- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2S-1931-863/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04622-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Lysionok
- Pareiškėjas
- T. Ž.
- Advokatai
- Viačeslav Beperšč
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (pareiškėjos) T. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, civilinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybė įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, A. T., E. K.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama atnaujinti terminą palikimui, atsiradusiam po jos tėvo M. K. (M. K.) mirties (duomenys neskelbtini), priimti. Pareiškėja nurodė, kad po tėvo mirties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, nes jos tėvas savo vardu registruoto turto neturėjo. Pareiškėjos tėvas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. B. (po santuokos – K.) ir iki mirties gyveno pastarajai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Po jos mirties su pareiškimu dėl palikimo priėmimo kreipėsi J. K. brolis A. T., kuris be to dar kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. po sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą (Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų civilinė byla Nr. e2YT-311-647/2024). Toje civilinėje byloje suinteresuotu asmeniu įtraukta pareiškėja, kuri 2023 m. lapkričio 15 d. gavusi dokumentus sužinojo, kad jos tėvas ir J. K. santuokoje 1994 m. gegužės 2 d. įsigijo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja akcentavo, kad anksčiau apie sodų sklypo pirkimą jai nebuvo žinoma, nes M. K. ir J. K. sklypu nesinaudojo, apie tai, kad turi žemės sklypą tėvas pareiškėjai nesakė. Be to, sodo sklypas registruotas tik J. K. vardu, o po santuokos sudarymo J. K. neleisdavo pareiškėjai bendrauti su tėvu, neleido susitikti, kai jis gulėjo ligoninėje, apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo iš trečiųjų asmenų.
2. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime prašė pareiškėjos pareiškimą
nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad negavo pranešimo apie galimą palikėjo M. K. palikimo perėjimą valstybei.
3. Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime prašė pareiškimą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pareiškėja įstatymo nustatytu terminu neatliko nei aktyvių, nei pasyvių veiksmų tam, kad jos palikimo teisė į tėvo palikimą būtų tinkamai įgyvendinta ir palikimas būtų priimtas. Pareiškėjos elgesys tėvo mirties momentu ir laikotarpiu nuo tėvo mirties ir tuo pačiu palikimo atsiradimo iki pareiškimo pateikimo teisme momento negali būti vertinamas kaip apdarios ir rūpestingos įpėdinės, nes pareiškėja nebandė sužinoti apie po tėvo mirties likusį palikimą, o apie palikimą sužinojo po to, kai suinteresuotas asmuo A. T. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pažymėjo, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido daugiau kaip 13 metų. Be to mano, kad pareiškėjos pareiškimas negali būti patenkintas ir dėl to, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė J. K. asmeninės nuosavybės teise. J. K. ir M. K. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). J. K. (B.) 1989 m. buvo skirtas minėtas sodo sklypas, ji tapo sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nare. J. K. minėtą žemės sklypą įsigijo 1994 m. gegužės 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; iš pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos matyti, kad J. K. už sodo sklypą sumokėjo 302 rublius 1992 m. rugsėjo 25 d., t. y. iki santuokos su M. K. sudarymo.
4. Suinteresuotas asmuo E. K. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjos atstovas advokatas Viačeslav Beperšč teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja apie mirusio tėvo M. K. turtą sužinojo tik 2023 m. pabaigoje. Po tėvo mirties pareiškėja į notarą nesikreipė, kadangi žinojo, kad tėvas jokio turto neturi, ir nežinojo, kad turi nekilnojamąjį turtą. Paaiškino, kad pareiškėjos bendravimas su tėvu buvo apsunkintas, J. K. neleisdavo aplankyti tėvo, apie tėvo mirtį pareiškėja sužinojo tik iš J. K. giminaičių, be to, buvo suklaidinta dėl laidotuvių dienos.
