- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-05-14
- Bylos Nr.
- eII-142-766/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-35-3-00037-2025-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Daiva Šabanskienė
- Pažeidėjas
- D. L.
- Kategorijos
- 1.4.3Įspėjimas (ANK 24 str.)
- 17.11.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.10.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 22.11.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimo Nr. 40-ANR_N-3751-2025 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis R. B. 2025 m. balandžio 6 d. D. L. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalį dėl to, kad D. L. (duomenys neskelbtini), 2025 m. balandžio 6 d. 16 val. 00 min., vairavo transporto priemonę „Audi A4 Avant“, neturėdama teisės vairuoti šios kategorijos transporto priemonės, kai teisė vairuoti niekada nebuvo įgyta. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais D. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET) 14 punktą.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu Nr. 40-ANR_N-3751-2025 D. L. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą skirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda ir taikyta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams.
Šalies argumentai
2025-04-30 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose gautas Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas D. L. skundas dėl skirtos nuobaudos panaikinimo. Skunde nurodoma, kad D. L. su nustatytu nusižengimu sutinka, tačiau prašo teismo, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, už šį nusižengimą paskirtas nuobaudas panaikinti. Taip pat prašo vadovautis ne tik formaliu teisės normų vertinimu, bet ir teisingumo bei protingumo principais. Skunde nurodo, kad įstatymai prieštarauja vieni kitiems. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141 straipsnį laikytina, jog D. L. mamos sugyventinis E. G., su kuriuo jos mama gyvena 9 metus, laikytinas šeimos nariu. Tuo tarpu kiti teisės aktai, kaip 2B-84 IV. 19, tokio asmens nepripažįsta šeimos nariu, kas kelia nesusipratimą. Dėl šios teisinės painiavos D. L. nuoširdžiai suklydo, neturėdama tikslo apeiti įstatymus, tai buvo pirmas jos toks padarytas nusižengimas dėl informacijos trūkumo ir netikslingumo. D. L. nurodo, kad yra pasiryžusi laikytis visų įstatymo reikalavimų ateityje. Prašo priimti sprendimą, atsižvelgus į visas šias aplinkybes. Prie skundo pridėta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2024-04-17 pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis (duomenys neskelbtini)ir AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Šiaulių padalinio 2025-03-05 pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą Nr. (duomenys neskelbtini).
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius su D. L. skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3751-2025 palikti nepakeistą. Atsiliepime į skundą nurodė, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Šiaulių aps. VPK ANBNS) susipažinęs su pareiškėjos D. L. skundu mano, kad Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas Nr. 40-ANR_N-3751-2025 yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 32, 34 ir 617-619 straipsniais, todėl su pareiškėjos D. L. skundo reikalavimais nesutinka. Kaip teisingai buvo konstatuota skundžiamame nutarime, administracinio nusižengimo byloje yra surinkta pakankamai įrodymų (vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimas ir kt.) pareiškėjos D. L. kaltei dėl padaryto administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK 424 straipsnio 3 dalyje bei Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto nuostatos pažeidimui, konstatuoti. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka metu buvo teisingai nustatyta, kad D. L. 2025 m. balandžio 6 d. apie 16 val. