Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Vitalijus Krivičius

nedalyvaujant civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirba, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) 2019-09-30 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 281-1 str. 1 d., - 40 MGL bauda su spec. teisės atėmimu 2 m. ir 6 mėn. laikotarpiui; 2) 2021-09-13 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., - 36 MGL bauda (baudos nesumokėtos); 3) 2021-12-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 281-1 str. 1 d., 64-1 str., 64 str. 2 d., 65 str. 5 d., 63 str. 3d. 9 d., 65 str. 5 d. skirta galutinė subendrinta 30 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 6 mėnesių laikotarpiui ir 76 MGL (3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudos bausmė; 4) 2022 m. kovo 10 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d., ir skirta 50 parų arešto bausmė. BK 64 str. 1, 3 d., 65 str. 2 d., subendrinta su 2021-12-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu skirta galutine subendrinta 30 parų arešto bausme ir 76 MGL (3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudos bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė ir 76 MGL (3800 Eur (trijų tūkstančių aštuonių šimtų eurų) baudos bausmė. Palikta galioti 2021-12-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimą 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones bei turto – 200,00 Eur konfiskavimą, kurias toliau vykdyti pagal 2021-12-09 Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendyje numatytas sąlygas; 2022-06-23 paleistas atlikęs arešto bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Z. M. vengė pareigos išlaikyti vaikus, o būtent: nevykdė 2021-11-18 Marijampolės apylinkės teismo nutarties, patvirtinančios 2021-11-13 taikos sutartį su V. D., kuria nuo 2022-01-01 priteistas išlaikymas jo vaikams Z. M., gim. (duomenys neskelbtini), S. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini), K. M., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) po 100 eurų periodinėms išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, išlaikymą naudojant uzufrukto teise V. D., vengė mokėti lėšas savo vaikams, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2022-05-13 skyrė ir mokėjo vaikų išlaikymo išmokas už Z. M. - 334,10 eurus, laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2025-01-21 skyrė ir mokėjo vaikų išlaikymo išmokas už S. M. - 3204 eurus, K. M. - 3204 eurus, K. M. - 3204 eurus, A. M. - 3204 eurus V. D., dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui susidarė 13150,10 eurų įsiskolinimas, tuo vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti savo vaikus, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnio sudėtį.

