Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.2.1; 1.2.14.5.1; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.1; 2.4.6.4.1; 2.4.6.5.1

2026 m. kovo 26 d.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės, Jūratės Jakubonienės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B. ir V. B. gynėjo apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. pripažinta kalta ir nuteista:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda,

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 180 MGL dydžio (9 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, E. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktai ar paskirtai į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams.

pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 160 MGL dydžio (8 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinus bausmių apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė V. B. paskirta 160 MGL dydžio (8 000 Eur) bauda.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 3 dalimi, 68¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, V. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimas 3 (trejiems) metams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad būdama valstybės tarnautoja – valstybės politike, nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. eidama Ignalinos rajono savivaldybės (toliau – savivaldybė) tarybos narės pareigas, turėdama valstybės politikės ir savivaldybės bendruomenės atstovės teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2009 m. balandžio 23 d. tarybos sprendimu Nr. T-478, 29 punkto pagrindu, turėdama teisę kas mėnesį gauti išmokas su jos kaip tarybos narės veikla susijusių išlaidų apmokėjimui, kas mėnesį skiriant iki 0,7 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoką, nuo 2019 m. birželio 5 d. – 0,5 MMA dydžio išmoką, kurios turėjo būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, įgyvendindama vieningą sumanymą, nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tai yra teise gauti minėtas išmokas, siekdama turtinės naudos sau – panaudojo UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), degalinių darbuotojų A. B., A. G., S. S., D. T., A. D. suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, pateikdama šiuos žinomai suklastotus dokumentus – kvitus savivaldybės administracijai, ir tokiu būdu, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas, o būtent:

1.1. 2019 m. balandžio 3 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 51/1216 dėl pirktų degalų – dyzelino už 33,31 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas R. B. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. balandžio 7 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 19/1220 dėl pirktų degalų – dyzelino už 55, 70 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas D. B. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 7 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. balandžio 11 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 24/1224 dėl pirktų degalų – dyzelino už 22,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas S. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. balandžio 27 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 9/1240 dėl pirktų degalų – dyzelino už 24,34 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas R. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. balandžio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to, E. B., nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2019 m. gegužės 16 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. balandžio mėnesį, po ko, 2019 m. gegužės 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 135,35 Eur.

1.2. 2019 m. gegužės 5 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 30/1284 dėl pirktų degalų – dyzelino už 34,89 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas F. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. gegužės 5 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 54/1248 dėl pirktų degalų – dyzelino už 41,35 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. A. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. gegužės 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. birželio 2 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 18/1277 dėl pirktų degalų – dyzelino už 48,70 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas D. V. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 2 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. birželio 10 d. iki 2019 m. birželio 14 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. gegužės mėnesį, po ko 2019 m. birželio 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 124,94 Eur.

1.3. 2019 m. birželio 10 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. B. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. B. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 131/1285 dėl pirktų degalų – dyzelino už 33,90 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. J. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. birželio 17 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 111/1292 dėl pirktų degalų – dyzelino už 47,86 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. birželio 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 107/1295 dėl pirktų degalų – dyzelino už 45,20 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. J. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. birželio 26 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 38/1301 dėl pirktų degalų – dyzelino už 52,64 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 26 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2019 m. liepos 16 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. birželio mėnesį, po ko 2019 m. liepos 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už Savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – Savivaldybės pinigines lėšas – 179,60 Eur.

1.4. 2019 m. liepos 5 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 110/1310 dėl pirktų degalų – dyzelino už 29,99 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas J. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. liepos 16 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui S. S. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, S. S. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 114/1321 dėl pirktų degalų – dyzelino už 21,67 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 16 d., degalinės patalpose S. S. suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. liepos 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 2/1325 dėl pirktų degalų – dyzelino už 49,69 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. L. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. rugpjūčio 6 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. liepos mėnesį, po ko 2019 m. rugpjūčio 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 101,35 Eur;

1.5. 2019 m. rugpjūčio 8 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 68/1344 dėl pirktų degalų – dyzelino už 50,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio 8 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. rugpjūčio 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 126/1356 dėl pirktų degalų – dyzelino už 54,57 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas R. P. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. rugpjūčio 31 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 15/1367 dėl pirktų degalų – dyzelino už 58,92 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio 31 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, po ko 2019 m. rugsėjo 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už Savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 163,49 Eur.

1.6. 2019 m. rugsėjo 25 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 73/1392 dėl pirktų degalų – dyzelino už 47,39 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. Š. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. rugsėjo mėnesį, po ko 2019 m. spalio 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 47,39 Eur.

1.7. 2019 m. spalio 6 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 65/1403 dėl pirktų degalų – dyzelino už 52,63 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. Č. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. spalio 13 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 104/1410 dėl pirktų degalų – dyzelino už 56,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas R. N. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 13 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. spalio 15 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 97/1412 dėl pirktų degalų – dyzelino už 30,81 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. J. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. spalio mėnesį, po ko 2019 m. lapkričio 15 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 139,44 Eur.

1.8. 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 102/1440 dėl pirktų degalų – dyzelino už 54,47 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. A. išduota banko AB SEB bankas kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. lapkričio 17 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 26/1445 dėl pirktų degalų – dyzelino už 32,40 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas M. I. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 17 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2019 m. lapkričio 24 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 14/1452 dėl pirktų degalų – dyzelino už 38,72 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas elektroninių pinigų įstaigos „Paynovate SA“ išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. lapkričio mėnesį, po ko 2019 m. gruodžio 13 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už Savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 125,59 Eur.

1.9. 2020 m. sausio 16 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 59/1565 dėl pirktų degalų – dyzelino už 55,47 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. sausio 22 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 37/1511 dėl pirktų degalų – benzino už 44,21 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas L. T. išduota banko AB SEB bankas kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 22 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 14 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. sausio mėnesį, po ko 2020 m. vasario 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 99,68 Eur;

1.10. 2020 m. vasario 3 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 87/1524 dėl pirktų degalų – dyzelino už 54,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. A. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. vasario 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 96/1541 dėl pirktų degalų – dyzelino už 42,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. V. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. vasario 27 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 84/1548 dėl pirktų degalų – dyzelino už 32,02 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas T. L. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas patirtas už 2020 m. vasario mėnesį, po ko 2020 m. kovo 10 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 128,02 Eur.

1.11. 2020 m. kovo 10 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 6/1560 dėl pirktų degalų – dyzelino už 31,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. kovo 30 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 58/1580 dėl pirktų degalų – dyzelino už 23,32 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B. sūnus V. B., nors degalų E. B. ir V. B. nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. J. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 30 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. kovo mėnesį, po ko 2020 m. balandžio 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 54,32 Eur.

1.12. 2020 m. liepos 10 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 106/1682 dėl pirktų degalų – dyzelino už 28,32 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. liepos mėn. laikotarpį, po ko 2020 m. rugpjūčio 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 28,32 Eur;

1.13. 2020 m. rugpjūčio 5 d. UAB „A.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. D. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. D. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 198/1713 dėl pirktų degalų – dyzelino už 35,59 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas M. Ž. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 5 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „A.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojai D. T. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, D. T. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 102/1720 dėl pirktų degalų – dyzelino už 48,53 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas S. V. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B.;

2020 m. rugpjūčio 23 d. UAB „A.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. D. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. D. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 38/1731 dėl pirktų degalų – dyzelino už 45,11 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – E. B., nors E. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas B. P. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė E. B..

Po to E. B., nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, po ko 2020 m. rugsėjo 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į E. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors E. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip ji apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 129,23 Eur.

Tokiu būdu E. B., būdama Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nare, nurodytais tęstiniais nusikalstamais veiksmais, nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., pažeisdama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus, numatančius pareigą valstybinėje tarnyboje asmenims sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jos ar institucijos, kurioje ji eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, elgtis nesavanaudiškai, taip pat pažeisdama minėtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, susijusias su savivaldybės tarybos nario išlaidų apmokėjimu, šiais savo veiksmais sumenkino viešojo juridinio asmens – Ignalinos rajono savivaldybės autoritetą visuomenės tarpe, pakirto pasitikėjimą ja, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarybos narių savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ignalinos rajono savivaldybė patyrė didelę neturtinę žalą, bei piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi siekdama turtinės naudos sau, panaudodama kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Ignalinos rajono savivaldybės pinigines lėšas – 1 456,72 Eur.

2. V. B. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – valstybės politiku, nuo 2019 m. balandžio 12 d. iki 2023 m. balandžio 18 d. eidamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, turėdamas valstybės politiko ir savivaldybės bendruomenės atstovo teises ir pareigas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 26 straipsnio 2 dalies (įstatymo redakcija, galiojusi laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 15 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento, patvirtinto 2009 m. balandžio 23 d. tarybos sprendimu Nr. T-478, 29 punkto pagrindu, turėdamas teisę kas mėnesį gauti išmokas su jo kaip tarybos nario veikla susijusių išlaidų apmokėjimui, kas mėnesį skiriant iki 0,7 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoką (Reglamentas), nuo 2019 m. birželio 5 d. – 0,5 MMA dydžio išmoką, kurios turėjo būti pagrįstos išlaidas patvirtinančiais dokumentais, įgyvendindamas vieningą sumanymą, nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tai yra teise gauti minėtas išmokas, siekdamas turtinės naudos sau – panaudojo UAB „R.“, į. k. (duomenys neskelbtini), ir UAB „A.“, į. k. (duomenys neskelbtini), degalinių darbuotojų A. G., D. T. suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, pateikdamas šiuos žinomai suklastotus dokumentus – kvitus savivaldybės administracijai ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas, o būtent:

2.1. 2019 m. birželio 29 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 50/1304 dėl pirktų degalų – dyzelino už 27,32 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas B. M. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. birželio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. liepos 8 d. iki 2019 m. liepos 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. birželio mėnesį, po ko 2019 m. liepos 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 27,32 Eur.

2.2. 2019 m. liepos 11 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 98/1316 dėl pirktų degalų – dyzelino už 38,43 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 11 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. liepos 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 24/1325 dėl pirktų degalų – dyzelino už 63,56 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas R. K. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. liepos 20 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 114/1325 dėl pirktų degalų – dyzelino už 64,19 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. D. išduota banko AB SEB bankas kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. liepos 20 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. rugpjūčio 8 d. iki 2019 m. rugpjūčio 14 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. liepos mėnesį, po ko 2019 m. rugpjūčio 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 166,18 Eur;

2.3. 2019 m. rugpjūčio 19 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 7/1355 dėl pirktų degalų – dyzelino už 33,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas J. B. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugpjūčio 19 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. rugsėjo 2 d. iki 2019 m. rugsėjo 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. rugpjūčio mėnesį, po ko 2019 m. rugsėjo 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 33,00 Eur;

2.4. 2019 m. rugsėjo 18 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 63/1385 dėl pirktų degalų – dyzelino už 58,13 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. rugsėjo 24 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 113/1391 dėl pirktų degalų – dyzelino už 33,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas išduota mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. rugsėjo 25 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 84/1392 dėl pirktų degalų – dyzelino už 22,61 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas B. M. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. rugsėjo 25 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 112/1392 dėl pirktų degalų – dyzelino už 52,57 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. Č. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. rugsėjo 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. spalio 10 d. iki 2019 m. spalio 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. rugsėjo mėnesį, po ko 2019 m. spalio 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 166,31 Eur.

