Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ patikslintą ieškinį atsakovui R. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Be kredito“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovas R. R. teismo posėdyje nedalyvavo. Patikslinto ieškinio su priedais kopija įteikta bei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

4. Trečiasis asmuo UAB „Be kredito“ teismo posėdyje nedalyvavo. Patikslinto ieškinio su priedais kopija įteikta bei apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Trečiojo asmens atstovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5. Bylos medžiaga nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) atsakovas ir trečiasis asmuo (UAB „Be kredito“) sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-026378. Pagal sutarties nuostatas atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – nešiojamas kompiuteris Lenovo-IdeaPad 3-14IML05DX 14" (~36 cm)-PF1SZ3PX, 24 mėn. terminui. Atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 33,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais. Prekės vertė sutarties sudarymo metu buvo 515 Eur. Šalys sutarė, kad atsakovui vėluojant atsiskaityti už suteiktas nuomos paslaugas, bus skaičiuojami delspinigiai, kurių dydis 0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos. Sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „Sutarties objektas“ šalys sutarė, kad nuomininkui (t. y., atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (t. y., nešiojamą kompiuterį) už 1 Eur.

6. Nešiojamas kompiuteris Lenovo-IdeaPad 3-14IML05DX 14" (~36 cm)-PF1SZ3PX atsakovui buvo perduotas (duomenys neskelbtini) turto perdavimo – priėmimo aktu Nr. BK-026378. Atsakovas laiku nemokėjo įmokų, todėl pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) pranešimu - pretenzija kreipėsi į atsakovą, nurodydama, kad atsakovo skola (duomenys neskelbtini) yra 185,94 Eur ir, neatsiskaičius per 10 kalendorinių dienų nuo pranešimo išsiuntimo dienos, situacija bus vertinama kaip esminis sutarties pažeidimas ir sutartis bus nutraukiama bei perduota tretiesiems asmenims su tikslu išieškoti skolą. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs skolą, todėl vertinama, kad sutartį pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė nuo 2021-11-03.

7. UAB „Be kredito“ ir ieškovė 2021-10-04 sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį, kurios pagrindu pradinė kreditorė perleido ieškovei visus reikalavimus į atsakovo įsiskolinimą pagal sutartį. Atsakovas 2021-11-05 pranešimu buvo informuotas apie reikalavimo teisės perleidimą.

Dėl nuomos sutarties (ne)pripažinimo vartojimo kredito sutartimi

8. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

9. Ieškovė nurodė, kad tarp šalių sutarties pagrindu susidarė išperkamosios nuomos teisiniai santykiai, sutartyje nėra numatyta atsakovo pareiga pasibaigus nuomos terminui įsigyti nuomojamą prekę, todėl vadovaujantis VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktu, sutartis nėra laikytina vartojimo kredito sutartimi.

10. Pagal kasacinio teismo pateikiamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką teismas ex officio (savo iniciatyva) turi kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje išdėstytus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2017 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245-611/2017; 2018 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-17-701/2018). Jeigu egzistuoja teisinių santykių, iš kurių kildinamas ginčas, priskyrimo vartojimo santykiams požymiai, civilinėje byloje ribojami rungimosi ir dispozityvumo principai, ją nagrinėjantis teismas negali išlikti pasyvus bei privalo imtis aktyvių veiksmų vertindamas tiek pačių santykių pobūdį, tiek ir atskirų sutartinių sąlygų teisėtumą (Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022, Kauno apygardos teismas 2022 m. rugsėjo 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022 ir kt.). Taigi, kadangi teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas ginčas, priskiriami vartojimo santykiams, teismas turi ne tik teisę, bet ir pareigą savo iniciatyva vertinti ieškovės prašomas taikyti sutartines (nuomos) sąlygas.

11. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.503 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad įstatymai ar nuomos sutartis gali numatyta, kad išnuomotas daiktas pereina nuomininkui nuosavybės teise pasibaigus nuomos sutarties terminui arba iki šio pabaigos, jeigu nuomininkas sumoka visą sutartyje numatytą kainą (išperkamoji nuoma). CK 6.504 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad pagal vartojimo nuomos sutartį nuomotojas, t. y. asmuo, kurio nuolatinis verslas – daiktų nuoma, įsipareigoja duoti nuomininkui (vartotojui) kilnojamąjį daiktą laikinai valdyti ir juo naudotis už užmokestį nuomininko ar jo šeimos asmeniniams, namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį.