6. Pareiškėjos atstovas A. Ž. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja nežinojo, jog jos tėvas turi turto, M. K. nieko nesakė apie turimą sklypą. Apie M. K. turimą turtą sužinojo 2023 m. pabaigoje, E. K. gavus dokumentus iš Vilniaus regiono apylinkės teismo. Paaiškino, kad pareiškėja į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes nežinojo, kad tėvas turi nekilnojamojo turto. Bendravimas su pareiškėjos tėvu buvo apribotas, negalėjo jo aplankyti namuose, ligoninėje, taip pat buvo suklaidinti dėl laidojimo dienos. Su T. Ž. tėvu jis asmeniškai nebendravo, buvo susitikę tik per savo vestuves.
Atsiliepimas
7. Suinteresuotas asmuo E. K. teismo posėdyje prašė pareiškimą tenkinti. Paaiškino, kad nuo 1972 m. gyveno Sibire, 1997 m. grįžo į Lietuvą, su tėvu praktiškai nebendravo, tėvas jam tik padėjo įsidarbinti. Po tėvo mirties pareiškėja ir E. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, kadangi jų tėvas savo vardu registruoto turto neturėjo. Tėvas apie savo šeimą su J. K., turtą nepasakojo.
8. Suinteresuoto asmens A. T. atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytą poziciją. Paaiškino, kad pareiškimas grindžiamas viena aplinkybe, jog nebuvo žinoma, kad M. K. turi nekilnojamąjį turtą, tačiau pareiškėja nenurodė objektyvių aplinkybių, dėl kokių priežasčių nesikreipė į registrus, siekdama išsiaiškinti apie M. K. turimą turtą. Tuo labiau, kad nuo pareiškėjos tėvo santuokos sudarymo iki mirties praėjo apie 17 metų, todėl buvo tikėtina, kad per tokį laikotarpį asmuo galėjo įgyti turtą.
9. Suinteresuotas asmuo A. T. teismo posėdyje palaikė atstovo išdėstytus argumentus ir prašė pareiškimo netenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė.
10.1. Teismas vertino, jog pareiškėjos argumentai, kad jos bendravimas su tėvu iki jo mirties buvo apsunkintas ir ji buvo suklaidinta dėl tėvo laidotuvių dienos nesudaro nei faktinio, nei teisinio pagrindo pripažinti šios priežasties svarbia termino priimti palikimą praleidimo priežastimi. Įpėdinio santykiai su palikėju vertintini tik moralės požiūriu, nes įstatymo leidėjas paveldėjimo teisės įgyvendinimą sieja tik su aktyviais įpėdinio veiksmais ir nenustato įpėdiniui jokių neigiamų pasekmių dėl jo neveikimo iki palikimo atsiradimo momento.
10.2. Teismas akcentavo, kad bylos nagrinėjimo metu pareiškėja patvirtino, jog po tėvo mirties nesikreipė į viešus registrus, siekdama išsiaiškinti dėl tėvui priklausančio turto, argumentuodama taip pat tuo, kad ji žinojo, jog tėvas turto neturi. Pareiškėja savo teiginių, pagrindžiančių jos objektyvų žinojimą dėl palikimo sudėties, paveldėtino turto nebuvimo neįrodė jokiais duomenimis. Akcentuotina, kad pareiškėja tiek teigdama, kad žinojo apie tai, jog po tėvo mirties neliko jokio paveldėtino turto, tiek ir tuo atveju, jeigu remiamasi aplinkybe, kad nebuvo žinoma palikimo sudėtis, turėjo pareigą teikti tai patvirtinančius įrodymus, nes būtent asmeniui praleidusiam įstatymo nustatytą terminą tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų pagrindu. Teismo vertinimu, pareiškėja, teigdama, kad žinojo, jog jos tėvas turto neturi, tačiau faktiškai tuo nepasidomėdama, nesielgė pakankamai rūpestingai ir apdairiai, todėl šią pareiškėjos termino praleidimo priežastį, teismas nepripažįsta svarbia. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjos aktyvius veiksmus palikimui priimti, kas sudaro pagrindą spręsti, jog pareiškėja elgėsi pasyviai, savo teises įgyvendino aplaidžiai ir nerūpestingai. Teismo vertinimu, pareiškėjos išdėstyta pozicija apie tai, kad ji žinojo, jog tėvas turto neturi ir dėl tos priežasties nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, priešingai, suponuoja išvadą apie jos valią nepriimti palikimo, atsiradusio po tėvo mirties. Be to, iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad įrašas apie sodo sklypą viešame registre galioja nuo 1994 m. gegužės 2 d., t. y. dar iki palikimo atsiradimo dienos. Teismas laikė, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad ji žinojo (nežinojo) apie palikimo sudėtį nepripažintina svarbia termino palikimui po tėvo mirties priimti praleidimo priežastimi.