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtu pastatu neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai šios teisės nėra įgijusi, vairavo automobilį „Audi A4 Avant“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėja ir teigia, jog AB „Regitra“ teorijos egzaminą ji buvo išlaikiusi ir ją mokino vairuoti mamos sugyventinis, tačiau šios nurodytos aplinkybės neatitinka Vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos transporto saugos administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-84 (toliau – Aprašas), numatytų sąlygų. Aprašo 21.3.1 papunktyje nurodyta, kad mokinys ne tik, kad privalo būti išlaikęs teorijos egzaminą AB „Regitra“, bet taip pat privalo turėti ir tikrinantiems pareigūnams pareikalavus pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir galiojančią AB „Regitra“ pažymą apie išlaikytą „B“ kategorijos teorijos žinių egzaminą. Administracinio nusižengimo byloje duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja su savimi turėjo ir pareigūnams pateikė pažymą apie išlaikytą „B“ kategorijos teorijos žinių egzaminą, nėra. Be to, Aprašo 19 punkte nurodyta, kad mokyti mokinį (šeimos narį) praktinio vairavimo įgūdžių gali tik šeimos vairavimo instruktorius, turintis ne mažesnį kaip 5 metų „B“ kategorijos transporto priemonių vairavimo stažą ir galiojantį vairuotojo pažymėjimą. O aprašo 3.1 papunktyje nurodyta, kad Šeimos vairavimo instruktorius – šeimos narys, kuris pagal Aprašo nustatytą tvarką moko praktinio vairavimo kitą šeimos narį. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje nurodyta, kad šeimos nariai – sutuoktiniai, tėvai, vaikai, įvaikiai, broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Globėjų ar rūpintojų šeimų nariais laikomi vaikai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos įstatymus nustatyta globa ar rūpyba. Kaip nustatyta administracinio nusižengimo byloje, E. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuris mokino pareiškėją praktinių vairavimo įgūdžių yra pareiškėjos mamos sugyventinis ir šis jo statusas nepatenka į Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 68 dalyje numatytos normos apibrėžtį, todėl E. G. negalėjo būti šeimos vairavimo instruktoriumi ir negalėjo D. L. mokinti praktinių vairavimo įgūdžių, kai ji dar nebuvo išlaikius praktinio vairavimo egzamino AB „Regitra“. Vadovaujantis LR ANK 5 straipsnio 1 dalimi administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Pažymėtina, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). LR ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. LR ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Šiame straipsnyje nurodant kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, detalizuojama minėta LR ANK 2 straipsnio 3 dalies nuostata, kad asmuo pagal LR ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra padaręs administracinį nusižengimą būdamas kaltas. Kaltė yra vienas iš įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių, todėl jos turinio atskleidimas yra svarbus pagrindžiant administracinės atsakomybės taikymą, atitinkamo administracinio nusižengimo, numatyto LR ANK, požymių buvimą. Administracinio nusižengimo požymiai, apibūdinantys jo išorinę (objektyvieji požymiai) bei vidinę (subjektyvieji požymiai) puses, sudaro bendrą visumą. LR ANK 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tiesioginė tyčia yra tyčinės kaltės rūšis. LR ANK 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Valinis tyčinės kaltės elementas LR ANK 8 straipsnyje apibūdinamas atsižvelgiant į tyčios rūšis ir administracinio nusižengimo, kurio tyčinė kaltė konstatuojama, sudėties ypatumus (formalioji ar materialioji sudėtis). Veikų, LR ANK aprašytų formaliąja sudėtimi, valinis tiesioginės tyčios elementas, pagal LR ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Psichinis santykis su pavojingos veikos padariniais įstatyme nenurodomas. Apibūdinant tiesioginę veikų, aprašytų materialiosiomis sudėtimis, tyčią (LR ANK 8 straipsnio 2 dalies 2 punktas), valinis elementas reiškia ne tik kaltininko psichinį santykį su padaryta veika, bet ir jo psichinį santykį su LR ANK numatyto nusižengimo padariniais. Kaltė yra būtinas kiekvieno asmens, padariusio administracinį nusižengimą, administracinės atsakomybės subjektyvusis pagrindas. LR ANK 7 ir 8 straipsniuose, įtvirtinančiuose kaltės formas ir rūšis, apibūdinami kiekvienai kaltei – vientisam psichiniam procesui, santykiui su daroma veika ir jos padariniais – būtini, neatskiriamai kartu egzistuojantys ir vienas kitą lemiantys intelektinis bei valinis elementai. Kaip minėta, apibūdinant veikas, aprašytas formaliosiomis sudėtimis, intelektinis tiesioginės tyčios elementas pasireiškia LR ANK uždraustos pavojingos veikos pobūdžio suvokimu, o valinis elementas pasireiškia tuo, kad kaltininko valia sutelkta į pavojingos veikos padarymą. Kaltė, būdama subjektyvi kategorija, kartu yra objektyvus, realiai egzistuojantis reiškinys, todėl teismo sprendime ji turi būti nustatyta, ji negali būti preziumuojama, turi būti nurodomi argumentai, iš kurių būtų matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-44-699/2018). Pripažįstant asmenį kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo privalu konstatuoti, kurios aplinkybės yra nustatytos/nenustatytos ir kokiais įrodymais grindžiamos atitinkamos išvados. Sutinkamai su LR ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas tiriančių pareigūnų pareiga imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Priimant sprendimą privalu nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Tuo tarpu įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020). Teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, tai yra administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro LR ANK įtvirtinta objektyvių ir subjektyvių požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo, tačiau šioje administracinio nusižengimo byloje surinkti objektyvūs aukščiau išvardinti įrodymai patvirtina D. L. kaltę dėl padaryto KET pažeidimo, vairuojant automobilį, neturint teisės vairuoti transporto priemonių. Remiantis ištirtais administracinio nusižengimo byloje surinktais įrodymais skundžiamu nutarimu pagrįstai buvo konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos D. L. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 424 straipsnio 3 dalyje yra neginčijamai įrodyta, o jos nurodytos aplinkybės nesuponuoja pagrindo administracinio nusižengimo teisenai jos atžvilgiu nutraukti ir nešalina jos administracinės atsakomybės dėl padaryto KET pažeidimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu prašo teismo pareiškėjos D. L. skundo netenkinti ir Šiaulių aps. VPK ANBNS 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3751-2025 palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. palaikė pateiktą skundą ir papildomai paaiškino, kad dvi dienos prieš praktinį egzaminą ją sustabdė pareigūnai ir liepė atšaukti praktinį egzaminą. Jai nereikėjo atšaukti praktinio egzamino, kadangi sprendimas dėl to dar nebuvo priimtas ir įsiteisėjęs. O teisė vairuoti jai buvo atimta tik nuo gegužės 13 dienos. Ji su pažeidimu sutiko. Iš piktos valios nieko nedarė. Buvo užsidėję M ženklą automobilio priekyje ir gale. Vairavo ne su kaimynu, o su mamos sugyventiniu. Gyvena su juo kaip šeima beveik 10 metų. Jie nežinojo, kad galima vairuoti tik su oficialų ryšį turinčiu žmogumi. Vairavo mašiną, kad pasiruoštų praktikos egzaminui. Kartu važiavo mamos sugyventinis E. G.. Jai niekas nepaaiškino, kad ji negali vairuoti su ne šeimos nariu. Manė, kad jai galima vairuoti su mamos sugyventiniu, nes mama su juo gyvena beveik 10 metų ir ji pati jį laiko šeimos nariu. Teoriją buvo išlaikiusi 2025-04-05. Žinojo, kad reikia turėti su savimi dokumentą, įrodantį išlaikytą teorijos egzaminą, bet ne tą dokumentą buvo pasiėmusi su savimi. Prašo panaikinti piniginę baudą ir teisės vairuoti atėmimą.
Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas atstovas teisminio nagrinėjimo metu prašė D. L. skundo netenkinti ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. balandžio 22 d. nutarimą Nr. 40-ANR_N-3751-2025 palikti nepakeistą, nes jis teisėtas ir pagrįstas. Papildomai nurodė, kad institucija neneigia to, jog tai formalus pažeidimas. Taip pat institucijas atstovas nurodė, kad institucija neprieštarautų, jei teismas nuspręstų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas visiškai.
ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.
Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones užtraukia administracinę atsakomybę. To paties straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų.
ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti. Administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusios institucijos (pareigūno) sprendimą sankcionuoja apylinkės teismo teisėjas.
Pareiškėja D. L. savo skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ji su administraciniu nusižengimu sutinka, tačiau prašo panaikinti jai paskirtą 300 Eur dydžio baudą ir specialiosios teisės atėmimą – teisės vairuoti kelių transporto priemones 6 mėnesiams.
Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja J. M. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimu D. L. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrė 300 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 6 mėnesiams. Skirdama nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę, pareigūnė atsižvelgė į vieną jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad administracinį nusižengimą padaręs asmuo pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė.
Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji tyrėja priimdama nutarimą D. L. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą skyrė minimalaus dydžio baudą – 300 Eur ir minimaliam terminui skyrė administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą – 6 mėnesiams. Veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį. Byloje surinktų faktinių įrodymų visuma patvirtina, kad D. L. vairavo automobilį „Audi A4 Avant“ neturėdama teisės vairuoti transporto priemonių, kai šios teisės dar nėra įgijusi, kurio priekis ir galas buvo pažymėti ženklu M, kai ją mokino vairuoti ne šeimos narys. Taip pat sustabdžius automobilį policijos pareigūnams nepateikė pažymos, kuri patvirtina, kad ji yra išsilaikiusi B kategorijos teorijos egzaminą. D. L. sutiko su padarytu pažeidimu, tačiau nesiekė padaryti administracinio nusižengimo ir manė, kad jos veiksmai yra teisėti, atitinkantys įstatymų reikalavimus. Teismo posėdžio metu ji nurodė, kad jai buvo žinomas įstatymo reikalavimas, kad ją mokyti vairuoti gali tik šeimos narys. Jai nekilo abejonių, kad mamos sugyventinis – E. G., kuris su jos mama kartu gyvena 9 metus, ir kurį ji dar iki administracinio nusižengimo padarymo laikė savo šeimos nariu, patenka į šeimos nario sąvoką, numatytą įstatyme. Prie skundo pridėta (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2025-04-17 dienos pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenius Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad nuo 2022 m. D. L. ir jos mama yra deklaravusios gyvenamąją vietą kartu su E. G.. Taip pat teismas, atsižvelgdamas į tai, kad D. L. yra pakankamai jauno amžiaus, dar neturi didelės gyvenimiškos patirties, neturi specialių teisinių žinių bei į tai, kad dar iki administracinio nusižengimo padarymo mamos sugyventinį E. G. laikė šeimos nariu, sprendžia, jog D. L. nesiekia pažeisti įstatymo keliamų reikalavimų ir tik dėl žinių, patirties stokos buvo įsitikinusi, kad mamos sugyventinis, su kuriuo mama gyvena apie 9 metus, yra priskiriamas šeimos nariui. Be to tai, kad D. L. dar iki administracinio nusižengimo padarymo buvo išlaikiusi AB „Regitra“ teorijos egzaminą, kuris būtinas norint mokytis vairuoti su savo šeimos nariu, tai patvirtina į bylą pateikta AB „Regitra“ Šiaurės Lietuvos klientų aptarnavimo centro Šiaulių padalinio 2025-03-05 pažyma apie išlaikytą teorijos egzaminą, ir tai, kad ji automobilio priekį ir galą buvo pažymėjusi M raide, rodo, jog D. L. laikėsi visų kitų įstatymo keliamų reikalavimų ir neturėjo tikslo jų pažeisti. Tai, kad D. L. pažymos apie išlaikytą teorijos egzaminą neturėjo su savimi, nors privalėjo ją turėti, kai ją sustabdė policijos pareigūnai, nepaneigia fakto, kad teorijos egzaminą jį buvo išlaikiusi dar iki administracinio nusižengimo padarymo. Paaiškinime dėl įvykio D. L. nurodė, kad supranta šio pažeidimo rimtumą, neturėjo blogos valios. Teismas, atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą konstatuota, kad vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų yra konstitucinis proporcingumo principas, kuris reiškia, kad įstatyme nurodytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad jos neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d., 2013 m. spalio 9 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Reikalavimas asmens