12. VKĮ 3 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad šis įstatymas taikomas vartojimo kredito sutartims, o 2 dalyje nustatytos išlygos, kokiems santykiams šis įstatymas netaikomas. Pagal VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punktą, įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. VKĮ 1 straipsnio 2 dalis įtvirtinta, kad šio įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Taigi, VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį. Vertinimas, ar konkreti analizuojama sutartis, kurioje susitarta dėl daikto valdymo ir naudojimo su galimybe jį įsigyti, mokant periodines įmokas, patenka į VKĮ reglamentavimo sritį, priklauso nuo sutarties sudarymo tikslo ir jos sąlygų aiškinimo (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-1092/2022).

13. Atkreiptinas dėmesys, kad VKĮ turi būti taikomas toms sutartims, kurios pagal savo esmę yra vartojimo kredito santykius nustatančios sutartys ir dėl to patenka į šio įstatymo reguliavimo sritį, todėl vien aplinkybė, kad pačioje sutartyje ji įvardinta kaip nuomos, o ne vartojimo kredito, pati savaime nėra pakankamas pagrindas netaikyti tokiai sutarčiai imperatyvių reikalavimų, reglamentuojančių vartojimo kredito ar jiems prilyginamus teisinius santykius (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1182-343/2022; Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1042-1092/2022).

14. Taigi siekiant nustatyti, ar trečiojo asmens (UAB „Be kredito“) ir atsakovo sudaryta sutartis yra išperkamosios nuomos sutartis, neįeinanti į VKĮ taikymo apimtį, ar vartojimo kredito sutartis, yra reikalinga įvertinti, koks buvo šalių tikslas sudarant sutartį. Atkreiptinas dėmesys, kad nuomos sutartimi nuomininkas, visų pirma, siekia išsinuomoti daiktą, turėti jį savo žinioje ir juo naudotis pagal sutarties sąlygas ir savo poreikius, tuo tarpu vartojimo kredito sutarties pagrindinis tikslas yra vartojimo kredito gavėjo piniginio poreikio patenkinimas, t. y. šia sutartimi „nuomininko“ pagrindinis tikslas yra gauti finansavimą sutarties objektui įsigyti ir tik antrinis jo poreikis yra tuo daiktu naudotis iki nuosavybės teisės perėjimo momento (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1018-921/2022).

15. Byloje nustatyta, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą nešiojamąjį kompiuterį turėjo 24 mėnesius kas mėnesį mokėti po 33,99 Eur įmoką. Taigi tinkamu sutarties vykdymo atveju, atsakovas po 24 mėnesių būtų sumokėjęs pradiniam kreditoriui viso 815,76 Eur sumą, kuri yra 300,76 Eur didesnė nei perduotos prekės kaina (515 Eur). Sutarties dalyje „Sutarties objektas“ numatyta, kad nuomininkui (t. y. atsakovui) tinkamai įvykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą (t. y. nešiojamąjį kompiuterį) už 1 Eur. Teismas sutinka su ieškove, kad sutartyje nėra numatyta tiesioginė atsakovo pareiga, tinkamai ir laiku sumokėjus visas sutartyje numatytas įmokas, perimti nuosavybės teisę į nešiojamąjį kompiuterį, tačiau akivaizdu, kad atsakovui sumokėjus minėtas įmokas, kurių bendra suma viršija prekės kainą, nustatytasis 1 Eur mokestis, kurį sumokėjus atsakovui galutinai pereitų nuosavybės teisė į nešiojamąjį kompiuterį, yra nustatytas tik formaliai. Kitaip tariant, teismo vertinimu, sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju už 1 Eur įsigyti nešiojamąjį kompiuterį, į sutartį yra įtraukta siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Todėl teismas daro išvadą, kad nepriklausomai nuo to, jog atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, sutarčiai vis tiek yra taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis).