2.5. 2019 m. spalio 15 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 100/1412 dėl pirktų degalų – dyzelino už 56,63 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas D. Č. išduota banko AB SEB bankas kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 15 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. spalio 25 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 122/1422 dėl pirktų degalų – dyzelino už 43,85 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. Š. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. spalio 25 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. lapkričio 9 d. iki 2019 m. lapkričio 15 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. spalio mėnesį, po ko 2019 m. lapkričio 15 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 100,48 Eur;

2.6. 2019 m. lapkričio 12 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 101/1440 dėl pirktų degalų – dyzelino už 21,60 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. J. išduota banko Luminor Bank AS kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. lapkričio 18 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 110/1446 dėl pirktų degalų – dyzelino už 21,60 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas M. B. išduota banko AB SEB bankas kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 18 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2019 m. lapkričio 27 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 82/1455 dėl pirktų degalų – dyzelino už 52,55 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2019 m. lapkričio 27 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2019 m. gruodžio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 13 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2019 m. lapkričio mėnesį, po ko 2019 m. gruodžio 13 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą– savivaldybės pinigines lėšas – 95,75 Eur;

2.7. 2020 m. sausio 29 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 20/1519 dėl pirktų degalų – dyzelino už 26,70 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas S. T. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. sausio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2020 m. vasario 7 d. iki 2020 m. vasario 14 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. sausio mėnesį, po ko 2020 m. vasario 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 26,70 Eur.

2.8. 2020 m. vasario 3 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 68/1524 dėl pirktų degalų – dyzelino už 21,60 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. L. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. vasario 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2020 m. kovo 10 d. iki 2020 m. kovo 16 d., savivaldybės administracijai pateikė šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą – degalų pirkimo kvitą, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. vasario mėnesį, po ko 2020 m. kovo 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 21,60 Eur;

2.9. 2020 m. kovo 4 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 47/1554 dėl pirktų degalų – dyzelino už 37,52 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis, apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas E. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 4 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. kovo 16 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 66/1566 dėl pirktų degalų – dyzelino už 30,00 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas A. B. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 16 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. kovo 23 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 97/1573 dėl pirktų degalų – dyzelino už 52,67 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas V. M. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. kovo 23 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 107/1573 dėl pirktų degalų – dyzelino už 47,90 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas G. S. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 23 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. kovo 24 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 55/1574 dėl pirktų degalų – dyzelino už 23,37 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas Z. Š. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. kovo 24 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2020 m. balandžio 10 d. iki 2020 m. balandžio 15 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. kovo mėnesį, po ko savivaldybės administracija neapmokėjo 2020 m. kovo 23 d. degalų pirkimo kvito Nr. 107/1573, tačiau 2020 m. balandžio 16 d. pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kitus degalų pirkimo kvitus, kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 143,56 Eur;

2.10. 2020 m. liepos 3 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 121/1675 dėl pirktų degalų – dyzelino už 48,80 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, apmokėdamas banko „The Bancorp Bank, National association“ USA kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 3 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. liepos 10 d. UAB „R.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojui A. G. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, A. G. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 76/1682 dėl pirktų degalų – dyzelino už 38,47 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas L. M. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. liepos 10 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2020 m. liepos 22 d. iki 2020 m. rugpjūčio 13 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. liepos mėnesį, po ko 2020 m. rugpjūčio 14 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 87,27 Eur.

2.11. 2020 m. rugpjūčio 6 d. UAB „A.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojai D. T. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, D. T. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 250/1714 dėl pirktų degalų – dyzelino už 56,45 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas E. Č. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 6 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B.;

2020 m. rugpjūčio 12 d. UAB „A.“ degalinėje, adresu Ignalina, (duomenys neskelbtini), degalinės darbuotojai D. T. suklastojus degalų pirkimo kvitą, tai yra, D. T. kasos aparato programoje parengus kvitą Nr. 115/1720 dėl pirktų degalų – dyzelino už 59,47 Eur, kvite įrašant tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad degalų pirkėjas – V. B., nors V. B. degalų nepirko, nes degalus pirko kitas asmuo, apmokėdamas M. Č. išduota banko AB „Swedbank“ kortele Nr. (duomenys neskelbtini), po ko, ne anksčiau kaip 2020 m. rugpjūčio 12 d., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo suklastotą kvitą perdavė V. B..

Po to V. B., nuo 2020 m. rugsėjo 10 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., savivaldybės administracijai pateikė šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kaip išlaidas, patirtas už 2020 m. rugpjūčio mėnesį, po ko 2020 m. rugsėjo 16 d. savivaldybės administracija pervedė lėšas į V. B. banko sąskaitą, apmokėdama kaip už savivaldybės tarybos nario išlaidas, nors V. B. faktiškai degalų nepirko ir šių išlaidų nepatyrė, taip jis apgaule įgijo svetimą turtą – savivaldybės pinigines lėšas – 115,92 Eur.

Tokiu būdu V. B., būdamas Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariu, nurodytais tęstiniais nusikalstamais veiksmais, nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktų reikalavimus, numatančius pareigą valstybinėje tarnyboje asmenims sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 1, 3, 5 ir 7 punktų nuostatas, įpareigojančias išlaikyti pagarbą žmogui ir valstybei, vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija ir teise, didinti pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, pareigas eiti sąžiningai ir laikytis aukščiausių elgesio standartų, elgtis deramai pagal einamas pareigas, vengti situacijų, kai politiko elgesys kenktų jo ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, reputacijai ir autoritetui, elgtis nesavanaudiškai, taip pat pažeisdamas minėtas Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo ir Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas susijusias su savivaldybės tarybos nario išlaidų apmokėjimu, šiais savo veiksmais sumenkino viešojo juridinio asmens - Ignalinos rajono savivaldybės autoritetą visuomenės tarpe, pakirto pasitikėjimą ja, sudarė įspūdį apie joje dirbančių tarybos narių savivalę, demonstravo nuostatą nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų, dėl ko Ignalinos rajono savivaldybė patyrė didelę neturtinę žalą, bei piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi siekdamas turtinės naudos sau, panaudodamas kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Ignalinos rajono savivaldybės pinigines lėšas – 984,09 Eur.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Nuteistųjų E. B. ir V. B. gynėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendį, E. B. bei V. B. išteisinti ir baudžiamąją bylą jiems nutraukti.

3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai E. B. ir V. B. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, BK 182 straipsnį 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, teismas netinkamai pritaikė baudžiamuosius įstatymus ir padarė BPK pažeidimus, dėl kurių neteisingai išsprendė bylą.

3.2. Nuteistųjų gynėjas nesutinka, kad E. B. ir V. B. nusikalstamas veikas padarė veikdami tiesiogine tyčia. Išvada, kad jo ginamieji pateikė žinomai suklastotus kasos aparato kvitus savivaldybės administracijai ir taip apgaule savo naudai įgijo jos pinigines lėšas, gynėjo nuomone, galėtų būti tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad E. B. ir V. B. žinojo, kad teikia būtent suklastotus kvitus. Teismo išvados, kad jo ginamieji žinojo, jog savivaldybei teikė suklastotus degalų pirkimo kvitus, padarytos remiantis prielaidomis. Pasak gynėjo, teismas nenurodė konkrečių įrodymų, kuriais grindžia jo ginamųjų kaltę, nors iš skundžiamo nuosprendžio galima mėginti tai padaryti. Skunde cituojamas nuosprendžio 38 punktas ir nurodoma, kad šiame punkte nurodytos teismo išvados yra diskutuotinos. Gynėjas sutinka, kad skundžiamo nuosprendžio 37 punkte aptarti bylos duomenys patvirtina faktą, kad pagal kaltinime nurodytus kvitus kurą pirko ne E. B. ir V. B., o kiti asmenys, t. y. teismo nurodyti liudytojai – degalų pirkėjai. Toks faktas nėra ginčijamas. Kadangi suklastotus kvitus savivaldybei pateikė E. B. ir V. B., tai reiškia, kad kažkokiu tai būdu jie šiuos kvitus įgijo. Kaltinime aiškiai nurodyta, kad kaltinime nurodytus kvitus jo ginamieji įgijo iš ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų. Nuosprendyje tokios aplinkybės nepaneigtos. Tačiau teismas tuo pačiu nenurodo kokie konkretūs bylos duomenys patvirtina aplinkybę, kad E. B. ir V. B. įgyjant kvitus iš tų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų, pastarieji jo ginamuosius informavo apie tai, kad kvitai yra suklastoti. Gynėjas nurodo, kad duomenų, jog E. B. ir V. B. buvo pranešta ar jie kažkokiu tai būdu buvo informuoti apie tai, kad jų įgyti kaltinimo kvitai yra suklastoti, byloje nėra. Vien tik faktas, kad jo ginamieji perdavė kaltinime nurodytus kvitus savivaldybei tam, kad būtų kompensuotos jų, kaip tarybos narių veiklai patirtos išlaidos, nepatvirtina nuosprendžio 65 punkto teismo išvadų dėl jų tiesioginės tyčios, nes aplinkybė, kad jie šiais kvitais disponavo, dar neįrodo, jog jie žinojo kvitų suklastojimo faktus.

3.3. Skunde nurodoma, kad teismas, grįsdamas E. B. ir V. B. kaltę, padarius jiems nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 228 straipsnio 2 dalyje, vadovavosi degalinių operatorių liudytojų A. B., A. G., D. T., S. S. ir A. D. parodymais. Iš šių liudytojų parodymų, pasak gynėjo, matyti, kad jo ginamieji nėra jų prašę klastoti kaltinime nurodytus kvitus, o kas jų to prašė, liudytojai neprisimena. Šie liudytojai parodė ir tai, jog suklastotus kvitus perdavė ne E. B. ir V. B., o asmenims, kurių neprisimena, ir taip pat negali nurodyti. Todėl nuteistųjų gynėjas daro išvadą, kad faktas, jog degalinių operatoriai suklastojo kaltinime nurodytus kvitus, nesant tiesioginių tokio klastojimo sąsajų su jo ginamaisiais, priešingai negu nuosprendžio 39 punkte teigia teismas, įrodo, jog E. B. ir V. B. ne tik nesuprato, bet ir negalėjo suprasti, kad pateikdami savivaldybei jiems perduotus degalinių operatorių suklastotus kvitus panaudoja būtent žinomai suklastotus dokumentus – kvitus, t. y., jog jie siekė tokio pobūdžio dokumentus įtvirtinti teisinėje apyvartoje.

