Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio ir Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Keidūno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-07-08 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal:

- Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 138 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė;

- BK 187 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir paskirta 7 metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaičiuotas suėmime išbūtas laikas, nuo 2024-10-15 iki bausmės vykdymo pradžios.

Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi A. B. pripažintas recidyvistu.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas visiškai, iš A. B. priteisiant Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos naudai 39 193,18 Eur žalos ir 5 procentų metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. B. priteisiant nukentėjusiojo naudai 2 949,03 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios D. G. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, iš A. B. priteisiant nukentėjusiosios naudai 700 Eur turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies, iš A. B. priteisiant nukentėjusiosios naudai 250,34 Eur turtinei ir 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš A. B. nukentėjusiųjų D. G. ir R. G. naudai priteista 500 Eur proceso – atstovavimo – išlaidoms atlyginti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išlaidos iš A. B. už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, nepriteistos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. A. B. pripažintas kaltu dėl to, kad sunkiai sutrikdė žmogui sveikatą, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tyčia sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent:

1.1. A. B. nuo 2024-10-04 apie 23.57 val., iki 2024-10-05, 1.00 val., sodyboje, esančioje Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, pastūmęs jį į nugarą, pargriovė ant terasos grindų, spyrė su koja, nukentėjusiajam atsikėlus, keletą kartų jį pastūmė, ne mažiau keturis kartus ranka sudavė į viršutinę kūno dalį, jį stumdamas, pervertė per terasos turėklus, esančius šalia pastato (namelio), sudavė ranka ne mažiau aštuonis kartus į galvos sritį, spyrė koja ne mažiau vienuolika kartų nukentėjusiajam į galvos sritį, ne mažiau penkis kartus ir į kitas kūno vietas, metė į nukentėjusįjį, gulintį ant žemės prie namo gėlės vazoną ir medinį suolą, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. G. galvos sumušimą, pasireiškusį dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, kas komplikavosi koma bei dešinės pusės hemipareze, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, t. y., padarė sužalojimus, kurie tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu;

1.2. taip pat A. B. nuo 2024-10-04 apie 23.57 val., iki 2024-10-05 1.00 val., sodyboje, esančioje Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., A. B. sudavė rankos kumščiu į veidą A. Š., bandžiusiai išskirti (apginti) nukentėjusįjį R. G. nuo A. B. smurtinių veiksmų. Sugriebė rankomis už A. Š. striukės, numetė (pargriovė) ją prie pastato (namelio) ant terasos grindų, šiai savo kūnu atsitrenkus į grindis, sudavė gulinčiai ranka ne mažiau vieną kartą į galvos sritį, ne mažiau keturis kartus į viršutinę kūno dalį, kojomis spyrė ne mažiau vienuolika kartų į galvos sritį, ne mažiau devynis kartus į nugaros, juosmens sritį, ne mažiau vieną kartą į kitas kūno vietas, tampė nukentėjusiąją už plaukų, purtė suėmęs rankomis, kilstelėdamas ir trenkdamas jos kūną į grindis, prispaudė ją kojos keliu prie grindų, tokiais tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. Š. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžius, t. y., padarė sužalojimus, kvalifikuojamus nesunkiu sveikatos sutrikdymu;

1.3. taip pat A. B. 2024-10-05 apie 00.30 val., sodyboje, esančioje Elektrėnų sav., Elektrėnų sen., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., jis (A. B.) spausdamas prie pastato (namelio) terasos turėklo kampo, sulankstė (sugadino) nukentėjusiajam R. G. priklausantį išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną (ikiteisminio tyrimo metu dėl sugadinimo nenustatytos markės ir modelio), ir trenkdamas su mediniu suolu sudaužė R. G. priklausančio pastato (namelio) tris stiklo langus, t. y., tyčia sugadino ir sunaikino 1 816, 96 Eur vertės svetimą turtą, po ko, trenkdamas su mediniu suolu į automobilio VOLVO XC60, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. G., dureles, trenkdamas į automobilio AUDI A6 AVANT, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio D. G., dureles, jas įlenkė (sugadino), tokiu būdu tyčia sugadino 700 Eur vertės svetimą turtą.

1.4. Šiais savo veiksmais A. B. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje, BK 138 straipsnio 1 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025-07-08 nuosprendį ir: 1. paskirti jam švelnesnę bausmę; 2. sumažinti nukentėjusiesiems R. G. ir A. Š. priteistos neturtinės žalos dydžius.

2.1. Nuteistojo teigimu pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio ir 59 straipsnių nuostatas ir dėl to paskyrė per griežtą bausmę. Nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio išvadomis jo prisipažinimo ir gailėjimosi nepripažinimo lengvinančia aplinkybe. Cituodamas skundžiamo nuosprendžio dalį apie tai, kad A. B. ne iš karto prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jį užpuolė ir tik vėliau pripažino padaręs „nesąmonę“, paveiktas emocijų, nuteistasis nurodo, kad ši išvada dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažino padaryta ištraukiant teiginius iš konteksto. Nuteistasis nurodo neprisimenantis, ką pasakojo atvykusiems policijos pareigūnams bei tą pačią dieną apklaustas įtariamuoju bei didžiosios dalies įvykio aplinkybių, kadangi buvo apgirtęs, labai susijaudinęs ir paveiktas emocijų dėl nukentėjusiosios A. Š. veiksmų. Suvartotas alkoholis bei bylos duomenimis nustatytos aplinkybės apie tai, kad nukentėjusioji A. B. atstūmė ir grįžo gyventi pas R. G., nors pastarasis prieš ją ne kartą smurtavo (paskutinį kartą 2024 m. rugsėjo mėnesį) nulėmė nuteistojo psichologinę ir emocinę būseną, jis buvo apakintas pavydo, nevilties ir pykčio, kas nulėmė smurto protrūkį. Teigia, kad jis tik po ilgo laiko atsigavęs suprato padaręs baisių dalykų.

