- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-08-01
- Bylos Nr.
- 2A-1139-587/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-00210-2019-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Svydis Lietuva“
Procesinio dokumento kategorijos: 2.6.1.3.6; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
2019 m. rugpjūčio 1 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7252-1087/2019 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Svydis Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katlita engineering“ dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu dokumentinio proceso tvarka proceso tvarka prašė iš atsakovės priteisti 4173,28 Eur skolą, 1464,30 Eur delspinigius, 128,09 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 86,00 Eur žyminį mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2019 m. sausio 9 d. preliminariu teismo sprendimu ieškinys tenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovės priteista 4173,28 Eur skola, 1464,30 Eur delspinigiai, 128,09 Eur palūkanos, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 86,00 Eur žyminis mokestis.
Šalies argumentai
3. Ieškovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad:
3.1. ieškovė ir atsakovė 2016 m. kovo 30 d. sudarė prekių pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo atsakovei pagal ieškovės užsakymą perduoti pageidaujamą produktų (remonto, abrazyvinių medžiagų, grunto, dažų) kiekį, pagal užsakytą asortimentą, o atsakovė įsipareigojo šias prekes priimti bei tinkamai ir laiku atsiskaityti su ieškove. Atsakovė pagal šią sutartį ieškovei liko skolinga 4173,28 Eur už parduotas prekes. Sutartimi šalys susitarė, kad laiku nesumokėjus už prekes už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną bus skaičiuojami 0,2 procento dydžio delspinigiai nuo neapmokėtos sumos. Ieškovė atsakovei paskaičiavo 1464,30 Eur sumos delspinigius. Laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 3 d. iki 2018 m. gruodžio 27 d. ieškovė atsakovei paskaičiavo 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo uždelstos sumokėti sumos.
3.2. Mano, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti 128,09 Eur sumos palūkanas, kadangi skolininkas pažeidęs prievolę privalo mokėti įstatyme arba sutartyje nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Tokios palūkanos turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama atsiskaityti. Vadovaujantis aktualia teismų praktika, taip pat sutarčių laisvės principu, Sutartyje šalių sutartas delspinigių dydis atitinka ieškovės patirtus nuostolius ir negali būti sumažintas. Atsakovė sutartį pasirašė laisva valia, nė karto neteikė pretenzijų dėl sutartimi nustatytos delspinigių normos. Ieškovė nesutiko su atsakovės prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė prieštaravimais dėl pareikšto ieškinio ir preliminaraus teismo sprendimo prašė byloje priimtą preliminarų teismo sprendimą pakeisti, atmesti reikalavimą priteisti 128,09 Eur sumos metines palūkanas ir sumažinti delspinigių sumą nuo 1464,30 Eur iki 146,43 Eur. Taip pat prašė išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
5. Atsakovė savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad :
5.1. Galiojantis teisinis reglamentavimas numato ir pagal suformuotą teismų praktiką kreditorius turi teisę iš prievolę pažeidusio skolininko reikalauti savo pasirinkimu arba sutartinių netesybų arba įstatyme numatytų palūkanų, atliekančią kompensuojamąją funkciją. Mano, kad ieškovė negali reikalauti ir materialiųjų palūkanų, atliekančių kompensuojamąją funkciją, ir tą pačią funkciją atliekančių delspinigių. Ieškovei preliminariu teismo sprendimu priteisti nepagrįstai didelio dydžio delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį 0,2 procento už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną dydį. Prašomi priteisti delspinigiai sudaro net 35 procentus pradelstos mokėjimo sumos. Delspinigių dydis sudaro net 73 procentus metinių palūkanų. Pagal teismų praktiką netesybos yra mažinamos iki nuostolių dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad patyrė nuostolių. Nurodė, kad atsakovės turtinė padėtis neleidžia iš karto sumokėti prašomų priteisti delspinigių, atsakovė turi ir kitų kreditorių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. 2019 m. kovo 12 d. galutiniu sprendimu 2019 m. sausio 9 d. preliminarus teismo sprendimas pakeistas. Ieškovei iš atsakovės priteista 4 173,28 Eur skola, 1 464,30 Eur delspinigiai, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 84,09 Eur žyminis mokestis. Iš atsakovės valstybei priteista 10,32 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Išdėstytas 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7252-1087/2019 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“ (toliau – ir UAB „Katlita engineering“) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Svydis Lietuva“ (toliau – ir UAB „Svydis Lietuva“) priteistų sumų – 4 173,28 Eur skolos, 1464,30 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 84,09 Eur žyminio mokesčio – mokėjimas dalimis per 4 mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 1430,43 Eur, likusius tris mėnesius sumokant po 1 430,42 Eur, kiekvieną mėnesinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 25 dienos, o paskutinį 4 mėnesį sumokant ir 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
7. Teismas konstatavo, kad:
7.1. šalys 2016 m. kovo 30 d. prekių pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė dėl prekių atsakovei pardavimo. Už Sutarties pagrindu parduotas prekes atsakovė ieškovei iš viso liko skolinga 4 173,28 Eur. Tarp šalių ginčo dėl skolos dydžio už parduotas prekes byloje nėra. Byloje atsakovė ginčijo ieškovės reikalavimą priteisti 128,09 Eur sumos metines palūkanas ir 1 464,30 Eur delspinigius.