3.4. Skunde gynėjas atkreipia dėmesį, kad iš Ignalinos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. vasario 27 d. audito ataskaitos Nr. A-1 matyti, jog inkriminuojamu laikotarpiu E. B. ir V. B. teikė ne tik kaltinime nurodytus kvitus, bet ir kitus kvitus kurui kompensuoti. Šios aplinkybės, gynėjo nuomone, rodo, kad jo ginamieji kaltinime nurodytu laikotarpiu savivaldybei teikė ne tik kaltinime nurodytus kvitus, bet kartu su jais didelį kiekį ir kitų kuro kvitų kompensacinei išmokai gauti. O tai suponuoja išvadą, kad kaltinime nurodyti kvitai nebūtinai turėjo būti E. B. ir V. B. kažkuo išskirtiniai iš kitų jų teikiamų kvitų ir dėl to jie nebūtinai turėjo suprasti, jog jie kažkaip yra netinkami. Skunde nurodoma, kad liudytojų G. S., V. C. parodymai patvirtina, kad E. B. ir V. B. realiai patirdavo dideles kuro išlaidas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad E. B. Ignalinos rajono savivaldybė 2021 m. liepos 1 d. skyrė apdovanojimą „(duomenys neskelbtini)“, kuri skiriama tik kas penkeri metai Ignalinos rajono gyventojui už indėlį į rajono plėtrą ir visuomeninį gyvenimą, o 2024 m. spalio 7 d. savivaldybės ją apdovanojo už nuopelnus savivaldybei, aktyvumą bei bendruomeniškumą. Šie duomenys, pasak gynėjo, taip pat patvirtina aplinkybę, kad E. B. ir V. B. realiai patirdavo didelių išlaidų tarybos nario veikloje ir jų savivaldybei teikiami kvitai kuro išlaidoms kompensuoti turėjo visiškai realų pagrindą. Tai suponuoja išvadą, kad E. B. ir V. B. teikdavo kvitus kuro išlaidoms kompensuoti ne tam, jog nesant pagrindo pasinaudotų teise gauti tokias išmokas, o realioms išlaidoms kompensuoti, ir dėl to jie nebūtinai turėjo suprasti ar aiškintis, kad iš gausybės kitų savivaldybei teikiamų kvitų kuro išlaidoms kompensuoti kažkurie yra netinkami.

3.5. Nuteistųjų gynėjas nurodo, kad iš aptartų aplinkybių galima tik daryti prielaidą, jog jo ginamieji, teikdami savivaldybei kaltinime nurodytus kvitus, žinojo, kad jie suklastoti, o ne daryti vienareikšmiškas išvadas. Tą patvirtina ir teismo pasirinktas terminas „negalėjo nežinoti“. Todėl, gynėjo nuomone, teismas turėjo vadovautis in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principu.

3.6. Skunde dėstomi ir argumentai dėl BK 228 straipsnio 2 dalies kvalifikuojančio požymio – turtinės naudos siekimo. Skunde dėstoma teisminė praktika ir nurodoma, kad tiek turtinės, tiek kitokios asmeninės naudos siekimas visais atvejais turi būti aiškiai nustatytas ir motyvuotas, o tokio kvalifikuojančio požymio taikymas galimas tik tokiu atveju, kai prieinama prie konkrečiomis bylos aplinkybėmis patvirtintos išvados, kad dėl siekiamos asmeninės naudos pobūdžio BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytas piktnaudžiavimo nusikaltimas yra įgavęs aiškiai didesnį pavojingumą. Gynėjo nuomone, bylos duomenys nesuteikia pagrindo išvadai, kad E. B. ir V. B. galėjo siekti sau kažkokios tai turtinės naudos.

3.7. Skundžiamo nuosprendžio 44–45 punktuose nurodyta, kad nuteistieji per savo, kaip tarybos narių kadencijos laikotarpį nepasinaudojo teise gauti – atitinkamai V. B. 9 400 Eur išmokų, o E. B. – 7 900,18 Eur išmokų ir gavo atitinkamai: E. B. – 7 858,23 Eur išmokų (iš kurių savanoriškai grąžino 1 424,42 Eur), o V. B. – 5 177,14 Eur išmokų (iš kurių savanoriškai grąžino 1 034,12 Eur). Gynėjas nurodo, kad laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 14 d. iki 2021 m. birželio 30 d. Lietuvoje Vyriausybė buvo paskelbusi karantiną, kurio metu buvo ribojamas judėjimas transportu. Iš Ignalinos rajono savivaldybės mero informacijos (t. 6, b. l. 121) matyti, kad karantino laikotarpiu tarybos posėdžiai iš esmės vyko nuotoliniu būdu. Tuo tarpu iš minėtos ataskaitos (t. 6 , b. l. 26) matyti, kad Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariai per karantino laikotarpį pateikė savivaldybei degalų įsigijimo kvitus bendrai 33 323,85 Eur sumai ir ši suma jiems buvo išmokėta. E. B. per karantino laikotarpį nepateikė nė vieno kvito išmokai gauti, o V. B. tik 189,73 Eur sumai. Gynėjas nurodo, kad dėl šių duomenų, kurie parodo sąžiningą jo ginamųjų elgesį tarybos narių kadencijos laikotarpiu teismas nuosprendyje nepasisakė. Nuteistųjų gynėjo nuomone, minėti duomenys, kad nuteistieji per savo kaip tarybos narių kadencijos laikotarpį nepasinaudojo teise gauti išmokų (V. B. 9 400 Eur išmokų, o B. B. – 7 909,18 Eur), ir jų sąžiningas elgesys karantino laikotarpiu prieštarauja teismo išvadai, jog V. B. teikdamas kaltinime nurodytus kvitus 984,09 Eur sumai, o E. B. – 1 456,72 Eur sumai, galėjo turėti tikslą gauti sau kažkokią turtinę naudą. Gynėjo nuomone, pateikti dokumentai apie E. B. teiktas padėkas ir liudytojo V. C. parodymai, kad UAB „B.“ ir E. B. buvo bendruomeninių ir kultūros renginių mecenatė, patvirtina aplinkybę, jog E. B. negaili savo piniginių lėšų, ji yra paramos reikalaujančių institucijų mecenatė ir tam išleidžia dideles pinigines sumas. E. B. yra altruistė. Todėl ir šios aplinkybės prieštarauja teismo išvadai, jog ji, gaudama kaltinime nurodytas išmokas, galėjo siekti kažkokios tai turtinės naudos sau. Be to, jo ginamieji gyveno toli nuo Ignalinos miesto, jie buvo aktyvūs tarybos nariai ir dėl savo tokios veiklos patirdavo daug išlaidų. Visi šie duomenys, pasak gynėjo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. B. ir V. B. teikė kvitus ne kažkokiai nuosprendyje teismo nurodomai neapibrėžtai ir nemotyvuotai turtinei naudai gauti, o realiai patirtų išlaidų už kurą susigrąžinimui.

3.8. Gynėjo nuomone, skundžiamo nuosprendžio 45 punkte teismo nurodytas argumentas, jog nuteistieji nepaaiškino, kodėl panaudojo kvitus dėl išlaidų, kurių realiai jie asmeniškai nepatyrė, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. E. B. ir V. B. viso proceso metu pasinaudojo savo teise tylėti. Pažymėtina, kad kaltinamojo teisė tylėti baudžiamajame procese negali būti naudojama kaltei grįsti.

3.9. Skunde dėstomi argumentai dėl BK 228 straipsnio 1 dalies požymio – didelės neturtinės žalos. Gynėjo vertinimu, nuosprendyje teismas nenurodė konkrečių duomenų, kurie patvirtintų, kad jo ginamieji įtraukė kitus – pašalinius, jiems nepažįstamus asmenis į lėšų užvaldymo schemą, t. y. degalinių operatorius ir asmenis, kurie prašė degalinių operatorių klastoti dokumentus, o vėliau suklastotus dokumentus perdavė E. B. ir V. B.. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Todėl, pasak gynėjo, teismas, grįsdamas nuosprendį prielaidomis, padarė BPK pažeidimus, lėmusius neteisėto ir nepagrįsto nuosprendžio priėmimą.

3.10. Gynėjo nuomone, skundžiamo nuosprendžio 60 punkte išdėstyti motyvai suteikia pagrindo išvadai, kad teismas jo ginamųjų veiksmus vertina visoje Lietuvos Respublikoje teritorijoje vykstančių procesų, vadinamųjų „čekiukių“ bylomis, kontekste. Gynėjas su tuo sutinka, nes teisingai išspręsti bylą negalima neatsižvelgiant į aplinkybes ir kontekstą, iš kurio ji kilo. Tačiau, jo nuomone, būtina vertinti visas aplinkybes ir visą kontekstą, o ne iš bendro konteksto selektyviai pasirinktą kažkurį vieną aspektą, nes vienpusiškas vertinimas prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies normoms.

3.11. Skunde nurodoma, kad atsižvelgiant į A. B. T. 2023 m. birželio 11 d. pareiškimą ir į viešąją informaciją apie „čekiukių“ bylas, sutiktina su teismo nurodyta aplinkybe, jog ikiteisminiai tyrimai pradėti beveik kiekvienos Lietuvos Respublikoje esančios savivaldybės teritorijoje. Visi šie ikiteisminiai tyrimai pradėti 2019–2023 m. kadencijos tarybų nariams dėl gautų išmokų kompensuojant jų, kaip tarybos narių veiklai patirtas išlaidas. Gynėjui neįtikėtina, kad visi Lietuvos Respublikos teritorijoje 2019 m. išrinkti savivaldybių tarybų nariai kažkokiu tai nesuvokiamu bei nesuprantamu būdu būtų buvę susitarę vienodai, iš esmės tokiais pat būdais bei vienodomis aplinkybėmis piktnaudžiauti jiems suteikta teise gauti išmokas tarybos narių veiklai patirtų išlaidų kompensavimui. „Čekiukų“ bylų gausa parodo, kad tarybos narių veiklai patirtų išlaidų „netinkamas“ kompensavimo mechanizmas buvo atsiradęs seniai ir įsišaknijęs visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pasak gynėjo, toks „netinkamas“ mechanizmas buvo dar iki 2019 m. tarybų narių kadencijų. Be to, tokių bylų skaičius rodo ir tai, kad tarybų nariai savivaldybėms teikdami galimai netinkamus kuro įsigijimo čekius ar kitokius dokumentus, tai darė net nesvarstydami, jog daro nusikaltimą, už kurį numatyta net 7 metų laisvės atėmimo bausmė. Todėl, gynėjo nuomone, savivaldybių tarybų narių gausa „čekiukų“ bylose parodo, jog „netinkamų“ veiksmų atlikimas jiems jau buvo susiformavusi kaip „praktika“ ir tapusi netgi tam tikra norma, kurios turinį sudarė teisės aktais nustatyto viso dydžio išmokos įsisavinimas, nors realiai išlaidų tarybos nario veikloje nepatirdavo arba patirdavo mažiau. Nors tokia išmokų įsisavinimo „praktika“ tarybos narių veiksmų nepateisina, tačiau gynėjui neaišku, dėl kokių priežasčių Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijos, kurių pareiga yra užtikrinti teisingumo vykdymą visos šalies mastu ir visiems asmenims įstatymą taikyti lygiai vienodai, pasirinko aiškintis išimtinai tik 2019–2023 m. savivaldybių tarybų narių veiklą, susijusią su teise gauti minėtas išmokas, o ankstesnių kadencijų tarybų narių veiklos nebuvo tirtos. Todėl, pasak gynėjo, dar iki 2019 m. buvusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų nariai, buvę 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu, už savo galimai neteisėtą veiklą yra išvengę ne tik baudžiamosios, bet išvengę ir bet kokios atsakomybės. Tai rodo, kad teisėsaugos institucijos, taip pat ir teismas, vykdo selektyvų teisingumą, o tai ne tik prieštarauja, bet ir pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą lygybės prieš įstatymą principą. Tą patvirtina ir Ignalinos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos 2024 m. vasario 27 d. audito ataskaitos Nr. A-l turinys (t. 6, b. l. 14–28). Šioje ataskaitoje nurodytų pažeidimų ir tarybos narių skaičius patvirtina, kad tarybos nariai savivaldybės administracijai teikdavo iš esmės bet kokius su jų asmeniu susijusius ir nesusijusius dokumentus, o savivaldybės administracijai tokie dokumentai buvo tinkami, tokie dokumentai buvo priimami, jų pagrįstumas nebuvo vertinamas ir tikrinamas, o išmokos buvo mokamos. Be to, šios aplinkybės rodo, kad tarybos nariai nesuvokė, jog elgėsi neteisėtai, daro nusikalstamą veiką, nes tai buvo tapę normalia praktika. Nors nurodytos aplinkybės nepateisina ataskaitoje nurodytų tarybos narių pažeidimų, tačiau šios aplinkybės nepateisina ir teisėsaugos institucijų neveikimo dėl kitų tarybos narių, dėl kurių nėra pradėti ikiteisminiai tyrimai, nors jie padarė tapačius pažeidimus kaip ir E. B. ir V. B..