2.2. Nurodo suprantantis, kad turi ne tik atsiprašyti nukentėjusiųjų, bet ir atlyginti jiems padarytą žalą, ką gali padaryti tik būdamas laisvėje. Būtent tokias aplinkybes jis nurodė ikiteisminio tyrimo metu, pilnai prisipažindamas ir gailėdamasis ir tą turėjo omenyje duodamas parodymus teismui, kadangi BK 64¹ straipsnio taikymą jis sieja su tikslu kuo greičiau grįžti į laisvę, pradėti dirbti ir atlyginti žalą. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo gailintis ir aptaria tai, kad turi padėti nukentėjusiajam R. G., kiek tai leis jo galimybės.

2.3. Nuteistasis prašo pripažinti esant jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tai, kad jis prisipažino ir gailisi bei įvertinti tai, kad byloje yra ir kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 6 ir 10 punktuose. Nuteistojo vertinimu nukentėjusiosios A. Š. elgesys, tai, kad ji bėgdama nuo smurtaujančio R. G. ieškojo pas nuteistąjį globėjo, gynėjo, draugo ir mylimojo ir po to paliko nuteistąjį ir grįžo pas R. G., turi būti vertinamas kaip provokuojantis ir rizikingas elgesys. Be to, paties įvykio metu A. Š. žaidė ir maivėsi, būdama gretimame kambaryje su nuteistuoju bei R. G. bendravo telefonu.

2.4. Kartu nuteistasis pažymi, kad įvykio metu ne tik jis, bet ir abu nukentėjusieji A. Š. ir R. G. buvo apsvaigę nuo alkoholio, o įvykio metu ir A. B. buvo sužalotas, kas patvirtina, kad vyko abipusės muštynės.

2.5. Nuteistasis apeliaciniu skundu, neginčydamas pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, mano, kad skundžiamu nuosprendžiu priteista neturtinė žala turi būti mažinama. Aptardamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl nukentėjusiojo neatsargumo ir kaltės, prisidėjusių prie žalos atsiradimo, ir savo paties veiksmus, kuriems turėjo įtaką nukentėjusiųjų provokuojantis ir rizikingas elgesys, nuteistasis mano, kad dėl šių teisinių ir faktinių priežasčių nukentėjusiesiems turi būti priteisiami mažesni neturtinės žalos dydžiai.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. G. atstovė advokatė Reda Matuliūkštė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nuteistajam, atsižvelgiant į R. G. padarytus sužalojimus paskirta sąlyginai nedidelė bausmė. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusiajam yra nustatytas tik 10 procentų dalyvumo lygis, nukentėjusysis visą gyvenimą nebegalės dirbti ir savarankiškai gyventi be kitų asmenų nuolatinės pagalbos. Nėra pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybe tai, kad nuteistasis prisipažino ir gailisi, nes prisipažino tik sužinojęs, kad įvykį užfiksavo vaizdo kameros ir tik siekdamas BK 64 prim. straipsnio taikymo, taip susimažinant paskirtą bausmę. Nuteistasis yra pripažintas recidyvistu, jo sukeltos pasekmės yra itin sunkios. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys buvo patenkintas iš dalies - iš prašomų 80 000 Eur, priteista tik 20 000 Eur. Šio sprendimo nukentėjusysis neskundė tik dėl to, kad aiškiai suvokia, kad priteistos sumos nebūtų galimybės išsiieškoti, nes nuteistasis ir būdamas laisvėje niekur nedirbo.

4. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras – skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, kad, nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, mano, kad ji per griežta, kadangi nepagrįstai jo kaltės pripažinimas ir gailėjimasis nebuvo pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe ir nevertintos kitos bylos duomenimis nustatytos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymui įtakos turėjęs provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmais. Nuteistojo vertinimu skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiųjų veiksmai nebuvo įvertinti ir dėl kilusios žalos, todėl prašo nukentėjusiesiems priteistą neturtinę žalą sumažinti. Apeliaciniu skundu neginčijamos esminės nusikalstamos veikos aplinkybės ir jų kvalifikavimas, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisakys. Apeliacinį skundą grindžiant hipotezėmis bei samprotavimais apie nuteistojo bei nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, teisėjų kolegija vertins ir pasisakys dėl esminių apeliacinio skundo argumentų, tiek, kiek jie susiję šio apeliacinio skundo reikalavimais.

6. Kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtus ir įvertintus įrodymus bei patikrinusi nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), kuriuos išsamiai išanalizavęs pagrįstai nuteistąjį pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas ir, įvertinęs visas aplinkybes paskyrė teisingą ir proporcingą bausmę bei nustatęs, kad nukentėjusieji įvykio metu buvo sužaloti neteisėtais nuteistojo veiksmais, dėl ko R. G. buvo sunkiai, o A. Š. nesunkiai sutrikdyta sveikata civilinius ieškinius išsprendė tinkamai ir nustatė proporcingus dydžius nukentėjusiųjų patirtoms neturtinėms žaloms kompensuoti.

7. Teisėjų kolegijos vertinimu ginčijamos išvados dėl bausmės individualizavimo, nukentėjusiųjų elgesio įvykio metu ir nuteistojo neteisėtų veiksmų, priežastiniu ryšiu susijusių su kilusiais padariniais pagrįstos ištirtų įrodymų visuma, sudarančia nuoseklią ir logišką įvykių grandinę, dėl to įvykusios situacijos vertinti kitaip, nei nustatė pirmosios instancijos teismas bei naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį tiek dėl A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepripažinimo ir paskirtos bausmės, tiek dėl civilinių ieškinių išsprendimo, nėra pagrindo. Byloje esančių duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistajam nepriimtinos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar BPK normų pažeidimu.

8. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini, turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

Dėl bausmės ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių

9. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašo paskirti jam švelnesnę bausmę ir mano, kad per griežtos bausmės paskyrimą lėmė tai, kad pirmosios instancijos teismas nepripažino jo prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimosi atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistojo teigimu bylos duomenys patvirtina esant ir kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 10 punkte. Teisėjų kolegija, pakartotinai patikrinusi ir ištyrusi bylos duomenis teisės taikymo aspektu su šiais apeliacinio skundo argumentais sutikti neturi objektyvaus pagrindo.

10. Nuteistasis A. B. per griežtos jo manymu bausmės skyrimą sieja su teismo sprendimu nelaikyti jo prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdaus gailėjimo atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo išvados padarytos atsietai ir selektyviai vertinant bylos duomenis ir jo parodymus, kas lėmė nepagrįsto sprendimo priėmimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokius nuteistojo argumentus paneigia objektyvūs bylos duomenys.

11. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Tai gi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas yra taikomas, kai teismas nustato du šios aplinkybės aspektus: 1. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba 2. kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis, tačiau nagrinėjamu atveju aktuali pirmoji šios aplinkybės sąlyga. Nesant reikalaujamų požymių visumos, ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė negali būti konstatuota (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025). Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-7-29-594/2025 ir kt.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (atlygina žalą, teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo ir pan.). Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau, ir pan.) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-594/2025) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-42-976/2025). Teisėjų kolegijos vertinimu byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti duomenys nepatvirtina, kad nuteistasis laisva valia ir kritiškai vertindamas savo elgesį prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir išreiškė nuoširdų gailėjimąsi.

12. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nuteistojo išreikštą prisipažinimą padarius nusikalstamas veikas ir gailėjimąsi nurodė, kad „A. B. įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams pasakė, kad buvo muštynės, kad jį užpuolė, ir tik vėliau pripažino padaręs taip vadinamą „nesąmonę“, paveiktas emocijų“ (nuosprendžio 17 punktas). Nors nuteistojo vertinimu ši teismo išvada padaryta selektyviai vertinant byloje esančius duomenis, tačiau tam pritarti nėra objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančio 2025-03-04 kitų objektų apžiūros protokole aprašyto ir apžiūrėto vaizdo įrašo matyti, kad atvykusiems policijos pareigūnams A. B. nurodė, kad įvyko muštynės, jį užpuolė ir „pareiškimo nėra“. 2024-10-05 apklausiamas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė, kad jis įvykio vietoje visą laiką kalbėjosi su R. (pastb. R. G.) ir teigė nežinantis, ką darė kiti asmenys, tačiau jiems bekalbant atvyko policijos pareigūnai, kurie jį (A. B.) patalpino į policijos automobilį, nuvežė į namus, kad šis persirengtų ir paėmė jo prieš tai vilkėtus drabužius bei dėl jam nežinomos priežasties pristatė į areštinę. 2025-03-17 apklausiamas įtariamuoju A. B. nurodė kaltę pripažįstantis ir atsiprašantis nukentėjusiųjų, teigė nuoširdžiai gailintis. Šios apklausos metu A. B. paaiškino neprisimenantis visų įvykio aplinkybių ir suduotų smūgių skaičiaus, tačiau nurodė taip pasielgęs dėl nesuvaldytų emocijų, kadangi jis į įvykio vietą atvyko norėdamas išsiaiškinti, su kuo romantiškus santykius toliau tęs A. Š., tačiau supratęs, kad nukentėjusioji A. Š., telefonu per „Messenger“ programą kalbėdama su A. B. ir R. G. visą laiką buvo namuose ir iš jo pasityčiojo ir kad „viskas nuspręsta“, A. B., nesuvaldęs emocijų, pradėjo „siautėti“, tačiau nesitikėjo, kad viskas taip baigsis. Taip pat nurodė turintis problemų su emocijų valdymu, dėl diagnozuoto elgesio emocijų sutrikimo. Pirmosios instancijos teisme vykusio teisiamojo posėdžio metu, atsakydamas į teismo klausimą ar sutinka duoti parodymus nuteistasis nurodė „pripažįstu kaltu, nes prokurorė padarė savo (teisiamojo posėdžio garso įrašo 00.20.24 min), o duodamas parodymus nurodė, kad padarė „labai negražų dalyką“ (teisiamojo posėdžio garso įrašo 00.25.27 min.), nes „sukilo emocijos“ dėl santykių, ir nurodė tiesiog labai gailintis, prašė nukentėjusiųjų jam atleisti. Atsakydamas į prokuroro klausimą, dėl ko jam sukilo emocijos A. B. paaiškino, kas įvykis įvyko dėl A. Š., kuri šioje situacijoje yra kalčiausia, o jis kaltas ir prisipažįsta dėl to, kad vartojo alkoholį ir panaudojo fizinį smurtą. Toliau apklausiamas nurodė pripažįstantis kaltę pilnai ir labai gailisi dėl padarytų nuostolių.

