Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė, veikianti Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Mano Būstas Kaunas“ ieškinį tenkino ir 1) įpareigojo atsakovę (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją per 3 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, perduoti ieškovei UAB „Mano Būstas Kaunas“: a) su ieškovei administruoti perduotais daugiabučiais namais (duomenys neskelbtini), susijusią (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos dokumentaciją; b) ieškovei administruoti perduotų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), techninę dokumentaciją, priklausantį inventorių; c) ieškovei administruoti perduotų daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), kaupiamąsias lėšas; 3) per teismo sprendime nurodytą terminą neįvykdžius įpareigojimo, teismas paskyrė V. A. 100,00 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną; 4) išsprendė bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą.

2. Pareiškėjas antstolis S. U. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė išaiškinti 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką, nurodant, iki kada turi būti skaičiuojama bauda V. A., tai yra iki 2024 m. spalio 14 d. ar iki 2025 m. gegužės 22 d. Nurodė, kad vykdomojoje byloje susidarė tokia situacija, kad (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos (toliau ir Bendrija) pirmininkas V. A. teismo sprendimą dėl įpareigojimo įvykdė tik 2025 m. gegužės 22 d., kai bendrija jau buvo išregistruota iš VĮ Juridinių asmenų registro, tai yra 2024 m. spalio 14 d. Vykdomajame rašte Nr. e2-10085-1088/2024 nurodytos neįvykdymo pasekmės - skirti V. A. 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Antstolis baudą paskaičiavo laikotarpiu nuo 2024 m. lapkričio 26 d. iki 2025 m. gegužės 22 d., tačiau skolininkas baudą prašo skaičiuoti tik iki juridinio asmens išregistravimo, tai yra iki 2024 m. spalio 14 d., o ne iki 2025 m. gegužės 22 d. Be to teismas nurodė, kad bauda skiriama fiziniam asmeniui V. A., o ne Bendrijos pirmininkui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apylinkės teismas 2025 m. gegužės 29 d. nutartimi pareiškėjo antstolio S. U. prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo netenkino. Nurodė, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški. Priimant teismo sprendimą už akių konstatuota, jog Bendrijos (atsakovės) veiklą organizavo jos pirmininkas V. A.. Prašymas išaiškinti sprendimo vykdymą yra susijęs ne su nepakankamu teismo sprendimo rezoliucinės dalies aiškumu, o su tolimesnės situacijos aiškinimu teismo sprendimo galimų pasekmių atsiradimo aspektu.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo V. A. (apeliantas) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį ir išaiškinti 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-10085-1088/2024 vykdymo tvarką baudos skaičiavimo pabaigos terminu laikant 2024 m. spalio 7 d. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais.

4.1. Nurodo, kad sprendimo už akių išaiškinimo būtinumą, nurodant baudos skaičiavimo pabaigos terminą lėmė tai, kad Bendrija, kuri sprendimu už akių įpareigota atlikti veiksmus, 2024 m. spalio 14 d. buvo likviduota, kas reiškia, juridinio asmens pasibaigimą, o kartu ir jo teisių ir pareigų išnykimą, t. y. byloje nebeliko atsakovo, kuriam skirti įpareigojimai, taip pat kartu neliko ir teisėto būdo įgyvendinti sprendimu už akių nustatytus įpareigojimus. Pažymėjo, kad nors bauda yra skirta apeliantui, kaip fiziniam asmeniui, tačiau patys įpareigojimai, už kurių nevykdymą taikoma bauda, yra skirti Bendrijai.

4.2. Baudos skaičiavimas „iki visiško įpareigojimų įvykdymo“ yra pagrįstas tol, kol realiai veikia įpareigota Bendrija, t. y. iki 2024 m. spalio 14 d. Po šios datos juridinis asmuo egzistuoti nustoja, kas kartu reiškia, kad sprendimo už akių įvykdymas apkritai tampa nebeįmanomu, o baudos trečiajam asmeniui skaičiavimas po Bendrijos likvidavimo už neegzistuojančio juridinio asmens įpareigojimu nevykdymą – neteisėtu ir nepagrįstu.

4.3. Kadangi apeliantas Bendrijos pirmininko pareigas nustojo eiti 2024 m. spalio 7 d., todėl nuo šios datos jis neturi jokio teisėto pagrindo valdyti (rinkti ir perduoti) Bendrijos dokumentus, tačiau siekiant sustabdyti nepagrįstą baudos skaičiavimą po bendrijos likvidavimo, apeliantas buvo priverstas neteisėtais būdais rinkti dokumentus, kurių savo žinioje neturėjo. Apelianto nuomone, susidariusi situacija prieštarauja protingumo ir teisingumo principams.

