Telšių apylinkės teismo sprendimas

Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Silva Gerybienė,

dalyvaujant išvadą duodančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovei Ž. K.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. S. ieškinį atsakovui K. S., išvadą teisme duodančiai institucijai Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Mažeikių rajono savivaldybėje, dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo bei išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė I. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama, pirma, santuoką, sudarytą d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. , tarp sutuoktinių I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio, tai yra atsakovo K. S., kaltės. Antra, po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę „K“. Trečia, nustatyti nepilnamečio vaiko M. S., gim. m. d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su motina. Ketvirta, priteisti išlaikymą, mokamomis periodinėmis išmokomis po 390,00 Eur kas mėnesį iki dukros pilnametystės bei išlaikymo įsiskolinimą nuo 2017 m. vasario 1 d. Penkta, paskirti ieškovę nepilnametės dukros jai priteistų lėšų jos išlaikymui tvarkytoja uzufrukto teise. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad gyvendami kartu 2016 m. rugpjūčio 14 d. susilaukė dukters, o 2016 m. spalio 1 d. susituokė. Nuo 2017 m. sausio mėn. nebepalaiko santuokinių ryšių, nebetvarko bendro ūkio, gyvena atskirai, nes atsakovas vartojo alkoholį, dažnai negrįždavo į namus, buvo neištikimas, užgauliodavo, šmeiždavo. Atsakovas paliko šeimą dėl kitos moters ir iš viso neskiria lėšų šeimos ir dukros išlaikymui. Nepilnametė dukra nuo gimimo yra neįgali, jai reikalinga nuolat vartoti medikamentus.

Teismo posėdžio metu ieškovė I. S. palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodo, kad dukra augo po 1-2 mėnesius ligoninėje, ji sužinojo, kad vyras yra neištikimas. Jos su vaiku gulint ligoninėje vyras nelankė, nesirūpino. Praktiškai dukra visą laiką gydoma ligoninėje, gulėjo net pusę metų, tėvas aplankė gal keletą kartų. Mergaitei yra nustatytas sunkiausias neįgalumo lygis dviems metams. Papildomai nurodė, kad kreditorinių įsiskolinimų neturi, atsakovas vaiko nelanko. Socialiniame tinkle matė nuotraukas, kuriose atsakovas yra su kitomis merginomis. Ieškovė nuolat vyksta su vaiku į ligonines, tėvas vaiku visiškai nesirūpina ir nesidomi. Atsižvilgama į situaciją, ieškovė išlaikymo dydį sumažino iki 300 Eur.

Atsakovas K. S. atsiliepimo nepateikė. Parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas buvo nurodęs, kad sutinka mokėti išlaikymą vaikui iki 150 Eur. Žino, kad dukra serga. Pastebėjo, jog nuo liepos mėnesio neteikia išlaikymo dukrai. Nurodė, kad kreditorinių įsiskolinimų neturi. Į teismo posėdį neatvyko, šaukimas jam įteiktas asmeniškai.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. K. parodė, kad atsakovas mėgdavo ieškovę įžeisti, sakydavo jai įžeidžiančias replikas. Kai vaikas, būdamas 4 mėnesių, susirgo, buvo daktarų pasakyta, kad vaikas mirs, padėtis pasikeitė, ieškovė su atsakovu pradėjo pyktis. Prasidėjo piktumai, kai reikėjo prižiūrėti vaiką. Prasidėjo vyrui draugės ir draugai , pinigų vaikui neduodavo , žino, kad jau kokie metai neduoda. Pastebėjo, jog šiuo metu kartu jis negyvena su ieškove, atsakovas gyvena su kita moterimi. Dukra skųsdavosi, kad vyras ją žemina.

Teismo posėdžio metu liudytoja V. S. parodė, kad ieškovės ir atsakovo santykiai prasidėjo gražiai. Kai vaikas susirgo, tai atsakovas išsigando atsakomybės, prasidėjo jo lakstymai, neprižiūrėjo vaiko, vartojo prieš ieškovę psichologinį smurtą, naktimis negrįždavo namo, o Ieva su vaiku gulėdavo ligoninėje. Matė jį važinėjant su kita. Šiuo metu atsakovas gyvena su kita moterimi. Jiedu kartu negyvena virš metų. Jis neduodavo pinigų vaiko išlaikymui.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė Ž. K. nurodė, kad ieškinį palaiko visiškai. Ieškovės šeima skyriui yra žinoma nuo 2016 m., kai ieškovė kreipėsi dėl santuokinio amžiaus sumažinimo. Pastebėjo, jog vaiko tėvas nėra suinteresuotas vaiko auginimu. Ieškovės mama prižiūrėjo nepilnametį vaiką, iki kol ieškovė baigė mokyklą. Nepilnamečio vaiko priežiūra ir jos atstovavimu rūpinasi tik ieškovė. Nepilnametis vaikas M. S. yra neįgali, serga ypatingai sunkia liga, turi ypatingų išskirtinių poreikių ir jai reikalinga išskirtinė ypatinga priežiūra, nei įprastų poreikių vaikui, todėl 300,00 Eur išlaikymo suma – pagrįsta ir būtina vaikui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo, tarpusavio išlaikymo, santuokinių pavardžių

