Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vaikų neturi, gyvena (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka (baudos sumokėtos), neteistas;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., viešoje vietoje, šalia lošimo automatų salono „Limonas“, esančio Vilniuje, Brolių 5F, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, tyčia vieną kartą kumščiu sudavė į kairę akį L. G. bei ne mažiau trijų kartų koja smūgiavo pastarajam į įvairias kūno vietas, padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruvą akies obuolio junginėje, ir tuo nežymiai sutrikdydamas L. G. sveikatą.

Be to, V. R. tyčia nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Šventųjų g. 5, žodinio konflikto metu su D. M. D. ir prie jų priėjus G. L., tyčia sudavė G. L. vieną kartą kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po to V. R. tyčia sudavė du kartus kumščiu į veido sritį D. M. D., padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lupoje su žaizda lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis V. R. kaltu dėl šio įvykio prisipažino visiškai. Paaiškino, kad dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio jis susitaikė su nukentėjusiuoju, jie vienas kitam pretenzijų neturi. Šiuo metu sunkiai atsimena įvykį. Šio įvykio metu, naktį, automatų salone „Limonas“ Naujininkuose buvo konfliktas, kurio metu jis atliko smurtinius veiksmus prieš nukentėjusįjį L. G.. Kiek smūgių sudavė nukentėjusiajam ir į kurias kūno vietas, šiuo metu neprisimena. Kaltinime įvykio aplinkybės nurodytos teisingai, pamena, kad trenkė ranka nukentėjusiajam į veido sritį. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, juos patvirtino ir prašė jais vadovautis (2 t., b. l. 135; 1 t., b. l. 102, 105).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu V. R. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 1.00 val. jis kartu su savo kolega E. S. buvo lošimo automatų salone „Limonas“, Vilniuje, Brolių g. 5F, sėdėjo prie baro, gurkšnojo alų. Šalia jo, jam po kaire, sėdėjo nepažįstamas vaikinas. Jam po dešine sėdėjo E. S.. Prie to paties baro dar sėdėjo iš matymo pažįstami du vyriškiai, vienas stambus, kitas dėvėjo baltos spalvos palaidine ir trumpa iki juosmens odinę striukę, buvo tamsių plaukų. Jis juos dažnai mato viešajame transporte, kai jie tikrina keleivių bilietus, t. y. jie dirba keleivių kontrolieriais. Jie abu taip pat gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, nes jis juos tą kartą matė kokį ketvirtą kartą. Anksčiau jis su jais nekalbėjo. Šį kartą jie dar prie baro jau pradėjo kalbėtis. Jie geranoriškai, t. y. jis su stambiu vyru apsikeitė keliais žodžiais apie tai, kad jau ne pirmą kartą čia matosi, kaip sekasi čia leisti laiką ir lošti ir panašiai. Po to stambus vaikinas ir jo draugas nuėjo lošti automatais. Jis kartu su E. S. buvo priėję pažiūrėti, kaip jiems sekasi lošti. Jis ir E. S., stambus vyras ir jo draugas vartojo alų, nuo ko jie buvo visi neblaivūs. Po to jie visi keturiese bei juos aptarnavusi barmenė išėjo į lauką parūkyti. Rūkė prie salono įėjimo durų ar šalia. Rūkydami jie keturiese, t. y. jis, E. S., stambus vyras ir jo draugas susiginčijo dėl azartinių žaidimų. Jis net neatsimena tiksliai dėl ko, tačiau jis atkreipė dėmesį, kad tas stambus vyras tapo labai agresyvus, pradėjo šaukti jam nekelti balso, pradėjo eiti link jo. Jis suprato, kad jis gali neišvengti konflikto su juo. Todėl jis tuo metu kartu su jais stovėjusios barmenės paprašė iškviesti apsaugą, kad išvengti konflikto. Barmenė grįžo į salono vidų. Tuo metu tarp jo ir stambaus vyro kilo žodinis konfliktas. Po to stambus vyras priėjo prie jo ir stipriai abejomis rankomis pastūmė jį. Nuo to pastūmimo jis nenugriuvo. Jis supyko ir savo dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairę akį. Tada stambus vyras sugriebė jį ir numetė ant žemės, sudavė jam rankomis kelis smūgius į įvairias kūno vietas ir pradėjo jį smaugti. Jis išlaisvino, atsikėlė. Kadangi jis lieknesnis, jis suspėjo tai padaryti pirmas (atsikelti). Tuo metu stambus vyras dar buvo atsiklaupęs. Tada jis du kartu savo dešine koja smogė jam į kūną. Vienu metu, kai stambus vyras jį pastūmė, jo draugas nusirengė savo odinę striukę ir pradėjo eiti link E. S.. Po to jis matė, kad jie taip ir nesusimušė, o vienas paskui kitą bėgiojo. Po to staiga kažkas sušuko „Policija!“. Tada stambaus vyro draugas pabėgo. E. S. ir jis taip pat nutarė bėgti ir pradėjo bėgti link Brolių g. kiemų. Tas stambus vyras taip pat norėjo pabėgti, nes jis matė, kad jis atsistojo paskubomis, lyg norėdamas pabėgti. Tačiau jis atsisuko ir pamatė, kad jam nebuvo kur dėtis, nes prie jo privažiavo policijos automobilis. E. S. nubėgo savo keliu. O jis tiesiog ėjo Brolių gatve. Kur nubėgo stambaus vyro draugas, nematė, bet jis pirmas ir pabėgo. Tuo metu jam šaukė :“Stok, policija!“. Jis sustojo. Privažiavo policijos pareigūnai, įsodino jį į automobilį ir atvežė prie minėto salono. Lauke stovėjo tas stambus vyras, kuris atpažino jį, kaip tą, su kuriuo jis susimušė. Jis pats nerašė jokio pareiškimo dėl to stambaus vyro veiksmų jo atžvilgiu, nes mano, kad jie visi buvo apsvaigę nuo alkoholio, kaip vyrai pakonfliktavo ir pamiršo. Jis tikrai to stambaus vyriškio nemušė specialiai. Taip gavosi, kad konflikto metu tas jį pastūmė, o jis ir sudavė, o po to jau nesustojo ir dar du kartus koja sudavė jam į kūno viršutinę dalį. To stambaus vyriškio daugiau niekas nemušė, tik jis. Po savaitės, jis važiavo viešuoju transportu. Spartos stotelėje į troleibusą įlipo keleivių kontrolieriai, tarp kurių buvo stambaus vyro minėtas draugas. Jie su juo pašnekėjo dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio lošimo automatų salone. Jie abu susitarė, kad tai buvo apsvaigusių nuo alkoholio vyrų konfliktas, pasimušė ir išsiskyrė (1 t., b. l. 102).

