Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Skundas Nr. 1S-141-806/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-38944-2024-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.1.1 (S)

2025 m. birželio 27 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. B. skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. A. B. kaltinamas tuo, kad sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, nesunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, tyčia sunaikino ir sugadino svetimą turtą, o būtent: 2024 m. spalio 4 d. apie 23.57 val., iki 2024 m. spalio 5 d. apie 1.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, pastumdamas pastarąjį į nugarą pargriovė jį ant terasos grindų, spyrė jam su koja, po ko nukentėjusiajam pasikėlus, keletą kartų jį pastūmęs, nemažiau keturis kartus ranka sudavęs jam į viršutinę kūno dalį, jį stumdamas, perversdamas per terasos turėklus, esančius šalia pastato (namelio), suduodamas ranka nemažiau aštuonis kartus į galvos sritį, spirdamas koja nemažiau vienuolika kartų nukentėjusiajam į galvos sritį, bei nemažiau penkis kartus ir į kitas kūno vietas, mesdamas į gulintį ant žemės prie namo, nukentėjusįjį gėlės vazoną ir medinį suolą, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. G. galvos sumušimą, pasireiškusį dauginėmis masyviomis poodinėmis kraujosruvomis veide ir galvoje, kirstinėmis-plėštinėmis žaizdomis kairės akies voko, kairio antakio, viršutinės lūpos, smakro bei dešinės ausies kaušelio srityse, masyvia kraujosruva kairio momens ir pakaušio kairės pusės minkštuosiuose audiniuose, nosikaulių ir nosies pertvaros bei kairio žandinio ančio visų sienelių lūžiais, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu virš abiejų galvos smegenų ir smegenėlių pusrutulių bei į galvos smegenų skilvelius, difuziniu aksoniniu galvos smegenų pažeidimu, kas komplikavosi koma bei dešinės pusės hemipareze, krūtinės ląstos sumušimą, pasireiškusį dešinės pusės III, IV, V, VI ir X šonkaulių lūžiais, dešiniojo plaučio apatinės skilties sumušimu, oro bei kraujo susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, kas komplikavosi dešinio plaučio uždegimu ir ūminiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, t. y. padarė sužalojimus, kurie tiek vertinant visumoje, tiek ir kiekvieną iš jų atskirai, vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis kaltinamas ir tuo, kad 2024 m. spalio 4 d. apie 23.57 val., iki 2024 m. spalio 5 d. apie 1.00 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., t. y. jis (A. B.) sudavė rankos kumščiu į veidą A. Š., bandžiusiai išskirti (apginti) nukentėjusįjį R. G. nuo jo (A. B.) smurtinių veiksmų, ir sugriebęs rankomis už jos striukės numetė (pargriovė) ją prie pastato (namelio) ant terasos grindų, šiai savo kūnu atsitrenkiant į grindis, suduodamas gulinčiai nukentėjusiajai ranka nemažiau vieną kartą į galvos sritį, nemažiau keturis kartus į viršutinę kūno dalį, suduodamas kojomis nemažiau vienuolika kartų į galvos sritį, nemažiau devynis kartus į nugaros, juosmens sritį, bei nemažiau vieną kartą į kitas kūno vietas, tampydamas ją už plaukų, purtydamas suėmęs nukentėjusiąją rankomis kilstelėdamas ir trenkdamas jos kūną į grindis, prispausdamas ją kojos keliu prie grindų, tokiais savo tyčiniais veiksmais padarė nukentėjusiajai A. Š. poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, kairės akies junginės kraujosruvą, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu galvos smegenų dangalu kairėje smilkininėje skiltyje, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu smegenėlių padangtės srityje, dešinio žandinio ančio priekinės, medialinės, viršutinės sienelės, nosies pertvaros lūžius, t. y. padarė sužalojimus, kurie visumoje kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis kaltinamas ir tuo, kad 2024 m. spalio 5 d. apie 0.30 val., sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kuomet dėl asmeninių tarpusavio santykių ir nesutarimų, įvykusio konflikto su R. G. metu, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. G., jis (A. B.) spausdamas prie pastato (namelio) terasos turėklo kampo, sulankstė (sugadino) nukentėjusiajam R. G. priklausantį išmanųjį mobiliojo ryšio telefoną (ikiteisminio tyrimo metu dėl sugadinimo nenustatytos markės ir modelio), ir trenkdamas su mediniu suolu sudaužė R. G. priklausančio pastato (namelio) tris stiklo langus, t. y. tyčia sugadino ir sunaikino 1 816,96 Eur vertės svetimą turtą, po ko, trenkdamas su mediniu suolu į automobilio „VOLVO XC60“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., dureles, trenkdamas į automobilio „AUDI A6 AVANT“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio D. G., dureles, ir jas įlenkdamas (sugadindamas), tokiu būdu tyčia sugadino 700 Eur vertės svetimą turtą. Šiais veiksmais A. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. A. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, buvo laikinai sulaikytas (duomenys neskelbtini). Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. spalio 6 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 1 mėnesiui, šį terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini). Paskirtas suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant (duomenys neskelbtini).