4.4. Apeliantas prašo kaip precedentu nagrinėjamai bylai, vadovautis jo nuomone analogiškoje civilinėje byloje Nr. 2VP-1433-1172/2024 2025 m. sausio 17 d. priimta nutartimi, kuria nustatytas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkantis baudos skaičiavimo pabaigos terminas.

4.5. Papildomai pažymėjo, kad dokumentai Bendrijai buvo perduoti tik 2025 m. gegužės 22 d., kadangi apeliantas siekė ginti pažeistas teises kitais civilinės teisės gynimo būdais teisme. Tačiau ši sprendimo už akių įvykdymo data, negali būti laikoma pagrįstu termino baudai skaičiuoti pabaigos momentu, kadangi apeliantas apskritai neturėjo galimybės teisėtu būdu aptariamų dokumentų gauti ar jų valdyti.

4.6. Nurodė, kad teikdamas šį skundą ir reikalaudamas sprendimo už akių vykdymo išaiškinimo, jis neprašo keisti sprendimo už akių turinio, o tik, vadovaujantis teismų praktika, pašalinti sprendimo už akių trūkumus

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė UAB „Mano Būstas Kaunas“ prašo atskirąjį skundą atmesti; priteisti iš trečiojo asmens V. A. ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas, patirtas rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą. Atsiliepimo argumentai:

5.1. Ieškovės nuomone, sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra aiški, todėl prašymas paaiškinti, iki kurios datos (2024 m. spalio 14 d. ar 2025 m. gegužės 22 d.) turėtų būti skaičiuojama bauda, neatitinka sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto esmės ir paskirties. Priešingu atveju, teismas, pasisakydamas ir įvardindamas, iki kurios konkrečiai turi būti skaičiuojama bauda trečiajam asmeniui, pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą už akių, t. y. būtų konkrečiai identifikuojama data, iki kada turėtų būti skaičiuojama bauda, faktiškai ji keičiama.

5.2. Apeliantui paskirtos baudos skaičiavimo pabaigos terminas yra siejamas su sprendimo visišku įvykdymu, o ne su juridinio asmens likvidavimu ar bet kokiu kitu juridiniu faktu, todėl antstolio pateiktas prašymas išaiškinti, iki kurios datos turi būti skaičiuojama bauda trečiajam asmeniui, neatitinka sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto paskirties.

5.3. Pažymėjo, kad kaip matyti iš paties antstolio prašymo, bauda trečiajam asmeniui iš pradžių buvo skaičiuojama ir po 2024 m. spalio 14 d., t. y. ir po bendrijos likvidavimo – 2024 m. spalio 14 d., todėl antstoliui sprendimo vykdymo tvarka, data iki kurios turi būti skaičiuojama bauda, buvo aiški. Antstoliui, pagal suteiktus įgaliojimus vykdymo procese, turėjo būti žinoma aplinkybė apie Bendrijos likvidavimą ir šio juridinio fakto datą. Prašyme dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, antstolis nenurodė, kad jam nebuvo žinoma aplinkybė apie tai, kad Bendrija išregistruota (likviduota) 2024 m. spalio 14 d. bei kada tiksliai ši aplinkybė antstoliui tapo žinoma.

5.4. Pažymėjo, kad priešingai, nei nurodyta atskirajame skunde, bendrija įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus, todėl bauda paskirta būtent įmonės vadovui, kuris buvo ir yra atsakingas už dokumentų pateikimą, reiškiantį tinkamą sprendimo už akių įvykdymą.

5.5. Aplinkybės, kad trečiasis asmuo dokumentus perdavė tik 2025 m. gegužės 22 d., taip pat tai, kaip, kada ir kokiomis priemonėmis vykdyti sprendimą už akių, priklausė išimtinai nuo trečiojo asmens pasirinkimo, todėl ieškovės nuomone pagrįstai bauda jam skaičiuojama iki visiško sprendimo už akių įvykdymo momento.

5.6. Taip pat ieškovas prašo nesivadovauti atskirajame skunde nurodyta nutartimi Nr. 2VP-1433-1172/2024, kadangi joje nebuvo pasisakyta, iki kurios datos trečiasis asmuo galėjo pateikti reikiamą dokumentaciją. Priešingai, nutartyje akcentuojama, kad iki Bendrijos likvidavimo, trečiasis asmuo turėjo visas galimybes sprendimą už akių įvykdyti, ko nepadarė.

