- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-06
- Bylos Nr.
- eA2-194-1081/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-01670-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Vorienė
- Pareiškėjas
- R. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai R. S., jos atstovei advokatei V. P., suinteresuotam asmeniui, pareiškusiam savarankiškus reikalavimus, Antanui A. S., jo atstovui advokatui A. S., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. V., suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei V. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. S. ir suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. A. S. pareiškimus suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja R. S. 2014 m. lapkričio 14 d. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti, kad ji įgijo nuosavybės teisę į 14190/283700 dalis 28,370 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį. Pareiškime nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 01840 S. S. vardu buvo atkurtos nuosavybės teisės į 14190/283700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Į kitas 14190/283700 dalis žemės sklypo nuosavybės teisė buvo atkurta jos broliui A. A. S.. 2004 m. liepos mėnesį su broliu sutarė, kad jam priklausančią sklypo dalį nupirks. Sumokėjo broliui 15 000 Lt, jis perdavė jai žemės dokumentus, tačiau sutarties pas notarą neįformino. 2009 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu jos ir brolio sudaryta žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartis buvo pripažinta galiojančia. Įsigijusi iš brolio pusę bendro su S. S. sklypo dalį pradėjo nuomoti. Nuo pat sklypo įsigijimo iš brolio, rūpinosi ir visu žemės sklypu, t.y. dalimi priklausančia S. S.: rūpinosi, kad būtų nušienauta ar nuganyta, moka visus mokesčius. Tik 2013 m. sužinojo, kad S. S. yra mirusi, dėl jos palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Tokiu būdu daugiau kaip dešimt metų S. S. sklypo dalį valdo ji. Jos valdymas yra sąžiningas, nes per visą šį laiką niekas jokių pretenzijų dėl sklypo naudojimosi jai nėra pareiškęs, todėl mano, jog yra visos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - NŽT) atsiliepime į pareiškėjos R. S. pareiškimą su juo nesutiko. Nurodė, kad pareiškėja mokėjo mokesčius tik už jai nuosavybės teise priklausančią sklypo dalį, be to S. S. priklausanti žemės sklypo dalis yra naudojama kitų asmenų, kas patvirtina, jog pareiškėja šios sklypo dalies nevaldo ir nenaudoja.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl pareiškimo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra. Patvirtino, jog VMI nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų dėl S. S. palikimo.
Žemesnės instancijos teismas
2015 m. rugpjūčio 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 buvo patenkintas pareiškėjos R. S. pareiškimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį ir nustatyta, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į žemės sklypo 14190/283700 dalis, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2015 m. spalio 20 d. nutartimi ištaisyta sprendimo rezoliucinėje dalyje padaryta rašymo apsirikimo klaida, nurodant, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą – į žemės sklypo 141900/283700 dalis, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini).
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. A. S. 2018 m. spalio 1 d. kreipėsi pareiškimu į teismą, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir pakeisti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą, nustatant, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę tik į 70950/283700 dalis žemės sklypo, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini).
2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi teismui atnaujinus procesą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir įtraukus į bylą suinteresuotu asmeniu A. A. S., 2018 m. gruodžio 7 d. teisme gautas A. A. S. pareiškimas su savarankišku reikalavimu, kuriuo pareiškėjas prašo pakeisti 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir nustatyti, kad R. S. įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)., ir jis, A. A. S., įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis 28,3700 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Pareiškime nurodė, kad jis, kaip ir R. S., turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į 70950/283700 dalis žemės sklypo, kurio plotas 28,3700 ha, esančio (duomenys neskelbtini). ½ dalį žemės sklypo, į kurį pareiškėjui buvo atkurtos nuosavybės teisės, jis perleido R. S., o likusią, S. S. priklausančią, sklypo dalį susitarė su R. S. valdyti ir naudotis kartu. R. S. savo sklypo dalimi leido naudotis savo nuomininkams, o jis savo sklypo dalimi ūkininkei M. K., kuri pareiškėjui priklausančia sklypo dalimi naudojasi iki šiol.
