Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. A. S. apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. eA2-194-1081/2019 pagal pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. A. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu A. A. S., 2018 m. gruodžio 7 d. teisme gautas A. A. S. pareiškimas su savarankišku reikalavimu, kuriuo pareiškėjas prašo pakeisti 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir nustatyti, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jis, A. A. S., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jis, kaip ir R. S., turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis žemės sklypo, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini). ½ dalį žemės sklypo, į kurį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, jis perleido R. S., o likusią, S. S. priklausančią, sklypo dalį susitarė su R. S. valdyti ir naudotis kartu. R. S. savo sklypo dalimi leido naudotis savo nuomininkams, o jis savo sklypo dalimi – ūkininkei M. K., kuri pareiškėjui priklausančia sklypo dalimi naudojasi iki šiol.

5. Pareiškėja R. S. su suinteresuoto asmens A. A. S., pareiškusio savarankiškus reikalavimus, pareiškimu nesutiko nurodydama, kad jo pareiškimas nepagrįstas, nes nėra įgyjamosios senaties sąlygų. Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės S. S. į 11,12 ha žemės ir 3,07 ha miško ir A. A. S. į 11,12 ha žemės ir 3,06 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise. 2004 m. pareiškėja sužinojo, kad jos brolis A. A. S. ruošiasi parduoti jam priklausančią žemės dalį bendrame 28,3700 ha plote M. K., todėl pareiškėja, siekdama išsaugoti senelių turtą, pasiūlė žemę pirkti už didesnę kainą. R. S. 2004-08-19 pervedė į brolio A. A. S. sąskaitą 13 000 Lt už 14,18 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir po kelių dienų sumokėjo grynaisiais dar 2000 Lt. Gavęs pinigus, A. A. S. seseriai perdavė nuosavybės dokumentus, tačiau beveik 4 metus rengėsi notariškai įforminti žemės ir miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-04-01 sprendimu sandoris tarp R. S. ir A. A. S. dėl 141800/28370 14,18 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo pripažintas galiojančiu. Jokių susitarimų tarp R. S. ir A. A. S., kad lygiomis dalimis valdys S. S. priklausantį žemės sklypą, nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina, kad R. S. nuo 2005 metų mokėjo mokesčius už S. S. priklausančią žemės dalį bendrame 28.3700 ha žemės sklypo plote. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų mokėjęs mokesčius už S. S. žemės dalį, t. y. nepaneigė VMI žemės mokesčių deklaracijų ir išrašų apie R. S. atliktus mokėjimus už žemę. Pažymėtina, kad 2004 m. A. A. S. nusprendus parduoti žemę ir sumokėjus pinigus už parduodamą žemę, jis seserį R. S. M. K. pristatė kaip žemės savininkę. Su M. K. pareiškėja sudarė žemės panaudos sutartį, M. K. naudojosi žeme nuo 2004 iki 2011 metų. Iškilus nesutarimams su M. K., pareiškėja nutraukė panaudos sutartį ir 2011 m. kovo 9 d. su V. K. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo 28,3700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 9 d. Žemės sklypo nuomos sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos nuomininkas turi teisę savo nuožiūra be išankstinio nuomotojo sutikimo subnuomoti ir (ar) suteikti tretiesiems asmenims kitokią teisę naudotis visu žemės sklypu arba bet kuria jo dalimi. V. K. žemės sklypą subnuomavo UAB „Laukai“ ir UAB „Grama“. Pasibaigus 2011 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutarties terminui pareiškėja 2018 m. balandžio 25 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią neatlygintinai perdavė naudotis 15 ha žemės sklypą E. K. dvejų metų laikotarpiui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 28,3700 ha žemės sklypą valdo nuo 2004 metų atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir kaip savo keturiolika metų. Be to, suinteresuoto asmens teiginiai, kad buvo susitarimas mirusios S. S. žemę valdyti ir naudotis lygiomis dalimis, yra tik deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais įrodymais, o jo nurodoma aplinkybė, kad jis nuosavybės teisę į dalį S. S. žemės įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, neatitinka CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.

7. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pareiškimo pagrįstumą prašė spręsti teismo nuožiūra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatyta.

17. Byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimo, kuriuo atnaujinus byloje procesą ir panaikinus teismo sprendimą buvo priimtas naujas sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjų pareiškimai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, pagrįstumo ir teisėtumo.

18. Byloje nustatyta, kad Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 buvo patenkintas pareiškėjos R. S. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir nustatyta, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į žemės sklypo 14190/283700 dalis, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisyta sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į žemės sklypo 141900/283700 dalis, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. A. S. 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, nustatant, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę tik į 70950/283700 dalis žemės sklypo, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini). Atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu A. A. S., pareiškėjas prašė pakeisti 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir nustatyti, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jis, A. A. S., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

19. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėja 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą tenkino. Atnaujino civilinės bylos Nr. 2-81-84/2015 nagrinėjimą teisme. Į civilinės bylos nagrinėjimą įtraukė suinteresuotu (trečiuoju) asmeniu A. A. S. Teismo nutartis įsigaliojo, jos neapskundus.

20. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas naują sprendimą, sprendė, jog pareiškėjai neįrodė visų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų. Apeliantų apeliaciniai skundai grindžiami esminiais argumentais, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį reglamentuojančias materialines teisės normas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, netinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi ir tinkamai vertino pateiktus byloje įrodymus.

