Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo (išieškotojo) R. K. (R. K.) skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Mindaugas Dabkus, K. S. (skolininkė).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas.

12. Pareiškėjas skunde nurodo, kad skundžiami antstolio patvarkymai yra neteisėti, nes antstolis netinkamai įvertino teismo sprendimo turinį ir nepagrįstai sutapatino du skirtingus teisinius reikalavimus – piniginės kompensacijos sumokėjimą ir pareigą grąžinti svetimą turtą. Pareiškėjas nurodo, kad antstolis neatsižvelgė į esminę aplinkybę – skolininkė neįvykdė pareigos grąžinti jam priklausantį asmeninį turtą (6 000 Eur). Skolininkė su šiais argumentais nesutiko, teigdama, kad 2025 m. gegužės 9 d., t. y. iki vykdomojo dokumento išdavimo, ji sumokėjo pareiškėjui R. K. 60 248 Eur sumą, tokiu būdu visiškai atsiskaitydama pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1413-1167/2024 dėl santuokos nutraukimo.

13. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tai, be kita ko, reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, turi teisės aktuose nustatytas teises, tačiau jo įgaliojimai negali būti aiškinami per plačiai, kad dėl tokio aiškinimo iš esmės pasikeistų įstatymo leidėjo antstoliui suteiktų teisių apimtis. Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Pagrindinė antstolio pareiga – savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas ar nutartis būtų kuo greičiau iš tikrųjų įvykdyta, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymo saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419-701/2017 ir 2018 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-687/2018). Vykdymo esmė – skolos išieškojimas, taip įvykdant skolininko prievolę kreditoriui. Dėl to, aiškinant ir taikant vykdymo procesą reglamentuojančias normas, turi būti užtikrinama, kad teisės taikymo rezultatas nebus priešingas siekiamam tikslui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-85-403/2020 20, 21 punktai). Kasacinis teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010, 2019 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-378/2019 ir 2019 m. gegužės 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-169-1075/2019).

Rezoliucinė dalis

14. Remiantis teismui pateiktais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1413-1167/2024, kuris Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-596-981/2025 buvo paliktas nepakeistas (el. b. 1 f., b. l. 14–54; 60–83), be kita ko, nusprendė:

- nutraukus santuoką priteisti ieškovei K. K. asmeninės nuosavybės teise:

1. Gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį adresu: (duomenys neskelbtini);

2. ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini);

3. Lengvąjį automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini);

4. Statybines medžiagas: plyteles, išmatavimai 1,20 x 2,40, turimas kiekis – 20,16 m2; plyteles „Tera Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 51,84 m2; plyteles „Terra Crea Calce“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m2; plyteles „Tera Crea Calce“, išmatavimai 80x80, turimas kiekis – 2,56 m2; plyteles „The Room SAN PE6 12 RM“, turimas kiekis – 28,80 m2; plyteles „Terra Crea Corda“, išmatavimai 60x60, turimas kiekis – 7,56 m2; plyteles „FORM Cement Nat“, išmatavimai 60x120, turimas kiekis –5,76 m2;

5. Tris šviestuvus: sietyną „Portugal“, išmatavimai: 150 x 70, H-48 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-65, H-70 cm; sietyną „Portugal“, išmatavimai: D-60, H-32 cm;

6. 6 000 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- nutraukus santuoką priteisti atsakovui R. K. asmeninės nuosavybės teise:

1. ½ žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini);

2. lengvąjį automobilį Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

3. 6 000 Eur piniginių lėšų, gautų pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

- Priteisti iš ieškovės K. K. atsakovui R. K. 79 389 Eur piniginę kompensaciją už ieškovei natūra tenkančią didesnę bendro turto dalį.

- Priteisti ieškovei K. K. iš atsakovo R. K. 27 000 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti.

- Priteisti iš ieškovės K. K. atsakovui R. K. 9 330 Eur kompensaciją už asmeninių lėšų panaudojimą bendram turtui sukurti.

- Priteisti iš ieškovės K. K. atsakovui R. K. 4 144,75 Eur kompensaciją už sumokėtas būsto kredito palūkanas.

- Pripažinti, kad šalių kreditinis įsipareigojimas akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2022 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) yra solidari ieškovės K. K. ir atsakovo R. K. prievolė, vidiniuose šalių (ieškovės ir atsakovo) tarpusavio santykiuose nustatant, kad po šalių santuokos nutraukimo visus įsipareigojimus kreditorei akcinei bendrovei „Swedbank“ pagal 2022 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) iki visiško prievolės įvykdymo toliau iš savo asmeninių lėšų vykdo ieškovė K. K..

- Pripažinti, kad ieškovės K. K. ir atsakovo R. K. 5 000 Eur prievolė trečiajam asmeniui Z. K. yra solidari ieškovės K. K. ir atsakovo R. K. prievolė.