2018 m. sausio 26 d. įtariamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo protokole nurodyta, kad 2018 m. sausio 26 d. gautas nukentėjusiojo L. G. prašymas, kuriame nurodyta, kad jis prašo nutraukti ikiteisminį tyrimą, nes su įtariamuoju V. R. susitaikė, pretenzijų jam neturi, o įtariamasis V. R. savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi, atlygino žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai, abu pageidauja taikytis (1 t., b. l. 104-105).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, bylos dalis dėl šio kaltinimo buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 str.).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 1.30 val., Vilniuje, Brolių g., šalia lošimo automatų salono „Limonas“ jį ir jo draugą A. (A.) C. užpuolė ir sumušė du nepažįstami vaikinai, apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus. Po įvykio kreipėsi į medikus, kur jam buvo diagnozuotas kairės akies sumušimas. Prieš užpuolimą jis su draugu buvo lošimo automatų salone „Limonas“, Vilniuje, Brolių g., kur vartojo alų. Kai jis sėdėjo bare, prie jų pradėjo kabinėtis nepažįstami asmenys, vadindami juos kontrolieriais. Jie su jais nebendravo. Vengdami konflikto, jis ir jo draugas išėjo į lauką parūkyti, kur iš minėtos kompanijos du nepažįstami vaikinai pradėjo provokuoti konfliktą, kviesdami pasimušti. Jis priėjo prie vaikinų norėdamas taikiai išspręsti konfliktą, tačiau netikėtai vienas iš vaikinų staiga sudavė jam ranka į veidą, pataikė į kairę akį. Jis vaikiną paguldė ant žemės ir staiga gavo smūgį iš kojos į galvą, tačiau kas smūgiavo nematė. Jis nuo smūgio paleido vaikiną ir tada jį pradėjo spardyti kojomis, tačiau kas spardė nematė, tik girdėjo, kad buvo mušamas ir jo kolega, kuris su pareiškimu į policiją nesikreipė, tiksliai kokius jis gavo sužalojimus, nežino. Iki atvykimo policijai, grupė asmenų pasišalino. Vaikiną, kuris jį užpuolė, jis atpažino, kai jis buvo sulaikytas policijos pareigūnų, jam apie (duomenys neskelbtini) metų, sportiško kūno sudėjimo, ūgis apie 1,80 m., plaukai tamsūs, kirpti trumpai, buvo apsirengęs tamsų sportinį džemperį. Kitų asmenų, kurie jį spardė, jis atpažinti negalėtų, tačiau mano, kad tai yra tie asmenys, kurie buvo lošimo automatų salone ir provokavo konfliktą (1 t., b. l. 40).

Papildomai ikiteisminio tyrimo metu apklaustas nukentėjusysis L. G. nurodė, kad įvykio metu V. R. (jo vardą ir pavardę sužinojo vėliau, jis dėvėjo juodos spalvos megztinį su gaubtu) staiga, nieko jam nepasakęs, savo kumščiu smogė jam į kairę akį. Tuo metu jis sugriebė jo rankas ir paguldė jį ant žemės. Antras vaikinas stovėjo šalia. Tuo metu jis pajuto kojų smūgį į galvą. Smūgiavo dar kažkas trečias, nes V. R. jis dar laikė paguldęs ant žemės, atsiklaupęs, antras vaikinas stovėjo šalia jo ir jis jį gerai matė. Tada jis paleido V. R., nes tas trečias toliau smūgiavo jam į galvą ir į kūno įvairias vietas. Jis atsigulė ant žemės, sąmonės praradęs nebuvo. Kiek buvo smūgių, nežino, tačiau ne mažiau penki. Tas užpuolikas smūgiavo be jokių žodžių. Kai jis paleido V. R., tas atsistojo ir taip pat pradėjo jį spardyti į įvairias kūno vietas kartu su tuo trečiu užpuoliku. Jis jam sudavė ne mažiau kaip tris kartus. Jis trečio užpuoliko nematė, nes rankomis dengėsi savo galvą. Iš viso jam kojomis buvo suduota ne mažiau aštuonių smūgių. Kai jis buvo spardomas, jis matė, kad kažkas spardo jo draugą, gulėjusį ant žemės netoli jo, kas jį spardė, nežino, neatkreipė dėmesio. Kur dingo tas antras jaunuolis, stovėjęs kartu su V. R., nežino. Po to staiga visi jo užpuolikai nutraukė savo veiksmus ir pasišalino. Tada jis, dar gulėdamas ant žemės, pakėlė galvą ir pamatė nubėgantį už minėto lošimo automatų salono kampo, link laiptų, vedančių į kiemus, žmogų. Jis suprato, kad tai kažkas iš užpuolikų. Kai jis atsikėlė, prie jo privažiavo policijos pareigūnai. Jis jiems parodė kryptį, kuria pasišalino užpuolikai. Po dviejų minučių minėti policijos pareigūnai sugrįžo. Jų automobilyje jis pamatė sėdintį tą patį jaunuolį, kuris jam smogė kumščiu į kairę akį ir kurį jis paguldė ant žemės. Policijos pareigūnams jis prisistatė, kad jis yra V. R.. Po to jis buvo nuvežtas į 2 PK, o jis – į Lazdynų ligoninę. Ligoninėje jį apžiūrėjo, suteikė pirmąją medicinos pagalbą ir išleido namo. Jo sužalota kairė akis buvo stipriai sumušta, ji buvo labai ištinusi, jautė stiprų skausmą. Jam taip pat dėl suduotų smūgių kojomis į kūną apie tris dienas skaudėjo kairį petį, buvo mėlynė, panašiai skaudėjo dešinys šonas (šonkauliai), taip pat buvo mėlynė (1 t., b. l. 58).