teisių ir laisvių įstatymu neriboti labiau, negu reikia teisėtiems ir visuomenei svarbiems tikslams pasiekti, inter alia (be kita ko), suponuoja reikalavimą įstatymų leidėjui nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas pakankamai individualizuoti asmens teisių ir laisvių apribojimus: ribojantis asmens teises ir laisves įstatymo nustatytas teisinis reguliavimas turi būti toks, kad sudarytų prielaidas kiek įmanoma įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją ir, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, atitinkamai individualizuoti konkrečias tam asmeniui taikytinas ribojančias jo teises priemones (Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2016 m. vasario 17 d., 2020 m. birželio 5 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, be kita ko, pažymėta, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų neleidžiama teismui, atsižvelgiant į visas turinčias reikšmės bylos aplinkybes ir vadovaujantis teise, nenusižengiant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantiems teisingumo, protingumo imperatyvams, priimti teisingą sprendimą byloje ir šitaip įvykdyti teisingumą; antraip būtų apriboti ar net paneigti iš Konstitucijos, inter alia, jos 109 straipsnio 1 dalies, kylantys teismo įgaliojimai vykdyti teisingumą, taip pat būtų nukrypta nuo teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinės sampratos, nuo konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2013 m. gruodžio 6 d., 2017 m. birželio 26 d., 2020 m. liepos 24 d. nutarimai).
Pagal teismų praktiką, nukrypimas nuo bendrųjų administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonių skyrimo taisyklių galimas, kai byloje esančių reikšmingų aplinkybių, apibūdinančių tiek padarytą administracinį nusižengimą, tiek nusižengimą padariusį asmenį, tiek kitas ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, visuma leidžia padaryti išvadą apie mažesnį administracinio nusižengimo, nei paprastai būna tokio pobūdžio veikos, ir (ar) jį padariusio asmens pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-47-976/2022, 2AT-39-648/2023, 2AT-2-387/2024). Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).
D. L. yra jauno amžiaus, pirmą kartą padarė administracinį nusižengimą. Ji laikėsi visų įstatymo keliamų reikalavimų – buvo išsilaikiusi AB „Regitra“ privalomą teorijos egzaminą, automobilio priekį ir galą buvo pažymėjusi M ženklu, padaryto administracinio nusižengimo neneigė. Savo veiksmais nesiekia elgtis neatsakingai ar pažeisti įstatymo keliamų reikalavimų, o dėl patirties ir žinių stokos buvo įsitikinusi, kad jos mamos sugyventinis E. G., kuris su jos mama gyveno apie 9 metus ir kurį ji pati dar iki administracinio nusižengimo padarymo laikė šeimos nariu, yra šeimos narys ir pagal įstatyme numatytą reglamentavimą. Tai vienintelis D. L. padarytas administracinis nusižengimas. Be to, specialiosios teisės sustabdymas – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesiams smarkiai apribotų D. L. galimybes įgyti teisę vairuoti transporto priemonės, kadangi jos AB „Regitra“ išlaikytas teorijos egzaminas galioja tik metus laiko. Taip pat pažymėtina ir tai, kad institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų pritaikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Įvertinęs byloje surinktus duomenis, prieš tai nurodytas aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, kad su tuo sutiko institucijos atstovas, teismas daro išvadą, jog Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025 m. balandžio 22 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3751-2025, vadovaujantis 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis, panaikintinas ir D. L. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutrauktina laikant, jog administracinės atsakomybės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti be baudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo, sprendžiant, kad D. L. poelgis yra vienkartinis, mažareikšmis ir ateityje nebepasikartos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. L. skundą tenkinti.
Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. 2025 m. balandžio 26 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-3751-2025 ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.