10.3. Teismas nurodė, kad pareiškėjos argumentai, jog šiuo metu sodo sklypą siekia paveldėti J. K. įpėdinis, todėl jo teisės nebus pažeistos, nes jis ir taip paveldėtų 1/2 dalį šio turto, nesudaro pagrindo spręsti, kad terminas priimti palikimą turėtų būti atnaujintas dėl svarbios nuo pareiškėjos valios nepriklausiusios priežasties. Pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kaip neatnaujinus praleisto termino palikimui priimti galėtų būti reikšmingai pažeistos jos teisės ir teisėti interesai. Kitų svarbių objektyvių priežasčių, dėl kurių įstatymo nustatytas terminas buvo praleistas, pareiškėja nenurodė. Teismas sprendė, kad pareiškėja neįrodė terminą palikimui priimti praleidusi dėl svarbių priežasčių, terminas palikimui priimti praleistas ženkliai (apie 14 metų), nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių pareiškėjai laiku kreiptis į notarą ir per įstatymo nustatytą terminą priimti palikimą, todėl pareiškimo netenkino.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
11. Pareiškėja T. Ž. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti pareiškėjai praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti notarui pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo M. K. palikimo priėmimo. Iš esmės pakartodama pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėja pažymi, jog žinojo, kad jos tėvas jokio savo asmeninio turto neturi, todėl po tėvo mirties nesikreipė pas notarą, nes nesant palikėjo turto nėra prasmės užvesti paveldėjimo bylą. Tik 2023 m. pabaigoje, sužinojus, kad jos tėvas turėjo 1/2 dalį sodo sklypo, kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė kasacinio teismo nutartis dėl praleisto įstatymų nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo, kai palikėjo turtą jau paveldėjo kiti asmenys, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvo turto niekas nepaveldėjo. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus tai yra esminę reikšmę turinti aplinkybė. Mano, jog jos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja niekada neatsisakė savo tėvo palikimo ir nori jį priimti. Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėja parado teisę paveldėti savo tėvo turtą; ji yra pirmos eilės tėvo turto paveldėtoja.
Atsiliepimas
12. Suinteresuotas asmuo A. T. atsiliepime nurodo, kad su pareiškėjos atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad pareiškėja savo skunde praktiškai nenurodo savo nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis argumentų, motyvų. Atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog pareiškėja žinojo, kad jos tėvas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su J. K., kartu su ja gyveno iki tėvo mirties (duomenys neskelbtini). Taigi pareiškėja galėjo ir turėjo suprasti, kad jos tėvas, gyvendamas santuokoje 17 metų, galėjo įsigyti turto, kaip asmeninio, taip ir bendro su sutuoktine. Todėl pareiškėja, ketindama priimti tėvo palikimą, po jo mirties turėjo ir galėjo imtis aktyvių veiksmų sužinoti apie jos tėvo turimą asmeninį ar bendrą su sutuoktine turtą, pavyzdžiui kreiptis į viešuosius registrus. Jeigu pareiškėja neturėjo pakankamai žinių apie paveldėjimo tvarką, ji galėjo kreiptis į teisininkus. Akcentuoja, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog ji po tėvo mirties bandė išsiaiškinti, ar tėvas santuokos su J. K. metu buvo įsigijęs turto. Nurodo, kad teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas ir suinteresuotas asmuo E. K. paaiškino, jog pareiškėja po tėvo mirties į viešuosius registrus nesikreipė, neva tai žinodama, jog jos tėvas turto neturi. Mano, jog ši aplinkybė tik patvirtina, kad pareiškėja neketino priimti tėvo palikimo. Pažymi, kad norą priimti tėvo palikimą pareiškėja išreiškė praėjus 16 metų nuo palikimo atsiradimo ir tik po to, kai suinteresuotas asmuo A. T. kreipėsi į teismą, prašydamas patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą jog M. K. palikimą faktiniais veiksmais priėmė jo sutuoktinė, ir suinteresuoto asmens nuomone, ši aplinkybė taip pat patvirtina, jog pareiškėja po tėvo mirties neketino priimti jo palikimo. Pažymi, jog skunde nepagrįstai teigiama, kad M. K. palikimo nieks nepriėmė, todėl teismas turi pareiškėjai atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Mano, kad kitų įpėdinių palikimo nepriėmimas nėra teisiškai reikšmingas, sprendžiant ar kitas įpėdinis (pareiškėja) terminą praleido dėl svarbių priežasčių. Be to, pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog tėvo palikimo nieks nepriėmė, nes byloje yra duomenų, kad tėvo palikimą faktiniais veiksmais priėmė jo sutuoktinė ir šiuo metu šį faktą prašoma patvirtinti teismo.
13. Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime nurodo, kad savo poziciją dėl bylos dalyko yra išdėstęs pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime ir prašo tuo vadovautis.
14. Suinteresuotas asmuo E. K. atsiliepime nurodo, kad sutinka su pareiškėjos pozicija, aplinkybėmis, argumentais, faktais bei įrodymais, išdėstytais pareiškėjos atskirajame skunde ir prašo jį tenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją taisyklę apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamu atveju nenustatė.
Žemesnės instancijos teismas
16. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. liepos 4 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui po pareiškėjos tėvo mirties priimti atnaujinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja yra M. K., mirusio (duomenys neskelbtini), dukra. M. K. mirė būdamas santuokoje su J. K. (santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo duomenimis, nėra įregistruotų palikėjo M. K. palikimo priėmimo ar palikimo atsisakymo faktų. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis, J. K. vardu registruota nuosavybės teisė į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 1994 m. gegužės 2 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu.
18. Pareiškėjai kreipusis į teismą dėl termino palikimui po tėvo mirties priimti atnaujinimo, tokį prašymą iš esmės motyvuojant tuo, kad jai buvo žinoma, jog tėvas turto neturėjo, dėl ko ji neva ir nesikreipė po tėvo mirties į notarą, pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 4 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimą atmetė, konstatavęs, kad pareiškėja neįrodė, jog terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių.
19. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant įpėdinio elgesį būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai. Be to, terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014, 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017, ir kt.).
20. Taigi, teismų praktika dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir gana gausi ir išplėtota. Joje dar be kita ko pripažįstama, kad nebendravimas su palikėju bei nežinojimas apie atsiradusį palikimą savaime nepateisina įstatyme įtvirtinto reikalavimo priimti palikimą per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys). Palikimo sudėties nežinojimas teismų praktikoje taip pat nelaikomas svarbia priežastimi, dėl kurios turėtų būti atnaujinamas praleistas terminas palikimui priimti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; 2017 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-378/2017).