3.12. Aplinkybę, kad nėra galimas selektyvus teisingumas pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) išaiškinimai kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025 (22 punkte). Be to, atsižvelgiant į minėtos LAT nutarties išaiškinimą, jog viena iš tinkamo įstatymo laikymosi sąlygų yra jo aiškumas, suprantamumas ir neprieštaringumas, atsižvelgiant, kad valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas (Lietuvos Respublikos Konstitucija 5 straipsnio 1 dalis) ir atsižvelgiant į aplinkybę, jog Seimas pripažino, kad iki 2023 m. liepos 1 d. Lietuvoje galiojęs Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 12 straipsnis, reglamentavęs tarybų narių išmokų, skirtų kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, išmokėjimo tvarka neatitiko įstatymui keliamų aiškumo, suprantamumo ir neprieštaringumo principų, teismo išvada, jog nuteistųjų veiksmai siekė tokį pavojingumo laipsnį, kuris peržengia Valstybės politikos elgesio kodekso pažeidimo ribas ir rodo nusikalstamą piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi siekiant turtinės naudos, padarytą už tokį laikotarpį, kai galiojo nepakankamai suprantamas ir prieštaringas įstatymas. Todėl toks teismo vertinimas prieštarauja teisingumo principui.

3.13. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu galiojo Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas, kuriame nurodyta, jog savivaldybės Finansų valdymo ir apskaitos skyrius privalo tikrinti pateikiamus dokumentus, be to, Ignalinos rajono savivaldybėje veikė kontrolės ir audito tarnyba, tačiau įvertinant ir tai, kad Ignalinos rajono savivaldybės 2019–2023 metų kadencijos tarybos narių veiklą, susijusią su patirtų išlaidų kompensavimu, reglamentavo teisės aktai, kurie priimti seniai (Vietos savivaldos įstatymas 1994 m., Ignalinos rajono savivaldybės tarybos reglamentas patvirtintas 2009-04-23), gynėjas daro išvadą, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos požiūris į tarybos narių patiriamų išlaidų kompensavimą ilgus metus buvo itin formalus, paviršutiniškas ir neatsakingas, šios savivaldybės administracijai buvo svarbu tik tai, kad būtų pateiktas bet koks išlaidas pateisinantis dokumentas, o jo kilmė ir pagrindas buvo nesvarbūs.

3.14. Gynėjo nuomone, aptartos aplinkybės rodo, kad valstybės nustatytas nepakankamai aiškus, suprantamas ir prieštaringas įstatyminis reglamentavimas, galiojęs dešimtmečius, Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ilgametis aplaidus požiūris į tarybos narių teikiamų dokumentų pagrįstumą, to toleravimą, jokios kontrolės nebuvimą, biudžeto lėšų tinkamo panaudojimo išankstinės finansų kontrolės nebuvimas, tarybos nariams, taip pat ir E. B. ir V. B., suformavo normą dėl jų elgesio teikiant kvitus degalams apmokėti.

3.15. Pasak gynėjo, teismo išvada, kad E. B. ir V. B., teikdami kaltinime nurodytus kvitus savivaldybės administracijai, padarė nusikaltimą, o ne tarnybinį, drausminį ar etinį pažeidimą, neatitinka teisingumo principo bei prieštarauja asmenų lygybės prieš įstatymą principui.

3.16. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad 2023 m., dar nepareiškus E. B. ir V. B. įtarimų, jie savivaldybei grąžino kaltinime nurodytas išmokas (E. B. 1 456,72 Eur, V. B. – 984,09 Eur). Gynėjas nurodo, kad kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-47-648/2025 teismas, spręsdamas, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė ir aiškino BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties požymius, nurodė, kad nuteistajam per ketverius metus nepagrįstai išmokėta kompensuojamų išlaidų suma yra ženkliai mažesnė (1 487,62 Eur) nei kasacinio teismo praktikoje apibrėžtas didelės turtinės žalos dydis, taikomas pagal BK 228 straipsnį (žala, viršijanti 250 MGL (12 500 Eur). Taigi, LAT 1 487,62 Eur sumą vertino būtent visos tarybos nario kadencijos (2019–2023 m.) kontekste. Gynėjas nurodo, kad E. B. ir V. B. per jų tarybos narių kadenciją buvo išmokėtos analogiškos sumos, kaip ir nurodytoje byloje. Todėl, gynėjo nuomone, kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje byloje dėl padarytos turtinės žalos dydžio ją siejant su didele neturtine žala gali būti taikomi ir nagrinėjamoje byloje vertinant jo ginamųjų padarytą didelę neturtinę žalą Ignalinos rajono savivaldybei. Tuo tarpu skundžiamame nuosprendyje nurodyti teismų sprendimai, pasak gynėjo, nėra precedentai, nes skiriasi faktinės ir teisinės aplinkybės.

3.17. Nuteistųjų gynėjas nurodo ir apie tai, kad teismas, nustatydamas didelės neturtinės žalos požymį, neįvertino E. B. ir V. B. atliktų veiksmų visų aplinkybių kontekste, jų masto, pavojingumo, taip pat ir tarnybos principų pažeidimų pavojingumo (šiurkštumo) lygio. Gynėjas atkreipia dėmesį į E. B. Ignalinos rajono savivaldybės skirtus apdovanojimus (2021 m. liepos 1 d., t. y. po to, kai E. B. jau buvo pateikusi savivaldybei kaltinime nurodytus kvitus, savivaldybė jai skyrė apdovanojimą „(duomenys neskelbtini)“, kuris skiriamas tik kas penkeri metai Ignalinos rajono gyventojui už indėlį į rajono plėtrą ir visuomeninį gyvenimą; 2024 m. spalio 7 d., t. y. po to, kai jai jau buvo pareikšti įtarimai ir vyko ikiteisminis tyrimas, E. B. buvo apdovanota už nuopelnus savivaldybei, aktyvumą bei bendruomeniškumą), į jos itin teigiamą šios savivaldybės mero parašytą charakteristiką. Todėl gynėjas nesutinka, kad E. B. 2019–2020 m. padarė didelę neturtinę žalą Ignalinos rajono savivaldybei.

3.18. Skunde nuteistųjų gynėjas nurodo, kad aptartos aplinkybės patvirtina, kad teismas netinkamai nustatė BK 228 straipsnio 2 dalies sudėties požymį, nes 1) nuteistųjų padaryti pažeidimai, vertinant didelės neturtinės žalos aspektu, deklaratyviai siejami su bendrųjų elgesio normų, keliamų politikui ir valstybės pareigūnui, nesilaikymu; 2) teismas pernelyg sureikšmino nuteistųjų pateiktų dokumentų pobūdį ir asmeninių interesų dominavimą viešųjų interesų atžvilgiu; 3) nuteistiesiems per ketverius metus nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų suma yra ženkliai mažesnė (atitinkamai 984,09 Eur ir 1456,72 Eur), nei kasacinio teismų praktikoje apibrėžtas didelės turtinės žalos dydis, taikomas pagal BK 228 straipsnį (žala, viršijanti 250 MGL (12 500 Eur); 4) teismas neatsižvelgė į tai, kad ilgus metus iki kaltinimo laikotarpio ir kaltinimo laikotarpiu Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narių veikloje patiriamų išlaidų kompensavimo tvarkos įstatyminis reglamentavimas buvo nepakankamai suprantamas ir aiškus bei pakankamai prieštaringas; 5) teismas neatsižvelgė į tai, kad Ignalinos rajono savivaldybėje buvo įkurtos kontrolės ir audito tarnybos, kurios privalėjo tikrinti teikiamų tokio pobūdžio dokumentų pagrįstumą, tačiau daugiau negu 15 m. (nuo 2009 m. iki 2024 m.) tokios kontrolės iš viso nevykdė; 6) teismas neatsižvelgė į tai, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracija toleravo tarybos narių teikiamus bet kokius dokumentus patiriamų išlaidų kompensavimui; 7) teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistųjų atžvilgiu vykdomas selektyvus teisingumas; 8) teismas neatsižvelgė į tai, kad dar iki įtarimų pareiškimo nuteistiesiems buvo pasinaudota nepagrįstai išmokėtų kompensuojamų išlaidų grąžinimo tvarka – nuteistieji lėšas grąžino iš karto, kai tik buvo nurodyta. Gynėjo nuomone, E. B. ir V. B. veiksmai negalėjo būti vertinami kaip peržengę drausminio (tarnybinio) ar etinio nusižengimo ribas. Atsižvelgiant į tai, kad jų veiksmai neperžengė drausminio nusižengimo ribų, gynėjas daro išvadą, jog kiti jo ginamiesiems inkriminuoti nusikalstami veiksmai (BK 182 ir 300 straipsnių 1 dalys) nėra pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Gynėjas pažymi, kad egzistavo teisinės sąlygos savivaldybės administracijai turtinių padarinių išvengti, bet administracija ja visiškai nesinaudojo, o jiems atsiradus, jomis buvo pasinaudota, t. y. buvo pasiūlyta tas lėšas grąžinti ir jos buvo grąžintos.

4. Teismo posėdyje nuteistieji E. B. ir V. B. bei jų gynėjas prašo patenkinti nuteistųjų gynėjo apeliacinį skundą. Prokuroras prašo apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų E. B. ir V. B. gynėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus bei papildomai atlikęs įrodymų tyrimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą dėl E. B. ir V. B. kaltės, padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, tačiau be pagrindo nuteistųjų veiksmus – kitų asmenų suklastotų dokumentų (degalų pirkimo kvitų) panaudojimą apgaule įgyjant svetimą turtą, kvalifikavo kaip atskirą nusikaltimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria E. B. ir V. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį naikinama ir dėl to priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis. Nors pirmosios instancijos teismas šioje dalyje priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, apeliacinės instancijos teismas teismo posėdyje padarė išvadą, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl subendrintų bausmių nuteistiesiems E. B. ir V. B. paskyrimo. Be to, abiejų nuteistųjų nusikalstamos veikos iš tų veikų padarymo metu ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu galiojusios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalies perkvalifikuojamos į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), įsigaliojusią jau po skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Pagal galiojančią teismų praktiką dėl tokio nusikalstamų veikų perkvalifikavimo apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio nekeičia, o tinkamai pritaiko baudžiamąjį įstatymą taikydamas BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatas.