Dar kartą ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. G. nurodė, kad jis buvo susitikęs su V. R.. Pastarasis jo atsiprašė, tarp jų išliko geri santykiai. Kadangi V. R. jo atsiprašė, jis jam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, prašė ikiteisminį tyrimą nutraukti (1 t., b. l. 82).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas A. C. nurodė, kad 2017 m. liepos 26, apie 1.00 val. jis kartu su savo kolega L. G. po darbo užėjo į lošimo automatų saloną „Limonas“, Vilniuje, Brolių g. 5F. Ten jie gurkšnojo alų prie baro, jis lošė lošimo automatais. Prie baro sėdėjo nepažįstamų jaunuolių apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus kompanija (3 vaikinai ir mergina). Jis į juos neatkreipė dėmesio, jų neįsidėmėjo. Tik vėliau sužinojo, kad vienas iš jų buvo V. R., kuris vėliau, po įvykio, buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Kitų jaunuolių jis atpažinti negalės. Lošdamas automatais jis girdėjo, kad kažkas iš tų vaikinų sakė prie baro stovėjusiam L. G., kad tai kontrolierius ir dar pridūrė necenzūrinį žodį. L. G. nelošė automatais. Jis (liudytojas) atsimena, kad L. G. žiūrėjo, kaip liudytojas lošia. Kažkas iš tų jaunuolių taip pat buvo priėjęs pažiūrėti, kaip jis lošia. Po to jis ir L. G. nuėjo į lauką rūkyti. Jis atsimena, kad barmenė jiems pasakė visiems eiti rūkyti, nes ji turi užrakinti salono patalpas. Lauke prie įėjimo durų rūkė barmenė, V. R. ir jo draugas, jis su L. G.. Atsimena, kad V. R. buvo nusiteikęs prieš L. agresyviai, kažką minėjo apie L. G. veiklą (kontrolieriaus). L. G. jam sušuko: „Apsiramink!“. Tuo metu V. R. kumščiu sudavė jam į kairę akį. Tada L. G. pargriovė V. R. ir, atsisėdęs ant jo, laikė V. R. rankas. Tuo metu jis numetė savo odinę iki juosmens juodos spalvos striukę ir pasiruošė muštis su V. R. draugu. Jis jau tiksliai nepamena, bet iš pradžių jie stovėjo vienas prieš kitą, laukdami vienas nuo kito smūgio. Po to jis ranka griebė jaunuoliui už megztinio. Tada jis jį už maikutės. Jie susikibo ir padarė vienas kitam po kelis smūgius į kūną. Po to jie vėl atšoko vienas nuo kito. Tuo metu prie jo priėjo dar kažkoks vaikinas (jį matė pirmą kartą, jo neįsidėmėjo, atpažinti nelabai galės, tačiau įsidėmėjo, kad jis buvo apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, apie 175 cm ūgio, atletiško kūno sudėjimo, įsidėmėjo, kad dėvėjo tamsios spalvos žaketą). Jis priėjo prie jų ir pradėjo jį ir tą jaunuolį raminti, kad viskas gerai, nusiraminkite (atrodo, jis kalbėjo rusiškai). Tuo metu jis staiga kumščiu sudavė jam į galvą, į kairę pusę. Po to jis dar sudavė jam į kairę koją prie pat pado, į kauliuką. Nuo to smūgio jis pargriuvo. Po to jis pradėjo jį spardyti į kairįjį šoną. Jis jam sudavė 2 smūgius. Gulėdamas jis matė, kad L. G. gulėjo ar sėdėjo ant V. R.. Ką jie ten darė, nespėjo pamatyti. Po to jis greitai atsikėlė ir nubėgo link kiemų Brolių gatvės. Po to jis bėgo link savo namų. Kai jis jau buvo stotelėje „Sparta“ prie jo privažiavo policijos automobilis. Policijos pareigūnai jį nuvežė vėl prie lošimo salono. Ten barmenė jam padavė jo numestą ant žemės striukę. Jis V. R. ir jo draugui pretenzijų neturi (1 t., b. l. 60)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. S. nurodė, kad jis 2017 m. liepos 26 d., apie 00.30 val., kartu su draugu V. R. buvo lošimo automatų salone (kazino) „Limonas“, Brolių g. 5F . Jie leido laisvalaikį, gėrė alų. Po pusvalandžio į saloną atėjo iš matymo pažįstami L. G. ir jo draugas A. C.. Šiuos vyrus jis pažįsta, jie gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, juos dažnai mato rajone. Kazino taisyklė yra tokia, kad parūkyti į lauką turi išeiti visi, barmenė irgi išeina rūkyti. Tuo metu visi lankytojai privalo išeiti iš salono, barmenė užrakina salono patalpas, nieko nepalieka salono viduje. Parūkę, visi vėl sugrįžta į vidų. Taip buvo ir šį kartą. Prieš tai jis kartu su V. R. sėdėjo prie baro, gėrė alų. Jis matė, kad L. G. ir A. C. lošė lošimo automatais, kartais prieidavo prie baro ir taip pat gėrė alų. Apie 1.30 val. jis pasiūlė V. R. parūkyti. Barmenė taip pat sutiko nueiti parūkyti. Tada L. G. ir A. C., kurie tuo metu lošė prie automatų, tai išgirdę, taip pat sutiko išeiti į lauką parūkyti. Salone daugiau nieko nebuvo. Jie penkiese išėjo į lauką, pradėjo rūkyti prie įėjimo durų. L. G. buvo labai nervingas, nervingai rūkė. Tada jis su V. R. pradėjo juoktis ir klausti, ar viską pralošė. L. G. supyko ir atsakinėjo, kad tai ne jų su V. R. reikalas, ko čia jie juokiasi iš jo ir tuo metu jis abejomis rankomis pastūmė V. R. į krūtinę. Tada V. R. ranka sudavė L. G. į veidą. Tuo metu L. G. pargriovė V. R. ant žemės ir pradėjo kumščiu mušti V. R.. Jis matė, kad L. G., atsisėdo ant V. R. ir smūgiavo kumščiu jam į veidą, galvą, sudavė ne mažiau penkių kartų. Tuo metu V. R. surėkė barmenei kviesti policiją. Barmenė iki tol lakstė šalia ir prašė nustoti mušti. Po to ji nubėgo į salono vidų. Ji daugiau nematė L. G. ir V. R. veiksmų, nes tuo metu A. C. nusiėmė savo odinę juodos spalvos iki juosmens striukę, metė ant žemės ir šoko su kumščiais ant jo. Jis jam sušuko ateiti pasimušti. Jis atsitraukė. Po to jis vėl su kumščiais prišoko prie jo, jis vėl atsitraukė. Tarp jo ir A. C. taip ir neįvyko fizinio kontakto (jis jo nepagavo). Tuo metu kažkas surėkė „Policija!“. Tuo metu A. C. nustojo jį vytis ir nubėgo kažkur už kazino. Jis, tai pamatęs, taip pat iš inercijos pradėjo bėgti link savo namų (1 t., b. l. 65).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. R. nurodė, kad A., L., V. ir E., jie visi keturiese, du jai buvo už nugaros (už nugaros buvo kontrolieriai), kiti du buvo priešais ją veidą ir jie veržėsi muštis. Ji stovėjo veidu į jaunuolius, nes prašė jų eiti iš čia. Tačiau jie jos nepaklausė. Lauke agresyviai elgėsi A., kuris norėjo muštis su V.. Ji girdėjo kaip L. ramino A.. E. buvo girtas, svyravo, jis pasitraukė prie kelio. Vaikinas pravarde R. stovėjo šalia ir tiesiog stebėjo. Tuo metu jam iš už nugaros prie V. pašoko A. ir užpuolė jį. Jie pradėjo muštis tarpusavyje, tačiau tai truko apie 10 sekundžių, nes tuo metu prie V. pribėgo L. ir smogė V. į veidą. Nuo šio smūgio V. nukrito. Tada L. užgriuvo ant V.. Kadangi V. nejudėjo, o jo veidas pasidarė raudonas, ji suprato, kad L. jį smaugė. Tuo metu E. pribėgo prie L. ir jam sudavė (kuo sudavė nematė). Nuo to smūgio L. paleido V.. V., savo ruožtu, nustūmė nuo savęs L. ir atsistojo. L. liko ant žemės. Matė, kad V. kelis kartus spyrė į gulintį L.. Tuo metu A. pašoko prie E. ir jie pradėjo šokinėti vienas prieš kitą. Po to jie susigrūmė. Po to A. nukrito ant sėdynės. Po to A. greitai pašoko ir pradėjo bėgti Brolių gatve. E. pradėjo jį vytis, tačiau pabėgęs apie 20 metrų, sustojo ir sugrįžo atgal. Ji matė, kad A. bėgo nesustodamas. Ji jam dar šaukė, kur jis bėga, kad paimtų savo numestą striukę. Tačiau A. jai nieko neatsakė ir bėgo toliau. Po to ji matė, kad A. bėgo ir staigiai nugriuvo (jis buvo apie 30 metrų atstumu). Tačiau jis staigiai pašoko ir toliau bėgo. Po to jis dingo iš jos akiračio. Visą laiką vaikinas pravarde R. buvo šalia jos. Ji jo prašė išskirti mušančiuosius, tačiau jis jai atsakė, kad niekur nesivels, nes jam ir savų problemų užtenka su policija. Tuo metu gatve važiavo policijos automobilis ir jame buvę policijos pareigūnai pamatė, kad V. spardo gulintį L., nes iš karto buvo įjungti žiburėliai (ji jos nekvietė). Tuo metu V. ir E. nubėgo už salono kampo. Tada L. atsistojo ir priėjo prie jo (ji stovėjo prie salono įėjimo durų, ten pat stovėjo vaikinas pravarde R.). Tada ji pamatė, kad L. akis buvo ištinusi. Policijos pareigūnai paklausė L., kur nubėgo vaikinai. L. parodė, kad už kampo. Tada buvo iškviestas dar vienas policijos automobilis. Neilgai trukus buvo atvežtas policijos pareigūnų V., kurį L. atpažino kaip tą, kuris jį sumušė. Po to atvažiavo greitosios medicinos pagalbos brigada, kurį L. išvežė su savimi (1 t., b. l. 68-69).