21. Aptariamu atveju, pareiškėja savo prašymą teismui dėl termino palikimui po tėvo mirties priimti atnaujinimo iš esmės grindžia aplinkybe, kad į notarą nustatytu terminu nesikreipė, nes žinojo, jog tėvas turto neturi, apeliantei kartu akcentuojant, jog ji neatsisakė tėvo palikimo ir nori jį priimti. Visgi, neneigiant iš pareiškėjos giminystės ryšio su mirusiu M. K. kylančių pareiškėjos paveldėjimo teisių, tuo pačiu pažymėtina, kad tokios teisės turi būti realizuojamos (įgyvendinamos) įstatymo nustatyta tvarka ir šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo nesutikti su skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
22. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos tėvui mirus (duomenys neskelbtini), pareiškėja, nors ir būdama pirmos eilės įpėdinė, į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, apskritai jokių veiksmų tuo klausimų nesiėmė beveik 14 m., ir, kaip pati teigia, tik 2023 m. lapkričio mėn. iš kitos civilinės bylos duomenų (šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-311-647/2024 dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tos bylos pareiškėjui A. T. prašant teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo J. K. faktiniais veiksmais po M. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti) sužinojusi apie tėvo santuokos metu įgytą žemės sklypą, 2024 m. kovo 21 d. pateikė teismui pareiškimą dėl jos praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo. Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį, kad nors pareiškėja byloje ir akcentavo bendravimo su tėvu apribojimus iš jo sutuoktinės pusės, tėvo mirties fakto sužinojimą iš trečiųjų asmenų ar klaidinimą dėl laidojimo dienos, tačiau tai niekaip nepaneigia faktinės aplinkybės, kad apie tėvo mirtį pareiškėjai tapo žinoma iš esmės iš karto, taigi, ir įstatyme nustatytas trijų mėnesių terminas pareiškėjos tėvo palikimui priimti suėjo (duomenys neskelbtini), o tuo tarpu paminėtos aplinkybės dėl nebendravimo su tėvu ar bendravimo apribojimų, galėtų būti vertinami tik moralės požiūriu ir, kaip nurodyta aukščiau šioje nutartyje paminėtoje teismų praktikoje, nesudaro jokio pagrindo šių aplinkybių pripažinti svarbiomis termino palikimui priimti praleidimo priežastimis.
23. Atitinkamai aptariamo termino atnaujinimui pagrindo nesudaro ir pareiškėjos akcentuota aplinkybė apie jos neva žinojimą, kad tėvas neturėjo turto, kas (toks žinojimas), anot jos, ir nulėmė jos veiksmus dėl palikimo priėmimo. Iš bylos duomenų matyti ir apeliantė to iš esmės neginčija, kad po tėvo mirties ji neatliko jokių veiksmų, kurie prieš sprendžiant dėl nurodytų aptariamo termino praleidimo priežasčių svarbumo pirmiausia bent jau leistų daryti prielaidą apie jos, kaip įpėdinės, ketinimą priimti palikimą, kadangi net nepaisant to, jog apeliantė neva nežinojo apie minėtą žemės sklypą, tačiau tokį ketinimą (paveldėti) turintis asmuo, tikėtina, turėjo ir galėjo pagalvoti, be kita ko atsižvelgiant ir į mirusiojo amžių, apie galimai jo užgyventą ir kitokio pobūdžio turtą (pavyzdžiui, pinigines lėšas, ir pan.), tačiau pareiškėja jokių veiksmų po tėvo mirties neatliko, į notarą nesikreipė, taigi, net nesistengė išsiaiškinti apie tėvo paliktą turtą, kas atitinkamai laikytina kartu ir nerūpestingu bei aplaidžiu elgesiu įgyvendinant savo teises. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis), ir šiuo atveju, kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja byloje nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių jos objektyvų žinojimą apie paveldėtino turto nebuvimą. Byloje nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kurios pateisintų pareiškėjos negalėjimą atlikti įstatymo nustatytus palikimo priėmimo veiksmus CK nustatytu terminu. Todėl, įvertinus aptartas byloje nustatytas aplinkybes, aukščiau paminėtą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad pareiškėjos nežinojimas apie po jos tėvo mirties likusio palikimo sudėtį (ar, kaip nurodo pareiškėja, žinojimas apie turto nebuvimą) negali būti laikoma svarbia aptariamo termino praleidimo priežastimi. Tokiu būdu buvo pagrįstai atmestas ir pareiškėjos prašymas dėl praleisto palikimui priimti termino atnaujinimo. Kitokiam vertinimui esminės reikšmės nesudaro ir apeliantės atkreiptas dėmesys į aplinkybę, kad jos tėvo palikimo niekas nepriėmė (kaip kasacinio teismo praktikos vertinimas per tokią prizmę), šiame kontekste dar pažymint, kad, kaip jau minėta, šiuo metu apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, tačiau kaip toje byloje pažymėjo ir atskirąjį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas (Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1168-861/2024), abiejose bylose nustatomi skirtingi teisinę reikšmę turintys faktai; taigi, kitų įpėdinių palikimo (ne)priėmimas šiuo metu neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pareiškėjos praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo.
24. Atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
25. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
netenkinti pareiškėjos T. Ž. atskirojo skundo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.