6. Nagrinėjamoje byloje nuteistieji E. B. ir V. B. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, būdami valstybės tarnautojais – valstybės politikais, atitinkamai laikotarpiu nuo 2019 m. gegužės 8 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. bei nuo 2019 m. liepos 9 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d., eidami Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narių (toliau – ir Tarybos nario) pareigas, pažeisdami kaltinimuose nurodytų teisės aktų nuostatas, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi siekdami turtinės naudos sau, savivaldybės administracijai pateikė kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus – vardinius degalų pirkimo kvitus, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad degalų pirkėjai yra E. B. ir V. B., bei apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – Ignalinos rajono savivaldybės pinigines lėšas, atitinkamai 1 456,72 Eur bei 984,09 Eur, dėl to Ignalinos rajono savivaldybės administracija patyrė turtinę žalą. Tokiais veiksmais padarė didelę neturtinę žalą juridiniam asmeniui – Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe.

7. Nuteistųjų E. B. ir V. B. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistieji veikdami tiesiogine tyčia padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje. Pasak gynėjo, teismas savo išvadas grindė prielaidomis, bylos duomenys nebuvo įvertinti jų patikimumo aspektu. Tokie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti tik iš dalies.

8. Teisėjų kolegija, byloje atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi nuteistuosius E. B. ir V. B., liudytojus G. G., N. S. ir V. S., ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų E. B. ir V. B. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, yra teisingos ir pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis), atitinkančiais BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytus reikalavimus.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje ir BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

9. BK 182 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo arba jos panaikinimo būdas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo turto (pavyzdžiui, teismą, antstolį, notarą), o pastarasis, suklaidintas apgaulės, savanoriškai pats perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui manydamas, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, arba priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-166-895/2019, Nr. 2K-227-976/2020, Nr. 2K-158-303/2021 ir kt.). Apgaulė pasireiškia pirmiau įvardintų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, pakeičiant daiktų savybes ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.), tačiau kaltininko panaudota apgaulė turi būti esminė, t. y. turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui atlikti minėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 2K-92-648/2019, Nr. 2K-81-495/2025 ir kt.).

10. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai tokio dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-385-942/2017, Nr. 2K-104-1073/2020 ir kt.).

11. Nuteistieji E. B. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu bei pirmosios instancijos teisme parodymų nedavė, kaltės nepripažino. Apeliacinės instancijos teisme, atliekant įrodymų tyrimą, nuteistieji sutiko duoti parodymus ir buvo apklausti. Nuteistoji E. B. parodė, kad su sūnumi gyveno 50 km nuo Ignalinos centro ir kiekvieną dieną neturėjo galimybės atvykti su automobiliu ir užpilti kurą degalinėse. Ignalinoje yra 2 degalinės, t. y. „A.“ ir „V.“. UAB „B.“, kuriai ji vadovauja, vairuotojai V. S. ir G. G., N. S. kiekvieną dieną važiuodavo darbo reikalais, jiems duodavo grynųjų pinigų, darbuotojai atveždavo degalus ir pateikdavo kuro įgijimo kvitus. Nuteistoji parodė, kad buvo įsitikinusi, jog kvituose nurodyta teisinga informacija. Tik 2023 m. gruodžio mėnesį, kuomet savivaldybėje buvo atliktas auditas, paaiškėjo, kad kvituose yra nurodytos kitų asmenų mokėjimo kortelės. Ji suprato, kad įvyko nesusipratimas, todėl pinigus grąžino. Nuteistoji parodė, kad ji vadovavosi tuo metu galiojusiu savivaldybės reglamentu, kuriame nebuvo numatyta, kad tarybos narys privalo važinėti tik su vienu automobiliu. Nuo 2020 m. jau buvo numatytas reikalavimas, kad tarybos narys turi deklaruoti turimą automobilį. Nuteistoji parodė ir tai, kad labai daug dirbo, vykdavo į posėdžius, susitikimus. Turėjo daug išlaidų, jas deklaruodavo ir gaudavo kompensaciją. Neturėjo savanaudiškų interesų ir dokumentų neklastojo. Kaltinimuose nurodyti kvitai, kuriuose nurodytas jos vardas ir pavardė, yra pateikti įmonės darbuotojų, pirkusių kurą, kuris buvo naudojamas jos, kaip tarybos narės, veikloje, šios išlaidos buvo kompensuotos. Nežinojo, kad kvitai buvo suklastoti. Pateikti kvitai yra už kurą jos automobiliui, svetimų kvitų nenaudojo.

12. Nuteistasis V. B. apeliacinės instancijos teisme taip pat parodė, kad UAB „B.“, kurioje jis dirba gamybos vadovu, vairuotojai paprašius atveždavo konkretų kiekį degalų. Su jais atsiskaitydavo grynaisiais pinigais, o jie pateikdavo degalų pirkimo kvitus. Nėra prašęs į svetimus kvitus įrašyti jo vardą ir pavardę. Nesigilindavo kokie duomenys buvo nurodyti kvituose, nes svarbiausia buvo, kad būtų nurodytas jo asmens kodas, vardas, pavardė ir data. Šiuos kvitus pateikdavo savivaldybės administracijai.

13. Siekiant patikrinti nuteistųjų teiginius, kad degalus už grynuosius pinigus įgydavo ir jį kartu su pirkimo kvitais nuteistiesiems pristatydavo jų įmonės – UAB „B.“ darbuotojai, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausti bylai aktualiu laikotarpiu UAB „B.“ dirbę vairuotojai G. G., N. S. ir suvirintojas V. S.. Pažymėtina, kad šie asmenys liudytojais buvo apklausti būtent nuteistųjų ir jų gynėjo prašymu. Šie liudytojai parodė, kad E. B. ir V. B. prašymu degalinėje nupirkdavo kuro ir plastikiniuose kanistruose atveždavo nuteistiesiems. E. B. ir V. B. už atvežtus degalus jiems sumokėdavo grynaisiais. Taip pat liudytojai G. G., V. S. ir N. S. parodė, kad visais atvejais už E. B. ir V. B. perkamus degalus jie sumokėdavo grynaisiais pinigais, nuolaidų kortelių jie neturėjo.

14. Tokie nuteistųjų E. B. ir V. B., o taip pat liudytojų G. G., V. S. ir N. S. parodymai patvirtina, kad kuras, kurį nuteistųjų prašymu nupirkdavo įmonės darbuotojai ir atveždavo nuteistiesiems, būdavo įgyjamas už grynuosius pinigus, nuteistieji darbuotojams sumokėdavo taip pat grynuosius pinigus. Tačiau pagal E. B. ir V. B. pareikštus kaltinimus, visi be išimčių nuteistųjų Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikti degalų įgijimo kvitai, neva pagrindžiantys jų išlaidas, susijusias su Tarybos nario veikla, buvo apmokėti kitiems asmenims priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis. Iš kitų objektų apžiūros protokolų (t. 7, b. l. 1–35, 72–115) matyti, kad apžiūrėjus visus aktualiu laikotarpiu E. B. ir V. B. pateiktus degalinių kvitus, o taip pat bankų AB Swedbank, AB SEB bankas ir Luminor Bank AS pateiktą informaciją, buvo nustatyta, kad pagal šiuos kvitus buvo atsiskaityta ne tik mokant grynaisiais, bet ir atsiskaitoma kitiems asmenims (R. B., D. B., S. K., R. K., F. S., V. A., D. V., A. J., V. S., V. K., J. S., V. K., A. L., V. K., R. P., V. Š., V. Č., R. N., A. A., M. I., G. S., L. T., G. A., G. V., T. L., A. K., M. Ž., B. P., B. M., R. K., G. D., J. B., V. Č., D. Č., V. Š., A. J., M. B., G. S., S. T., V. L., E. S., A. B., V. M., Z. Š., L. M., E. Č., M. Č.) priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis. Teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai, t. y asmenys, kurių banko mokėjimo kortelėmis buvo apmokėti pirmiau paminėti degalų pirkimo kvitai, D. Č., V. M., A. J., L. T., F. S., A. K., L. M. parodė, kad į savo automobilius įsipylę degalų ir atsiskaitę, kvitų neimdavo, jie likdavo degalinėje. Taigi akivaizdu, kad tokios išlaidos, kai kitiems asmenims priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis buvo atlikti mokėjimai už degalus ir degalų pirkėjams nepaėmus mokėjimo kvitų degalinių operatoriai į šiuos kvitus įtraukė nuteistųjų E. B. ir V. B. anketinius duomenis, negali būti pripažintos susijusiomis su Tarybos nario veikla. Šios išvados nepaneigia apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjo nurodoma aplinkybė, kad E. B. ir V. B., kaip savivaldybės tarybos nariai, realiai patirdavo dideles išlaidas kurui. Iš jau minėtų kitų objektų apžiūros protokolų matyti, kad nuteistieji E. B. ir V. B. Ignalinos rajono savivaldybės administracijai teikė ir grynaisiais pinigais apmokėtus degalų įsigijimo kvitus, ir būtent šie kvitai sudarė didžiąją dalį nuteistųjų pateiktų duomenų, susijusių su jų, kaip Tarybos narių, patirtomis transporto išlaidomis, kurias savivaldybės administracija nuteistiesiems irgi kompensavo. Ignalinos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos pateiktoje 2024 m. vasario 27 d. audito ataskaitoje Nr. A-1 „Išmokų, skirtų 2019–2023 m. kadencijos Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nariams su jų veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, naudojimo tikslingumo, pagrįstumo ir teisėtumo auditas“ nurodyta, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu E. B. išmokėta 7 858,23 Eur (t. 6, b. l. 39), E. B. panaudojo 32 korteles apmokėdama degalus banko kortelėmis, kurių turėtojų tapatybės nenustatytos, už 1 424, 42 Eur (t. 6, b. l. 29, 68–71, 80, 81). Ignalinos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S-76 informavo E. B., kad audito metu nustatyti tarybos narės atlikti mokėjimai kortelėmis, kurių tapatybės nepatvirtintos ir kuriomis buvo apmokėti degalai 1 424,42 Eur sumai (t. 6, b. l. 96–97), 2023 m. gruodžio 22 d. E. B. Ignalinos rajono savivaldybei grąžino tarybos nario veiklos išlaidas – 1 424,42 Eur (t. 6, b. l. 39, 146). Minėtoje audito ataskaitoje taip pat nurodyta, kad 2019–2023 m. kadencijos laikotarpiu V. B. išmokėta 5 177,14 Eur (t. 6, b. l. 40), V. B. panaudojo 24 korteles apmokėdamas degalus banko kortelėmis, kurių turėtojų tapatybės nenustatytos, už 1 034,12 Eur (t. 6, b. l. 30, 72–75, 82). Ignalinos rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba 2023 m. gruodžio 19 d. raštu Nr. S-75 informavo V. B., kad audito metu nustatyti tarybos nario atlikti mokėjimai kortelėmis, kurių tapatybės nepatvirtintos ir kuriomis buvo apmokėti degalai 1 034,12 Eur sumai (t. 6, b. l. 99–102). 2023 m. gruodžio 28 d. V. B. Ignalinos rajono savivaldybei grąžino tarybos nario veiklos išlaidas – 1 034,12 Eur (t. 6, b. l. 40, 145).