5.7. Atsižvelgiant į tai, kad trečiasis asmuo 2025 m. gegužės 22 d. vis tik įvykdė sprendimą už akių patvirtina, kad jis turėjo visas galimybes tiek ir anksčiau, tiek ir iki bendrijos likvidavimo sprendimą įvykdyti, kad bauda nebūtų skaičiuojama, arba kad būtų paskaičiuota mažesnė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta išaiškinti teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

9. Kartu su atskiruoju skundu apeliantas apeliacinės instancijos teismui pateikė 2025 m. gegužės 5 d. (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos VĮ Registrų centro išrašą.

10. Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumą, neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl išvadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimą, teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šis įrodymas gali būti reikšmingas atskirojo skundo nagrinėjimui, kadangi apeliantas juo grindžia atskirajame skunde pateiktus argumentus dėl trečiojo asmens einamų pareigų pabaigos ir Bendrijos likvidavimo momento, šios aplinkybės atsirado po sprendimo už akių priėmimo, pateikti įrodymai nėra didelės apimties, atskirasis skundas pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis, todėl byloje dalyvaujantys asmenys turėjo galimybę pateikti savo argumentus dėl naujai teikiamo įrodymo, sprendžia, kad papildomo įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo ir nutaria jį priimti.

Dėl precedento taikymo

12. Apeliantas prašo kaip precedentu nagrinėjamai bylai, vadovautis civilinėje byloje Nr. 2VP-1433-1172/2024 2025 m. sausio 17 d. priimta nutartimi, kuria nustatytas protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus atitinkantis baudos skaičiavimo pabaigos terminą; aptariama nutartis laikytina precedentu nagrinėjamai bylai, kurios privalu laikytis formuojant vientisą teismų praktiką.

13. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2025 m. sausio 17 d. nutartimi išnagrinėjo pareiškėjos antstolės R. S. pareiškimą dėl baudos skyrimo vykdomojoje byloje Nr. 0106/24/01025, suinteresuoti asmenys V. A., (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija, UAB „Kauno butų ūkis“ (civilinė byla Nr. 2VP-1433-1172/2024). Teismas paskyrė buvusios (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos buvusiam pirmininkui V. A. 5 Eur dydžio baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimą už akių Nr. e2-9283-1172/2024, pradedant skaičiuoti nuo 2024 m. liepos 23 d. iki 2024 m. spalio 7 d., išieškotojos UAB „Kauno butų ūkis“, naudai. Pašalino iš bylos suinteresuotą asmenį (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendriją, kadangi ji išregistruota iš Juridinių asmenų registro 2024 m. spalio 14 d.; yra pasibaigusi, jos teisių ir pareigų perėmimas nėra įvykęs, todėl neturi civilinio procesinio veiksnumo. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. kovo 20 d. nutartimi apelianto (suinteresuoto asmens) V. A. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties, atmetė (civilinė byla Nr. 2S-992-866/2025).

14. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis; rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Tačiau remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktinėms aplinkybėms arba labai panašios į jas ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

15. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą. Teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis būtent tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje ar iš esmės panašioje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-386-1075/2019, 33 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

16. Sprendžiant, ar aptariama nutartis laikytina precedentu nagrinėjamai bylai, nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. 2VP-1433-1172/2024, buvo sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo V. A. už Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024, neįvykdymą, ieškovės UAB „Kauno butų ūkis“ naudai, CPK 771 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

17. Civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024 2024 m. gegužės 7 d. sprendimu už akių buvo išnagrinėtas ieškovės UAB „Mano Būstas Kaunas“ ieškinys atsakovei (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, trečiasis asmuo V. A.. Šioje byloje ir yra nagrinėjamas apelianto atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutarties, kurioje antstolis, vadovaujantis CPK 589 straipsniu kreipėsi dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo.

