- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-12-05
- Bylos Nr.
- 1-426-297/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-34482-2017-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Kęstutis Staniulis
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.5.1Apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai keliami reikalavimai (BPK 305 str. 1, 2 d. ir kt.)
- 2.3.6.4.5.2Apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinei daliai keliami reikalavimai (BPK 307 str. 1-3 d. ir kt.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, turinti vidurinį išsilavinimą, susituokusi, neteista, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamoji D. M. 2017 m. liepos 9 d. apie 17 val. Alytuje, Panemuninkėlių gatvėje, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, t. y. pagal Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą Nr. T-A 6900/2017/2017(01) D. M. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio.
Kaltinamoji D. M. kaltę visiškai pripažino. Paaiškino, kad 2017 m. liepos 6 d. ji su sutuoktiniu nuvažiavo pas draugus, gyvenančius sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), Alytaus rajone, ten vartojo alkoholinius gėrimus. Įvyko kivirčas ir sutuoktinis išvažiavo namo. Liepos 9 d. jis vėl atvažiavo į sodus, prašė kaltinamosios grįžti namo. Ji sutiko, sėdo į savo automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo į Alytų, o jos sutuoktinis važiavo kitu automobiliu. Nesijautė apsvaigusi. Apie 17 val. Alytuje, Panemuninkėlių gatvėje, ją sustabdė policijos pareigūnai. Ji pateikė pareigūnams visus reikalingus dokumentus, sutiko pasitikrinti alkotesteriu. Prietaisas parodė 2,22 prom. girtumą. Ji nesitikėjo tokio rezultato, bet ir ištyrus kraują ligoninėje jai nustatė 2,03 prom. girtumą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, supranta, kad pasielgė labai neatsakingai, kremtasi dėl padarytos veikos ir savo elgesį vertina labai neigiamai.
Bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji D. M. kaltę taip pat pripažino ir davė analogiškus parodymus kaip ir teisme (b. l. 70–71).
Kaltinamajai visiškai pripažinus kaltę ir sutikus, kad kiti įrodymai teisme nebūtų tiriami, esant BPK 273 str. 1 d. nustatytoms sąlygoms, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.
Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio K. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 9 d. jis dirbo kartu su patruliu T. J.. Apie 17 val. gavo policijos budėtojo nurodymą vykti į Draugystės gatvę Alytuje, kur galimai neblaivus vairuotojas važiuoja automobiliu „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodytą automobilį sustabdė Panemuninkėlių gatvėje ties bažnyčia. Automobilį vairavo D. M., gim. (duomenys neskelbtini), jai alkotesteriu „Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0143, patikros Nr. 0587959, testo numeris 291, buvo nustatytas 2,22 promilės girtumas (b. l. 3).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas K. K., dirbantis Alytaus apskrities VPK Reagavimo skyriuje vyriausiuoju patruliu, parodė, kad 2017 m. liepos 9 d. apie 17 val. Alytuje, Panemuninkėlių gatvėje sustabdė automobilį „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nes buvo gautas policijos budėtojo pranešimas apie galimai neblaivų šio automobilio vairuotoją. Automobilį vairavo D. M.. Ji buvo testuota alkoholio kiekio matuokliu, prietaisas parodė 2,22 prom. girtumą. Vairuotoja su alkotesterio parodymais sutiko, ją pristatė į ligoninę kraujo tyrimui (b. l. 63).
2017-07-09 apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota automobilio „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovinčio Alytuje, Panemuninkėlių gatvėje, apžiūra (b. l. 9–17).
Specialisto išvada Nr. T-A 6900/2017 (01) patvirtina, kad ištyrus D. M. kraują, paimtą 2017 m. liepos 9 d. 17.47 val., kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,03 promilės etilo alkoholio (b. l. 19).
D. M. pateiktas transporto priemonės registracijos liudijimas Nr. H 199051 ir VĮ „Regitra“ duomenys patvirtina, kad transporto priemonė „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso D. M. (b. l. 24, 25).
Iš nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad transporto priemonė „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) perduota saugoti kaltinamosios sutuoktiniui V. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 27–29).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad jie pakankami kaltinamosios D. M. kaltei pagrįsti.
Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma – pačios kaltinamosios D. M. paaiškinimais, liudytojo K. K. parodymais, specialisto išvada, tyrimo veiksmų protokolais neginčijamai nustatyta, kad kaltinamoji D. M. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo transporto priemonę „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta 2,03 promilės alkoholio. Tokie kaltinamosios veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalies, požymius.
Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamosios D. M. brolis M. U., gim. (duomenys neskelbtini), pateikė teismui prašymą perduoti kaltinamąją jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Prašyme ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jie su seserimi D. M. likę dviese, nes abu tėvai yra mirę, taip pat mirę du broliai. M. U. gyvena (duomenys neskelbtini), jis tarnauja Didžiosios (duomenys neskelbtini). Taigi, su seserimi jie gyvena toje pat vietovėje, todėl dažnai susitinka, kasdien kalbasi telefonu, jų tarpusavio santykiai labai geri ir šilti, M. U. žino visas sesers problemas ir mano, kad jis turi visas galimybes daryti kaltinamajai teigiamą įtaką, kad ši laikytųsi įstatymų ir daugiau nenusikalstų.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos įtvirtintos BK 40 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą ir jeigu yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje išdėstytos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau net ir nustačius, kad egzistuoja visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos, teismas turi diskrecijos teisę netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų, nes atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismas turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad dar ikiteisminio tyrimo metu M. U. buvo pateikęs prašymą atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pagrindu Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2017 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį bei perduoti ją pagal laidavimą M. U. atsakomybei (b. l. 98–100). Tačiau Alytaus rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartimi nepatvirtino prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu, t. y. pagal laidavimą. Ikiteisminio tyrimo teisėjo priimtoje nutartyje konstatuota, kad nėra pakankamo pagrindo spręsti, jog D. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat nėra pagrindo tikėti, kad jos brolio M. U. kaip laiduotojo autoritetas galėtų padaryti D. M. teigiamą įtaką, be to, atleidus ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nebūtų įgyvendinti teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principai. Ikiteisminio tyrimo teisėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis nebuvo apskųsta, ji galiojanti. Tokiu būdu, klausimas dėl kaltinamosios D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį ir jos perdavimo laiduotojui M. U. jau buvo išspręstas bylos ikiteisminio tyrimo metu, po ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo nepatvirtinti prokurorės nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą BPK 212 straipsnio 6 punkto pagrindu, t. y. pagal laidavimą, nepaaiškėjo jokios naujos reikšmingos aplinkybės, todėl teismas, įvertinęs D. M. padaryto nusikaltimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, tai, kad kaltinamoji vairavo automobilį, kai jai nustatytas net 2,03 prom. girtumas, ji vairavo dienos metu, mieste, judriose gatvėse, kur eismas intensyvus, taigi, kėlė realų pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai ar net gyvybei, sprendžia, kad nėra teisinio pagrindo atleisti D. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojo M. U. atsakomybei, už jos padarytą nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir ji yra baustina.
BK 54 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus.
Už nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, įstatymas numato alternatyvias bausmes – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų.
Kaltinamoji D. M. padarė tyčinį nusikaltimą, pagal pavojingumo laipsnį priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ji vairavo transporto priemonę, kai jai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (2,03 prom. alkoholio). Įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam. Kaltinamoji suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis, taigi, veikė tyčia. Kartu teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji D. M. visiškai prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), byloje nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Kaltinamoji teisiama pirmą kartą. Šiuo metu ji nedirba, registruojasi darbo biržoje. Iki 2017 m. spalio mėn. dirbo UAB (duomenys neskelbtini) pardavėja, darbdavio charakterizuojama teigiamai (b. l. 141). Gyvena šeimoje. Atsižvelgdamas į visas išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) Kaltinamoji visiškai pripažino kaltę, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1 – 3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tame tarpe uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis ir turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji D. M., naudodamasi teise vairuoti transporto priemones, padarė tyčinį nusikaltimą, vairavo girta, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui. Įstatymo leidėjas nustatė baudžiamąją atsakomybę neblaiviems transporto priemonių vairuotojams, kai jų kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, taip siekiant didinti eismo saugumą, užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, kurių pasekmės dažnai būna skaudžios. Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas sprendžia, kad tikslinga skirti kartu su bausme baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių terminui. Be to, įvertinus tai, kad kaltinamoji padarė nusikaltimą vairuodama jai priklausantį automobilį, kuris šiuo atveju yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, nes be jo būtų neįmanomas nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymas, siekiant baudžiamosios teisės priemonėmis apginti visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų (BK 1 straipsnio 1 dalis), skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – kaltinamajai priklausančios transporto priemonės konfiskavimas. Pagal formuojamą teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas analogiško pobūdžio bylose yra būtinas (Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 28 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-267-478/2017, 2017 m. birželio 30 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-448-593/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 9 d. nuosprendis baudž. byloje Nr. 1A-385-211/2017), išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė kaltinamosios padarytam teisės pažeidimui ar jos asmenybei. Teismo vertinimu turto konfiskavimo taikymas atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo kaltinamojo teisių ir interesų akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Jau minėta, kad kaltinamoji panaudojo transporto priemonę darydama tyčinę nusikalstamą veiką, ji veikė tiesiogine tyčia. Siekiant užkirsti kelią pakartotiniam tokio pobūdžio visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, teismas mano, kad šiuo atveju yra būtina konfiskuoti kaltinamajai priklausančią transporto priemonę (BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalys, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylos duomenimis kaltinamoji buvo laikinai sulaikyta 2017 m. liepos 9 d. 17.11 val., paleista 2017 m. liepos 10 d. 13.50 val. (b. l. 65, 67), šis laikas (viena para) įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 66 straipsnio 1 dalis).
2017-07-10 nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72–76) paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–307 straipsniais,
nusprendžia:
D. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti jai 54 MGL (2 033,64 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 36 MGL (1 355,76 Eur) dydžio baudą.
Remiantis Baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikino sulaikymo parą nuo 2017 m. liepos 9 d. iki 2017 m. liepos 10 d., ją prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir laikyti, kad galutinė bausmė yra 34 MGL dydžio, t. y. 1 280,44 Eur (vienas tūkstantis du šimtai aštuoniasdešimt eurų 44 ct) bauda.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad D. M. paskirtą baudą privalo sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą areštu (Baudžiamojo kodekso 47 straipsnio 7 dalis).
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 straipsnio 1 dalimi, 72 straipsnio 2 ir 3 dalimis, paskirti D. M. kartu su bausme šias baudžiamojo poveikio priemones:
1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metams 6 mėnesiams;
2) transporto priemonės „Opel Signum“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotos D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu, konfiskavimą.
Kardomąsias priemones – dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui, D. M. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.