidos sudaro 48314 Lt (VI t. b.l. 13, 14). Vilniaus miesto savivaldybė, prašydama atlikti ekspertizę, prašė ekspertu skirti privatų ekspertą, t.y. nepriklausomą energetikos reguliavimo ekspertą dr. V.Sidzikauską, tačiau pareiškėja iš anksto neaptarė ekspertizės atlikimo kainos su privačiu ekspertu. Iš eksperto žiniaraštyje nurodytų dokumentų nėra galimybės įvertinti ekspertizei parengti atliktų veiksmų pobūdžio bei su tuo susijusios konsultacinio darbo trukmės. Teismui nėra pateikti dokumentai, patvirtinantys ekspertizės atlikimo išlaidas, t.y. kokiais metodais ir tvarka buvo paskaičiuoti ekspertizės atlikimo įkainiai, todėl, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, nustatytina galutinė ekspertizės kaina – 16000 Lt (šešiolika tūkstančių litų).
Atsižvelgus į tai, kad 3000 Lt pareiškėja už atliktą ekspertizę sumokėjo (3000 Lt sumokėti ekspertui) ir pareiškėjos prašymas atmestas kaip nepagrįstas, iš Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 13000 Lt suma už atliktą ekspertizę.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 43 str. 7 d., 88 str. 1 p., 127 str.,
nusprendė:
atmesti prašymą kaip nepagrįstą.
Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės 13000 Lt (trylika tūkstančių litų) už atliktą ekspertizę į teismo specialią sąskaitą (gavėjas: Vilniaus apygardos administracinis teismas; gavėjo kodas (duomenys neskelbtini); bankas AB SEB Vilniaus bankas; a/s (duomenys neskelbtini)).
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.