Motyvuojamoji dalis

Apklausta kaip liudytoja V. D. parodė, kad su Z. M. pragyveno apie 20 metų. Santuokos sudarę nebuvo. Gyveno sugyventinių statusu, vedė bendrą buitį. Kartu sulaukė septynių vaikų t.y. L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., L. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., Z. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. Gyvenant kartu jis prisidėjo prie vaikų išlaikymo, dirbo pas ūkininką, gaudavo nemažas pašalpas už vaikus ir socialines. 2020 m. pavasarį, tiksliai laiko nepamena, dėl jo nesaikingo alkoholio vartojimo ir smurtavimo prieš ją ji išėjo gyventi atskirai nuo jo seniūnijai davus socialinį būstą. Visi minėti vaikai išėjo gyventi kartu su ja. 2020 m. liepos mėn. Vilkaviškio teisme su buvusiu sugyventiniu Z. M. sudarė taikos sutartį pagal kurią jis įsipareigojo jų vaikams Z., S., K., K.ir A. mokėti po 150 eurų kas mėnesį. Jų vaikai Lukas ir Linas tuo metu jau buvo pilnamečiai. Buvęs sugyventinis Z. M. dalyvavo surašant taikos sutartį ir pats ją pasirašė. Ar jam buvo įteiktas taikos sutarties antras egzempliorius ji nežino. Laikotarpyje nuo 2020 m. pavasario iki 2020 m. liepos mėn. Z. M. prie vaikų išlaikymo neprisidėjo nei materialiai, nei kitais įmanomais būdais (maistu, rūbais ir t.t.). Tikėdamasi, kad Z. M. prabus sąžinė ir jis mokės vaikams alimentus ji alimentų mokėjimo laukė iki 2021 m. lapkričio mėn. Taip pat tuo metu turėjo problemų su sveikata, todėl praėjo toks laiko tarpas iki tol kol 2021 m. lapkričio mėn. ji kreipėsi į Vilkaviškio teismą dėl materialinio išlaikymo jų nepilnamečiams vaikams priteisimo. Teismo nutartimi buvo priimta tai, kad Z. M. įsipareigojo penkiems nepilnamečiams vaikams mokėti po 100 eurų kas mėnesį pinigus pervedant jai į banko sąskaitą. Alimentų suma buvo sumažinta jos sutikimu. Iki 2021 m. lapkričio mėn. jis jokio materialinio išlaikymo vaikams neteikė. Buvo tik vienas posėdis dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, kuriame Z. M. nedalyvavo. Ar jis buvo informuotas apie teismo priimtą nutartį ji nežino, pati su juo nebendravo. Z. M. tikrai žinojo apie 2020 m. taikos sutartį, kuria jis buvo įpareigotas teikti vaikams materialinį išlaikymą, nes surašant sutartį dalyvavo pats. 2021 m. priimtą nutartį ji nunešė į Sodrą ir jai valstybė už kiekvieną vaiką mokėjo po 87 eurus, kurie kilo kasmet ir šiuo metu už vieną vaiką jai yra mokama 123 eurų suma. Z. M. nuo 2021 m. lapkričio mėn. ir iki šiol nėra teikęs jokio materialinio išlaikymo jų vaikams. Šiuo metu valstybė moka už keturis vaikus, nes Z. jau tapo pilnamečiu. Ji nereiškia Z. M. jokių pretenzijų dėl to, kad jai valstybė mokėjo ir moka mažiau jei jam buvo priteista mokėti alimentų jų vaikams. Dėl pinigų sumos skirtumo jai jokia žala nepadaryta, savęs nukentėjusiąją nelaiko, ieškinio dėl padarytos turtinės žalos neteiks. 2023-06-13 teismo nutartimi Z. M. buvo neterminuotai apribota tėvo valdžia jų vaikams S., K., K.ir A. Esant būtinybei pageidaus atstovauti savo minėtus vaikus šiame ikiteisminiame tyrime. Ar nuo 2021 m. Z. M. gaudavo pajamas ji nežino, su juo jokio ryšio nepalaiko nuo 2020 m. iki šiol. Kiek jai žinoma jis veda asocialų gyvenimo būdą, todėl jei ir gauna pinigų iš pavienių darbų tai visus juos išleidžia alkoholiui. (b.l. 94-95)