18. Nors šiose nurodytose bylose ieškiniai pateikti tai pačiai atsakovei dėl įpareigojimų, o trečiuoju asmeniu bylose yra apeliantas, tačiau civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024 priimtame sprendime už akių yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, numatytos CPK 273 straipsnyje, o civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024 priimtame sprendime už akių - pasekmės nebuvo nurodytos.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nurodytos bylos šalys nėra visiškai tapačios, tai yra skiriasi ieškovai, įpareigojimai dėl dokumentų perdavimo ir kt. V. A., kaip (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrijos pirmininkui, paskirti dėl kitų daugiabučių namų. Civilinėje byloje Nr. 2VP-1433-1172/2024 sprendžiant baudos skyrimo klausimą, periodinė bauda apeliantui paskirta iki 2024 m. spalio 7 d. imtinai, kadangi skolininkė po civilinės bylos iškėlimo, 2024 m. spalio 14 d., buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro; skolininkės vadovu (pirmininku) nuo 1999 m. sausio 28 d. iki 2024 m. spalio 7 d. buvo suinteresuotas asmuo V. A., todėl iki 2024 m. spalio 7 d. jis buvo atsakingas už bendrovės veiklą, jis privalėjo užtikrinti, kad bendrovėje būtų vykdomi institucijų sprendimai (nagrinėjamu atveju – sprendimas už akių). Šioje byloje, kuria apeliantas prašo remtis kaip precedentu nagrinėjamai bylai, nebuvo nustatyta aplinkybė, iki kurios datos apeliantas galėjo pateikti reikiamus dokumentus, priešingai, teismas nurodė, kad iki likvidavimo apeliantas turėjo visas galimybes sprendimą už akių įvykdyti, tačiau to nepadarė. Be to, atskirajame skunde dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. sausio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1433-1172/2025 apeliantas nekėlė klausimo dėl baudos mokėjimo termino, skundas buvo grindžiamas kitais pagrindais, apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nenagrinėjo.

20. Kaip jau minėta, civilinėje byloje Nr. e2-10085-1088/2024 priimtame 2024 m. gegužės 7 d. sprendime už akių yra nurodytos sprendimo neįvykdymo pasekmės, tai yra priešingai nei civilinėje byloje Nr. e2-9283-1172/2024, po šio sprendimo už akių priėmimo, apeliantui buvo žinoma pareiga perduoti dokumentus ir už šios pareigos neįvykdymą, teismo sprendimu numatytos pasekmės - bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną.

21. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad aptartoje situacijoje, dėl pasekmių už sprendimo nevykdymą taikymo apeliantui, bylose buvo sprendžiamas skirtingų CPK normų pagrindu ir tvarka; nurodytose bylose faktinės aplinkybės nėra visa apimtimi panašios, todėl atmestini apelianto argumentai, kad jo nurodyta civilinė byla yra analogiška ir joje buvo sukurtas precedentas šiai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-94-469/2025).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką, konstatavęs, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, o antstolio pateiktas prašymas išaiškinti sprendimo už akių vykdymo tvarką, iki kurios datos turi būti skaičiuojama bauda trečiajam asmeniui, neatitinka sprendimo vykdymo išaiškinimo instituto sąlygų ir paskirties - pašalinti teismo sprendimo trūkumus, jo vykdymo aspektu. Atskirajame skunde iš esmės teigiama, kad apeliantas, kaip Bendrijos vadovas, negali ir neturi atsakyti už pasibaigusios (likviduotos) bendrijos prievoles, todėl bauda trečiajam asmeniui turi būti skaičiuojama iki neegzistuojančio juridinio asmens likvidavimo momento, o ne iki prievolės įvykdymo dienos. Ieškovės nuomone, antstolio prašymas išaiškinti sprendimo už akių vykdymo tvarką yra tik siekis praplėsti teismo sprendimo motyvus, kad teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą už akių, t. y. būtų konkrečiai identifikuojama data, iki kada turėtų būti skaičiuojama bauda.

23. Byloje nėra ginčo, kad po 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių priėmimo ir įsiteisėjimo 2024 m. gegužės 28 d., atsakovė (duomenys neskelbtini) daugiabučių namų savininkų bendrija 2024 m. spalio 14 d. buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro; skolininkės vadovu (pirmininku) nuo 1999 m. sausio 28 d. iki 2024 m. spalio 7 d. buvo apeliantas V. A.

24. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagrindų naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nenustatyta.

25. CPK 278 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdomas. Dėl to siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis). Aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, kad būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2010). Teismo sprendimo neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021 4 punktas ir jame nurodyta praktika). Taigi, vadovaujantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę išaiškinti sprendimą tik tuo atveju, jeigu sprendimas yra neaiškus, pavyzdžiui, jo motyvai ar rezoliucinė dalis išdėstyti painiai, šalys nesupranta, kaip vykdyti sprendimą, ir pan. Jeigu teismo sprendimas yra aiškus, jo aiškinti nėra pagrindo.

