Kauno apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Svydis Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Katlita engineering“ dėl negrąžintos skolos, palūkanų, delspinigių bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškovė ir atsakovė 2016 m. kovo 30 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 2016.03.30 PR29KAUN (toliau – sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atsakovei pagal ieškovės užsakymą perduoti pageidaujamą produktų (remonto, abrazyvinių medžiagų, grunto, dažų) kiekį, pagal užsakytą asortimentą, o atsakovė įsipareigojo nupirkti užsakyto asortimento kiekį ir apmokėti už jį per 30 dienų nuo sąskaitos faktūros pateikimo dienos, pinigus pervedant į ieškovės sąskaitą banke (sutarties 1.1., 1.2., 2.1. punktai). Sutarties 2.2. punktu ieškovė ir atsakovė susitarė, kad laiku nesumokėjus už prekes už kiekvieną pradelstą apmokėti dieną bus skaičiuojami 0,2 proc. delspinigiai nuo neapmokėtos sumos.

Ieškovė, vykdydama sutartį, laikotarpiu nuo 2018 m. gegužės 3 d. iki 2018 m. birželio 11 d. suteikė atsakovei prekes, už kurias buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Pagal 2018 m. gegužės 3 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0030776 atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2018 m. birželio 2 d. apmokėti 1 195,10 Eur; pagal 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0030939 atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2018 m. birželio 9 d. apmokėti 599,31 Eur; pagal 2018 m. gegužės 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R7 Nr. 0007022 atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2018 m. birželio 9 d. apmokėti 138,91 Eur; pagal 2018 m. birželio 4 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0031523 atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2018 m. liepos 4 d. apmokėti 1 119,98 Eur; pagal 2018 m. birželio 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Serija R6 Nr. 0031702 atsakovė įsipareigojo ieškovei iki 2018 m. liepos 11 d. apmokėti 1 119,98 Eur.

Atsakovei registruotu paštu buvo išsiųsti 2018 m. gruodžio 5 d. pranešimas dėl skolos sumokėjimo ir 2018 m. gruodžio 10 d. įspėjimas dėl skolos sumokėjimo.

Darytina išvada, kad ginčo dėl 4 173,28 Eur skolos tarp šalių nėra, nes atsakovė prieštaravimuose nurodė, jog nesutinka dėl palūkanų ir delspinigių, todėl toliau teismas pasisako dėl ieškovės reikalavimų priteisti 1 464,30 Eur delspinigius ir 128,09 Eur metines palūkanas.

Dėl palūkanų ir delspinigių

Ieškovė ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti 128,09 Eur metines palūkanas ir 1 464,30 Eur delspinigius. Ieškovė reikalavimą dėl palūkanų priteisimo kildina iš įstatymo, t. y. iš CK 6.63 straipsnio 2 dalies, o reikalavimą dėl delspinigių – iš tarp šalių sudarytos sutarties (2.2 punktas).

CK 6.260 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad praleidęs prievolės įvykdymo terminą skolininkas atsako kreditoriui už dėl termino praleidimo padarytus nuostolius. Kreditoriaus interesų apsauga gali būti įgyvendinama netesybų ir (ar) palūkanų institutais, taikomais jo pasirinkimu. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Palūkanų sąvoka, skirtingai negu netesybų, CK nėra įtvirtinta, tačiau, sistemiškai aiškinant šį institutą reglamentuojančias teisės normas, galima išskirti dvejopo pobūdžio palūkanas: palūkanas, atliekančias užmokesčio už pinigų skolinimąsi funkciją (mokėjimo, pelno palūkanos), ir palūkanas, atliekančias minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo funkciją (kompensuojamosios palūkanos). Nagrinėjamos bylos atveju aktualios kompensuojamosios palūkanos. Taigi, tiek kompensuojamųjų palūkanų, tiek netesybų tikslas yra kompensuoti dėl prievolės neįvykdymo patirtus nuostolius.

Kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad kai palūkanos atlieka ne atlyginimo (mokėjimo, pelno) funkciją, o nuostolių kompensavimo, ir tampa skolininko atsakomybės forma, iš skolininko negalima papildomai priteisti netesybų. Nuostoliai, kuriuos jau kompensuoja palūkanos, apima netesybas, t. y. netesybos įskaitomos į nuostolius (CK 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015; 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2014). Taigi, jeigu prievolės įvykdymo termino praleidimo atveju šalys susitaria ir dėl netesybų, ir dėl kompensuojamųjų palūkanų, priteisiant jas pagal tokius reikalavimus, atlyginama tik didesnioji suma, apimanti mažesniąją.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir nurodytą teismų praktiką, ieškovės prašymas dėl 128,09 Eur palūkanų netenkintinas, nes jos įskaitomos į ieškovės prašomas priteisti netesybas, kurios nagrinėjamu atveju yra didesnės.