2017 m. gruodžio 21 d. akistatos protokole užfiksuoti nukentėjusiojo L. G. ir liudytojos R. R. paaiškinimai (1 t., b. l. 79-80). L. G. nurodė, kad 2017 m. liepos 26 d., apie 01.00 val., jis kartu su savo kolega A. C. atėjo į minėtą lošimo automatų saloną „Limonas“. Ten prie baro sėdėjo jaunuolių kompanija – mergina, vaikinas, V. R. ir jo draugas. Jie nusipirko po butelį alaus ir pradėjo jį gurkšnoti. Tuo metu kažkas iš kompanijos juos atpažino, kaip viešojo transporto kontrolierius, iš jų pusės pasipylė įvairios pašaipos. Tačiau jis ir A. nekreipė dėmesio. Po to A. nuėjo prie lošimo automatų lošti, o jis nuėjo ir atsisėdo prie staliuko. Vėliau, apie 1.30 val. visa kompanija išėjo į lauką, jis ir A. taip pat išėjo parūkyti. Išėjęs į lauką pamatė gatvėje stovėjusius V. ir jo draugą, kurie šaukė juos muštis. Norėdamas užglaistyti konfliktą, jis priėjo prie minėtų jaunuolių. Tuo metu V. kumščiu sudavė jam kairę akį. Jis pagavo jo rankas. Tuo metu kažkas jam spyrė į galvą. Tada jis kartu su V. pargriuvo. Po to V. išsilaisvino ir jis pašoko ant kojų. Paskui jį (gulintį ant žemės) kažkas mušė kojomis. Kas jį mušė, nematė, nes buvo rankomis uždengęs galvą. Po to išgirdo ir pamatė, kad atvažiavo policija. Tuo metu jis pamatė, kad V. kartu su kažkuo bėgo laiptais į viršų, už lošimo automatų salono kampo. Policijos pareigūnams jis parodė kryptį ir jie vėliau pagavo V. R.. Kai privažiavo policija, A. niekur nebuvo. R. R. atsakė, kad su L. G. parodymais sutinka iš dalies ir paaiškino, jog 2017 m. liepos 26 d., apie 01.00 val., jos darbo metu bare jau sėdėjo V., jo draugas E., vaikinas pravarde R. ir kažkokia mergina. Tuo metu į saloną atėjo L. kartu su draugu A.. Jie buvo apsvaigę nuo alkoholio. Pastarieji nusipirko po butelį alaus. A. nuėjo prie lošimo automatų lošti. E., atsiklausęs A., atsistojo šalia A. ir stebėjo žaidimą. Prie baro sėdėjęs V. kalbino L.. Jis paklausė L., ar jis dirba kontrolieriumi. Tas atsakė, kad koks jo reikalas. Tada V. atsakė, kad tiesiog matė jį dirbantį. Po to L. kabinėjosi prie E., neva jis trukdo lošti A.. Įvyko žodinis konfliktas tarp E., V. ir L.. Šį konfliktą išprovokavo L.. Tada ji paprašė V. ir E. išeiti, kad gana jiems čia būti. V. ir E. išėjo. Tuo metu L. ir A. susiruošė nueiti parūkyti į lauką. Ji paprašė palaukti šiek tiek, kol minėti jaunuoliai išeis toliau nuo salono, kad nesusitiktų lauke. Tačiau L. ir A. atsakė, kad nieko baisaus. Kai jie visi išėjo į lauką, V. ir E. buvo laiptų apačioje. Tuo metu V. kažką pradėjo šaukti L. ir A. (vartojo necenzūrinius žodžius). Tada A. nusiėmė savo odinę striukę ir pakvietė V. pasimušti, taip nuspręsti kas iš jų stipresnis. L. ir A. stovėjo jai už nugaros, ji ištiesė rankas ir stabdė juos, nenorėjo juos leisti prisiartinti prie minėtų jaunuolių. Tačiau A. ir L. prasiveržė pro ją ir prisiartino prie jaunuolių, ir prasidėjo muštynės – L. prieš V., A. prieš E.. Ji matė, kad prie laiptų turėklų smūgiavo L. ir V. kumščiais į veidus (kiek kartų nepasakys). Po to pamatė, kad V. gulėjo ant nugaros, o ant jo guli L.. Atrodo, L. smaugė V., nes tas gulėjo ir nejudėjo. Kaip ten mušėsi E. ir A., nežiūrėjo, nekreipė į juos dėmesio. Tik po to pamatė, kad E. pribėgo prie sėdinčio ant V. L. ir koja spyrė tam į dešinį šoną ir taip nuvertė L. nuo V.. V. pašoko ant kojų. Tuo metu A. pabėgo. E. pradėjo jį vytis, tačiau prabėgęs apie 10 metrų, grįžo. Ji matė, kad vienu momentu A. nukrito, po to atsistojo ir toliau bėgo nuo jų. E. grįžo prie V.. Ji matė, kad V. kojomis spyrė apie 6 kartus į gulintį ant žemės L., į jo įvairias kūno vietas. E., pribėgęs prie gulinčio L., taip pat koja spyrė į jo įvairias kūno vietas iki penkių kartų. Tuo metu pro šalį važiavo policijos automobilis. Pamatę muštynes policijos automobilyje buvo įjungti žiburėliai ir signalas. Tuo metu V. ir E. pabėgo laiptais į viršų. L. atsistojo. Priėjusiems policijos pareigūnams L. parodė į nubėgančius V. ir E.. Vėliau V. buvo sulaikytas. Po to L. greitosios medicinos pagalbos brigada buvo išvežtas į ligoninę. Kitas policijos ekipažas atvežė A., kurio balta maikutė buvo purvina. Jis pasiskundė, kad jam skauda koją. Vaikinas pravarde R. visą laiką stovėjo šalia, kartu su ja ir viską stebėjo. Į L. G. klausimą, ar ji matė, kad jis lauke kumščiu smūgiavo V., R. R. atsakė, kad taip, ji matė. Į L. G. klausimą, ar girdėjo, kad jis A. ramino, prašė nusiraminti ir kad eina pakalbėti su jaunuoliais, R. R. atsakė, kad ji girdėjo, kad jis ramino A., sakė jam „raminkis“, bet kad eis pasikalbėti su jaunuoliais negirdėjo. Į L. G. klausimą, ar ji privalo tokiais atvejais (įvykus konfliktui bare) iškviesti apsaugą, R. R. atsakė, kad taip, privalo. Kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (1 t., b. l. 79-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2413/2017 (01) nurodyta, kad L. G. padaryta poodinės kraujosruvos kairės ausies – kairio smilkinio srityje, kairės akies vokuose su odos nubrozdinimu apatiniame voke ir kraujosruva akies obuolio junginėje, kairiame petyje, dešiniame šone, paveikus kietu buku daiktu (daiktais); sužalojimai padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017 m. liepos 26 d.). Morfologinių požymių, nurodančių į skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra; sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu; sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 46-47).