Apklaustas kaip įtariamasis Z. M. parodė, kad kaltę pripažįsta visiškai, parodymus duoti sutinka. Su V. D. išgyveno 22 metus, susilaukė 7 vaikų. Santuokos sudarė nebuvo. Nepamena kada, bet galėjo būti 2021 m. jie išsiskyrė. Su ja liko gyventi penki jų nepilnamečiai vaikai Z., S., K., K. ir A. Atsimena, kad teisme su V. D. sudarė taikos sutartį, kurioje buvo numatyta vaikų gyvenamoji vieta su V. D., o jis įsipareigojo mokėti po 100 eurų kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki jiems sueis 18 m. Taikos sutartį patvirtino savo parašu. Po kelių dienų jam buvo įteikta teismo nutartis dėl tų pačių įsipareigojimų t.y. įsipareigojo mokėti po 100 eurų kiekvienam savo nepilnamečiui vaikui kas mėnesį iki jiems sueis 18 m. Nutarties gavimą patvirtino savo parašu. Įsipareigojimus tyrėjau vykdyti nuo sekančių metų sausio 01 d., kokie buvo metai nepamena, bet galėjo būti 2022 m. Po šio teismo sprendimo jis savo vaikams neteikė jokio materialinio išlaikymo nei pinigais, nei kitais būtinais daiktais (maistu, rūbais ir kt.). Iki teismo t.y. iki tada kai jam teismas priteisė mokėti alimentus jis pirko malkas, daržoves vaikams, duodavo V. D. kas mėnesį pinigų, tačiau kiek tiksliai nepamena. Po jų skyrybų V. D. išėjo atskirai gyventi su visais vaikais, todėl jis dar ją rėmė pinigais, malkomis ir daržovėmis, tačiau kaip ji padavė jį į teismą dėl alimentų priteisimo jis supyko ant jos ir daugiau jokio išlaikymo vaikams neteikė. Minėtų savo vaikų jis nėra matęs nuo pat teismo sprendimo. Nebandė ieškoti su vaikais ryšio, neteikė jokio išlaikymo jiems patiems. Po priteistų teismo alimentų jis niekur legaliai nedirbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, tiesiog neturėjo tam noro. Po tai kai sužinojo, kad yra kviečiamas apklausai dėl vengimo išlaikyti vaikus tai jis paskambino V. D. sesei ir ji jam pasakė, kad V. D. valstybė moka po 80 eurų kas mėnesį už kiekvieną vaiką. Iki tol jis nežinojo, kad valstybė jai moka pinigus. Jis nesuko galvos dėl to iš ko gyvena jų vaikai. Pats išgyvena iš pavienių uždarbių. Seniau alkoholį vartojo be saiko, ypač po skyrybų su V. D.. Šiuo metu alkoholį vartoja saikingai. Sveikatos problemų neturi, dirbti gali, bet nenori. Žino, kad turi įsiskolinimų už automobilio vairavimą neblaiviam ir be teisės vairuoti transporto priemones, kuriuos iš jo išieško antstolis. Jis neturi banko sąskaitos. Nekilnojamojo turto taip pat neturi. Turi tik traktorių MTZ50 su kuriuo sau pasisodina bulvių, malkų parsiveža. Jokių kitų transporto priemonių savo vardu neturi, ką yra turėjęs visas pardavė ir gali būti, kad neišregistravo jų VĮ „Regitroje“. Yra supažindintas su Sodros ieškiniu dėl susidariusio įsiskolinimo už nemokėjimą alimentų savo vaikams. Neturi iš ko atlyginti 13150,10 eurų sumos. Kadangi gyvena užkampyje, labai sunku su transportu, nes savo neturi, todėl ir neieško legalaus darbo, nes neturėtų kaip į jį nuvažiuoti. Nuoširdžiai gailisi dėl to, kad nemokėjo alimentų savo vaikams. Jis neskaito, kad vengė mokėti alimentus, jam tiesiog nėra noro dirbti, nes jis žino, kad visas jo uždarbis bus padengti skoloms ir jam pragyvenimui nieko neliks tai net nėra prasmės dirbti. (b.l. 104-105)

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus numatyta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje. Taigi tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus kyla iš įstatymo. Vengimas išlaikyti vaiką yra pavojinga nusikalstama veika ir dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t.y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/(duomenys neskelbtini) , 2K-291/2008, 2K-7-68/2009, 2K-238/(duomenys neskelbtini) , 2K-20/2014, 2K-327-303/2015, 2K-246-648/(duomenys neskelbtini) , 2K-164-699/2017, 2K-281-489/2020). Tokiais atvejais kaltininkas, nors ir turi galimybę, tačiau tyčia vengia atlikti teismo nustatytą pareigą, supranta, kad neužtikrina vaiko teisės turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo normaliam fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, ir nori taip veikti. Vengimas išlaikyti vaiką nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-139/(duomenys neskelbtini) , 2K-20/2014). Esminis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra kaltė. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaltė pasireiškia kaltininko tiesiogine tyčia – asmuo, žinodamas (suvokdamas), kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti (būdamas darbingas ir turėdamas turtines galimybes teikti vaikui išlaikymą), jos sąmoningai nevykdo, t. y. supranta savo elgesio pavojingumą ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-281-489/2020, 2K-134-511/2021). Ir priešingai, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis neinkriminuojamas, jeigu asmuo nevengia pareigos pagal teismo sprendimą, bet jos nevykdo dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos, ilgalaikės nelaimės, įkalinimo ir pan., t.y. objektyviai neturi pajamų dėl pateisinamų (svarbių) priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2008, 2K-42/2014, 2K-246-648/(duomenys neskelbtini) ). Kita vertus, jeigu asmuo vengia dirbti, dirba nelegaliai, simuliuoja ligą, slepia savo pajamas ar kitokias turtines lėšas ar kitaip apgaulės būdu vengia mokėti alimentus, jis atsako už vengimą išlaikyti vaiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139/(duomenys neskelbtini) ). Atsakomybė už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje numatytą pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką vengimą atsiranda po nesėkmingų pastangų užtikrinti pareigos išlaikyti vaiką vykdymą civilinio proceso priemonėmis, t.y. kai skolininkas sąmoningai sukuria situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-9/2014). Taigi, pripažįstant asmenį kaltu dėl šiame straipsnyje numatytos veikos, būtina nustatyti, jog asmuo žinojo apie pareigą mokėti nustatyto dydžio alimentus, turėjo realią galimybę tai daryti, tačiau to nedarė. Motyvai, kodėl tai nebuvo daroma, esminės reikšmės veikos kvalifikavimui neturi. Atsižvelgiant į tai, jog vaikų išlaikymas yra neišvengiama tėvų pareiga, materialinis vaikų išlaikymas yra būtinas ir neišvengiamas užtikrinti visų pirma būtiniausius fiziologinius vaiko poreikius, vadovaujantis vaiko, kuris pats savimi pasirūpinti ir išgyventi negali, interesais, vengimas išlaikyti vaiką laikomas pavojinga visuomenei veika, dėl ko taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė.