15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „R.“ ir UAB „A.“ degalinių darbuotojai A. B., A. G., S. S., D. T. ir A. D. suklastotojo tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, kuriuos nuteistieji E. B. ir V. B., siekdami turtinės naudos, panaudojo pateikdami Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, jais grįsdami neva turėtas transporto degalų išlaidas. Liudytojai A. B., A. G., S. S., D. T. ir A. D., apklausti teisiamajame posėdyje parodė, kad tais atvejais, kai degalų pirkėjai nepaimdavo pirkimo kvitų, į šiuos kvitus įrašydavo E. B. arba V. B. asmens duomenis. Liudytojas A. G. parodė, kad tokius kvitus paimdavo UAB „B.“ darbuotojai, kiti liudytojai parodė neprisimenantys kas paimdavo kvitus, o taip pat neprisimenantys kas prašė į kvitus įrašyti E. B. ir V. B. asmens duomenis. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, buvo pateikti Panevėžio apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro T. D. 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. vasario 13 d., 2025 m. gegužės 28 d. ir 2025 m. liepos 31 d. nutarimai, kuriais nutrauktas ikiteisminis tyrimas dalyje dėl A. B., A. G., S. S. ir A. D., atleidžiant juos nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal laidavimą (t. 11, b. l. 148–152, 154–164, 166–174, 176–181). Iš minėtų nutarimų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B., A. G., S. S. ir A. D. prisipažino klastoję degalų pirkimo kvitus ir juose įrašę tikrovės neatitinkančią informaciją – E. B. ir V. B. asmens duomenis kaip degalų pirkėjų, nors faktiškai jie degalų nepirko. Taigi byloje nustatyta, kad nuteistųjų E. B. ir V. B. Ignalinos rajono savivaldybės administracijai pateikti kaltinime nurodyti degalų įsigijimo kvitai buvo suklastoti minėtų UAB „R.“ ir UAB „A.“ degalinių darbuotojų. Apeliaciniame skunde nuteistųjų gynėjas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog E. B. ir V. B. žinojo, kad savivaldybės administracijai teikia suklastotus degalų įsigijimo kvitus. Apeliantas nurodo ir tai, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kvitus nuteistiesiems perdavę asmenys juos informavo apie tai, kad šie kvitai yra suklastoti. Tačiau teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad byloje nustatyta, jog minėti degalų įsigijimo kvitai buvo teikiami ne pavieniais atvejais, bet sistemingai (E. B. savivaldybės administracijai pateikė 35, o V. B. – 25 degalų pirkimo kvitus) ir tai truko daugiau nei vienerius metus. Toks pasikartojantis elgesys paneigia atsitiktinumo galimybę. Sistemingas suklastotų dokumentų naudojimas rodo, kad nuteistieji veikė kryptingai, siekdami gauti turtinę naudą. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistieji E. B. ir V. B., veikdami rūpestingai ir sąžiningai, teikdami dokumentus savivaldybės administracijai, turėjo įsitikinti jų tikslumu. Bylos duomenys rodo, kad savivaldybės administracijai pateiktų dokumentų (degalų įsigijimo kvitų) turinys nesutapo su faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su degalų įsigijimu (degalai įsigyti apmokant banko mokėjimo kortele), todėl, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistieji turėjo suvokti, jog pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis. Apeliacinio skundo teiginys, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, perdavę degalų įgijimo kvitus nuteistiesiems, jų neinformavo apie tai, kad šie dokumentai suklastoti, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nuteistųjų kaltės ir jų veikimo tyčia. Jau minėta, kad degalų pirkimo kvituose nurodyti duomenys nesutapo su realiomis degalų įsigijimo aplinkybėmis, o tai eliminuoja galimybę, kad nuteistieji galėjo pagrįstai manyti, jog dokumentuose yra nurodyta teisinga informacija. Už teisingų duomenų pateikimą savivaldybės administracijai yra atsakingi būtent tokius dokumentus teikiantys asmenys, t. y. būtent nuteistieji E. B. ir V. B. turėjo pareigą pateikti teisingus duomenis apie patirtas išlaidas, susijusias su Tarybos narių veikla.

16. Šioje byloje vertinant, ar E. B. ir V. B. veiksmuose, Ignalinos rajono savivaldybės administracijai teikiant žinomai suklastotus tikrus dokumentus – degalų kvitus, kaip išlaidas, susijusias su Tarybos narių veikla, tuo pagrindu E. B. ir V. B. kaip Tarybos nariams buvo nepagrįstai mokamos išmokos jų veiklai pagal Reglamentą kompensuoti, yra apgaulės požymių, aktualus nusikalstamos veikos darymo metu skirtingomis redakcijomis galiojęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario veiklos apmokėjimą reglamentavęs Ignalinos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamentas (toliau – Reglamentas). Pagal Reglamento 29 punktą (punkto pakeitimai: Nr. T-99, 2017 m. liepos 13 d., paskelbta TAR 2017 m. liepos 17 d., i. k. 2017-12329), Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama iki 0,7 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka. Reglamento 29.2.1. papunktyje (papildyta papunkčiu: Nr. T-180, 2016 m. gruodžio 22 d., paskelbta TAR 2016 m. gruodžio 23 d., i. k. 2016-29373) numatyta, kad pasibaigus mėnesiui, Tarybos narys Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriui iki kito mėnesio 10 dienos pateikia išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, paslaugų pirkimo sutartis, mokėjimo nurodymus, jo pasirašytus kasos aparatų kvitus). 29.2.2. papunktyje (papildyta papunkčiu: Nr. T-l80, 2016 m. gruodžio 22 d., paskelbta TAR 2016 m. gruodžio 23 d., i. k. 2016-29373) numatyta, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyrius, patikrinęs dokumentus, iki mėnesio 16 dienos perveda lėšas tarybos nariui į nurodytą sąskaitą banke, neviršijant reglamento 29 punkte nustatyto dydžio išmokos. Pagal Reglamento 29 punktą (punkto pakeitimai: Nr. T-95, 2019 m. gegužės 30 d., paskelbta TAR 2019 m. birželio 4 d., i. k. 2019-08975) Tarybos nariui su jo, kaip Tarybos nario, veikla susijusioms kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms apmokėti, kiek jų nesuteikia ar tiesiogiai neapmoka savivaldybės administracija, kas mėnesį skiriama iki 0,5 minimalios mėnesinės algos (MMA) dydžio išmoka.

17. Taigi pagal Reglamentą Tarybos nariams išmokos už su Tarybos nario veikla susijusias išlaidas buvo pervedamos tik Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriui pateikus išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitas faktūras, paslaugų pirkimo sutartis, mokėjimo nurodymus, jo pasirašytus kasos aparatų kvitus). Reglamente nurodytų dokumentų – išlaidas patvirtinančių dokumentų (sąskaitų faktūrų, paslaugų pirkimo sutarčių, mokėjimo nurodymų, pasirašytų kasos aparatų kvitų) pateikimas buvo išmokos gavimo sąlyga. Bylos duomenimis E. B. ir V. B. kaltinimuose nurodytu laikotarpiu, atitinkamai nuo 2019 m. gegužės mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn. bei nuo 2019 m. liepos mėn. iki 2020 m. rugsėjo mėn., Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriui pateikė ne tik duomenis apie išlaidas, kurių atlyginimas buvo galimas pagal Reglamentą, bet ir išlaidas, kurios buvo patirtos kitų asmenų, panaudojant skirtingas mokėjimo korteles ir nuolaidų korteles. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistieji E. B. ir V. B. nurodytu laikotarpiu Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Finansų valdymo ir apskaitos skyriui be kitų dokumentų pateikė ir kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, t. y. duomenis apie išlaidas, kurių jie nepatyrė, tuo pagrindu nuteistieji E. B. ir V. B. iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos gaudavo išmokas už išlaidas, kurios negalėjo būti kompensuojamos, daroma išvada, kad nuteistieji apgaule savo naudai įgydavo svetimą turtą, t. y. sukčiavo. Nagrinėjamu atveju apgaulės panaudojimas lėmė E. B. ir V. B. palankių sprendimų dėl nepagrįstų išlaidų atlyginimo priėmimą. Priešingai nei nurodo apeliantas, nuteistųjų E. B. ir V. B. pateiktuose dokumentuose nurodytos informacijos teisingumo ar, priešingai – neteisingumo Ignalinos rajono savivaldybės administracijos darbuotojai nustatyti neturėjo galimybių, nes jiems buvo pateikti tikri degalų įgijimo kvitai ir tikrinti jų pagrįstumą savivaldybės darbuotojai neturėjo objektyvaus pagrindo, todėl jie negali būti laikomi atsakingais dėl to, kad dėl E. B. ir V. B. apgaulės nenustatė, jog dalies jų nurodytų išlaidų nuteistieji iš tikrųjų nepatyrė. E. B. ir V. B. kaip valstybės politikus, savivaldybės tarybos narius, davusius priesaiką sąžiningai atlikti savivaldybės tarybos nario pareigas ir susilaikyti nuo veiksmų, pažeidžiančių gyventojų teises ir viešuosius interesus, turinčių pareigą tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus, savo veikloje vadovautis elgesio principais, įtvirtintais Valstybės politikų elgesio kodekse, bei Savivaldybės administracijos darbuotojus siejo tam tikri tarpusavio pasitikėjimo pagrindą turintys santykiai, kuriais E. B. ir V. B. piktnaudžiavo, nes iš jų, kaip valstybės politikų, kuriems keliami pirmiau nurodyti elgesio standartai, savivaldybės administracija turėjo pagrindą tikėtis bent jau teisėto elgesio. Aplinkybė, kad savivaldybės administracijos darbuotojai tik formaliai tikrino pateikiamus dokumentus, nešalina E. B. ir V. B. atsakomybės. Liudytoja G. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad dirbdama Ignalinos rajono savivaldybės Finansų skyriuje, fiksavo tarybos narių veiklos išlaidas. Pateiktuose degalų pirkimo kvituose turėjo būti nurodytas vardas ir pavardė, nes tik tokiu būdu galėjo identifikuoti pirkėją, tačiau neturėjo įgaliojimų patikrinti kvituose nurodytas banko mokėjimo korteles. Taigi savivaldybės darbuotojai, gavę nuteistųjų pateiktus kasos kvitus, neturėjo pagrindo abejoti, kad juose nurodyta informacija apie E. B. ir V. B. patirtas išlaidas kurui yra neteisinga, ir neįtraukti šių kvitų į E. B. ir V. B. suvestines, kurių pagrindu vėliau nuteistieji gavo kompensaciją.