26. CPK 589 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Tokį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad abi minėtos teisės normos (tiek CPK 278 straipsnio 1 dalis, tiek CPK 589 straipsnio 1 dalis) sudaro vieną visumą ir skirtos teismo sprendimo trūkumams pašalinti ir tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai kyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Teismas antstolio prašymu turi teisę aiškinti tiek teismo procesinį sprendimą ir jo vykdymo tvarką, tiek vien tik vykdymo tvarką, priklausomai nuo antstolio prašymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63-823/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-943/2023).

27. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, – teismo sprendimas turi būti neaiškus. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas neatitiktų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirties (CPK 278 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašoma išaiškinti sprendimo rezoliucinė dalis yra aiškiai suformuluota ir nėra dviprasmiška, joje konkrečiai nustatyta, kad per teismo sprendime nurodytą terminą, V. A. neįvykdžius įpareigojimo, paskiriama 100 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti teismo sprendimą dieną. Tokiu būdu vienareikšmiai baudos skaičiavimo pabaigos terminas yra visiškai aiškus ir vienareikšmiai siejamas su sprendimo visišku įvykdymu.

28. Pažymėtina, kad aplinkybės, atsiradusios po sprendimo už akių priėmimo, įtakos sprendimo už akių vykdymo tvarkai neturi ir neatitinka teismo sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo instituto, kurio paskirtis pašalinti teismo sprendimo trūkumus jo vykdymo aspektu, dalykas. Iš apelianto skundo matyti, kad jis siekia, kad teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą už akių, t. y. būtų konkrečiai nustatyta data, iki kada turėtų būti skaičiuojama bauda, tokiu būdu siekia plečiamai išaiškinti sprendimo vykdymo eigą, tai yra baudos skaičiavimo terminą susieti su juridinio asmens likvidavimu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybės apie Bendrijos likvidavimą, sprendimo už akių priėmimo metu, pirmosios instancijos teismui nebuvo žinomos, todėl teismui nebuvo pagrindo spręsti dėl kitokio sprendimo nevykdymo pasekmių taikymo termino nustatymo. Šiuo atveju nėra jokio teisėto pagrindo išaiškinti kitaip sprendimo vykdymo tvarką, kadangi nurodydamas iki kurios konkrečiai datos turi būti skaičiuojama bauda trečiajam asmeniui, teismas pasisakytų dėl aplinkybių, kurios nebuvo nagrinėjamos priimant sprendimą už akių (CPK 589 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas teikdamas teismui pareiškimus dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, dėl proceso atnaujinimo, aplinkybėmis dėl bendrijos likvidavimo, jo kaip bendrijos pirmininko įpareigojimų pabaiga, nesirėmė.

29. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, sprendžiant antstolio prašymą dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo, netyrė aplinkybių dėl sprendimo įvykdymo būdo ar dėl kokių priežasčių sprendimas buvo įvykdytas tik 2025 m. gegužės 22 d., todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Kadangi teismo sprendimas nustatytu terminu nebuvo įvykdytas, ieškovė turėjo teisę kreiptis dėl priverstinio sprendimo vykdymo, o apeliantas, žinodamas apie galiojantį ir įpareigojantį sprendimą, turėjo jį vykdyti. Sutiktina su ieškove, kad kaip, kada ir kokiomis priemonėmis vykdyti sprendimą už akių priklausė išimtinai nuo trečiojo asmens pasirinkimo, be to, šios aplinkybės nepatvirtina ir nepaneigia aplinkybių, susijusių su sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimu, tai yra kad sprendimo už akių vykdymo tvarka yra neaiški ar, kad egzistuoja poreikis ją išaiškinti. Pažymėtina ir tai, kad objektyvių aplinkybių, kodėl iki Bendrijos likvidavimo momento apeliantas teismo sprendimo neįvykdė, nenurodo.

30. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto teiginius, kad likvidavus Bendriją, byloje nebeliko atsakovo, kuriam skirti įpareigojimai. Bendrija įgyja civilines teises ir prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo valdymo organus (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju, 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių priėmimo ir jo įsiteisėjimo momentu bendrijos (atsakovės) veiklą organizavo jos pirmininkas V. A. (Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas 3 straipsnis, 9 straipsnis, 14 straipsnis), todėl jis visokeriopai buvo atsakingas už bendrovės veiklą, jis privalėjo užtikrinti, kad bendrovėje būtų vykdomi institucijų sprendimai (nagrinėjamu atveju – sprendimas už akių), o jo neįvykdžius, būtent jam kyla atsakomybė už sprendimo už akių neįvykdymą. Aktualu ir tai, kad bendrovė likviduojama tik tada, kai atsiskaito su bendrovės kreditoriais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas 73 straipsnio 13 dalis). Apeliantas, objektyvių aplinkybių, sutrukdžiusių įvykdyti teismo sprendimą dėl rezoliucinės sprendimo dalies neaiškumų, nenurodė. Aplinkybė, kad būdamas atsakingas už Bendrijos veiklą, apeliantas gera valia teismo sprendimo neįvykdė iki Bendrijos likvidavimo, tai yra kol turėjo tam tikrus įgaliojimus ir galėjo netrukdomai dokumentus perduoti, nereiškia, kad teismo sprendimo vykdymo tvarką, kurią antstolis prašė išaiškinti, yra neaiški.