Atsiliepimas
Pareiškėja R. S. atsiliepime į suinteresuoto asmens, pareiškusio savarankiškus reikalavimus, A. A. S. pareiškimą, su pareiškimu nesutiko. Nurodė, kad jo pareiškimas nepagrįstas, nes nėra įgyjamosios senaties sąlygų. Nurodė, kad Klaipėdos apskrities viršininko 2003 m. lapkričio 10 d. sprendimais Nr. 10840 ir Nr. 10841 buvo atkurtos nuosavybės teisės S. S. į 11,12 ha žemės ir 3,07 ha miško ir A. A. S. į 11,12 ha žemės ir 3,06 ha miško, esančio (duomenys neskelbtini) sav., grąžinant natūra bendrosios nuosavybės teise. 2004 m. pareiškėja sužinojo, kad jos brolis A. A. S. ruošiasi parduoti jam priklausančią žemės dalį bendrame 28,3700 ha plote M. K., todėl pareiškėja, siekdama išsaugoti senelių turtą pasiūlė žemę pirkti už didesnę kainą. R. S. 2004-08-19 pervedė į brolio A. A. S. sąskaitą 13 000 Lt už 14,18 ha žemės ir miško sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir po kelių dienų sumokėjo grynaisiais dar 2000 Lt. Gavęs pinigus, A. A. S. seseriai perdavė nuosavybės dokumentus, tačiau beveik 4 metus rengėsi notariškai įforminti žemės ir miško sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, todėl pareiškėja buvo priversta kreiptis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo- pardavimo sutarties patvirtinimo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2009-04-01 sprendimu sandoris tarp R. S. ir A. A. S. dėl 141800/28370 14,18 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo pripažintas galiojančiu. Jokių susitarimų tarp R. S. ir A. A. S., kad lygiomis dalimis valdys S. S. priklausantį žemės sklypą nebuvo. Šią aplinkybę patvirtina, kad R. S. nuo 2005 metų mokėjo mokesčius už S. S. priklausančią žemės dalį bendrame 28,3700 ha žemės sklypo plote. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad būtų mokėjęs mokesčius už S. S. žemės dalį, t. y. nepaneigė VMI žemės mokesčių deklaracijų ir išrašų apie R. S. atliktus mokėjimus už žemę. Pažymėtina, kad 2004 m. A. A. S. nusprendus parduoti žemę ir sumokėjus pinigus už parduodamą žemę, jis seserį R. S. M. K. pristatė kaip žemės savininkę. Su M. K. pareiškėja sudarė žemės panaudos sutartį, M. K. naudojosi žeme nuo 2004 iki 2011 metų. Iškilus nesutarimams su M. K., pareiškėja nutraukė panaudos sutartį ir 2011 m. kovo 9 d. su V. K. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį, pagal kurią išnuomojo 28,3700 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. kovo 9 d. Žemės sklypo nuomos sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad nuo šios sutarties sudarymo dienos nuomininkas turi teisę savo nuožiūra be išankstinio nuomotojo sutikimo subnuomoti ir/ar suteikti tretiesiems asmenims kitokią teisę naudotis visu žemės sklypu arba bet kuria jo dalimi. V. K. žemės sklypą subnuomavo UAB „Laukai“ ir UAB „Grama“. Pasibaigus 2011 m. kovo 9 d. žemės sklypo nuomos sutarties terminui pareiškėja 2018 m. balandžio 25 d. sudarė žemės sklypo panaudos sutartį, pagal kurią neatlygintinai perdavė naudotis 15 ha žemės sklypą E. K. dviejų metų laikotarpiui. Šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja 28,3700 ha žemės sklypą valdo nuo 2004 metų atvirai, sąžiningai, nepertraukiamai ir kaip savo keturiolika metų. Be to, suinteresuoto asmens teiginiai, kad buvo susitarimas mirusios S. S. žemę valdyti ir naudotis lygiomis dalimis yra tik deklaratyvūs, nepatvirtinti jokiais įrodymais, o jo nurodoma aplinkybė, kad jis nuosavybės teisę į dalį S. S. žemės įgijo įgyjamosios senaties pagrindu, neatitinka CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytų įgyjamosios senaties taikymo sąlygų.
? Suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į suinteresuoto asmens A. A. S. pareiškimą su pareiškimu nesutiko. Nurodė, jog pareiškėjas valdymo faktą grindžia tuo, kad S. S. priklausančią sklypo dalį be jokio juridinio pagrindo išnuomojo neatlygintinai M. K., kas aiškiai įrodo, kad pareiškėjas žemės sklypo nevaldė ir nenaudojo. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad visus mokesčius už žemės sklypą nuo 2005 m. mokėjo R. S.. Kadangi A. A. S. pareiškimas neatitinka CK 4.68 – 4.71 straipsniuose nustatytų sąlygų, jo pareiškimas atmestinas.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) dėl pareiškimo pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėja R. S. paaiškino, kad 2004 m. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) statyti kryžiaus. Ten atvažiavo ir A. A. S., kuris pasakė, kad parduoda jam priklausančią žemės sklypo dalį. Tos dienos vakare ji sugalvojo, kad nori išsaugoti tą žemės sklypą ir pasiūlė broliui parduoti sklypo dalį jai. Kitą dieną pervedė broliui 13000 Lt, tačiau sutarties taip ir nesudarė. Tą sklypo dalį, kurią įsigijo iš brolio toliau nuomojo M. K.. M. K. nuo 2004 m. iki 2010 m. naudojosi visu žemės sklypu, t. y. tiek jos iš brolio įgyta, tiek S. S. sklypo dalimi. 2005 m. brolis ją pristatė M. K. kaip naują sklypo savininkę. M. K. tada jai sumokėjo nuomos mokestį už tą sklypo dalį, kurią ji nupirko iš brolio. S. S. priklausančioje dalyje M. K. ganė karves, su ja jokio susitarimo nebuvo. Ji visai nesidomėjo S. S. dalimi, su broliu jokios kalbos apie naudojimąsi S. S. dalimi nebuvo. S. S. dalimi nebuvo kuo rūpintis, nes ten viską buvo nugraužusios M. K. karvės. S. S. dalies ji visiškai neprižiūrėjo. Ten yra tik šabakštynai ir pelkės. Tik 2007 m. išgirdo žinių, kad S. S. gali būti mirusi. Nuo 2004 m. iki 2013 m. ji mokėjo mokesčius už S. S. sklypo dalį. Už 2004-2006 m. mokesčių skola buvo nurašyta. 2011 m. žemės sklypą 14 ha, kurį nupirko iš brolio, ji išnuomojo ūkininkui V. K.. S. S. dalimi naudojosi M. K., paskui V. K. leido dalimi to sklypo toliau naudotis M. K.. Dar jis buvo sklypą išnuomojęs kitiems asmenims, kažkokioms bendrovėms. 2018 m. nepratęsė nuomos sutarties su V. K., išnuomojo kitam asmeniui. Jos brolis AA. A. S. S. S. sklypo dalyje taip pat nieko nedarė. Ji norėjo atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau matininkas liepė surasti antrąją savininkę, t.y. S. S.. Ji jos neieškojo, 2014 m. kreipėsi į teismą. Ji savęs nelaikė S. S. sklypo savininke. Mokesčius mokėjo, nes mokesčių inspekcija pasakė, kad jei nemokės mokesčių, tą žemę nacionalizuos. Brolio neįtraukė suinteresuotu asmeniu į bylą, nes manė, kad jis savo dalį pardavė ir viskas.
Teismo posėdyje pareiškėjos R. S. atstovė prašė 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, pareiškėjo A. A. S. pareiškimą su savarankiškais reikalavimais atmesti.
Teismo posėdyje pareiškėjas A. A. S. nurodė, kad 2003 m. jam ir S. S. po ½ dalį buvo atkurtos nuosavybės teisės į 28 ha žemės sklypą. 2004 m. visą žemės sklypą jis išnuomojo M. K.. Jis seseriai savo žemės sklypo dalies nepardavė, 2009 m. buvo patvirtinta jų taikos sutartis, nes jis sutiko perleisti seseriai savo žemės sklypo dalį už skolą. M. K. iki 2011 m. valdė visą žemės sklypą, t. y. net ir seseriai perleistą sklypo dalį. 2011 m. R. S. savo dalį išnuomojo ūkininkui K., o M. K. toliau naudojosi likusia sklypo dalimi. Žemės mokesčio už žemės sklypą nemokėjo, buvo užėjęs į žemėtvarkos skyrių, kur jam paaiškino, jog jis nėra skolingas už savo žemės sklypą, o informacijos apie mokesčius už S. S. sklypo dalį jam neteikė. Su seserimi R. S. buvo susitarę S. S. sklypo dalį valdyti per pusę. Savo dalį pagal 2004 m. perdavė naudotis M. K. ir ji sklypo dalimi naudojasi iki šiol.
Teismo posėdyje pareiškėjo A. A. S. atstovas prašė 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad tiek R. S., tiek A. A. S. įgijo nuosavybės teisę į S. S. priklausančią sklypo dalį įgyjamosios senaties pagrindu.