13. Perklausius pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio garso įrašą pažymėtina tai, kad nuteistasis detaliai įvykio aplinkybių teisme nepaaiškino, o atsakinėdamas į klausimus skubėdavo pažymėti, kad prisipažįsta dėl vartoto alkoholio ir panaudoto smurto, tačiau tai apibūdino ne kaip tyčinių smurtinių ir turtinio nusikaltimų padarymą, sukėlusių dideles neigiamas pasekmes tiek nukentėjusių sveikatai, tiek turtui, bet kaip „nesąmonę“ ir „emocijų nesuvaldymą“ dėl asmeninių santykių aiškinimosi. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistasis savo kaltę ir nustatytas faktines aplinkybes pripažino ne iš karto, bet įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą, tai gi ne laisva valia, o dėl surinktų duomenų. Be to, A. B. ir teisiamojo posėdžio metu, pripažindamas savo kaltę nurodė norintis, kad jam būtų skiriama švelnesnė bausmė, ką, ginčydamas teismo išvadas akcentavo ir apeliaciniame skunde. Įvertinus šių aplinkybių visumą, bei tai, kad apklausiamas pirmosios instancijos teisme nuteistasis kėlė abejones dėl A. Š. sužalojimų atsiradimo laiko, nurodydamas, kad sutinka, nes yra suimtas, teisiamas ir neturi kur dėtis (teisiamojo posėdžio garso įrašo 00.32.04 min) toks nuteistojo prisipažinimas neatitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės sąlygų ir yra vertintinas kaip deklaratyvus, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokią išvadą sustiprina ne tik įvykdytų nusikalstamų veiksmų sumenkinimas įvardijant kaip „nesąmonę“, bet ir siekis juos pateisinti tariamai neteisėtais, provokuojančiais nukentėjusiosios A. Š. veiksmais, apie ką teisėjų kolegija toliau pasisakys plačiau. Atsižvelgiant į tai apeliacinio skundo argumentai dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nepripažinimo atmestini, kaip nepagrįsti.

14. Nuteistojo vertinimu bylos duomenys patvirtina esant ir kitas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka.

15. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (kai veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, Nr. 2K-446/2010, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, ar buvo smurtinių arba kitokių pavojingų, neteisėtų veiksmų, iš dalies nulėmusių tai, kad kaltininkas nusikalto nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, Nr. 2K-450/2011, Nr. 2K-440/2013, Nr. 2K-412/2014). Ši lengvinanti aplinkybė apibūdina psichinį subjekto bei jo daromos veikos ir jos padarinių santykį. Tokiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, Nr. 2K-364/2014, Nr. 2K-153-511/2020, Nr. 2K-29-648/2023).

16. BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai – teismų praktikoje siejama dėl labai didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto), kurį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai, jeigu nustatoma, kad nusikaltimas padarytas tuoj po šių veiksmų atlikimo. Svarbu pažymėti, kad šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės taikymui svarbu nustatyti ne bet kokius, o neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieš kaltininką ar kitą asmenį, kuriais kėsinamasi šių asmenų gyvybę ir sveikatą, turtą, įskaitant ir psichinį poveikį, naudojant grasinimus panaudoti fizinį smurtą, tyčiojimąsi, įžeidinėjimą, šantažą ir pan. Būtent tokie veiksmai sukelia didelį kaltininko susijaudinimą, dėl ko pakinta jo emocinė, intelektinė bei valinė būsena ir susilpnėja veiksmų kontrolė, tačiau neprarandamas gebėjimas juos suprasti ir valdyti (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-510/2009, 2K-377/2011, 2K-394/2013).

17. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas kilo dėl tarpasmeninių santykių aiškinimosi. Įvykio vietoje nuteistasis su nukentėjusiuoju R. G. aptarinėjo santykius su nukentėjusiąja A. Š. ir teigė klausęs jos telefonu, kurį iš jų ji ketina pasirinkti. Šias aplinkybes patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu liudytojais apklaustas liudytojas G. B., teigęs girdėjęs kalbas apie A. Š., bei tai, kad ji telefonu juokaudama nurodė, kad pasirinks liudytoją. Tuo tarpu pati nukentėjusioji A. Š., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo abejonių dėl galimo konflikto, dėl ko buvo pakviestas G. R. ir teigė nenorėjusi kartu lauke leisti laiko bei pasilikusi namuose. Pats nuteistasis apeliaciniame skunde, ką ir buvo minėjęs pirmosios instancijos teismui, staigų emocijų kilimą ir BK 59 straipsnio 1 dalies 6 bei 10 punktuose nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes sieja išskirtinai su nukentėjusiosios A. Š. veiksmais, t. y. jos sprendimu būti romantiškuose santykiuose su nukentėjusiuoju R. G., santykių aiškinimosi telefonu bei pasakymu, kad ji pasirinks liudytoją G. R.. Nors, ikiteisminio tyrimo metu A. B. nurodė dėl to supratęs, kad iš jo pasityčiojo ir, kaip nurodė apeliaciniame skunde, tokį nukentėjusiosios elgesį vertino kaip maivymąsi, vis tik, tai negali būti vertinama nei kaip neteisėti A. Š. veiksmai BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, nei kaip provokuojantis ar rizikingas elgesys BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

18. Aukštesniojo teismo vertinimu nustatytos objektyvios veikos padarymo faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, jog pagrindinė konflikto ir nukentėjusiųjų sužalojimo bei turto sugadinimo priežastis buvo nuteistojo amoralus ir agresyvus elgesys R. G. ir jį ginti norėjusios A. Š. atžvilgiu, kas išsamiai ištirta ir nustatyta skundžiamo nuosprendžio 8, 9, 11 punktuose. Byloje nėra duomenų apie tai, kad A. Š. ar R. G. būtų atlikę kokius nors provokuojančius ar nusikalstamus veiksmus A. B. atžvilgiu, to nenurodė nei vienas iš liudytojų, tokių duomenų neužfiksuota ir įvykio vietą fiksavusiomis vaizdo kameromis. Priešingai, A. Š., pažinodama nuteistąjį, pasirinko likti namuose, R. G. bendravo žodžiu su A. B., po ko, asmenims kartu vartojant alkoholį kilusio žodinio konflikto metu A. B. pradėjo vartoti necenzūriniais žodžius, bendrauti agresyviai ir smurtauti tiek R. G., tiek A. Š. atžvilgiu, ne tik suduodamas smūgius rankomis ir kojomis, bet ir panaudodamas suoliuką, kuriuo sugadino svetimą turtą. Šios išvados nepaneigia ir apeliaciniame skunde aptariamų abipusių muštynių nepatvirtina ir paties A. B. patirti sužalojimai. Priešingai, remiantis specialisto išvada dalis sužalojimų – poodinės kraujosruvos kaktos kairėje pusėje, kakle, krūtinės priekiniame paviršiuje, nugros kairėje pusėje, dešinės pėdos I-o piršto pirštakaulio lūžis nors ir galėjo kilti įvykio metu, tačiau galėjo atsirasti pačiam nuteistajam atliekant veiksmus, kas sutampa su jo aktyviai suduotais ir vaizdo įraše užfiksuotais smūgiais, o kiti sužalojimai – odos nubrozdinimas ir žaizdelė viršutinės lūpos vidiniame paviršiuje – atsirado 1-2 savaites iki įvykio, tai gi su aptariamu įvykiu nėra susiję.

19. Teisėjų kolegijos vertinimu aptartos aplinkybės nesudaro pagrindo spręsti, jog nei nukentėjusioji A. Š., bendraudama telefonu ir būdama namuose ir jos pasirinkimas neturėti romantiškų santykių su A. B., nei jokie nukentėjusiojo R. G. veiksmai negali būti laikytini provokuojančiais, rizikingais ar neteisėtais, juo labiau, kad pastarieji jokių aktyvių smurtinių veiksmų ar grasinimų A. B. atžvilgiu neatliko. Dėl to byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatydamas šių A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys bei tai, kad veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktus, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmestini, kaip nepagrįsti.

20. Nuteistajam manant, kad jam buvo paskirta per griežta bausmė, pažymima, kad bausmė skiriama remiantis BK 54 straipsnio 2 dalimi. Remiantis šiomis nuostatomis, teismas skirdamas bausmę atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Be kita ko, teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį.

21. Už nuteistajam inkriminuoto, BK 135 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą asmuo yra baudžiamas laisvės atėmimo iki 10 metų bausme.

22. Už BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

23. Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką asmeniui gali būti skiriamos viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

24. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas individualizuodamas nuteistajam A. B. skirtinas bausmes atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino A. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, t. y. tai, kad jis padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą ir du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nusikalstamos veikos yra baigtos. Teismas taip pat įvertinęs tai, kad A. B. tuoj po įvykio atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad įvyko muštynės ir jį užpuolė bei tai, kad tik vėliau procese prisipažino padaręs „nesąmonę“ ir apklausiamas teisme nurodė prisipažįstantis dėl galimybės sulaukti švelnesnės bausmės, jo prisipažinimo ir gailėjimosi nelaikė atitinkančio BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir laikė esant nustatytoms dvejoms jo atsakomybę sunkinančioms aplinkybėms, t. y. nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir nusikalstamas veikas padarė būdamas pripažintas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Įvertinęs šiuos duomenis bei A. B. asmenybę, tai, kad jis praeityje buvo teistas 11 kartų, jam buvo skiriamos griežtos laisvės atėmimo bausmės, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad A. B. ankščiau skirtos griežtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė ir jis nėra linkęs keisti savo elgesio, todėl naujai padarytos nusikalstamos veikos laikytinos jo susiformavusių neigiamų nuostatų pasekme ir sprendė, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus griežčiausią sankcijose numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Pirmosios instancijos teismas A. B. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje nustatė bausmės dydžius, didesnius nei bausmės rūšies vidurkis, o už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje padarymą nustatė bausmės dydį, artimą bausmės bausmės rūšies vidurkiui. Kartu teismas, nustatęs kad nusikalstamos veikos padarytos idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes subendrino bausmių apėmimo būdu ir paskyrė subendrintą 7 metų laisvės atėmimo bausmę, kurią, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

25. Teisėjų kolegijos vertinimu A. B. parinktos bausmės rūšys (griežčiausios BK 138 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 1 dalies sankcijose ir vienintelė BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytų sankcijose), jų dydis, paskirta subendrinta galutinė bausmė yra proporcingi padarytoms nusikalstamoms veikoms ir nuteistojo asmenybei, todėl laikytina, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

26. Pažymėtina, jog BK 64¹ straipsnio taikymas nėra siejamas su būtinybe nustatyti kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. BK 64¹ straipsnis yra taikomas ir nuteistajam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu, tada kai baudžiamoji byla yra išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Pagal BK 64¹ straipsnio 2 dalį ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Šioje byloje nuteistasis kaltu prisipažino, iš esmės pripažino faktines bylos aplinkybes, byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl BK 64¹ straipsnis nuteistajam buvo pritaikytas pagrįstai. Šio sprendimo priėmimui, kolegijos vertinimu, nėra neturi reikšmės nuteistojo insinuacijos apie pačių nukentėjusiųjų provokuojantį ir rizikingą elgesį.

Dėl civilinių ieškininių

27. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. B. nesutinka su nukentėjusiųjų R. G. ir A. Š. civilinių ieškinių, dalyse dėl reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, išsprendimu. Nuteistojo vertinimu jo agresyvūs veiksmai didžiąja dalimi buvo nulemti pačių nukentėjusiųjų provokuojančio ir rizikingo elgesio, todėl, remiantis CK 6.282 straipsniu, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti mažinami. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nepateikiama jokių prieštaravimų dėl civilinės ieškovės Vilniaus teritorinė ligonių kasos civilinio ieškinio, taip pat nukentėjusiųjų Dž.Greviškytės, R. G., A. Š. reikalavimų atlyginti turtinę žalą, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisakys.

28. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019). Tuo tarpu vadovaujantis teismų praktika dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 1 dalyje, priteistos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 1 449 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350-222/2015, 2K-170-139/2015, 2K-364-696/2015, 2K-397-222/2016) iki 23 000 Eur (pavyzdžiui, kasacinės nutartys Nr. K-604-788/2015, 2K-300-222/2017).

29. Pažymėtina, jog CK 6.282 straipsnio 1 dalyje reglamentuojami nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens mišrios kaltės teisiniai padariniai deliktinės civilinės atsakomybės atveju. Šios teisės normos taikymo būtina sąlyga – nukentėjusio asmens kaltė. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija, papildomai nekartodama argumentų, nurodytų šios nutarties 19 punkte pažymi, kad priešingai nei skundu apeliuoja nuteistasis, nukentėjusiųjų veiksmai jokios esminės reikšmės nusikaltimo padarymui ir žalos kilimui neturėjo, dėl ko nėra pagrindo pripažinti egzistuojant CK 6.282 straipsnio 1 dalyje numatytoms nuostatoms.

30. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo R. G. atstovė pateikė civilinį ieškinį dėl 80 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, motyvuojant tuo, kad R. G. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nustatytas tik 10 procentų dalyvumo lygis, jis tapo visiškai priklausomas nuo kitų asmenų pagalbos. Nukentėjusysis yra maitinamas per zondą, negali vaikščioti, atsisėsti gali tik padedamas kitų asmenų, jam diagnozuota demencija, rijimo sutrikimas, kai maistas lengvai patenka į kvėpavimo takus, taip pat kvėpavimo sistemos ligų padariniai (tracheosoma, trachėjos tentas, pleuros fistulė) ir dažni lėtiniai kvėpavimo sistemos ligų paūmėjimai. Nukentėjusysis dėl to patiria sunkumų kasdieniame gyvenime, yra visiškai nedarbingas, o prognozių, jog sveikatos būklė pagerės šiuo metu nėra.

31. Nukentėjusioji A. Š. pateikė civilinį ieškinį dėl 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis ieškinys šioje dalyje grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji patyrė didelį nervinį stresą, jai išsivystė paprastoji psoriazė, nuslinko beveik visi galvos plaukai, minėta liga yra gydoma iki šiol ir ji neteko apie 40 kg svorio. Dėl to jai sutriko vidaus organų funkcijos, paskirtas medikamentinis gydymas 3 mėnesiams, po kurio bus sprendžiama tolimesnio gydymo eiga. Iki šiol jaučia nuolatinius skausmus veide, dėl pažeistų dantų negali šypsotis, bendrauti.

32. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuteistojo atliktų smurtinių veiksmų pobūdį, aptardamas jų intensyvumą ir nuteistojo veiksmais kilusias pasekmes, jo turtinę padėtį bei teismų praktiką pripažino, kad dėl A. B. veiksmų ir patirtų sužalojimų nukentėjusiosios A. Š. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo ir yra žymiai pablogėjusi dėl skausmo, gydymo šalinant sveikatos sutrikdymo padarinius ir pan. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad protingas neturtinės žalos dydis nukentėjusiosios A. Š. patirtam skausmui, dvasiniams išgyvenimams ir nepatogumams kompensuoti yra 4 000 Eur. Tuo tarpu vertindamas nukentėjusiojo R. G. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymėjo, kad nukentėjusysis ne tik patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą ir didelius išgyvenimus, tačiau ištvėrė chirurginę operaciją bei pooperacinį laikotarpį ir dėl padarytų sužalojimų tapo visiškai nedarbingas, o liekamieji reiškiniai ir pasekmės bus jaučiamos ir ateityje, kadangi jis yra visiškai priklausomas nuo kitų asmenų. Pirmosios instancijos teismo vertinimu nukentėjusiajam priteistinos 20 000 Eur neturtinės žalos dydis yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai. Nors nuteistasis nesutinka su tokiu teismo sprendimu, vis tik, pritarti apeliacinio skundo argumentams ir kitaip vertinti byloje esančius įrodymus ir dėl to padaryti kitokias išvadas dėl žalos dydžio, pakankamo neturtinei žalai atlyginti, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo.

33. Byloje neginčytinai nustatyta, kad nuteistasis, dėl menkavertės priežasties, atliko tokio pobūdžio ir intensyvumo smurtinius veiksmus, kurie nukentėjusiajai A. Š. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam R. G. – sunkų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, elgėsi itin agresyviai ir rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajai į veidą, parvertė ją ant žemės ir gulinčiai toliau smūgiavo ne mažiau 5 kartus ir ne mažiau 11 kartų spyrė į galvos sritį, dar ne mažiau 9 kartus spyrė į nugaros, juosmens sritį, tempė ją už plaukų, purtė, kilsteldamas ją nuo žemės vėl numesdavo ir prispaudė koją keliu. Tokiais veiksmais nukentėjusiajai jis padarė poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžius.

34. Tuo tarpu smurtaudamas nukentėjusiojo R. G. atžvilgiu nuteistasis A. B. pastarąjį ne vieną kartą pastūmė ir parvertė ant terasos grindų, ne mažiau 4 kartus sudavė į viršutinę kūno dalį, pervertė per terasos turėklą ir toliau agresyviai smurtavo, suduodamas ne mažiau 8 kartus ranka į galvos sritį, ne mažiau 11 kartų spyrė nukentėjusiajam į galvos sritį ir dar smurtavimui panaudojo vazoną ir suoliuką, juos mesdamas į nukentėjusįjį. Šiais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas galvos sumušimas, dauginės, masyvios kraujosruvos, kirstinės-plėštinės žaizdos įvairiose galvos ir veido vietose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiai, kraujo išsiliejimas galvoje, difuzinis aksoninis galvos smegenų pažeidimas, kas komplikavosi koma, taip pat šonkaulių lūžiai, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimas ir kiti sužalojimai, komplikavęsi į dešinio plaučio uždegimą ir ūmų kvėpavimo funkcijos nepakankamumą, kas laikytina sunkiu sveikatos sutrikdymu.

35. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad patirti sužalojimai nukentėjusiajai A. Š. ne tik sukėlė fizinės sveikatos pablogėjimą, bet ir ilgalaikes pasekmes, dėl ko jai buvo reikalingas medikamentinis gydymas, tuo tarpu nukentėjusiajam R. G., net ir po atliktos operacijos sukeltos pasekmės yra ypatingai sunkios ir galimai negrįžtamos, jis ne tik negali vaikščioti, sėdasi padedamas kitų asmenų, yra maitinamas per zondą, bet ir byloje nėra jokių duomenų, kad pastarojo sveikata ateityje gali nors kiek pagerėti. Įvertinus paties nuteistojo veiksmų intensyvumą, tai, kad jis smurtinius veiksmus atliko ne tik smūgiuodamas rankomis bei kojomis, tačiau į nukentėjusįjį R. G. mesdamas vazoną bei medinį suoliuką, taip pat tai, kad didžioji dalis smūgių abejiems nukentėjusiesiems buvo suduoti į gyvybiškai svarbius organus ir vietas, taip pat menkavertes smurtinio elgesio priežastis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad nuteistasis suprato savo daromų veiksmų pavojingumą ir galimą dėl to kilsiančią žalą. Vis tik, nepaisant to, A. B. aktyviais, intensyviais smurtiniais veiksmais, elgdamasis ciniškai ir vartodamas įvairius išsireiškimus apie gyvybės atėmimą, kėsinosi į nukentėjusiųjų sveikatą, dėl ko neabejotinai kilo pavojus R. G. gyvybei. Pažymėtina, kad nekritišką ir atsainų požiūrį į savo veiksmus, jų priežastis ir kilusias pasekmes nuteistasis išlaikė ir tolimesnio baudžiamojo proceso metu. Būtent šios aplinkybės – paties nuteistojo elgesys, nusikalstamų veikų padarymo būdas, taip pat siekis, kad nukentėjusieji būtų pripažinti atlikę kokius nors neteisėtus veiksmus, dėl kurių pastarojo veiksmus būtų galima vertinti kaip mažiau pavojingus – patvirtina atliktų nusikalstamų veikų pavojingumą ir pagrindžia nukentėjusiųjų patirtus didelius dvasinius išgyvenimus.