- Priteisti ieškovei K. K. iš atsakovo R. K. 3 815,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

15. Pirmosios instancijos teismas nurodyto 2024 m. lapkričio 21 d. sprendimo 87 punkte pažymėjo, kad bendra tarp šalių dalijamo turto vertė yra 293 554,51 Eur. Ji buvo apskaičiuota tokiu būdu: 232 200 Eur (nebaigtas statyti gyvenamasis namas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) + 15 200 Eur (žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini)) + 8 000 Eur (lengvasis automobilis BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) + 8 294,51 Eur (statybinės medžiagos) + 6 460 Eur (3 sietynai) + 12 000 Eur (lėšų skirtumas, gautas pardavus automobilį BMW X4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir įsigijus automobilį BMW 318D, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) + 11 400 Eur (lengvasis automobilis Audi A6, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Toliau pirmosios instancijos teismas nurodo, kad sumažinus šią sumą šalių bendrų įsipareigojimų suma, bendra dalijamo turto vertė tampa 203 777,83 Eur (293 554,51 Eur - 84 776,68 Eur (AB „Swedbank“ pagal 2022 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) skolos likutis) - 5 000 Eur (skola Z. K.) = 203 777,83 Eur). Toliau sprendime nurodoma, kad turtas tarp šalių buvo padalintas nenukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, todėl kiekvienam iš sutuoktinių priklauso turto už 101 889 Eur (203 777,83 Eur / 2 = 101 888,92 Eur), atskaičius įsipareigojimus. Ieškovei natūra priteisiamo turto vertė, atskaičius jai tenkančius įsipareigojimus, yra 181 277,83 Eur (268 554,51 Eur - 84 776,68 Eur - 2 500 Eur = 181 277,83 Eur), atsakovui natūra priteisiamo turto vertė, atskaičius jam tenkančius įsipareigojimus, yra 22 500 Eur (25 000 Eur - 2 500 Eur = 22 500 Eur). Atsižvelgiant į tai, teismo sprendime nurodyta, kad iš ieškovės atsakovui priteisiama 79 389 Eur kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę bendro turto dalį (101 889 Eur - 22 500 Eur = 79 389 Eur).

16. Skolininkės K. S. atsiliepime į skundą esančiose turto ir kompensacijų lentelėse pateikti skaičiavimai yra teisingi, jie atitinka aptartus teismo sprendimo 87 punkte pateiktus skaičiavimus. Tačiau skolininkė neatsižvelgia į tai, kad 6 000 Eur piniginės lėšos, turto lentelėje priskirtos pareiškėjui R. K. kaip po santuokos nutraukimo jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantis turtas, faktiškai pareiškėjui nebuvo perduotos. Pareiškėjas pagrįstai akcentavo, kad 12 000 Eur lėšos faktiškai yra skolininkės K. S. dispozicijoje, skolininkė šios faktinės aplinkybės neginčija (CPK 178 straipsnis). Skolininkės atsiliepime į skundą pateiktoje turto lentelėje nurodyta pareiškėjui atitenkančio turto natūra, atskaičius įsipareigojimus, vertė (22 500 Eur) ir vėliau atitinkamai jam išmokėtinos kompensacijos dydis (79 389 Eur), paskaičiuoti darant prielaidą, kad visas pareiškėjui atitenkantis turtas yra pareiškėjo dispozicijoje, taigi į šią sumą įskaičiuoti ir 6 000 Eur, tačiau jie pareiškėjui nebuvo perduoti. Esant tokiai situacijai, nėra abejonių, kad pareiškėja, sumokėjusi 79 389 Eur kompensaciją, papildomai turėjo perduoti pareiškėjui ir 6 000 Eur piniginių lėšų, t. y. pusę jos valdomų lėšų, kurios buvo priteistos pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn.

17. Tai, kad šios piniginės lėšos yra priteistos pareiškėjo asmeninėn nuosavybėn, aiškiai nurodyta minėto teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo rezoliucinėje dalyje. Remiantis byloje esančiais duomenimis, nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. gegužės 15 d. išdavė vykdomąjį raštą išieškotojui R. K., į kurį nebuvo įtrauktos minėtos 6 000 Eur piniginės lėšos (el. b. 1 f., b. l. 96). Išieškotojui R. K. į tai atkreipus teismo dėmesį, t. y. pateikus 2025 m. birželio 3 d. prašymą išduoti vykdomąjį raštą arba išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką (el. b. 1 f., b. l. 117–118), Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. birželio 16 d. išdavė dar vieną vykdomąjį raštą dėl 6 000 Eur lėšų išieškojimo (el. b. 1 f., b. l. 124). Aptarta įvykių eiga, teismui išduodant dar vieną vykdomąjį raštą, taip pat rodo, kad 6 000 Eur piniginės lėšos skolininkės išieškotojui turi būti sumokėtos papildomai prie jos jau atlikto 2025 m. gegužės 9 d. 60 248 Eur mokėjimo (el. b. 1 f., b. l. 107).