7.2. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju aktuali yra ieškovės teisė reikalauti kompensuojamųjų palūkanų. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir formuojamą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymo priteisti 128,09 Eur palūkanas netenkino, kadangi jos įskaitomos į ieškovės prašomas priteisti netesybas, kurios nagrinėjamu atveju yra didesnės.
7.3. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,2 procento dydžio netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas šioje byloje, atsižvelgė į tai, kad šalys pačios sutartyje numatė 0,2 procento dydžio delspinigius, abi šalys yra juridiniai asmenys, jas siejo komerciniai santykiai (ne vartojimo), prašomi priteisti delspinigiai sudaro mažiau nei pusę prašomos priteisti skolos sumos. Atsakovė, pasirašydama sutartį turėjo įvertinti, ar numatytos netesybos yra protingos ir nepažeidžia jos interesų. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovei išsiuntus pranešimus dėl skolos, atsakovė į juos reagavo, bandė derėtis su ieškove, nurodė priežastis, dėl kurių nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo suformuota teismų praktika, jog šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovės argumentus, kad ieškovė turėtų įrodyti patirtų nuostolių dydį, atmetė kaip nepagrįstus. Konstatavo, jog teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl teismas, nenustatęs aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažinamos netesybos, atsakovės prašymą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
7.4. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsniu, 6.210 straipsnio 2 dalimi, iš atsakovės priteisė 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šalims proporcingai tenkintų reikalavimų daliai paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
7.5. Vadovaudamasis CPK 284 straipsnio 1 dalimi ir atsižvelgdamas į byloje pateiktus duomenis apie atsakovei iškeltas civilines bylas ir atsakovės procesinį elgesį jose, teismas sprendė, kad tokie atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė nevengia savo turimų finansinių įsipareigojimų, bet siekia išspręsti finansinius sunkumus. Teismo sprendimu priteistų sumų mokėjimą išdėstė 4 mėnesių laikotarpiui.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
8. Atsakovė UAB „Katlita engineering“ (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą, sumažinant delspinigių sumą nuo 1464,30 Eur iki 146,43 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Iš atsakovės ieškovei priteisti nepagrįstai dideli delspinigiai, apskaičiuoti taikant nepagrįstai didelį delspinigių dydį. Priteista 1464,30 Eur delspinigių suma sudaro net 35 procentus priteistos 4173,28 Eur skolos sumos. Delspinigių dydis sudaro net 73 procentus metinių palūkanų. Tokie delspinigiai yra nepagrįstai dideli, teismas turėjo sumažinti delspinigių sumą. Pagal formuojamą teismų praktiką netesybos yra mažinamos iki šalies patirtų nuostolių dydžio. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog patyrė kokių tai nuostolių. Tai leidžia teigti, jog ieškovė nepatyrė 1464,30 Eur dydžio nuostolių. Todėl iš atsakovės ieškovei priteistini delspinigiai mažintini nuo 0,2 procento dydžio iki 0,02 procento dydžio, jų sumą nuo 1464,30 Eur sumažinant iki 146,43 Eur sumos. Tokia delspinigių suma būtų netgi didesnė nei pagal įstatymą apskaičiuota palūkanų suma, toks delspinigių dydis būtų protingas. Sumažinus delspinigių sumą, atitinkamai turėtų būti pakeista ir skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria išdėstyti mokėjimai, kadangi į dalinių mokėjimų sumas yra įskaičiuota ir delspinigių suma.
Atsiliepimas
9. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Svydis Lietuva“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų galutinį teismo sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Sutartyje nustatydamos konkrečią netesybų sumą, šalys siekia dviejų tikslų: 1) užtikrinti tinkamą sutarties vykdymą ir 2) kilus ginčui, palengvinti nukentėjusios nuo sutarties pažeidimo šalies galimybę lengviau prisiteisti patirtų nuostolių atlyginimą. 2007 m. spalio 12 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007 buvo suformuluotas svarbus principas – sutartyje nustatytos netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio, nes tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių laisvės principas. Sutartyje šalių susitartas delspinigių dydis atitinka ieškovės patirtus nuostolius ir negali būti mažinamas.