Kaltinamasis Z. M. kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 164 straipsnyje prisipažino pilnai, parodė, kad išlaikymo vaikams neteikė, nors buvo su V. D. sudaręs sutartį, kurioje buvo numatytas išlaikymo vaikams teikimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo Z. M. skola valstybės biudžetui sudaro 13150,10 eurų vaikų išlaikymo išmokų. Buvo priimti sprendimai dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka ir per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikti vykdyti nurašymo nurodymai. Pagal mokėjimo nurodymus nurašytų lėšų nėra. Nuo 2022-03-08 vykdomas priverstinis skolos išieškojimas. Vykdant priverstinį išieškojimą nebuvo gauta lėšų skolos dengimui. Pagal 2025-02-06 Registro duomenis, Z. M. laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2025-02-06 draudžiamųjų pajamų negavo. R. S. paramos šeimai informacinės sistemos 2025-02-19 duomenimis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2022-01-01 iki 2025-02-19 Z. M. socialinės pašalpos negavo. Remiantis VĮ Registrų centro ir AB „Regitra“ 2025-01-31 duomenimis, Z. M. vardu registruoto turto nėra. Remiantis Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2025-01-31 duomenimis, Z. M. vardu registruotas ratinis traktorius ((duomenys neskelbtini) m.). Z. M. nedirba, negauna pajamų, nėra socialiai remtinas asmuo, negauna pašalpų. Antstolių informacinės sistemos 2025-01-31 duomenimis, Z. M. vardu užvesta 11 vykdomųjų bylų.

Analizuojant byloje surinktus duomenis matyti, kad kitais kaltinime nurodytais laikotarpiais kaltinamasis Z. M. nėra teikęs teismo sprendimu priteisto išlaikymo vaikams. Kitų įrodymų, kurie patvirtintų, kad buvo teiktas išlaikymas kita forma (daiktais, grynais pinigais, piniginėmis perlaidomis, kurjerių paslaugomis) byloje nėra. Taigi visų šių duomenų visuma patvirtina, jog Z. M. jam inkriminuojamu laikotarpiu turėjo objektyvią galimybę mokėti vaikui alimentus, tačiau šios pareigos nevykdė. Net ir tai, kad kaltinamasis galimai gaudavo nedideles pajamas, neatleido jo nuo pareigos teikti vaikams išlaikymą.