BIRT žiūryklės duomenimis, 2017 m. liepos 26 d., 1.42 val. gautas pranešimas, kad prie namo Vilniuje, Brolių g. – Dariaus ir Girėno g. sankirtoje vyksta muštynės, labai daug vaikinų, pranešėja stebi pro langą, neprisistatė (1 t., b. l. 30).

2017 m. liepos 26 d. patrulių G. J. ir A. G. tarnybiniuose pranešimuose, taip pat L. G. 2017 m. liepos 27 d. protokole – pareiškime taip pat užfiksuotos įvykio aplinkybės (1 t., b. l. 34-36).

Alkotesterio parodymais nustatyta, kad 2017 m. liepos 26 d., 2.04 val. V. R. konstatuotas 1,05 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 98).

2018 m. vasario 1 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą medžiagoje Nr. 01-1-37951-17 kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius (1 t., b. l. 106-114).

2019 m. birželio 21 d. priimtas nutarimas dėl nutraukto ikiteisminio tyrimo atnaujinimo (1 t., b. l. 11-19).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir kaltinamojo veikos kvalifikavimas dėl 2017 m. liepos 26 d. įvykio

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 3979/2018(01) nurodyta, kad G. L. padaryta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke, kietu buku daiktu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 136).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 3980/2018(01) nurodyta, kad D. M. D. padaryta muštinė žaizda apatinėje lūpoje su žaizda lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Sužalojimai nėra nebūdingi savęs žalojimui ir griuvimui ant lygaus paviršiaus. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 147-148)

Parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas kaltinamojo parodymų tikslinimas (2 t., b. l. 37-43).