16. Teismas atkreipia dėmesį, kad sutarties dalyje „Turto grąžinimas“ numatyta, jog „pasibaigus sutarčiai ir nuomininkui nepareiškus noro įsigyti turto šios sutarties dalyje „Sutarties objektas“ nurodyta tvarka, ar nutraukus šią sutartį prieš terminą, turtas grąžinamas nuomotojui ne vėliau kaip sekančią dieną po sutarties pasibaigimo ar nutraukimo sutarties sudarymo vietoje arba turto naudojimo vietoje; <...> Nuomininkas nuomotojui savo sąskaita grąžina turtą tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų nusidėvėjimą, o taip pat visiškai sukomplektuotą ir su visais dokumentais, inventoriumi ir kitais daiktais, kurie jam buvo perduoti kartu su turtu ir kurie nurodyti sutarties specialiojoje dalyje. Jei per Turto perdavimą nuomotojui nustatomi grąžinamo turto defektai ar gedimai, jie nurodomi Turto grąžinimo akte. Turto defektai ar gedimai gali būti nustatyti ir per 10 (dešimt) darbo dienų po turto grąžinimo akto pasirašymo ir apie tai nuomotojas informuoja nuomininką raštu“. Teismo vertinimu, ši sutarties nuostata (sutarties pasibaigimo atveju, kai nuomininkas nepareiškia noro įsigyti prekės) numato pernelyg sudėtingas prekės grąžinimo nuomotojui sąlygas (grąžinimo tvarka, daikto sukomplektavimas, dokumentai, inventorius ir pan.), be to tinkamo visų pagal sutartį numatytų įmokų sumokėjimo atveju sutartimi nustatyta neproporcinga alternatyva (arba grąžinti prekę, kurios visa kaina bei jos perviršis jau sumokėti nuomotojui, arba sumokėti 1 Eur, už kurį prekė galėtų pereiti atsakovui valdyti nuosavybės teise), vertinamos kaip sąlygos, įtrauktos į sutartį siekiant išvengti VKĮ nuostatų taikymo šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.

17. Pažymėtina, kad sutarties dalyje „Sutarties galiojimas, nutraukimas“ numatyta, jog atsakovui ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų vėluojant atlikti mėnesio įmokas pagal sutartį, ji yra nutraukiama ir nuomotojas įgyja teisę pasirinktinai reikalauti iš nuomininko grąžinti turtą arba sumokėti visą neapmokėtą nuomos mokestį iki sutarties pabaigos.

18. Tinkamu sutarties įvykdymo atveju atsakovas už prekę būtų sumokėjęs 815,76 Eur, tai yra 300,76 Eur daugiau nei reali nustatyta telefono kaina (515 Eur). Netinkamo sutarties vykdymo atveju nuomotojas (pradinis kreditorius, o perleidus reikalavimo teisę į atsakovą – ieškovė) turėtų teisę rinktis tarp daikto, kurio vertė 515 Eur, susigrąžinimo arba 815,76 Eur sumos pareikalavimo. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pradinė kreditorė ar ieškovė būtų reikalavusi atsakovo kaip alternatyvos grąžinti nuomojamą daiktą. Bylos duomenys patvirtina, kad į atsakovą buvo nukreipti reikalavimai tik dėl skolos ir delspinigių sumokėjimo (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Tai reiškia, kad nuomotojos (pradinės kreditorės, o vėliau ieškovės) tikrieji ketinimai buvo ne pagal sutartį išnuomoti, perduoti ar perduotą nešiojamąjį kompiuterį susigrąžinti, tačiau gauti jo įsigijimui skirtas mokėtinas įmokas, viršijančias daikto vertę.

19. Be to, teismas pažymi, kad iš viešai prieinamos Lietuvos banko skelbiamos informacijos (žr. https://www.lb.lt/lt/naujienos/lietuvos-banko-finansu-rinkos-prieziuros-komiteto-sprendimai-13), matyti, kad Lietuvos bankas atliko pradinės kreditorės UAB „Be kredito“, patikrinimą. Jo metu nustatyta, kad iki 2021-10-12 d. bendrovė, sudarydama nuomos sutartis, iš esmės teikė vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) paslaugas, neturėdama tam teisės ir taip pažeidė Vartojimo kredito įstatymo reikalavimus. Vartojimo kredito teikimo paslaugą turi teisę teikti tik asmenys, įrašyti į Viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą, o bendrovės minėtame sąraše nėra. Pažymėtina, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudaryta sutartis patenka į laikotarpį sutarčių, kuriose Lietuvos bankas nustatė, kad UAB „Be kredito“ siūlė išperkamosios nuomos paslaugas ir savo paslaugos sudėtimi atitiko vartojimo kreditą (CPK 182 straipsnio 1 punktas).

20. Teismas, atlikęs sutarties sąlygų analizę, neturi pagrindo išvadai, kad atsakovas sutartimi kaip pagrindinio tikslo siekė išsinuomoti daiktą ir naudotis juo pagal sutarties sąlygas, atvirkščiai sutarties sąlygos rodo, kad atsakovo pagrindinis tikslas buvo atidėto mokėjimo forma gauti (o pradinio kreditoriaus – suteikti) finansavimą sutarties objektui (nešiojamam kompiuteriui) įsigyti. Pažymėtina, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-1043-945/2022). Todėl, įvertinus šiame sprendime išdėstytus motyvus, šalių sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito (išperkamosios nuomos) sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Dėl nesumokėtų nuomos įmokų ir delspinigių priteisimo

21. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo 679,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų, taip pat 305,91 Eur delspinigių. Reikalavimas dėl nesumokėtų įmokų grindžiamas tuo, kad atsakovas nemokėjo įmokų, o reikalavimas dėl delspinigių priteisimo kildinamas iš sutarties specialiųjų sąlygų, kuriose numatytas 0,5 proc. delspinigių dydis už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos sumos. Tačiau ieškovė nurodė, jog mažina sutartimi nustatytą delspinigių dydį iki 0,25 proc. ir tokiu būdu ieškovė apskaičiavo, kad iš atsakovo priteistina delspinigių suma yra 305,91 Eur (679,80 Eur × 0,25 proc. × 180 d.).