Nors kaltinamasis Z. M. nepakankamą finansinę padėtį priteistam vaikų išlaikymui mokėti aiškino tuo, kad jis nurodytu kaltinime laikotarpiu neturėjo arba turėjo nepakankamai pajamų, tačiau toks jo elgesys visiškai nesuderinamas su tėvo pareiga išlaikyti vaikus, ir negali būti laikomas pateisinančiu, šalinančiu jo baudžiamąją atsakomybę. Apie tai, kad Z. M. veikė tyčia, patvirtina visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų, o būtent tai, kad Z. M. žinojo apie savo pareigą, aktyviai nesiieškojo darbo ir nesiregistravo Užimtumo tarnyboje, vaikams išlaikymo neteikė. Būdamas suaugęs, išsilavinęs asmuo taip elgdamasis neabejotinai suvokė, jog tokia veika neteisėta, užtraukia baudžiamąją atsakomybę, tačiau vis tiek taip elgėsi. Tai, kad veika tyčinė, rodo ir pakankamai ilgas laiko tarpas, kurį ši veika truko. Kaltinamasis pakankamai jaunas, darbingo amžiaus, kaltinime nurodytu laikotarpiu duomenų apie blogą sveikatos būklę nėra, todėl turėjo visas galimybes ieškotis papildomo ar geriau apmokamo darbo, tačiau to Z. M. nedarė. Byloje nėra duomenų, kad jis dėl objektyvių priežasčių – ligos, ilgalaikės nelaimės ir kitų pateisinamų (svarbių) priežasčių negalėtų dirbti.

Taigi, nustatytos veikos padarymo aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad Z. M. suvokė veikęs neteisėtai ir norėjo taip veikti, t.y. veikė tiesiogine tyčia, todėl konstatuotina, kad jo veiksmai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį kvalifikuoti tinkamai.

Bausmės skyrimas

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamasis kaltinamas padaręs vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 164 straipsnis). Nusikaltimas yra baigtas, padarytas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis Z. M. teistas, bausmę atlikęs 2022-06-23 (b.l. 109-114), administracine tvarka baustas (b.l. 116-122), nedirba (b.l. 126), užimtumo tarnyboje neregistruotas (b.l. 124). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti, kaltinamajam paskyrus laisvės arešto bausmę. Bausmės dydis nustatytinas didesnis nei įstatyme nustatytas laisvės apribojimo bausmės vidurkis.

Skirtina bausmė vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsnio 1 dalies nuostatomis skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis paskutinį kartą teistas 2022 m. kovo 10 d. teismo nuosprendžiu, bausmę atlikęs, kaltę pripažino, manytina, kad arešto bausmės vykdymas turi būti atidėtas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis.

Civilinis ieškinys.

VSDFV Klaipėdos skyrius ikiteisminio tyrimo metu pareiškė baudžiamojoje byloje Z. M. civilinį ieškinį dėl 13150,10 Eur žalos atlyginimo (b.l. 62-65). Ieškinyje nurodyta, kad Z. M. neteikia išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams ir iš Valstybės biudžeto lėšų yra mokamos vaikų išlaikymo išmokos už jo nepilnamečius vaikus:

Z. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., S. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., K. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini) m. po 100 eurų periodinėms išmokomis, mokamomis kas mėnesį kiekvienam vaikui iki pilnametystės, išlaikymą naudojant uzufrukto teise V. D., vengė mokėti lėšas savo vaikams, dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2022-05-13 skyrė ir mokėjo vaikų išlaikymo išmokas už Z. M. - 334,10 eurus, laikotarpyje nuo 2022-01-01 iki 2025-01-21 skyrė ir mokėjo vaikų išlaikymo išmokas už S. M. - 3204 eurus, K. M. - 3204 eurus, K. M. - 3204 eurus, A. M. - 3204 eurus V. D., dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui susidarė 13150,10 eurų įsiskolinimas. Skolininkas Z. M. neturi registruoto turto, nedirba, pajamų negauna, taigi nėra galimybių išieškoti skolą Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Z. M. teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Teismo nuomone civilinis ieškinys pagrįstas ir tenkintinas pilna apimtimi.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 106–108), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Z. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnyje ir skirti 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir Z. M. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, paskirtos 50 (penkiasdešimties) parų laisvės atėmimo bausmės vykdymą Z. M. atidėti 10 (dešimčiai) mėnesių, netaikant intensyvios priežiūros, įpareigojant jį:

- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Z. M., a.k. (duomenys neskelbtini) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus naudai 13150,10 Eur (trylika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt eurų 10 centus).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.