Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutarties dėl civilinės bylos sustabdymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Byloje suinteresuotas asmuo T. Ž. pateikė prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi šios bylos negalima nagrinėti iki bus išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2YT-9189-1044/2024, tiesiogiai susijusi su šia byla, t. y. byla pagal pareiškėjos T. Ž. pareiškimą dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, kuriuo ji prašo atnaujinti praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti notarui pareiškimą dėl mirusio tėvo M. K. palikimo priėmimo.

3. Suinteresuotas asmuo E. K. su prašymu stabdyti bylos nagrinėjimą sutiko, A. T. tokiam prašymui prieštaravo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

9. Šios apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas sustabdė bylos nagrinėjimą dėl kitos civilinės bylos, nagrinėjamos Vilniaus miesto apylinkės teisme (Nr. e2YT-9189-1044/2024).

10. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas A. T. pateikė teismui pareiškimą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jo sesuo J. K. faktiniais veiksmais po sutuoktinio M. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą. Tuo tarpu suinteresuotas asmuo T. Ž. pateikė teismui prašymą atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti notarui pareiškimą mirusio tėvo M. K. palikimo priėmimo.

11. Sutiktina su atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstytais argumentais, kad pagrindas konstatuoti, jog išnagrinėti civilinės bylos negalima tol, kol bus išnagrinėta kita byla, yra tada, jeigu tam tikri faktai, kurie reikalingi nagrinėjamoje byloje pareikštiems reikalavimams išspręsti, yra nustatinėjami kitoje byloje ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali šių faktų nustatyti.

12. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjo nustatyta teismo pareiga tokiu atveju sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

13. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomais motyvais, kad aukščiau aptarta situacija yra susiklosčiusi šioje nagrinėjamoje byloje. Net ir sutikus, kad po M. K. mirties pavedėjimo byla pas notarą nebuvo užvesta, nes suinteresuotas asmuo nežinojo, kad jos tėvas M. K. santuokoje su J. K. nupirko sodų žemės sklypą dar nereiškia, kad Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. e2YT-9189-1044/2024 atnaujinus terminą pateikti notarui pareiškimą mirusio tėvo palikimo priėmimo, pareiškėjo A. T. patikslintas pareiškimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. K. faktiniais veiksmais po M. K. mirties priėmė jo palikimą faktiškai pradėjusi valdyti paveldimą turtą, negalės būti patenkintas.

14. Akcentuotina, kad CK 5.13 straipsnyje numatyta, jog palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Šiuo atveju J. K. turėjo teisę paveldėti mirusiojo M. K. turtą kartu su jo vaikais suinteresuotais asmenimis E. K. ir T. Ž.. Pagal CK 5.50 str. 1 d. kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. To paties straipsnio 2 d. numato du palikimo priėmimo būdus: 1) kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo ir 2) faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą. Šioje byloje pareiškėjas prašo nustatyti faktą, kad jo sesuo J. K. priėmė sutuoktinio M. K. palikimą faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti, o T. Ž. kitoje civilinėje byloje prašo atnaujinti jai praleistą įstatymų nustatytą terminą pateikti notarui pareiškimą dėl (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo M. K. palikimo priėmimo, t. y. ketina priimti M. K. palikimą kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo. Taigi akivaizdu, kad sustabdytoje civilinėje byloje ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje bus nustatomi skirtingi teisinę reikšmę turintys faktai: šioje byloje nustatoma ar J. K. savo veiksmais faktiškai priėmė M. K. palikimą (CK 5.51 str. 1 d.), o kitoje byloje – ar suinteresuotas asmuo T. Ž. praleido įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).

15. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. e2YT-9189-1044/2024 nustatyti teisiškai reikšmingi faktai (įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastys) neturės jokios reikšmės šioje civilinėje byloje, t. y. teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2YT-9189-1044/2024 šiose byloje neturės prejudicinės galios ir šiuo nagrinėjamu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti bylos nei pagal CPK 163 str. 3 p., nei pagal CPK 164 str. 4 p.

16. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad Civilinio proceso kodekse numatytas bylos nagrinėjimo sustabdymo institutas skirtas tam tikslui, kad teismas, matydamas bylos sustabdymo būtinybę, galėtų išvengti prieštaringų sprendimų tose bylose, kurios yra tarpusavyje susijusios ir kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, tačiau nenustačius tarp civilinių bylų prejudicijos, būtina atsižvelgti į proceso operatyvumo principą, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.

17. Taigi spręstina, jog pirmosios instancijos teismo priimta 2024 m. kovo 28 d. nutartis, vadovaujantis aukščiau išdėstytais motyvais, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartį panaikinti.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.