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Skundu kaltinamasis A. B. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartį, nes niekur bėgti (slėptis) jis nesiruošia. Skunde kaltinamasis nurodo, kad jo socialiniai ryšiai yra stiprūs, leidus gyventi su artimaisiais, jie galėtų dar ir daryti jam teigiamą įtaką. Be to, nesuimtas galėtų dirbti, bent iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiesiems. Kaltę yra pripažinęs visiškai. Prašo skirti švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti.

III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai

Kaltinamojo skundas atmestinas.

5. Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Susipažinus su skundui nagrinėti pateikta baudžiamosios bylos medžiaga, darytina išvada, kad A. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokią išvadą pagrindžiantys duomenys užfiksuoti kaltinamojo parodymuose, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymuose, specialisto išvadose, kitoje bylos medžiagoje. Taigi, darytina išvada, kad nustatant kardomąsias priemones BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas duomenų kaltinimams pagrįsti pakankamumo kriterijus nepažeistas.

6. Vadovaujantis BPK 119 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kardomosios priemonės yra skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti anksčiau minėtų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų suėmimo sąlygų turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų suėmimo pagrindų.

7. Šioje byloje A. B. kaltinamas vieno sunkaus (BK 11 straipsnio 5 dalis) ir dviejų apysunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 4 dalis) padarymu. Už vieno iš kaltinime inkriminuoto nusikaltimo padarymą (BK 135 straipsnio 1 dalis) numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytas iki 10 metų. Taigi, egzistuoja BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta suėmimo skyrimo (pratęsimo) sąlyga.

8. Skundžiama nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja kaltinamajam A. B. suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Priešingai nei teigiama kaltinamojo skunde, šį suėmimo skyrimo pagrindą teismas nustatė pagrįstai. Skundu ginčijamas nustatytas suėmimo paskyrimo pagrindas, todėl teisėjų kolegija žemiau pasisako dėl šio kaltinamojo skunde nurodyto argumento.

9. Skiriant suėmimą (pratęsiant suėmimo terminą, nustatant jo terminą) BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

10. Kaip jau minėta, kaltinamasis A. B. kaltinamas trijų nusikalstamų veikų: vieno sunkaus ir dviejų apysunkių nusikaltimų padarymu, už BK 135 straipsnio 1 dalyje nustatytą veiką numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytas iki 10 metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai bylos medžiagoje yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų šį manymą.

11. Kaltinamasis A. B. nurodo, kad jo socialiniai ryšiai Lietuvoje tvirti, jis turi tėvus, gyvenamąją vietą. Teisėjų kolegijos vertinimu, to nepakanka padaryti išvadai apie stiprius kaltinamojo A. B. socialinius – ekonominius ryšius Lietuvoje. A. B. nevedęs, nedirbo, nėra duomenų, kad turėtų jam priklausančio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Bylos duomenimis A. B. (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu buvo nuteistas (duomenys neskelbtini), nuosprendis įsiteisėjęs, kas leidžia spręsti apie galimus jo ryšius kitose valstybėse. A. B. praeityje yra teistas 10 kartų, tame tarpe ir už analogiškas nusikalstamas veikas, baustas administracine tvarka. Po paleidimo (duomenys neskelbtini) (teistumas neišnykęs), vėl kaltinamas padaręs tris tyčines smurtines nusikalstamas veikas, kas leidžia charakterizuoti kaltinamojo asmenybę ir manyti, kad A. B. nėra linkęs paklūsti visuomenėje nustatytai tvarkai. Kaltinamojo ketinimai dirbti ir nukentėjusiesiems atlyginti padarytą žalą, vertinami teigiamai, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pakankami daryti išvadą, jog BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti A. B. taikant švelnesnę kardomąją priemonę ar jų kompleksą.

12. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija turi pagrįstą pagrindą manyti, kad nepalikus kaltinamajam A. B. galioti griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo, egzistuoja rizika, kad jis, likęs laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

13. BPK 121 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų asmeniui vienu metu gali būti skiriamos kelios švelnesnės už suėmimą kardomosios priemonės. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal konkrečioje byloje nustatytas tam tikras aplinkybes sprendžia, ar yra pagrindas sugriežtinti ar sušvelninti paskirtą kardomąją priemonę, ar jos taikymas prarado tikslingumą. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pateikė išvadas, kad švelnesnės kardomosios priemonės neužtikrintų kaltinamojo A. B. dalyvavimo procese, nes nei viena, nei jų kompleksas nebus pakankami pabėgimo rizikai pašalinti. Suėmimas kaip kardomoji priemonė neišvengiamai suvaržo kaltinamojo teises, tačiau šiuo atveju teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principų, todėl toks jo teisių suvaržymas šiuo metu yra pateisinamas. Be kaltinamojo teisės į laisvę suvaržymo nėra galimybės pasiekti ir BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

14. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti kaltinamojo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119–122, 130 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. B. skundą ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. birželio 4 d. nutartimi kaltinamajam A. B. pratęstą suėmimo terminą.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.