36. Teisėjų kolegija sutinka su skundžiamo nuosprendžio argumentais apie tai, kad atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai neabejotinai padarė ne tik tiesioginį fizinį, bet ir emocinį poveikį nukentėjusiesiems, jais buvo pasikėsinta į jų kūno vientisumą bei sveikatą, abu nukentėjusieji dėl to neabejotinai patyrė dvasines ir fizines kančias. Be kita ko, nors ir skirtingoje apimtyje, tačiau abu nukentėjusieji patiria ir liekamuosius reiškinius, kurie R. G. atžvilgiu, pagal šiuo metu esančius duomenis, galimai yra negrįžtami. Atsižvelgiant į tai nukentėjusiesiems priteisti neturtinės žalos atlyginimai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai ir atitinka teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus.

37. Pažymėtina, jog nustatant neturtinės žalos dydį svarbią reikšmę turi tiek nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą žalą, tiek nuteistojo interesai, kad iš jo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas bei realus, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kiekvienu atveju turi būti įvertinamos ne tik tos aplinkybės, kurios rodo kaltininko turtinę padėtį žalos priteisimo momentu, bet ir tos, kurios leidžia spręsti apie turtinės padėties pasikeitimą ateityje. Nuteistasis yra brandaus, darbingo amžiaus, turintis galimybę užsiimti darbine veikla. Nors jo finansinei padėčiai įtakos turi kardomasis kalinimas bei reali laisvės atėmimo bausmė, vis tik, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistasis būtų nedarbingas ir negalėtų susirasti darbo. Priešingai, A. B. finansinė padėtis ateityje dar gali kisti, todėl nėra pagrindo manyti, kad nustatytas žalos dydis yra neproporcingas ir taptų nepakeliama našta. Teisėjų kolegijos vertinimu, atžvelgiant į tai, kad nuteistasis savo aktyviais, tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo du asmenis, vienam jų sukeldamas ypatingai sunkias, ilgalaikes pasekmes, kitam – nesunkų sveikatos sutrikdymą, dėl ko abu nukentėjusieji patyrė ir patiria ne tik išgyvenimus ar nepatogumus, tačiau ir fizinius skausmus, jų veiksmuose nesant nukentėjusiųjų kaltės, nėra pagrindo mažinti civilinių ieškinių. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju priteisiamas 20 000 Eur neturtinės žalos dydis R. G. ir 4 000 Eur neturtinės žalos dydis A. Š., atitinka A. B. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei sukeltus padarinius, jo kaltės laipsnį bei turtinę padėtį, todėl yra proporcingas, o apeliacinis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

38. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų (dėl A. Š. bei R. G. tarpusavio santykių bei galimo patirto smurto, nesusijusio su A. B. inkriminuota nusikalstama veika bei kt.) kaip nesudarančių pagrindo keisti priimamo sprendimo, teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

39. Išnagrinėjus apeliacinį skundą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnio taisyklių, išsamiai ir nešališkai įvertino visų bylos dalyvių parodymus ir surinktų duomenų visumą, palygino ir sugretino visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrino juos BPK nustatytais proceso veiksmais, išsamiai išnagrinėjo aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai teisingai išspręsti. Naujų, objektyviais duomenimis patvirtintų ir dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės apeliaciniame skunde keliamų klausimų nagrinėjimui byloje nėra, jų nenurodė ir nuteistasis, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, jį keisti ar naikinti dėl nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

40. Teismui buvo pateikta 2025-09-15 pažyma dėl 175 Eur išieškojimo iš nuteistojo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistajam gynėjas buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Valstybinės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos negali būti priteisiamos.

41. Vilniaus apygardos teisme 2025-08-06 buvo gautas persiųstas nukentėjusiojo R. G. prašymas dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – SIM ir atminties kortelės – grąžinimo. Pažymėtina, kad klausimas dėl daiktinių įrodymų skundžiamu nuosprendžiu nebuvo išspręstas, dėl to apeliacinis skundas nėra paduotas, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo nagrinėti šio prašymo iš esmės. Prašymai, dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sprendžiami BPK 361-364 straipsniuose nustatyta tvarka, nuosprendžio vykdymo procese ir sprendimą dėl to priima pirmosios instancijos teismas, todėl aukštesnysis teismas plačiau dėl to nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymų dėl turėtų išlaidų teikiant antrinę teisinę pagalbą priteisimo – netenkinti.