Nukentėjusysis G. L. pateikė savo sužalojimų foto nuotraukas bylos nagrinėjimo teisme metu (2 t., b. l. 161-163, 166).

Dėl duomenų pripažinimo įrodymais, jų vertinimo ir veikos kvalifikavimo dėl 2018 m. lapkričio 3 d. įvykio

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, yra tyčinis nusikaltimas. Taigi, sprendžiant dėl asmens kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, remiantis byloje esančiais įrodymais, turi būti nustatyta, kad būtent kaltinamojo tyčiniai neteisėti veiksmai (mušimas ar kitoks smurtavimas) sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą, nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šioje byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad nagrinėjamas įvykis įvyko 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Šventųjų g. 5. Nagrinėjamo įvykio metu nukentėjusieji G. L. ir D. M. D. buvo kartu su liudytojais S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I., t. y. jie buvo šešiese. Kaltinamasis V. R. buvo kartu su liudytojais S. Ž. bei P. R., t. y. jie buvo trise. Nagrinėjamas konfliktas įvyko po to, kai abi šios kompanijos išėjo iš baro „Bukowski“ (bare laiką leido atskirai) ir nukentėjusiųjų draugų kompanija pasivijo link miesto centro (link Vilniaus g.) einančią kaltinamojo draugų kompaniją. Nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V. R., nukentėjusysis G. L. ir liudytojas R. I. dirbo vienoje darbovietėje. Dėl šių faktinių aplinkybių ginčo byloje nėra, todėl teismas jų išsamiau nenagrinėja.

Teismas sprendžia, jog iš šioje byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis V. R. tyčia vieną kartą kairės rankos kumščiu sudavė nukentėjusiajam G. L. į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, po to kaltinamasis tyčia du kartus sudavė kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam D. M. D., padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lupoje su žaizda lūpos gleivinėje bei odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje, šiais savo tyčiniais veiksmais nežymiai sutrikdydamas nukentėjusiųjų sveikatą.

Šią teismo išvadą pagrindžia nuoseklūs bei išsamūs nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. bei kartu su jais buvusių liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiškinimai teisme, kurie sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei iš esmės sutampa tarpusavyje ir kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas nenustatė esminių prieštaravimų tarp minėtų nukentėjusiųjų bei liudytojų paaiškinimų ir kitų byloje esančių įrodymų, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Tuo tarpu kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu bei teisme buvo nenuoseklus, jo pozicija ir paaiškinimai keitėsi, be to, kaltinamojo paaiškinimai nesutampa su jo draugų – liudytojų S. Ž. bei P. R. paaiškinimais, kurie teisme iš dalies pakeitė savo poziciją ir teikė skirtingus paaiškinimus nei ikiteisminio tyrimo metu. Dėl nurodytų priežasčių teismas tiki kaltinamojo, liudytojų S. Ž. ir P. R. paaiškinimais teisme tiek, kiek jie sutampa su kitais byloje esančiais įrodymais.

Išsamiau analizuojant nukentėjusiųjų bei liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiškinimus, nustatyta, kad jie nuosekliai bei detaliai tiek teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu (tik R. I. nebuvo apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu) teigė, kad būdami „Bukowski“ bare, jie sėdėjo baro apatinėje salėje (rūsyje), šalia jų nebuvo kitų žmonių ir kaltinamojo jie nematė, būdami šiame bare nekalbėjo nei apie kaltinamąjį, nei apie kitą kokį nors konkretų asmenį ir jokio asmens neužgauliojo (nereplikavo). Jų teigimu, iš „Bukowski“ baro nukentėjusiųjų kompanija išėjo, nemačiusi, kad iš šio baro ką tik išėjo kaltinamasis su draugais, neturėdama konkretaus tikslo, tiesiog norėdama eiti arčiau centro į kitus barus. Tuo tarpu kaltinamojo ir kartu su juo buvusių liudytojų S. Ž. ir P. R. paaiškinimai teisme dėl šių aplinkybių skiriasi. Visų pirma, liudytojai S. Ž. ir P. R. nurodė skirtingas baro vietas, kur jie sėdėjo (S. Ž. teigė, kad baro apačioje, t. y. rūsyje, o P. R. – baro viršuje), taip pat skirtingai nurodė pateiktus užsakymus (S. Ž. teigė, kad jie užsisakė maisto, o P. R. – gėrimų). Antra, vienintelis kaltinamasis teisme teigė, kad jis bare matė nukentėjusiuosius ir jų draugus, tuo tarpu kartu su kaltinamuoju buvę liudytojai tokių aplinkybių nenurodė. Trečia, kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad jam būnant „Bukowski“ bare, nukentėjusiųjų kompanija jį užgauliojo, tyčiojosi iš jo, tačiau nukentėjusieji bei kartu su jais buvę liudytojai tai kategoriškai neigia, o kartu su kaltinamuoju buvę liudytojai teisme taip pat tokių aplinkybių neprisiminė. Juolab kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme kaltinamasis nekonkretizavo, kaip buvo tyčiojamasi ir šaipomasi iš jo (nenurodė konkrečių žodžių ar frazių, išsakytų jo atžvilgiu). Ketvirta, nei kaltinamasis, nei kartu su juo buvę liudytojai teisme nenurodė, kad nukentėjusiųjų kompanija matė, kaip ir kada jie išėjo iš „Bukowski“ baro.

Apibendrinant teismas sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma paneigia kaltinamojo versiją, kad būnant „Bukowski“ bare, nukentėjusieji bei kartu su jais buvę draugai šaipėsi ir tyčiojosi iš kaltinamojo, o pastarajam išėjus iš minėto baro – specialiai jį pasivijo ir išprovokavo muštynes. Tačiau teismas neatmeta kaltinamojo versijos, kad jis su draugais iš šio baro išėjo, nenorėdamas būti vienoje vietoje kartu su nukentėjusiųjų kompanija. Tai, teismo vertinimu, buvo subjektyvus kaltinamojo pasirinkimas, objektyviai neįtakotas nukentėjusiųjų ir kartu su jais buvusių liudytojų elgesio, kadangi byloje nenustatyta, kad bare būtų nepagarbiai elgtasi kaltinamojo atžvilgiu.