31. Pažymėtina, kad procesinis teismo sprendimas yra baigtinis ir vientisas aktas, jo konstatuojamojoje dalyje surašyti visi motyvai, kurių pagrindu priimta procesinio teismo sprendimo rezoliucinė dalis. Teismo procesinio sprendimo motyvų negali būti daugiau, nei jų išdėstyta konstatuojamojoje dalyje, šis sprendimas negali būti pildomas naujais motyvais.

32. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto nurodytos aplinkybės, atsiradusios po sprendimo už akių priėmimo, nelaikytinos sprendimo vykdymo tvarkos neaiškumu, dėl kurių reiktų išaiškinti sprendimą ir nurodyti kitokią sprendimo į vykdymo tvarką nurodant konkrečią apelianto prašomą sprendimo įvykdymo datą. Be to sprendimas už akių galėjo būti įvykdytas ir iki tada, kai apeliantas nustojo eiti Bendrijos pirmininko pareigas (2024 m. sausio 7 d.), o vėlesnis sprendimo įvykdymas buvo nulemtas išimtinai nuo apelianto valios priklausančių aplinkybių, todėl jis turi prisiimti jam kilusias neigiamas pasekmes.

33. Teismo vertinimu, sprendimo už akių rezoliucinėje dalyje nurodžius, kad bauda trečiajam asmeniui skaičiuojama tik iki Bendrijos likvidavimo, trečiasis asmuo nepagrįstai būtų atleistas nuo atsakomybės dėl sprendimo nevykdymo, o ieškovė, esant jai palankiam sprendimui, negautų jo įvykdymo, todėl tokia teisinė situacija prieštarautų teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams, kuriais privalo vadovautis teismas priimdamas sprendimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

34. Apibendrindamas nurodytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimo vykdymo tvarka yra aiški, o apeliantas savo skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas nurodyto sprendimo už akių rezoliucinės dalies vykdymo išaiškinimui. Priešingu atveju, tenkinus antstolio prašymą dėl sprendimo už akių vykdymo tvarkos išaiškinimo, būtų pakeistas sprendimo turinys ir esmė, taip pat būtų išeita už byloje, kurioje priimtas sprendimas, išspręstų klausimų ribų. Todėl pirmosios instancijos teismas antstolio prašymo dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo pagrįstai netenkino. Nenustačius pagrindo išaiškinti teismo sprendimo už akių vykdymo tvarką, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kiti apelianto argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties neturi teisinės reikšmės, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

35. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 42 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

36. Ieškovė pateikė įrodymus dėl 943,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apelianto atskirąjį skundą ir prašo jas priteisti iš trečiojo asmens V. A..

37. Nustatyta, kad ieškovės pašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos už jai suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija) numatytą maksimalų priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį, kuris sudaro 935,08 Eur (0,4 x 2 337,70 Eur (vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių), 2025 m. I ketvirtis; Rekomendacijų 8.16 p.), todėl ieškovės prašoma priteisti suma mažintina nuo 943,80 Eur iki 935,08 Eur.

38. Trečiojo asmens atskirąjį skundą atmetus, ieškovei iš trečiojo asmens priteistinas 935,08 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinės instancijos teisme(CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, tinkamai taikė CPK 278, CPK 589 straipsnių, įtvirtinančių sprendimo ir jo vykdymo tvarkos išaiškinimo institutą, nuostatas ir pagrįstai atsisakė išaiškinti 2024 m. gegužės 7 d. sprendimo už akių vykdymo tvarką apelianto nurodomų reikalavimų apimtyje, todėl skundžiama 2025 m. gegužės 29 d. nutartis yra teisėta ir jos naikinti nėra jokio teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. gegužės 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš trečiojo asmens V. A. priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Kaunas“ 943,80 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.