Dėl netesybų mažinimo

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 str. 1 d.), o šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia (be kita ko) dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 str.). Kreditoriaus teisė reikalauti netesybų atsiranda tada, kai skolininkas prievolės neįvykdo arba ją įvykdo netinkamai (CK 6.205 str.). Kai kyla ginčas dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje ir teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė ir atsakovė susitarė, kad už prievolės įvykdymo termino praleidimą nustatomos 0,2 proc. netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, t. y. laikoma, jog netesybos mokamos delspinigių forma (CK 6.71 straipsnio 3 dalis). Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti netesybas šioje byloje, atsižvelgia į tai, kad šalys pačios sutartyje numatė 0,2 proc. dydžio delspinigius, abi šalys yra bendrovės, jas siejo komerciniai santykiai (ne vartojimo), prašomi priteisti delspinigiai sudaro mažiau nei pusę prašomos priteisti skolos. Atsakovė, pasirašydama sutartyje nurodytomis sąlygomis, turėjo įvertinti, ar numatytos netesybos yra protingos ir nepažeidžia jos interesų. Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovei išsiuntus pranešimus dėl skolos, atsakovė būtų į juos reagavusi, bandžiusi derėtis su ieškove, nurodžiusi priežastis, dėl kurių nevykdo sutartinių įsipareigojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas – kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus (CK 6.71 str.), o šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, jog kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie pripažintini minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-138-684/2018). Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, atsakovės nurodyti argumentai, kad ieškovė turėtų įrodytų patirtų nuostolių dydį, atmestini kaip nepagrįsti.

Minėta, kad teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Todėl, teismus nenustačius aplinkybių, dėl kurių turėtų būti mažintinos netesybos, atsakovės prašymas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Dėl procesinių palūkanų

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies iš atsakovės ieškovei priteistina žyminio mokesčio dalis proporcingai tenkintų reikalavimų daliai (97,78 proc.) – 84,09 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 93 straipsnio 2 dalis).

Teismas turėjo 10,55 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kurios tarp šalių paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Todėl iš atsakovės priteistina 10,32 Eur, o iš ieškovės nepriteistina 0,23 Eur, nes ši suma mažesnė nei 3,00 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Teismo teisė išdėstyti ar atidėti sprendimo įvykdymą kasacinio teismo praktikoje vertinama kaip teismo prerogatyva nustatyti skolininkui lengvatinį terminą įvykdyti prievolę, kurią skolininkas įpareigotas vykdyti teismo sprendimu, jeigu egzistuoja itin nepalankios aplinkybės teismo sprendimo įvykdymui (pavyzdžiui, teismo sprendimo įvykdymas sąlygotų skolininkui itin sunkias finansines pasekmes). Sprendžiant, ar konkrečiu atveju yra pagrindas atidėti teismo sprendimo įvykdymą ar jį išdėstyti, svarbu įvertinti, ar teismo sprendimo įvykdymo atidėjimas ar išdėstymas nesuteiks nepagrįsto pranašumo skolininkui, ar bus išlaikyta šalių teisėtų interesų pusiausvyra, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir jo privalomas pobūdis, pažeisti bendrieji teisės principai – teisingumo, protingumo ir sąžiningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011).

Atkreiptinas dėmesys, kad sprendimo įvykdymo išdėstymas yra teismo teisė, o ne pareiga, įstatymas nereglamentuoja, kokiems terminams, kokiais dydžiais sprendimo vykdymas galėtų būti išdėstomas, todėl darytina išvada, kad įstatymo leidėjas šį klausimą yra priskyręs teismo diskrecijai.

Atsakovė prašo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą 6 mėnesių laikotarpiui. Atsakovė nurodo, kad neturi galimybės padengti viso įsiskolinimo iš karto, kadangi atsakovė turi kitų kreditorių. Teismas, spręsdamas dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgia į tai, kad tiek atsakovė, tiek ieškovė pateikė duomenis, jog atsakovė turi daug civilinių bylų dėl skolų priteisimo iš jos. Teismui patikrinus nurodytas bylas, beveik visose atsakovė yra atlikusi aktyvius veiksmus (atsiskaitė, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pateikė prieštaravimus, sudarė taikos sutartį). Tokie atsakovės veiksmai rodo, kad atsakovė nevengia savo turimų finansinių įsipareigojimų, bet siekia išspręsti finansinius sunkumus.

Teismo vertinimu, išdėsčius 5 637,58 Eur priteistos sumos įvykdymą 4 mėnesių laikotarpiui, nebus iš esmės pažeisti ieškovės interesai ir kartu bus užtikrinta abiejų bylos šalių interesų pusiausvyra. Todėl teismo sprendimo įvykdymas išdėstytinas per 4 mėnesių laikotarpį (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 424 straipsniu, 430 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 7–8 dalimis,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. sausio 9 d. preliminarų sprendimą pakeisti.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, juridinio asmens kodas 302308793, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Svydis Lietuva“, juridinio asmens kodas 302636861, 4 173,28 Eur (keturių tūkstančių vieno šimto septyniasdešimt trijų eurų 28 ct) skolą, 1 464,30 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 30 ct) delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 84,09 Eur (aštuoniasdešimt keturių eurų 9 ct) žyminį mokestį.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, juridinio asmens kodas 302308793, valstybei 10,32 Eur (dešimt eurų 32 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Išdėstyti 2019 m. kovo 12 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7252-1087/2019 iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, juridinio asmens kodas 302308793, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Svydis Lietuva“, juridinio asmens kodas 302636861, priteistą – 4 173,28 Eur skolą, 1 464,30 Eur delspinigius, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. sausio 9 d.) iki visiško teismo įsakymo įvykdymo ir 84,09 Eur žyminį mokestį išdėstyti dalimis – per 4 (keturis) mėnesius, pirmąjį mėnesį sumokant 1 430,43 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų 43 ct), likusius tris mėnesius sumokant po 1 430,42 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus trisdešimt eurų 42 ct) (kiekvieną mėnesinę įmoką sumokant ne vėliau kaip iki 25 dienos), o paskutinį 4 (ketvirtą) mėnesį sumokant ir 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (5 637,58 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. sausio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.