18. Išieškotojas pagrįstai nurodo, kad 6 000 Eur nėra skola, o pareiga perduoti jam priklausantį turtą. Analogiškai būtų vertinama situacija, jeigu kuris nors pareiškėjui po santuokos nutraukimo atitenkantis daiktas (pavyzdžiui, automobilis) natūra jam nebūtų perduotas – nėra abejonių, kad skolininkė privalėtų jį perduoti. Todėl atitinkamai spręstinas klausimas ir dėl piniginių lėšų. Skolininkei nepaneigus aplinkybės, kad visos 12 000 Eur piniginės lėšos yra jos dispozicijoje, pareiškėjas pagrįstai reikalauja, kad pusė šios sumos, kaip ir nurodyta teismo sprendime dėl santuokos nutraukimo, būtų pervestos jam. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodė skolininkė atsiliepime į skundą, 2025 m. gegužės 9 d. mokėjimu ji šių lėšų nepervedė, kadangi pagal jos pačios pateiktus skaičiavimus buvo pervesta tik pareiškėjui tenkančios kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidos, atlikus tarpusavio įsipareigojimų įskaitymą. Skolininkė, be kitų sumų, sumokėdama 79 389 Eur kompensaciją pareiškėjui, neįvertino, kad ši suma apskaičiuota darant prielaidą, kad 6 000 Eur piniginės lėšos yra perduotos pareiškėjui (tačiau faktiškai nebuvo perduotos).

19. Pažymėtina, kad pareiškėjas 2025 m. birželio 30 d. elektroniniame laiške atkreipė antstolio dėmesį į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad už automobilio pardavimą gautomis lėšomis – 12 000 Eur – disponuoja K. S., todėl iš jų ji gali sau pasilikti tik 6 000 Eur, o likusius turi grąžinti, ko nepadarė (el. b. 1 f., b. l. 136). Tačiau antstolis į šias faktines aplinkybes neatsižvelgė ir, atmesdamas pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų, klaidingai vertino, kad išieškojus minėtas 6 000 Eur lėšas, pareiškėjas nepagrįstai praturtėtų.

20. Šalių argumentai dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo (ne)galimumo, teismo vertinimu, šiuo atveju teisinės reikšmės neturi. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo, kad teismo sprendimu priteistos kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidos galėjo būti tarpusavyje įskaitytos. Pareiškėjas teismui byloje dėl santuokos nutraukimo teikdamas minėtą 2025 m. birželio 3 d. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo arba teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, šio prašymo 2 punkte pažymėjo, kad skolininkė jam turi sumokėti 60 248 Eur kompensaciją (būtent tokią sumą nurodo ir skolininkė atsiliepime į skundą) ir 6 000 Eur ginčo lėšas. Taigi šalys tarpusavio reikalavimų įskaitymą iš esmės atliko vienodai ir gavo tokią pačią skolininkės pareiškėjui mokėtinos 60 248 Eur kompensacijos sumą, o ginčas šioje byloje kilo tik dėl 6000 Eur lėšų išieškojimo. Todėl teismas plačiau šiuo klausimu nepasisako.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju antstolis netinkamai įvertino susiklosčiusią faktinę situaciją bei darė nepagrįstą išvadą, jog vykdomasis dokumentas buvo įvykdytas prieš vykdomojo dokumento pateikimą vykdymui. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų tenkintinas ir panaikintini antstolio Mindaugo Dabkaus 2025 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. liepos 4 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti elektroninį vykdomąjį dokumentą.

22. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

23. Remiantis CPK 443 straipsnio 6 dalimi, ypatingosios teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, bylinėjimosi išlaidos, konkrečiai – išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš antstolio priteisiamos, nes esant antstolio ir skolininko ginčui, yra akivaizdus interesų priešingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2008).

24. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje patyrė 600 Eur bylinėjimosi išlaidų už skundo dėl antstolio veiksmų parengimą ir pateikimą. Prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio įtvirtinto maksimalaus atlygintino atstovavimo išlaidų dydžio. Pareiškėjo kartu su skundu dėl antstolio veiksmų pateikti įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas šias išlaidas faktiškai patyrė (el. b. 1 f., b. l. 12–13).

25. Teismo vertinimu, šiuo atveju pareiškėjo bylinėjimosi išlaidos nulemtos tiek antstolio, tiek skolininkės veiksmų, todėl teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus atitiktų pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui R. K. priteistina iš suinteresuotų asmenų K. S. ir antstolio Mindaugo Dabkaus lygiomis dalimis 600 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 300 Eur iš kiekvieno (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 513 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo R. K. (R. K.) skundą dėl antstolio Mindaugo Dabkaus veiksmų tenkinti.

Panaikinti antstolio Mindaugo Dabkaus 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukti vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2025 m. liepos 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) užbaigti vykdomąją bylą ir grąžinti elektroninį vykdomąjį dokumentą.

Priteisti pareiškėjui R. K. (R. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuotų asmenų K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir antstolio Mindaugo Dabkaus, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, t. y. po 300 Eur (tris šimtus eurų) iš kiekvieno.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.