NŽT atstovė 2019 m. kovo 1 d. vykusio teismo posėdžio metu nurodė, kad atnaujinus procesą byloje ir iš naujo peržiūrint byloje esančius rašytinius įrodymus apie tai, kas mokėjo žemės mokesčius už žemės sklypą, kitus įrodymus, pareiškėjos paaiškinimus matyti, kad nei pareiškėja R. S., nei A. A. S. nėra įvykdę įgyjamosios senaties sąlygų, todėl pareiškimai atmestini. Sakydama baigiamąją kalbą NŽT atstovė prašė palikti 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą nepakeistą, pareiškėjo A. A. S. pareiškimą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje liudytojas V. K. patvirtino, kad nuomojosi R. S. priklausančią žemės sklypo dalį apie 4-5 metus. Patvirtino, kad dirbo žemės ūkio naudmenas tiek vienoje, tiek kitoje sklypo dalyje, kita dalis buvo apaugusi krūmais. Prieš tai tą sklypą dirbo M. K.. Jo nuomos laikotarpiu galėjo būti, kad žemės sklypą jis buvo subnuomojęs kitoms bendrovėms. Jis norėjo surasti kitos sklypo dalies savininką, bet tiksliai nustatyti kitos sklypo dalies savininko jam nepavyko. Matė, kad R. S. yra konfliktiška, kišdavosi į jo veiklą, suprato, kad vyks ginčai dėl to sklypo, todėl nuomos sutarties nebepratęsė.
Teismo posėdyje liudytoja M. K. parodė, kad pagal susitarimą su A. A. S. neatlygintinai naudojosi visu žemės sklypu nuo 2004 iki 2009 m. Nuo 2009 m. ji visu žemės sklypu naudojosi pagal susitarimą su R. S.. 2009 m. ji R. S. prašymu pasirašė nuomos sutartį atgaline data, kad ji nuomojasi sklypą iš R. S. nuo 2004 m. iki 2011 m. 2012 m. R. S. sklypą išnuomojo ūkininkui K., kuris arė R. S. sklypo dalį ir dalį S. S. sklypo dalies, apie 5 ha. Jai liko pusė S. S. sklypo dalies, iš kurių naudojama apie 4-5 ha. Ūkininkas K. jos aptvarų negriovė, naudojosi sąžiningai tik puse S. S. sklypo. Vėliau R. S. išnuomojo sklypą K., kuris jau įsiveržė ir į jos naudojamą dalį. Visą tą laiką žemės sklypą valdė pagal susitarimą su A. A. S., kuris taip pat nežinojo, kad S. S. yra mirusi, bet sakė kažkada vis tiek paaiškės, laukė senaties termino. A. A. S. buvo pasakęs, kad pusė S. S. žemės priklauso R. S., o kita puse leido naudotis jai ir iki šiol dalimi to sklypo ji naudojasi.
Teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad M. K. yra jos uošvienė, gyvena netoliese. Žino, kad M. K. valdė A. A. S. žemę nuo 2004 m., paskui perėmė R. S. ir valdė pagal R. S.. Žino, kad M. K. buvo sudariusi sutartį su A. A. S., paskui su R. S.. Uošvienė tame žemės sklype ganė gyvulius, pievą sėjo, šienavo. 2011 m. R. S. atėmė iš jos jai priklausančią žemę, perdavė K.. S. S. dalyje K. naudojosi puse to sklypo, o likusia dalimi jos uošvienė. Jos uošvienė naudojasi apie 4 ha to žemės sklypo.
Teismo posėdyje liudytojas E. K. parodė, kad nuo 2018 m. pagal panaudos sutartį su R. S. naudojasi 15 ha dirbamos žemės. Vienoje sklypo pusėje yra apie 8,5 ha dirbamos žemės, kitoje pusėje 3,7 ha ir dar beveik 2 ha. Dalimi sklypo, apie 1,6 ha dirbamos žemės dar naudojasi M. K., ten dar yra apie 2 ha jos ganyklų. Jis sakė M. K. nusikelti elektrinį piemenį, bet ji pasakė, kad vyks teismai, kad čia yra brolio ir sesers žemė, todėl jis taip ir paliko.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
2015 m. rugpjūčio 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Pareiškėjų R. S. ir A. A. S. pareiškimai dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį įgijimo atmestini.
Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; kt.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu, yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011).
Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Byloje nustatyta, kad 2003 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimais Nr. 10840 ir Nr. 10841 buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esantį žemės sklypą: S. S. į 11,12 ha žemės ir 3, 06 ha miško, A.A. S. į 11,12 ha žemės ir 3,06 ha miško (1 t. b. l. 14, 53-54). VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruota, jog 141900/283700 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudotoja yra S. S., daiktinės teisės neįregistruotos ( 1 t. b. l. 12). S. S. mirties liudijimas patvirtina, kad S. S. mirė 2003 m. spalio 9 d., tačiau pareiškėjos R. S. teigimu apie S. S. mirtį ji sužinojo tik 2013 m., šią aplinkybę patvirtina tai, kad įrašas apie S. S. mirtį Palangos miesto savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje įrašytas tik 2013 m. gruodžio 16 d. (1 t. b. l. 11). 2004 m. kovo 1 d. žemės sklypo panaudos sutartimi A. A. S. perdavė M. K. naudotis visą 28,3700 ha žemės sklypą, panaudos sutartis nekilnojamojo turto registre neįregistruota. 2009 m. balandžio 1 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-252-325/2009 pripažintas galiojančiu tarp R. S. ir A. A. S. sudarytas 141800/283700 14,18 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo pardavimo sandoris, patvirtintas pirkimo pardavimo sutarties sudarymas (1 t. b. l. 15). Šio sprendimo pagrindu VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registre įregistruotos R. S. nuosavybės teisės į 141800/283700 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija žemės mokesčių deklaracijas už dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuo 2005 m. formavo S. S. vardu (7 t. b. l. 10-27). Už žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės mokesčius 2005 m., 2006 m., 2007 m., 2009 m. mokėjo A. A. S., S. S. vardu žemės mokesčiai mokėti 2009 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., R. S. vardu žemės mokesčiai mokėti 2009 m., 2010 m., 2011 m., 2012 m., 2013 m., 2014 m. (7 t. b. l. 52-56). R. S. 2011 m. atliktas 295 Lt mokėjimas už žemės sklypą buvo užskaitytas už S. S. sklypo dalį už 2006 – 2011 metus. 2011 m. R. S. sudarė žemės sklypo nuomos sutartį su V. K., pagal kurią išnuomojo V. K. 28,3700 ha ploto žemės sklypą (1 t., b. l. 4-9). VĮ Registrų centras įregistruota nuomos sutartis su V. K. dėl 141800/283700 ha žemės sklypo dalies, įregistruotos R. S. vardu (1 t. b. l. 12). NŽT informacija, paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos bei jų priedai patvirtina, kad atskiras žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalis nuo 2004 m. iki 2010 m. imtinai deklaravo M. K.; 2011 m. deklaravo UAB “Gautė“, UAB „Grama LT“, UAB „Laukai“ ir M. K.; 2012 m. – 2014 m. deklaravo UAB “Gautė“, UAB „Grama LT“, M. K. (2 t. b. l. 1-3). Aplinkybes, jog žemės sklypu naudojosi M. K., ūkininkas V. K. ir su juo susijusios bendrovės patvirtino tiek patys pareiškėjai, tiek liudytojai V. K., M. K., J. K..
Nagrinėjamu atveju vertinant ar pareiškėjai R. S. ir A. A. S. yra įgiję nuosavybės teisę į žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 141900/283700 dalis pagal įgyjamąją senatį be visų aukščiau minėtų įgyjamosios senaties sąlygų turi būti nustatyta ir tai, kad daiktas, kurį siekiama įgyti įgyjamąja senatimi nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis) bei tai, kad asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką, t. y. tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, asmuo turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
Nekilnojamojo turto registravimas viešajame registre atlieka nuosavybės teisės (taip pat ir kitų daiktinių teisių) išviešinimo funkciją, tačiau nuosavybės teisė į turtą egzistuoja ir be registravimo registre. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje numatyta sąlyga, jog turtas, kurio nuosavybės teisę pageidauja įgyti asmuo, neturi būti registruotas viešame registre, skirta tam, kad būtų užtikrinta, jog valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, būtų įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinotų apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių buvo. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas daiktą valdantis asmuo turi teisę įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į šį daiktą, nors tas daiktas ir turi savininką, jei šis per įstatymo nustatytą terminą savo, kaip savininko, teisių jokia forma neįgyvendina, tačiau tik tuo atveju, kai daiktą valdančiam asmeniui daikto savininkas nežinomas. Daiktą valdantis asmuo negali turėti daugiau teisių už jam žinomą savininką, nes niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta, išskyrus įstatymo nustatytus atvejus (CK 4.93 straipsnio 2 dalis), savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.95 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103-219/2015).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuosavybės teisė į S. S. 141900/283700 dalis žemės sklypo nekilnojamojo turto registre neįregistruota, tačiau 2003 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimu Nr. 10840 nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklypo 141900/283700 dalis buvo atkurtos S. S. ir nuo minėto sprendimo priėmimo laikytina, kad šios žemės sklypo dalies savininkė yra S. S.. Kaip matyti iš pateikto S. S. mirties liudijimo, S. S. mirė 2003 m. spalio 9 d., t. y. dar iki priimant sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis numato, jog kai piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Kretingos rajono savivaldybės 1-ojo notaro biuro 2014 m. lapkričio 13 d. liudijimas patvirtina, kad po S. S., mirusios 2003 m. spalio 9 d. mirties, paveldėjimo byla nėra užvesta. Pareiškėja R. S. pareiškime nurodė, jog apie S. S. mirtį sužinojo tik 2013 m., teismo posėdyje patvirtino, kad savęs niekada nelaikė S. S. sklypo savininke iki buvo priimtas 2015 m. teismo sprendimas, nieko ten nedarė, žemės mokesčius už S. S. sklypo dalį mokėjo, nes priešingu atveju žemės sklypą galėjo nacionalizuoti. Pareiškėjas A. A. S. taip pat nurodė, jog S. S. sklypo dalyje nieko nedarė, bet leido šia sklypo dalimi naudotis M. K., kuri sklypo dalimi naudojasi iki šiol.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiškėjų paaiškinimus teismo posėdžio metu ir kitus byloje surinktus ir teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus sprendžia, jog nors nagrinėjamu atveju nuosavybės teisės į S. S. žemės sklypo dalį nebuvo įregistruotos viešame registre, S. S. buvo įregistruota tik kaip žemės sklypo dalies naudotoja, tiek pareiškėja R. S., tiek A. A. S. žinojo, kad 141900/283700 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso S. S.. Pareiškėja R. S. teismo posėdyje patvirtino, kad 2007 m. bandė aiškintis ar S. S. yra gyva, tačiau nepavyko sužinoti ir apie S. S. mirtį sužinojo tik 2013 m., kas patvirtina, kad iki 2013 m. pareiškėjai, žinodami apie S. S. teises į žemės sklypą nebuvo ir negalėjo būti įsitikinę, kad niekas neturi daugiau teisių į šį sklypą. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjai R. S. ir A. A. S. 2004 m. teisėtai pradėjo valdyti S. S. priklausančią sklypo dalį ir nepertraukiamai dešimt metų valdė ją kaip savo. Vien tai, kad R. S. 2011 m. sumokėjo žemės mokesčius už S. S., kurie buvo užskaityti už laikotarpį nuo 2006 m. iki 2011 m. ir toliau mokėjo žemės mokesčius nepatvirtina, kad R. S. sąžiningai ir nepertraukiamai valdė S. S. priklausančią sklypo dalį dešimt metų, juolab, kad pati pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog S. S. sklypo dalyje nieko nedarė. Byloje nustatytos aplinkybės, jog A. A. S. leido naudotis S. S. priklausančio sklypo dalimi M. K. ir ši nuo 2004 m. tam tikra dalimi šio sklypo naudojosi, taip pat neįrodo, kad A. A. S., žinodamas, kad šis sklypas priklauso S. S., teisėtai jį užvaldė ir valdė kaip savo. Pažymėtina ir tai, kad net ir neturėdami duomenų apie S. S. mirtį pareiškėjai turėjo suprasti, kad po S. S. mirties šis žemės sklypas gali būti paveldimas įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi S. S. palikimo niekas nepriėmė, S. S. sklypo dalis paveldėjimo teise gali pereiti valstybei (CK 5.62 straipsnis).
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra įstatyme nustatytų ir teismų praktikoje įtvirtintų įgyjamosios senaties sąlygų visumos, todėl yra pagrindas panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - pareiškėjų R. S. bei A. A. S. pareiškimus dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti (CPK 371 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 259, 279 straipsniais teismas
nusp rendžia:
panaikinti 2015 m. rugpjūčio 26 d. Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-81-824/2015 ir priimti naują sprendimą.
Pareiškėjų R. S. ir A. A. S. pareiškimus dėl nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo atmesti.
Teismo sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.