Vertinant byloje esančius įrodymus dėl kilusio konflikto, išėjus iš „Bukowski“ baro, atkreiptinas dėmesys, jog nukentėjusieji ir kartu su jais buvę liudytojai iš esmės nurodė vienodas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, tik dalis jų matė ne visą įvykį, tačiau teisme išsamiai ir logiškai paaiškino, kodėl tam tikrų aplinkybių jie nematė arba neprisimena. Iš nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. bei kartu su jais buvusių liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiškinimų teisme nustatyta, kad jie išėję iš „Bukowski“ baro, netoliese pastebėjo ta pačia kryptimi (link Vilniaus g.) einantį kaltinamąjį su dviem liudytojais ir kaltinamojo tuometinis bendradarbis – nukentėjusysis G. L. nusprendė su juo pasisveikinti. Nukentėjusiajam G. L. faktiškai pasivijus kaltinamąjį, jiems esant greta vienas kito šonu, G. L. ištiesė ranką kaltinamajam, norėdamas pasisveikinti, tačiau kaltinamasis jam staiga kairės rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, dėl ko jam teismo medicinos specialistas vėliau jam nustatė poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke. Tokias aplinkybes teisme nurodė ne tik nukentėjusysis G. L., bet ir liudytojai T. P., Ą. G. D., R. I., iš dalies nukentėjusysis D. M. D.. Be to, tokias aplinkybes dėl smūgio sudavimo nurodė ir kartu su kaltinamuoju buvę jo draugai – liudytojai S. Ž. bei P. R., kurie teigė, kad kaltinamasis gindamasis sudavė vienam asmeniui smūgį ranka į veidą, po ko tas asmuo liko stovėti. Kad po smūgio sudavimo nukentėjusysis G. L. liko stovėti (nenukrito), nustatytos ir iš jo bei kitų liudytojų paaiškinimų.

Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis nagrinėjamo įvykio metu nesudavė smūgių nukentėjusiajam G. L., ši jo versija yra paneigta aukščiau aptartų įrodymų visuma. Be to, ikiteisminio tyrimo metu (atliekant parodymų patikrinimą vietoje bei akistatos su G. L. metu), kaltinamasis pats buvo pripažinęs, kad jis sudavė kartą G. L. rankos kumščiu į veido sritį. Minėta, jog šie duomenys nepripažįstami savarankišku įrodymu baudžiamojoje byloje, tačiau jais tikrinami kiti byloje esantys įrodymai (tarp jų nukentėjusiojo G. L. bei liudytojų paaiškinimai), be to, jie formuoja vidinį teismo įsitikinimą, t. y. patvirtina teismo išvadą, kad kaltinamasis sudavė smūgį minėtam nukentėjusiajam.

Apklausiamas teisme nukentėjusysis D. M. D. nurodė, kad po to, kai jis pamatė, jog G. L. buvo suduotas smūgis, ėjo link kaltinamojo ir klausė jo, kodėl jis taip pasielgė savo bendradarbio atžvilgiu, tačiau priėjus prie kaltinamojo, pastarasis sudavė ir jam kelis smūgius – pirmą smūgį sudavė į dešinį žandikaulį, kiti smūgiai buvo į priešingą veido pusę, po ko D. M. D. neteko sąmonės ir pagriuvo. Teisme jis paaiškino, kad smūgių neprisimena dėl prarastos sąmonės ir vėliau kilusių atminties problemų, teikdamas paaiškinimus, daro prielaidą apie smūgių sudavimo vietas iš to, kaip jautėsi po įvykio, t. y. kur buvo sužalotas ir kur jam skaudėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat yra teigęs, kad įvykio aplinkybių neatsimena, nors papildomai apklausiamas pas tyrėją nukentėjusysis D. M. D. nurodė, kad kaltinamasis jam kairės rankos kumščiu sudavė du smūgius į žandikaulį ir vieną smūgį dešinės rankos kumščiu į lūpą, po ko jis prarado sąmonę. Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis tiksliai smūgių sudavimo aplinkybių neprisimena ir paaiškinimus teikia pagal tai, ką jam pasakojo kartu buvę draugai bei pagal jam padarytus sužalojimus. Dėl to teismas šioje dalyje vertina ir tiki liudytojų S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. paaiškinimais.

Iš minėtų liudytojų paaiškinimų teisme, kurie, kaip minėta, sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei iš esmės sutampa tarpusavyje, nustatyta, jog liudytojai S. P., T. P., Ą. G. D. ir R. I. kategoriškai visuomet teigė, kad kaltinamasis smurtavo prieš nukentėjusįjį D. M. D.. Tai iš dalies patvirtino ir nukentėjusysis G. L.. Be to, svarbu pažymėti, kad teisme ir liudytojas S. Ž. iš esmės patvirtino, jog nagrinėjamo įvykio metu kaltinamasis smūgius sudavė dviem asmenims, po ko antrasis asmuo parkito ant žemės. Pastebėtina, jog liudytojai S. Ž. ir P. R. teisme keitė savo paaiškinimus. S. Ž. nurodė abstrakčias aplinkybes dėl kaltinamojo veiksmų prieš D. M. D., teigdamas, kad nematė, kas tiksliai nutiko tarp jo ir kaltinamojo, bet po kontakto tarp jų, D. M. D. nukrito. P. R. teisme teigė iš viso neprisimenantis kaltinamojo veiksmų prieš antrą asmenį. Nors ikiteisminio tyrimo metu abu šie liudytojai teigė, kad kaltinamasis smūgius sudavę dviem asmenims. Toks jų nenuoseklumas sudaro pagrindo teismui abejoti šių liudytojų paaiškinimais teisme dėl kaltinamojo veiksmų prieš D. M. D. ir jais netikėti.