18. Nagrinėjamu atveju E. B. ir V. B. panaudota apgaulė buvo esminė, nes teiktuose dokumentuose nurodyta neteisinga informacija apie degalų įgijėją lemdavo sprendimo dėl tokių išlaidų atlyginimo priėmimą. E. B. ir V. B. veiksmai, kai jie, žinodami, kad dokumentuose, kuriuos jie pateikia savivaldybės administracijos darbuotojui, yra nurodyta neteisinga informacija apie atlygintinų išlaidų, susijusių su Tarybos nario veikla, dydį, vis tiek pateikė šiuos dokumentus, atitinka apgaulės panaudojimą prieš asmenį, kuris priima apgaulę naudojančiam asmeniui palankų sprendimą. Dėl apgaulės panaudojimo kaltinime nurodytu laikotarpiu E. B. neteisėtai įgijo 1 456,72 Eur, E. B. – 984,09 Eur turtą iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos. Nuteistųjų apgaulė buvo naudojama tam, kad būtų suklaidinti asmenys, priimantys reikšmingus, turtines pasekmes sukeliančius sprendimus. Atsižvelgiant į tai, kad E. B. ir V. B. kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus pateikė Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, siekdami apgaule įgyti svetimą turtą – išmokas, kurias mokėdavo Ignalinos rajono savivaldybės administracija, kuri, E. B. ir V. B. pateikus kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus, buvo klaidinama ir nepagrįstai išmokėjo nuteistiesiems tokio dydžio išmokas, kurių jie neturėjo teisės gauti ir dėl to E. B. ir V. B. gavo turtinės naudos, t. y. E. B. ir V. B. Ignalinos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą – pinigus nurodytais veiksmais įgijo apgaule, kuri, kaip minėta, buvo esminė, jų veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip sukčiavimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

19. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad dokumento suklastojimas ir suklastoto dokumento panaudojimas yra vienas iš galimų sukčiavimo būdų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-523/2013, Nr. 2K-303-693/2019 ir kt.). Žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas ar realizavimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami ar realizuojami kaip priemonė turtui gauti. Tik tais atvejais, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-105-303/2023, Nr. 2K-150-976/2025 ir kt.).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji E. B. ir V. B., siekdami turtinės naudos, panaudojo suklatstotus ne savo pačių, o kitų asmenų, t. y. UAB „R.“ ir UAB „A.“ degalinių darbuotojų A. B., A. G., S. S., D. T. A. D. suklastotus tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus. Nuteistiesiems E. B. ir V. B. Savivaldybės administracijai pateikus kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus, nuteistieji pagrindė realiai nepatirtų, tačiau iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos kompensuotų piniginių lėšų, panaudojimą. Tokie veiksmai – suklastotų tikrų dokumentų (degalų pirkimo kvitų) pateikimas Ignalinos rajono savivaldybės administracijai, laikytinas suklastotų dokumentų panaudojimu. Tačiau, kaip minėta, tik tais atvejais, kai kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį. Nagrinėjamu atveju nuteistųjų panaudotus suklastotus dokumentus suklastojo kiti asmenys – UAB „R.“ ir UAB „A.“ degalinių darbuotojai. Atsižvelgdama į šias aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistųjų E. B. ir V. B. padarytą sukčiavimą panaudojant kitų asmenų suklastotus tikrus dokumentus kvalifikavo ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Esant aptartoms aplinkybėms, nuteistųjų veiksmai – suklastotų tikrų dokumentų (degalų pirkimo kvitų) panaudojimas, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, vertintini kaip sudarantys būtinąjį sukčiavimo požymį – apgaulę, todėl kartu su kitais nustatytais šios nusikalstamos veikos požymiais kvalifikuotini tik pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikinamas, E. B. ir V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos

21. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad E. B. ir V. B. siekė turtinės naudos, o taip pat, jog jų veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala, dėl to jų veiksmus netinkamai kvalifikavo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį. Be to, teismas neįvertino, ar žala buvo padaryta tik nuteistųjų veiksmais, nes analogiškai elgėsi beveik visi tarybos nariai. Teisėjų kolegija ir šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

22. Pagal BK 228 straipsnio 2 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

23. BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. padarinių – didelės žalos kilimas yra būtinas nusikalstamos veikos sudėties požymis. Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą gali būti taikoma nustačius, be kita ko, didelės neturtinės žalos požymį. Tai reiškia, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys yra pripažįstamas nusikalstama veika valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, todėl, be kita ko, vertintinas neigiamų padarinių pobūdis, veiksmai, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdis, trukmė, ar padaryti formaliai teisėti, ar aiškiai neteisėti veiksmai), tai, kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarba, padarytos veikos neigiamas poveikis valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansas visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičius ir kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus. Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-189-1073/2019, Nr. 2K-7-9-976/2020, Nr. 2K-P-59-495/2021, Nr. 2K-7-117-697/2023 ir kt.).

24. Valstybės tarnautojai, kuriems priskiriami ir savivaldybės tarybos nariai, yra atsakingi už valstybinių įgaliojimų vykdymą savivaldybės teritorijoje, sąžiningą savivaldybės gyventojų reikalų tvarkymą, ekonominę gerovę ir pan., jiems imperatyviai teisės aktais keliami skaidrumo, lygiateisiškumo, pareigingumo, atsakingumo reikalavimai, todėl tokių asmenų veiksmai, kuriais jie savo tarnybinę padėtį, suteiktas teises ir įgaliojimus panaudoja priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui, laikytini piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi. Pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės tarybos veiklos reglamentuose nustatytą tuometinę išmokų skyrimo tvarką iš savivaldybės administracijos lėšų galėjo būti atlyginamos tik tos išlaidos, kurios susijusios su tarnybine veikla. Taigi tam, kad savivaldybės tarybos narys įgytų teisę į išmoką, skirtą kanceliarijos, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos išlaidoms padengti, buvo reikalingas tarnybinis statusas (būti savivaldybės tarybos nariu). Išlaidos galėjo būti kompensuojamos tik tuo atveju, kai tarybos narys jas patyrė konkrečiam tikslui – tarnybinėms pareigoms (tarybos nario veiklai) vykdyti, kadangi išmokomis buvo siekiama padengti galimas papildomas patiriamas sąnaudas, kurias, nesant tokios kompensavimo tvarkos, jis patirtų iš asmeninių lėšų. Pagal tokį reglamentavimą tarybos narys, gavęs išmokas, privalėjo užtikrinti jų teisėtą, ekonomišką, efektyvų panaudojimą, t. y. jis galėjo tikėtis kompensacijos tik tokia apimtimi, kuri susijusi su jo tiesiogine pareigine veikla ir turėjo užkirsti kelią bet kokiems piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi požymiams. Kaskart prieš teikdamas išmokų avanso apyskaitas, tarybos narys turėjo įsitikinti, kad joje nurodo tik tas išlaidas, kurias patyrė vykdydamas tarnybines pareigas (tarybos nario veikloje). Priešingu atveju, išlaidų, susijusių su tarybos nario asmeninių ar kitokių, nesusijusių su tarybos nario veikla, poreikių tenkinimu, kompensavimas prieštarautų savivaldybės biudžeto lėšų panaudojimo skaidrumo, racionalumo ir pagrįstumo principams ir būtų ydinga praktika antikorupciniu požiūriu.

25. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl nuteistųjų E. B. ir V. B. nusikalstamų veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė Ignalinos rajono savivaldybės administracija. Nuteistųjų E. B. ir V. B. nusikalstami veiksmai truko ilgą laiką, buvo nevienkartiniai (siekdami turtinės naudos panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus – E. B. savivaldybės administracijai pateikė 35, o V. B. – 25 degalų įgijimo kvitus), sistemingi (nusikalstamos veikos buvo tęstinio pobūdžio, tęsėsi daugiau kaip vienerius metus), piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi buvo padaryta ir kita nusikalstama veika – sukčiavimas (BK 182 straipsnio 1 dalis). Jų metu nuteistieji apgaule įgijo svetimą – Ignalinos rajono savivaldybės administracijai priklausantį turtą, kurio vertė, nors ir nesiekia didelės turtinės žalos masto (12 500 Eur), bet yra pakankamai didelė (E. B. apgaule įgijo svetimą turtą – 1 456,72 Eur, V. B. – 984,09 Eur). Be to, į nusikalstamas veikas buvo įtraukti ir kiti asmenys, t. y. degalinių darbuotojai, kurie suklastojo tikrus dokumentus – degalų pirkimo kvitus, įrašydami juose nuteistųjų asmens duomenis, o nuteistieji šiuos suklastotus dokumentus naudojo, kad pagrįstų išlaidas, kurių iš tikrųjų nepatyrė. Nuteistųjų neteisėti veiksmai tapo žinomi visuomenei. Nurodytais veiksmais E. B. ir V. B. sumenkino ne tik Ignalinos rajono savivaldybėje dirbančių valstybės politikų statuso patikimumą, nes suformuota nuomonė, jog valstybės politikai kompensacijas už veiklą gauna siekdami tenkinti savo asmeninius interesus, dėl nurodyto ilgalaikio ir sistemingo E. B. ir V. B. nusikalstamo veikimo, pažeidžiant kaltinimuose nurodytas Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatas, normas ir principus, neabejotinai buvo padaryta didelė žala Ignalinos rajono savivaldybės administracijai kaip institucijai, nes buvo pakirstas pasitikėjimas šia institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenės tarpe. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad E. B. ir V. B., būdami Tarybos nariais ir veikdami priešingai įstatymams bei duotai priesaikai, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdami turtinės naudos. Tokiais veiksmais jie padarė didelę neturtinę žalą Ignalinos rajono savivaldybei, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos pripažino kaltais dėl kvalifikuoto piktnaudžiavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

26. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad E. B. ir V. B. kaip savivaldybės tarybos nariai jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, išskyrus numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, dėl kurios šiuo nuosprendžiu jie išteisinami, padarė pažeisdami Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo, Valstybės politikų elgesio kodekso, Vietos savivaldos įstatymo, savivaldybės tarybos veiklos reglamentų atitinkamų straipsnių ir punktų reikalavimus. Už šių teisės aktų pažeidimus, be kita ko, nustatyta ir civilinė, tarnybinė, administracinė, drausminė bei etinė atsakomybė. Tačiau atvejai, kai išlaidoms pagrįsti sąmoningai naudojami kitų asmenų suklastoti dokumentai, dokumentai teikiami apsunkinant asmenų, kuriems pavesta šių išlaidų kontrolė, galimybę pastebėti ir nekompensuoti su tarybos nario veikla nesusijusių išlaidų, paprastai užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Sprendžiant dėl tokių pažeidimų pavojingumo ir griežčiausios – baudžiamosios – atsakomybės tokio pobūdžio bylose taikymo ar netaikymo, kiekvienu atveju turi būti atsižvelgiama ir į pažeidimo šiurkštumą, padarymo būdą, sistemingumą, žalos dydį. Pirmiau aptarti ilgą laiką besitęsę nuteistųjų E. B. ir V. B., savivaldybės tarybos narių, neteisėti veiksmai, siekiant turtinės naudos, akivaizdžiai peržengia drausminio nusižengimo ribas. Siekiant pasisavinti savivaldybės lėšas ir taip jas pasisavinant, sąmoningas kitų asmenų finansines operacijas patvirtinančių dokumentų rinkimas ir jų pateikimas kaip pagrindžiančių savivaldybės tarybos nario patirtas išlaidas rodo ne tik nesąžiningą tokio asmens požiūrį į savivaldybės tarybos nariui skirtų lėšų paskirtį, bet ir itin šiurkštų teisės aktų reikalavimų pažeidimą. Nuteistųjų padarytų teisės aktų reikalavimų pažeidimų šiurkštumas, byloje nustatytas neteisėtų veiksmų sistemingumas, jų intensyvumas ir mastas panaikina galimybę taikyti švelnesnes atsakomybės rūšis nei baudžiamoji.

27. Teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog E. B. ir V. B. atžvilgiu buvo vykdomas selektyvus teisingumas, nes iš esmės vienodi nepagrįstai kompensuotų piniginių lėšų dydžiai nuteistųjų atžvilgiu vertinami pagal BK 228 straipsnį, o kitų asmenų atžvilgiu ne. O taip pat, jog iki 2019 m. kadencijos buvę savivaldybių tarybų nariai už galimai neteisėtus veiksmus yra išvengę bet kokios atsakomybės. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai bei jų įgyvendinimas siejami su konkrečiomis nusikalstamomis veikomis ir konkrečiais jas padariusiais asmenimis. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 255 straipsnio 1 dalyje nustatytos nagrinėjimo teisme ribos, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o tokias ribas apibrėžia kaltinamojo akto turinys. Taigi, nagrinėjamu atveju tai, ar kiti savivaldybės tarybos nariai elgėsi panašiai kaip šioje byloje nuteisti E. B. ir V. B., kokio pobūdžio pažeidimus jie padarė ar nepadarė, išeina už šios bylos nagrinėjimo teisme ribų. Klausimai, susiję su baudžiamosios atsakomybės realizavimu, kiekvienu atveju sprendžiami individualiai, išnagrinėjus konkrečios bylos aplinkybes ir vadovaujantis įstatymu, todėl tai, kad kokia nors nusikalstama veika liko neatskleista ar galimai ją padaręs koks nors asmuo liko nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn arba nenubaustas, nėra kriterijus, galintis paveikti išnagrinėtoje byloje daromas teismo išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo bei asmens kaltumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018). Atmetami ir apelianto argumentai, susiję su Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje nustatytais ilgą laiką trukusiais finansų kontrolės trūkumais kompensuojant tarybos narių veikloje patirtas išlaidas, dėl kurių Tarybos nariai net nebesvarstė, ar elgiasi teisėtai, nes toks netinkamas Tarybos narių veikimas buvo toleruojamas ir tapęs norma. Nors šiame nuosprendyje jau minėtoje audito atskaitoje buvo padaryta išvada apie finansų kontrolės trūkumus Ignalinos rajono savivaldybės administracijoje, tačiau nagrinėjamu atveju toks finansų kontrolės trūkumas nepaneigia nuteistųjų E. B. ir V. B. veiksmuose esant nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad tiek nacionalinių teismų, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktikoje yra pripažįstama, kad spręsdamas baudžiamojo įstatymo taikymo klausimus, teismas privalo vadovautis įstatymu, o ne susiklosčiusia ydinga praktika ar teisei prieštaraujančiais precedentais (jei tokie egzistuoja) ir tai nereiškia asmenų (nepaisant, pvz., kokiai socialinei grupei jie priklauso) lygybės prieš įstatymą principo pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-59-222/2018; EŽTT sprendimas byloje Sacharukas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 39300/18).

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad jau po skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo 2025 m. spalio 18 d. įsigaliojo nauja BK 228 straipsnio 2 dalies 2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija. Tai yra bausmę švelninantis įstatymas, nes buvo sumažintas maksimalus laisvės atėmimo bausmės terminas, pasikeitė galimos skirti baudos ribos, kartu buvo pakeistas nusikaltimo sunkumas – jis iš sunkaus tapo apysunkiu.

29. BK 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Nagrinėjamu atveju matyti, kad nauja BK 228 straipsnio 2 dalies redakcija lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, nes skiriasi baudos ribos, be to, sutrumpėja teistumo laikotarpis (vietoj penkerių metų termino už sunkaus nusikaltimo padarymą numatytas trejų metų terminas už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis)). Taigi, nors pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu tinkamai taikė nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, tačiau dėl po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojusių nuteistųjų E. B. ir V. B. teisinę padėtį lengvinančių baudžiamojo įstatymo pakeitimų, jų padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) perkvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių

30. Apeliaciniame skunde nuteistųjų E. B. ir V. B. gynėjas nenurodė argumentų dėl pirmosios instancijos teismo nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšies, jų dydžio, bausmių subendrinimo bei paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo nuosprendžiu nuteistieji pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o nusikalstama veika, numatyta BK 228 straipsnio 2 dalyje, yra perkvalifikuotina pagal šiuo metu galiojančią BK 228 straipsnio 2 dalį, teisėjų kolegija, skirdama bausmę už šią nusikalstamą veiką, pasisakys ir dėl kitų E. B. ir V. B. pirmosios instancijos teismo paskirtų bausmių, jų dydžio bei jų subendrinimo.

31. Baudžiamajame įstatyme už nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 2 dalyje (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija), padarymą numatyta baudos arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmė; už BK 182 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką – viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo, arešto arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmes

32. Nuteistieji E. B. ir V. B. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena, numatyta BK 182 straipsnio 1 dalyje, priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kita, numatyta šiuo metu galiojančios įstatymo redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje – apysunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistųjų įvykdytos nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos, jomis padaryta turtinė žala Ignalinos rajono savivaldybei atlyginta ir ši aplinkybė pripažinta nuteistųjų E. B. ir V. B. atsakomybę švelninančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nuteistųjų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Abu nuteistieji anksčiau nėra teisti, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, turi šeimas, dirba ir charakterizuojami tik teigiamai. Atsižvelgiant į tai, pritartina skundžiamo nuosprendžio išvadai, kad bausmės tikslai bus pasiekti E. B. ir V. B. skiriant finansinio pobūdžio bausmes – baudas, taip pat nustatant artimesnes BK 47 straipsnio 3 dalyje numatytų tų baudų dydį.

33. Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 ir 3 punktus, už nesunkų nusikaltimą skiriama nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio bauda, o už apysunkį nusikaltimą – nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda. BK 47 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad už BK XXXIII skyriuje nurodytas nusikalstamas veikas skiriama bauda negali būti mažesnė negu nustatyto nusikalstamos veikos dalyko, kaltininko padarytos turtinės žalos arba kaltininko gautos ar siektos gauti turtinės naudos sau ar kitam asmeniui dydis. Skundžiamu nuosprendžiu teismas E. B. už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė artimą minimaliam dydžiui bausmę – 80 MGL dydžio baudą. Už BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakciją) numatytą nusikaltimą taip pat paskyrė artimą minimaliam dydžiui bausmę – 180 MGL dydžio baudą. Atitinkamai V. B. skundžiamu nuosprendžiu už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą paskyrė artimą minimaliam dydžiui bausmę – 70 MGL dydžio baudą, už BK 228 straipsnio 2 dalyje (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcija) numatytą nusikaltimą taip pat paskyrė artimą minimaliam dydžiui bausmę – 160 MGL dydžio baudą. Teisėjų kolegija nenustatė jokio pagrindo mažinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistiesiems pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtų baudų dydžių. Tačiau teisėjų kolegija, vadovaudamasi BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktu, 6 dalimi, pagal naujosios, jau po nuosprendžio paskelbimo įsigaliojusios redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakcija) nuteistiesiems E. B. ir V. B. skiria mažesnio dydžio baudos bausmes – atitinkamai 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą ir 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 5 dalies 1 punktą, šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) nuteistiesiems paskirtas bausmes ir bausmes, paskirtas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį teisėjų kolegija, kaip ir skundžiamame nuosprendyje bendrina apėmimo būdu, nes yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). E. B. skiriama galutinė subendrinta bausmė – 150 MGL dydžio (7 500 Eur) bauda, V. B. – 130 MGL dydžio (6 500 Eur) bauda.

34. Pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems E. B. ir V. B. pagrįstai kartu su bausmėmis paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemones. E. B. ir V. B. eidami Ignalinos rajono savivaldybės tarybos narių pareigas, piktnaudžiaudami tarnybine padėtimi, panaudodami kitų asmenų suklastotus dokumentus, apgaule įgijo Ignalinos rajono savivaldybės lėšas. Taigi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 68¹ straipsnio 1, 2, 4 dalimis, pagrįstai nuteistiesiems E. B. ir V. B. kartu su bausme paskyrė ir baudžiamojo poveikio priemonę – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių ar nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas atėmimą trejiems metams. Šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad nors įstatymų leidėjas jau po skundžiamo nuosprendžio pakeitė BK specialiosios dalies normą, nustatančią atsakomybę už piktnaudžiavimą(BK 228 straipsnis) ir tuo pakeitimu palengvino nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinę padėtį, tačiau nepakeitė BK bendrosios dalies IX skyriaus normų, nustatančių baudžiamojo poveikio priemones ir jų skyrimą. Ir B. nusikalstamų veikų padarymo metu, ir skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu, ir šiuo metu galiojančios redakcijos BK 68¹ straipsnio 4 dalyje vienodai nustatyta, kad teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo vienerių iki penkerių metų. Už šio kodekso XXXIII skyriuje numatytus apysunkius ir sunkius nusikaltimus viešosios teisės gali būti atimamos ar teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla gali būti atimama nuo trejų iki septynerių metų. Tai reiškia, kad pakeistos redakcijos BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytai nusikalstamai veikai tapus tik apysunkiu nusikaltimu, už jį skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas yra tokia pati ir šios priemonės terminas yra toks pats – nuo trejų iki septynerių metų. Nuteistiesiems B. paskirtų minimalių, t. y. trejų metų baudžiamojo poveikio priemonių, šiuo atveju ir dėl jau išdėstytų priežasčių nei naikinti, nei trumpinti jų terminą nėra nei pagrindo, nei galimybės.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 328straipsnio 1 punktu, 329 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (4 000 Eur) bauda, V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 70 MGL dydžio (3 500 Eur) bauda, panaikinti ir dėl to priimti naują nuosprendį.

E. B. ir V. B. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžio dalį dėl nuteistųjų E. B. ir V. B. nusikalstamų veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ir subendrintų bausmių paskyrimo pakeisti.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistosios E. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir paskirti bausmę 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) paskirtą bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajai E. B. paskirti 150 MGL dydžio (7 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, nuteistojo V. B. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 228 straipsnio 2 dalies (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1472 redakcijos) į BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) ir paskirti bausmę 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2025 m. spalio 16 d. įstatymo Nr. XV-474 redakciją) paskirtą bausmę ir Panevėžio apygardos teismo 2025 m. balandžio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam V. B. paskirti 130 MGL dydžio (6 500 Eur) baudą.

Nuteistiesiems E. B. ir V. B. paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių – teisės būti išrinktam ar paskirtam į valstybės ar savivaldybės institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas atėmimo 3 (trejiems) metams ir kitos nuosprendžio dalies nekeisti.