9.2. Atsakovė sutartį pasirašė laisva valia, nė karto neteikė pretenzijų dėl delspinigių dydžio, tuo dar labiau patvirtindamas, jog visos sutarties sąlygos yra suprantamos bei priimtinos.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
12. Atsakovė UAB „Katlita engineering“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą, sumažinant delspinigių sumą nuo 1464,30 Eur iki 146,43 Eur. Nurodo, kad jie yra nepagrįstai dideli, ieškovė neįrodė, kad patyrė kokių nors nuostolių.
13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 straipsnis). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai galima daryti tik išimtinais atvejais, t. y. kai viena šalių yra vartotojas ar panašiai.
14. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,2 procento netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis).
15. Pirmos instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas šioje byloje, teisingai atsižvelgė į tai, kad šalys pačios sutartyje numatė 0,2 procento dydžio delspinigius, abi šalys yra bendrovės siekiančios pelno, jas siejo komerciniai verslo santykiai (ne vartojimo). Atsakovė, pasirašydama sutartyje nurodytomis sąlygomis, turėjo įvertinti, ar numatytos netesybos yra protingos ir nepažeidžia jos interesų. Be to, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad ieškovei išsiuntus pranešimus dėl skolos, atsakovė būtų į juos reagavusi, bandžiusi derėtis su ieškove, nurodžiusi priežastis, dėl kurių nevykdo sutartinių įsipareigojimų.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 straipsnis), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.).
Žemesnės instancijos teismas
17. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismas teisingai atmetė, atsakovės nurodytus argumentus, kad ieškovė turėtų įrodyti patirtų nuostolių dydį, kaip nepagrįstus, kadangi dėl delspinigių šalys susitarė iš anksto ir sudarant sutartį atsakovė turėjo įvertinti būsimų delspinigių dydį, manant, kad jie per dideli – dėl jų derėtis prieš sudarant susitarimą, arba iš viso nesudaryti sutarties.
18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, todėl sutinka, jog teisingai įvertinęs aplinkybes, atsakovės prašymą mažinti delspinigius atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą.
19. Sutiktina, su ieškovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad sutartyje nustatytos netesybos negali būti mažinamos iki ieškovo įrodytų realių nuostolių dydžio, kadangi tokiu būdu būtų paneigtas sutarčių sudarymo laisvės principas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju susitarimai dėl netesybų iš esmės netektų savo prasmės, kadangi kiekvienu atveju kreditorius negalėtų tikėtis sutarties vykdymo ir turėtų iš anksto, prieš suteikiant kreditą, paslaugas ar tiekiant prekes numatyti, kad sutarties neįvykdymo atveju, jis bus apsunkinamas papildomų įrodymų apie nuostolius rinkimu (kas irgi gali pareikalauti papildomų išlaidų) ir tik tokiu būdu galės juos atgauti. Kitu atveju skolininkas mokės tokias netesybas, kokias jam atrodys teisinga mokėti, t. y. akivaizdžiai sumažintas savo nuožiūra.
21. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė, nors ir neginčija pagrindinės skolos, bylos nagrinėjimo eigoje jos nei dalies nesumokėjo, įrodymų, kad ji mokama apeliacinio proceso eigoje taip pat nepateikė, t.y. laukiama kol įsiteisės teismo sprendimas pilna apimtimi, nors neskundžiama sprendimo dalis dėl pagrindinės skolos priteisimo. Teismas laiko, kad tokiais savo veiksmais atsakovė nutolina pagrindinės prievolės vykdymą (naudojasi ieškovės lėšomis), kas ieškovei taip pat yra finansiškai yra nuostolinga. Taigi, kaip matyti ieškovė, esanti verslo rinkoje ir tikėtina turėdama atitinkamą patirtį bei įžvalgas, numatydama tokias skolos nemokėjimo pasekmes, sutartyje su atsakove ir nustatė atitinkamą delspinigių dydį.
22. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes bei atsižvelgdamas į konkretų ginčą bei situaciją tarp šalių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą galutinį sprendimą, kurio naikinti ar pakeisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl atsakovės apeliacinis skundas yra atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. 2019 m. balandžio 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nutartimi atsakovei atidėtas 44,00 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas (b. l. 83–84), jis priteistinas valstybei iš atsakovės (CPK 93, 96 str.).
24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliaciniame procese, sudaro 5,87 Eur, jos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 96 str.).
25. Ieškovė nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliaciniame procese.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei 5,87 Eur (penkis eurus 87 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų bei 44,00 Eur (keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio iš uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, juridinio asmens kodas 302308793, šias sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.