Pagal Civilinio Kodekso( toliau- CK ) trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės arba dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, teismo posėdžio metu nurodė, kad gal būt santuoka nutrūko dėl abiejų kaltės, nes ieškovė priekaištavo atsakovui dėl jo elgesio. Teismas, spręsdamas, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintas sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygas. Pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalį sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nustatytas CK 3.26–3.30; 3.35–3.36; 3.85; 3.92; 3.109 straipsniuose, ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Teismas, aiškindamas sutuoktinių pareigų esmę, pažymi, kad tai yra lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, pareigos. CK yra nustatyti atvejai, kai sutuoktinio kaltė yra preziumuojama, tai yra CK 3.60 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad santuoka iširo dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, konstatuoja, kad ieškovės ir atsakovo santuoka iširo būtent dėl atsakovo kaltės (civilinio proceso kodekso- toliau- CPK 376 straipsnis). Atsakovas paliko šeimą, ja nesirūpino, iš esmės veikė priešingai šeimos interesams. Atsakovas neveikė šeimos interesų naudai. Tai patvirtino ne tik ieškovė ir liudytojos, bet ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovė.

Išlaikymo sau šalys nereikalauja, todėl ieškovei iš atsakovo, o atsakovui iš ieškovės išlaikymas nepriteistinas. Kadangi santuoka nutraukiama dėl atsakovo kaltės, todėl atsakovei prašant paliktina jos ikisantuokinė pavardė „K.“.

Dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžio, jų gyvenamosios vietos nustatymo bei bendravimo tvarkos nustatymo

Materialiai išlaikyti vaikus yra abiejų tėvų pareiga. Vaiko išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnis). Šios turtinės asmeninės prievolės vaiko tėvai negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdymą kitiems asmenims ar vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Tėvai, siekdami garantuoti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai bei socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus sugebėjimus, privalo savo pareigas vykdyti tinkamai. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, pirmenybė teikiama ne tėvų turtinei padėčiai, bet vaiko interesams. Pareiga materialiai išlaikyti vaiką susijusi su gyvybiškai svarbių vaiko vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Materialios tėvų pareigos atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti savo vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimą ugdyti asmenybę, sudarant būtinas sąlygas jai tinkamai vystytis, augti, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.

Pažymėtina, kad vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi. Pažymėtina, jos siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nepilnametė M. S., gim. d., yra neįgali (nustatytas sunkus neįgalumo laipsnis), serga, nuolat lankosi ligoninėse, nuolat vartoja vaistus ir vitaminus, yra specialių poreikių ir reikalinga išskirtinė priežiūra (b. l. 8, 13–28). Pagal ieškovės paskaičiavimus vaiko poreikiai per mėnesį yra 780,00 Eur, kurių didžiąją dalį sudaro maistas, higienos prekės, rūbai, avalynė, medikamentai, kelionės išlaidos į ligoninę ir atgal (b. l. 34). Ieškovė šiuo metu negali dirbti, nes augina šalių mažametį ypatingai sunkiai sergantį vaiką, kuriam būtina kasdienė mamos priežiūra, ją pastoviai reikia vežioti pas gydytojus į Vilniaus gydymo įstaigas. Ieškovės gaunamos išmokos iš Socialinės paramos skyriaus yra apie 100,00 Eur (b. l. 35–36). Įvertintina, kad ieškovė yra nedirbanti, nes dirbti negali dėl sunkiai sergančios mažametės dukters, kurios liga yra tęstinė, pasveikimo perspektyvos abejotinos. Atsakovas yra dirbantis, jo pajamos per mėnesį – apie 670,55 Eur (atskaičius mokesčius, b. l. 52–54). Nei ieškovė, nei atsakovas neturi nei kilnojamo, nei nekilnojamojo turto. Nors byloje yra pažyma apie atsakovo vardu registruotą transporto priemonę, tačiau iki teismo posėdžio pastaroji transporto priemonė buvo išregistruota. Prievolė išlaikyti vaiką mokant periodines įmokas yra tęstinio pobūdžio, paprastai vykdoma ilgą laikotarpį, todėl kinta vaiko poreikiai, taip pat gali kisti ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo. CK 3.201 straipsnio 1 dalis numato, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis gali būti sumažintas arba padidintas. Pažymėtina, jog teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo priteisimo ar dydžio pakeitimo turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti pirmiau, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Sprendžiant ginčą dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, teismas taip pat pirmenybę teikia vaikų teisėms ir interesams, analizuoja vaikų poreikius, kuriuos lemia jų gabumai, polinkiai, sveikatos būklė, amžius. M. S. – beveik dviejų metų amžiaus. Vaikui būtinas maistas, rūbai, avalynė, ugdymo priemonės, sauskelnės, vaikas yra neįgalus, jai nustatytas sunkiausias neįgalumo lygis, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teismas, atsižvelgia į abiejų tėvų turtinę padėtį, į realias galimybės teikti išlaikymą, į galimybę gauti didesnes pajamas, todėl išlaikymo mėnesinis dydis priteistinas 300,00 eurų per mėnesį nuo 2017 m. vasario 1 d. (išlaikymo neteikimo pradžios, nes nepilnamečio vaiko poreikiai buvo ir yra tokie patys) iki vaiko pilnametystės (CPK 376 straipsnis), indeksuojant nustatyta tvarka.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo nustatymo

Tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis). Vaiko teisių ir interesų apsauga yra prioritetinė sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, tarp jų ir skyrium gyvenančių tėvo ir motinos ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.174 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tokį ginčą teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą.

CK 3.170 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatyta, jog tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. CK 3.156 str. nustatyta, jog tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Todėl tiek motina, tiek tėvas yra vienodai atsakingi už tėvų valdžios įgyvendinimą ir turi lygias su savo vaikais susijusias teises ir pareigas, nesvarbu, ar tėvai gyvena santuokoje, skyrium ar santuoka nutraukta. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikas, turi didesnes galimybes jį auklėti, tačiau tai nesumažina kito tėvo teisės dalyvauti vaiko auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos (CK 3.170 str.). Tokiu įstatymų numatytu reglamentavimu siekiama sudaryti sąlygas maksimaliam abiejų tėvų dalyvavimui auklėjant vaiką.

Teismas atsižvelgia į ieškovės ir atsakovo prašymus, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Mažeikių rajono savivaldybėje atstovės išvadą, todėl nustatytina nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta su ieškove bei nustatytina teismo posėdžio metu ieškovės pasiūlyta nepilnamečio vaiko bendravimo tvarka su tėvu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 10 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriui priėmus sprendimą Nr. 2.5-(NTP-2)-17-T-3780-21325 dėl ieškovei I. S. suteiktos antrinės teisinės pagalbos civilinėje byloje dėl išlaikymo priteisimo, buvo paskaičiuotos antrinės teisinės pagalbos išlaidos, kurias sudaro 227,50 Eur išlaidų advokato pagalbai ir kitoms su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusioms išlaidos apmokėti. Kadangi ieškinio reikalavimai yra tenkintini, todėl šios bylinėjimosi išlaidos valstybei atlygintinos visiškai.

Be to, ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą tenkintinas, todėl žyminis mokestis išieškotinas iš atsakovo į valstybės biudžetą. Žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė yra atleista, šioje byloje yra 208,00 Eur (300,00 Eur x 12 x 3 proc. = 108 Eur (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas)) ir 100,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Todėl iš atsakovo K. S. išieškotinas į valstybės biudžetą 208,00 Eur dydžio žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–268, 270, 385 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Santuoką, sudarytą d. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. , tarp sutuoktinių I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti dėl sutuoktinio, tai yra atsakovo K. S., kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei I. S., a. k. (duomenys neskelbtini) palikti jos ikisantuokinę pavardę – „K.“, o K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) – „S.“.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. S., gim. d., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą nuo 2017 m. vasario 1 d. iki jos pilnametystės po 300,00 eurų (tris šimtus eurų) periodines išmokas kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Po santuokos nutraukimo nepilnamečio vaiko M. S., gim. d., a. k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su motina – ieškove I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnametės M. S., gim. d., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę I. S., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti tokią atsakovo bendravimo tvarką su dukra: atsakovas K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja su nepilnamete dukterimi M. S., gim. d., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikui ir ieškovei I. S. patogiu laiku. Atsakovas prieš kiekvieną atvykimą pas dukrą privalo informuoti motiną I. S., kuri privalo netrukdyti atsakovo bendravimui su vaiku. Atsakovo bendravimas su dukra turi atitikti vaiko interesus.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 208,00 Eur (du šimtus aštuonis eurus 00 ct) žyminio mokesčio valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – žyminis mokestis.

Priteisti iš atsakovo K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 227,50 Eur (du šimtus dvidešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei, mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas – 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipti skubiam vykdymui.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti šį sprendimą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.