21. Byloje nustatyta, kad S. S. buvo pareiškėjų R. S. ir A. A. S. teta, kuri gyveno Floridoje. 2003 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą: S. S. į 11,12 ha žemės ir 3, 06 ha miško, A. A. S. į 11,12 ha žemės ir 3,06 ha miško (1 t. b. l. 14, 53–54). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog 141900/283700 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja yra S. S., daiktinės teisės neįregistruotos ( 1 t. b. l. 12). S. S. mirties liudijimas patvirtina, kad S. S. mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, nuosavybės teisė į S. S. 141900/283700 dalis žemės sklypo nekilnojamojo turto registre neįregistruota, tačiau 2003 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 10840 nuosavybės teisės (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo 141900/283700 dalis buvo atkurtos S. S., todėl pagrįstai bylą nagrinėjęs teismas pripažino, kad nuo minėto sprendimo priėmimo šios žemės sklypo dalies savininkė yra S. S.. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2014 m. lapkričio 13 d. liudijimas patvirtina, kad po S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo byla nebuvo ir nėra užvesta.

22. Šio teisinio ginčo kontekste teismas primena, jog aptariamai teisinei situacijai yra aktualu Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.69 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus ir į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šiais dviem atvejais CK nustato imperatyvų draudimą įgyjamąja senatimi įgyti bet kokią nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).

23. Spręsdamas dėl sąlygos, kad įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, kasacinis teismas yra nurodęs, kad kito asmens nuosavybės teisės įregistravimas viešajame registre, kol nepaneigtas tokios registracijos teisėtumas (teisinio pagrindo registracijai buvimas), pats savaime yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad daikto valdymas nesukuria teisinių padarinių įgyjamosios senaties instituto taikymo prasme, nepaneigiant daikto valdymo teisėtumo kitais teisiniais pagrindais, pvz., panaudos teise (CK 4.22 straipsnio 2 dalis, 6.629 straipsnio 1 dalis). Kito asmens nuosavybės teisė įregistruojama viešame registre esant nuosavybės teisės atsiradimo pagrindui (pagrindams). Kol nepaneigtas tokio asmens nuosavybės teisės registracijos teisėtumas dėl teisinio pagrindo registracijai nebuvimo (tačiau ne dėl procedūrinio registracijos pažeidimo), nėra teisinių prielaidų transformuotis nuosavybės teisiniams santykiams dėl daikto valdymo, kaip jis apibrėžiamas CK 4.22 straipsnio 1 dalyje. Kitaip aiškinant, būtų iškreipta įgyjamosios senaties instituto paskirtis, paneigiama kitų asmenų teisėtais pagrindais įgyta nuosavybės teisė, o tai prieštarautų civilinių teisinių santykių reglamentavimo principams (CK 1.2 straipsnis), tarp jų ir nuosavybės neliečiamumo imperatyvui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-415/2016, 17–18 p.).

24. Nagrinėjamoje situacijoje aktualu ir CK 5.3 straipsnio 1 dalie nustatyta, jog palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Vadinasi, nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015). Nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-686/2017, 19 p.).

25. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad valstybė negali pasitraukti iš paveldėjimo teisinių santykių. Nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujanti institucija atlieka palikimo perėjimo valstybei įforminimo veiksmus, valstybei palikimas pereina ir pareiga atsakyti pagal palikėjo prievoles atsiranda nuo palikimo atsiradimo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-701/2015).

26. Nors šiuo atveju nuosavybės teisės į S. S. žemės sklypo dalį nebuvo įregistruotos viešame registre, S. S. buvo įregistruota tik kaip žemės sklypo dalies naudotoja, tiek pareiškėja R. S., tiek A. A. S. žinojo, kad 141900/283700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso S. S.. Minėta, kad po S. S., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta. Vien ta aplinkybė, jog dėl mirusios S. S. palikimo priėmimo niekas nesikreipė, savaime nereiškia, jog šis turtas liko ar gali būti nepaveldėtas. Šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismui leidžia konstatuoti, kad ginčo turtą turėjo paveldėti ir nuosavybės teises į ginčo turtą įstatymų nustatyta tvarka gali įgyti arba S. S. įpėdiniai, arba valstybė (CK 5.2 straipsnio 3 dalis, 5.11 straipsnis). Dėl šios priežasties šioje byloje nėra išpildytos daikto įgijimui įgyjamosios senaties būdu būtinos dvi sąlygos, kad daiktas, kurį siekiama įgyti įgyjamąja senatimi nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis) bei tai, kad asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, t. y. tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, asmuo turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje įtvirtintų įgyjamosios senaties sąlygų visumos, todėl, atnaujinus civilinės bylos nagrinėjimą, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai panaikino 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą atmesdamas pareiškėjų R. S. bei A. A. S. pareiškimus dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.

27. Atkreiptinas apeliantės R. S. dėmesys į tai, kad dėl termino paduoti prašymą atnaujinti procesą, teismas pasisakė 2018 n. lapkričio 22 d. nutartyje, apeliacinės instancijos teismas pritaria teismo pozicijai, kad įvertinus tai, kad pareiškėjas A. A. S. nebuvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu ir byloje priimti procesiniai sprendimai jam nebuvo siunčiami, taip pat įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus ir liudytojos M. K. parodymus apie tai, kada ir kokiomis aplinkybėmis pareiškėjui tapo žinoma apie priimtą teismo sprendimą, pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nėra praleidęs CPK 368 straipsnio 1 dalyje numatyto trijų mėnesių termino prašymui dėl proceso atnaujinimo pareikšti.

28. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, susijusių su žemės sklypo valdymu, apeliacinės instancijos teismas savo pozicijos nepareiškia, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo, apeliacinių skundų bei atsiliepimų į skundus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su jo argumentais, motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka. Apeliaciniuose skunduose išdėstyti apeliantų teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis), todėl apeliaciniai skundai netenkinami, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Suinteresuoti asmenys nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteisiamos.

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2019 m. gegužės 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.