Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Valantienės (pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės ir Linos Muchtarovienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo K. S. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2490-636/2018 pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui K. S., išvadą teisme duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

11. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tarp šalių sudaryta santuoka nutraukta dėl atsakovo kaltės ir dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies ir jai reikšmingų faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

Faktinės bylos aplinkybės

13. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog ieškovė I. S. ir atsakovas K. S. santuoką įregistravo 2016 m. spalio 1 d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 305. (b. l. 6).

14. (Duomenys neskelbtini) gimė dukra M. S.. (b. l. 7). Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nepilnametė dukra M. S. yra neįgali (nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis), serga, nuolat lankosi ligoninėse, nuolat vartoja vaistus ir vitaminus, yra specialių poreikių ir reikalinga išskirtinė priežiūra (b. l. 8, 13–28).

15. Pagal ieškovės paskaičiavimus vaiko poreikiai per mėnesį yra 780,00 Eur, kurių didžiąją dalį sudaro maistas, higienos prekės, rūbai, avalynė, medikamentai, kelionės išlaidos į ligoninę ir atgal (b. l. 34).

16. Ieškovės gaunamos išmokos iš Socialinės paramos skyriaus per 2017-2018 metus kito. 2017 m. sausio-kovo, gegužės-spalio mėnesiais gavo po 28,50 Eur, 2017 m. balandžio mėnesį – 142,50 Eur. Nuo 2017 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais gavo po 252,50 Eur, 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais – po 251 Eur, 2018 m. kovo mėnesį - 352,48 Eur. (b. l. 35–36). Ieškovė yra nedirbanti.

17. Atsakovas yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį – apie 670,55 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 52–54).

18. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nei kilnojamo, nei nekilnojamojo turto. (b. l. 29-30).

Dėl santuokos iširimo priežasties

19. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Siekiant proporcingai paskirstyti procesinę šalies įrodinėjimo pareigą dėl santuokos nutraukimo priežasčių CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatytos prezumpcijos, kurioms esant laikoma, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Tuo atveju, kai sutuoktinis, dėl kurio kaltės kitas sutuoktinis įrodo faktines aplinkybes, su kuriuo įstatymas sieja kaltės prezumpciją, pateikia įrodymų ir nurodo faktines aplinkybes, kad santuoka realiai iširo ne dėl šių priežasčių (su kuriomis įstatymas sieja santuokos iširimo kaltės prezumpciją), tai pirmajam sutuoktiniui tenka taip pat pareiga įrodyti, kad santuoka iširo būtent dėl šių priežasčių. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).

20. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šalių sudaryta santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas paliko šeimą (sutuoktinę ir dukterį), ja nesirūpina, nesidomi, gyvena su kita moterimi, iš esmės veikė priešingai šeimos interesams, neveikė šeimos interesų naudai. Nors nurodė, kad teikė išlaikymą gera valia, tačiau nepateikė jokių įrodymų. Bylos duomenimis atsakovas nuo 2017 m. sausio mėnesio kartu nebegyvena su ieškove ir vaiku. Teismas vadovavosi ieškovės, liudytojų paaiškinimais. Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. nurodė, kad atsakovas mėgdavo ieškovę įžeisti, sakydavo jai įžeidžiančias replikas, žemindavo ieškovę. Susirgus vaikui pradėjo pyktis su ieškove, prasidėjo ginčai dėl vaiko priežiūros, atsakovui prasidėjo draugės ir draugai. Pažymėjo, kad atsakovas su ieškove negyvena, gyvena su kita moterimi ir neskiria pinigų vaiko išlaikymui jau kokius metus laiko. Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. nurodė, kad vaikui susirgus, atsakovas išsigando atsakomybės, prasidėjo jo lakstymai, neprižiūrėjo vaiko, vartojo prieš ieškovę psichologinį smurtą, naktimis negrįždavo namo, o ieškovė su vaiku gulėdavo ligoninėje. Matė jį važinėjant su kita moterimi. Nurodė, kad šiuo metu atsakovas gyvena su kita moterimi, su ieškove kartu negyvena virš metų. Pažymėjo, kad jis neduodavo pinigų vaiko išlaikymui. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodė, kad vaiko tėvas nėra suinteresuotas vaiko auginimu. Nepilnamečio vaiko priežiūra ir jos atstovavimu rūpinasi tik ieškovė. Nepilnametis vaikas M. S. yra neįgali, serga ypatingai sunkia liga, turi ypatingų išskirtinių poreikių ir jai reikalinga išskirtinė ypatinga priežiūra, nei įprastų poreikių vaikui, todėl 300,00 Eur išlaikymo suma – pagrįsta ir būtina vaikui. Taigi pirmosios instancijos teismas išvadas dėl atsakovo kaltės padarė iš byloje surinktų įrodymų, t. y. įvertinęs ieškovės paaiškinimus, liudytojų parodymus, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovės paaiškinimus. Pažymėtina, kad atsakovas nedalyvavo teismo posėdyje, neteikė atsiliepimo į ieškinį, neteikė priešieškinio, jokių paaiškinimų ir įrodymų, patvirtinančių jo poziciją nepateikė.

21. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog santuoka nutrūko dėl jo kaltės, nurodė, kad abu sutuoktiniai nebuvo lojalūs, tolerantiški vienas kitam, jų tarpusavio elgesys buvo nepagarbus. Sutuoktinių santykiai labai pablogėjo susirgus dukrytei, kadangi abu labai pergyveno, pradėjo pyktis. Atsakovas namuose nuolat girdėdavo tik priekaištus ir pretenzijas bei nepagrįstus pavyduliavimo priepuolius, todėl kildavo barniai, susižodžiavimai ir neigiama atmosfera, kuri lėmė tai, kad gyvenimas kartu tapo nebeįmanomas.

22. Sutiktina, kad CK 3.60 straipsnyje įtvirtintos prezumpcijos yra nuginčijamos, t. y. kitas sutuoktinis gali pateikti įrodymų ir nurodyti faktines aplinkybes, pagrindžiančias, kad santuoka realiai iširo ne dėl pirmojo sutuoktinio nurodytų priežasčių (su kuriomis įstatyme siejamos santuokos iširimo kaltės prezumpcijos), bet dėl kitų priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2013).

23. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atsakovas nesutikdamas su skundžiamame teismo sprendime išdėstytais argumentais dėl jo kaltės nurodo priežastis, kurios pastūmėjo atsakovą pažeisti jo kaip sutuoktinio pareigas, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovo nurodomos aplinkybės nesudarė teisinio pagrindo nevykdyti jo kaip sutuoktinio pareigų (CK 3.27 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdyje ir nors apeliaciniame skunde teigia, kad byloje nėra duomenų, kad buvo neištikimas, tačiau nepaneigė, kad gyvena su kita moterimi ir nuo 2017 m. sausio mėnesio nebegyvena su šeima, ja nesidomi ir nesirūpina. Pažymėtina, jog atsakovas nematydamas galimybės toliau gyventi santuokoje, turėjo kreiptis dėl santuokos nutraukimo, tačiau to nepadarė, o palikdamas savo šeimą bei, būdamas santuokoje, pradėdamas gyventi su kita moterimi, pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, todėl darytina išvada, jog apeliacinio skundo argumentai, kad santuoka turėtų būti nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, laikytini nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preziumavo, jog atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

24. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymais padarė pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina jog šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nuspręsdamas dėl santuokos iširimo priežasties teismas tinkamai pritaikė ir rėmėsi materialinės teisės normomis, apibrėžiančiomis sutuoktinų įsipareigojimus, teises ir pareigas vienas kitam (CK 3.26-3.27 straipsniai, 3.35-3.36 straipsniai) ir sprendė, jog ieškovė, pareiškusi ieškinį pagal CK 3.60 straipsnį, įrodė atsakovo kaltę dėl santuokos iširimo, kad santuokos iširimą lėmė nuo atsakovo priklausančios priežastys bei veiksniai. Atsakovas paliko šeimą, pradėjo gyventi su kita moterimi, daugiau kaip vienerius metus nesirūpino šeima, nerodė ir nerodo jokios iniciatyvos išsaugoti šeimą. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos išvadai, kad santuoka faktiškai iširo išimtinai dėl atsakovo kaltės, todėl naikinti ar keisti priimto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl nustatytos santuokos iširimo priežasties nėra teisinio pagrindo.

Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio nustatymo

25. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

26. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Išlaikymo dydis priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi pagal šią įstatymo normą, kurioje nustatyta ir tėvų galimybių pusiausvyra, išlaikymo dydis yra nukreiptas į būtinų sąlygų vaikui sudarymą; mažesnis nei reikalingas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti išlaikymas gali būti teikiamas tik išimtiniais atvejais, kai tėvai, nepaisant jų sąžiningų pastangų, neturi materialinių galimybių jo teikti didesnio, tačiau tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti didesnį išlaikymą, toks didesnis išlaikymas ir turi būti priteisiamas.

27. Atsakovas nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl priteisto išlaikymo dydžio teigia, jog vaiko išlaikymui priteistas 300 Eur suma per mėnesį pažeidžia proporcingumo ir lygybės principą, nurodo, kad vaiko išlaikymui gali skirti 180 Eur kas mėnesį. Byloje turimais duomenimis ieškovė nedirba, tačiau gauna išmokos iš Socialinės paramos skyriaus - 2018 m. sausio ir vasario mėnesiais po 251 Eur, 2018 m. kovo mėnesį - 352,48 Eur. (b. l. 35–36).

28. Mergaitė yra neįgali, nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis (b. l. 8, 13–28). Atsakovas nenurodo, kokia suma reikalinga jo nepilnametės dukros išlaikymui, tačiau sprendžiant iš byloje turimų duomenų mano, kad vaiko išlaikymui reikalinga 712,48 Eur suma (352,48 Eur pašalpa iš Socialinės paramos skyriaus ir po 180 Eur iš tėvų). Tuo tarpu ieškovės teigimu vaikui reikalinga 780,00 Eur suma (b. l. 34). Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovė neturi galimybių dirbti, nes vaikas turi specialiųjų poreikių, mergaitei reikalinga išskirtinė priežiūra, tuo tarpu atsakovo mėnesinės pajamos sudaro apie 670,55 Eur (atskaičius mokesčius) (b. l. 52–54).

29. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016). Bylos duomenimis atsakovas neturi skolų kitiems asmenims, gauna reguliarias pajamas, atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingo amžiaus, kaip sąžiningas ir rūpestingas tėvas, byloje nesant duomenų apie kokius nors jo fizinius ar psichinius trūkumus, turi galimybes dirbti. Atsakovas neneigė, kad jo mėnesinės vidutiniškai siekia 670,55 Eur.

30. Pažymėtina, kad kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko porei­kius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi (Lietuvos Aukščiau­siojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 3 d. nutartis, priim­ta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Įstatymai nenustato konkretaus išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą.

31. Atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, į šalių turtinę padėtį, į realias galimybės teikti išlaikymą, į galimybę gauti didesnes pajamas, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas turi galimybę teikti 300,00 Eur dydžio išlaikymą savo nepilnametei dukrai.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad teikė vaikui išlaikymą - apie 100 Eur per mėnesį visą laikotarpį iki bylos iškėlimo teisme (t. y iki 2018 m liepos mėnesio), tą patį teigė ir parengiamojo teismo posėdžio metu, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo 300,00 Eur išlaikymą per mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. iki vaiko pilnametystės (CPK 376 straipsnis), indeksuojant nustatyta tvarka.

Dėl bylos procesinės baigties

33. Apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir bylos faktines aplinkybes vertinti kitaip, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą. Įvertinus byloje esančius duomenis, apeliacinis teismas daro išvadą, kad apelianto apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų, todėl nėra teisinio pagrindo skundžiamą teisėtą ir pagrįstą sprendimą naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme apeliantui nepriteistinas (CPK 93, 98 straipsniai).

35. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

36. Ieškovė pareiškė prašymą priteisti 300 Eur patirtas išlaidas už atsiliepimą į apeliacinį skundą. bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (2018 m. rugsėjo 12 d. kvitas). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintų Rekomendacijų 2 punkte nustatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į Rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijose nustatyta, kad atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1,3 koeficientas (Rekomendacijos 8.11 p.) nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytą, taip pat į atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, sprendžiamo klausimo sudėtingumą, galimai sugaištą laiką bei kitas aplinkybes sprendžia, kad ieškovės išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti, yra pagrįstos, neviršija maksimalių kriterijų todėl iš ieškovo atsakovui priteistina 300 Eur suma (CPK 93, 98 straipsniai).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 24 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2490-636/2018 palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 300 Eur (tris šimtus eurų) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.