22. Teismas konstatavo, kad pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytai sutarčiai yra taikytinos VKĮ nuostatos. VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teisės verstis vartojimo kreditų teikimo veikla neturi fiziniai asmenys ir pelno nesiekiantys asmenys.

23. Byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinis kreditorius prieš sudarydamas su atsakovu sutartį būtų vertinęs jo kreditingumą, be to, jis nėra įtrauktas į vartojimo kredito davėjų sąrašą, kaip to reikalauja VKĮ 22 straipsnio 1 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat tai, kad teismas šiuo sprendimu nustatė, jog sudaryta sutartis pagal savo esmę yra vartojimo kredito sutartis, kurios sudarymui ir vykdymui yra taikytinos VKĮ nuostatos, darytina išvada, jog pradinis kreditorius, sudarydamas su atsakovu sutartį, neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis). Tokia pati išvada yra daroma teismų praktikoje, kurioje pažymima, kad teisės užsiimti vartojimo kredito teikimo veikla neturėjimas ar pareigos vertinti vartotojo kreditingumą nevykdymas lemia bet kokių kredito davėjo teisių, kylančių iš sutarties, išskyrus teisę susigrąžinti kredito sumą, praradimą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalyje). Kitaip tariant, kredito davėjas galėtų pretenduoti tik į negrąžintą kredito sumą (kuri nagrinėjamu atveju atitiktų skirtumą tarp daikto kainos ir visų pagal sutartį atliktų įmokų) (Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1138-657/2022; 2022 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1049-390/2022; 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1054-555/2022; 2022 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1055-587/2022; 2022 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1084-894/2022 ir kt.).

24. Atsižvelgiant į tai, kas yra nurodyta anksčiau, laikytina, kad pradinis kreditorius, sudaręs su atsakovu sutartį, nebūdamas įrašytas į vartojimo kredito davėjų sąrašą ir nepatikrinęs jo kreditingumo, įgijo teisę iš atsakovo atgauti tik pagal sutartį ir perdavimo – priėmimo aktą perduoto nešiojamojo kompiuterio kainą, iš jos atėmus atsakovo sumokėtas įmokas. Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad nešiojamojo kompiuterio kaina yra 515 Eur. Iš bylos duomenų matyti, kad tinkamu sutarties vykdymo atveju, atsakovas per 24 mėnesius būtų sumokėjęs pradinei kreditorei viso 815,76 Eur sumą. Ieškovė prašo priteisti 679,80 Eur nesumokėtų nuomos įmokų. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovas yra sumokėjęs 135,96 Eur, t. y. keturias įmokas. Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo pradinė kreditorė (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 379,04 Eur (515 Eur – 135,96 Eur) suma.

25. Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė reikalavimo teisę į atsakovo pinigines prievoles pagal sutartį įgijo 2021-10-04 reikalavimo perleidimo sutarties bei priedo prie reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymi, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, teismui nustačius, kad pradinis kreditorius neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo.

26. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo tenkinama iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteisiant 379,04 Eur skolą, o likusi ieškinio reikalavimų dalis dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmestina.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

27. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 379,04 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. kovo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

29. Ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai tenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos ieškovės patirtos ir rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos. Ieškovė pateikė įrodymus apie patirtas 265 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 23 Eur žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Ieškinį tenkinus 38,45 proc., ieškovei iš atsakovo priteistina 101,89 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

30. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 19,92 Eur. Ieškinį tenkinus 38,45 proc., iš atsakovo į Valstybės biudžetą priteistina 7,66 Eur, o iš ieškovės – 12,26 Eur pašto išlaidų (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 379,04 Eur (tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 4 ct) nesumokėtų nuomos įmokų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą (379,04 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. kovo 3 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 101,89 Eur (vieną šimtą vieną eurą 89 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7,66 Eur (septynis eurus 66 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662).

Priteisti valstybės naudai iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 12,26 Eur (dvylika eurų 26 ct) pašto išlaidų, nurodant šias išlaidas sumokėti į valstybės biudžetą (gavėjas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, įmokos kodas: 5662).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.