Nors kaltinamasis teisme teigė, kad jis sudavė vieną smūgį D. M. D., ši jo versija paneigta byloje esančių įrodymų visuma. Liudytojai S. P., T. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad kaltinamasis sudavė du smūgius kumščiu abejomis rankomis nukentėjusiajam D. M. D. į veido sritį. Liudytojas Ą. G. D. teisme teigė tą patį, o ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kad D. M. D. buvo suduoti trys smūgiai. Tik teisme apklaustas liudytojas R. I. iš pradžių teigė, kad D. M. D. buvo suduoti du smūgiai, o vėliau nurodė, kad trys smūgiai į veido sritį. Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. 3980/2018(01) nurodyta, kad D. M. D. nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais. Esant šiam prieštaravimui, teismas juos vertina kaltinamojo naudai ir konstatuoja, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis sudavė D. M. D. du smūgius į veido sritį. Šioje dalyje kaltinimas tikslintas, tačiau tai nešalina kaltinamojo kaltės ir nekeičia jo veikos kvalifikavimo.

Nors kaltinamasis ir kartu su juo buvę liudytojai teisme teigė, kad kaltinamasis smūgius nukentėjusiesiems sudavė gindamasis, teismas sprendžia, jog šioje byloje būtinosios ginties situacija nenustatyta.

Pagal baudžiamąjį įstatymą būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė, kuri BK 28 straipsnyje apibrėžta kaip situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Tačiau jos taikymui yra būtina, kad situacija atitiktų tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti: 1) pavojingas; 2) realus; 3) ir akivaizdus. Kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2010, 2K-279/2010, 2K-393-489/2017).

Teismo vertinimu, šioje byloje kaltinamajam nebuvo kilęs pavojingas, realus ir akivaizdus pavojus BK 28 straipsnio prasme, todėl jam nekilo teisė gintis panaudojant jėgą. Kaltinamasis teisme teigia buvęs pastumtas iš nugaros (jo nuomone, nukentėjusiojo D. M. D.), po ko atsisuko į jį ir tarp kaltinamojo bei minėto nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, dėl ko, kaltinamasis, gindamasis, smūgiavo. Visų pirma, pažymėtina, kad kaltinamasis dėl jo pastūmimo nėra nuoseklus: teisme jis teigė, kad pastūmimas buvo vienas, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad stumdomas jis buvo tris kartus. Antra, kaltinamojo nurodytos pastūmimo aplinkybės nesutampa su jo draugų – liudytojų S. Ž. bei P. R. nurodytomis aplinkybėmis: kaltinamojo teigimu, jį pastūmė iš nugaros, tik tuomet jis atsisuko į nukentėjusįjį, o minėti liudytojai teigė, kad kaltinamasis buvo pastumtas iš priekio, t. y. nukentėjusiajam stovint ne už kaltinamojo nugaros, bet jiems stovint atsisukus vienas į kitą. Trečia, aplinkybę, kad kaltinamasis buvo pastumtas, kategoriškai ir nuosekliai neigė tiek nukentėjusieji, tiek kartu su jais buvę liudytojai. Taigi teismas sprendžia, kad aplinkybė, jog prieš smūgių sudavimą kaltinamasis buvo pastumtas, neįrodyta. Ketvirta, pats kaltinamasis teisme pripažino, kad jis smūgiavo ne iš karto po pastūmimo, bet po neva jo pastūmimo įvykusio žodinio konflikto. Penkta, nagrinėjamo įvykio metu prieš kaltinamąjį nebuvo smurtaujama, jam nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Tuo tarpu jo veiksmų intensyvumas bei pobūdis, smurtavus net prieš du nukentėjusiuosius, jiems suduodant iš viso tris smūgius, rodo kaltinamojo veiksmų puolamąjį, o ne gynybinį pobūdį.

Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kaltinamasis įvykio metu buvo ne vienas, jis buvo kartu su dar dviem draugais, kurie teisme patvirtino, kad iškilus pavojui kaltinamajam jie būtų padėję. Svarbu ir tai, kad kaltinamasis, nukentėjusysis G. L. bei liudytojas R. I. buvo pažįstami – tuo metu dirbo vienoje darbovietėje. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo teiginį, kad tarp jo ir minėtų kaltinamojo kolegų tuo metu buvo konfliktiniai santykiai, kad nukentėjusieji bei kartu su jais buvę liudytojai būtų šaipęsi, tyčiojęsi ar kitaip žeminę kaltinamąjį prieš nagrinėjamą įvykį ar šio įvykio metu. Taigi teigti, kad kaltinamasis buvo išprovokuotas, taip pat nėra pagrindo. Teismas neatmeta kaltinamojo versijos, kad jam subjektyviai galėjo atrodyti, jog jis yra puolamas, engiamas bendradarbių, tačiau tai yra subjektyvi kaltinamojo nuomonė, kuri byloje esančiais įrodymais nėra pagrįsta. Tuo tarpu teismų praktikoje yra ne kartą nurodyta, kad kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje.

Vertinant nukentėjusiųjų elgesį, pastebėtina, jog jie, taip pat kiti byloje apklausti liudytojai patvirtino, jog kaltinamasis prašė nukentėjusiųjų nesiartinti prie jo. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys, kad nukentėjusysis G. L. įvykio metu buvo kaltinamojo bendradarbis, ėjo link jo pasisveikinti, bylos duomenimis, jo elgesys nebuvo agresyvus, provokuojantis ar kitokiu būdu pavojingas, todėl sutiktina su nukentėjusiųjų nuomone, kad jie tiesiog pamanė, jog kaltinamasis jų neatpažino ir nieko bloga neįtardami, ėjo pasisveikinti. Tuo tarpu nukentėjusiojo D. M. D. elgesys, teismo vertinimu, buvo rizikingas. Jis matė, kad kaltinamasis, prieš tai prašęs nesiartinti prie jo, priėjusiam G. L. sudavė smūgį, kaltinamasis D. M. D. taip pat prašė nesiartinti prie jo, bet pastarasis net ir matydamas, kad kaltinamasis elgiasi agresyviai, priėjo prie jo, kaip pats sakė su pretenzija kaltinamajam dėl jo elgesio su G. L.. Nors teismas nenustatė, kad nukentėjusysis D. M. D. būtų elgęsis provokuojančiai, esant minėtoms aplinkybėms, yra pagrindo pripažinti, kad jo elgesys buvo rizikingas. Teismas sprendžia, kad nukentėjusysis D. M. D. nevertino savo elgesio kaip rizikingo, tačiau esant minėtai situacijai galėjo ir turėjo numatyti, jog toks jo elgesys (kaltinamajam prašant nesiartinti prie jo po ką tik suduoto smūgio G. L., tačiau D. M. D. vis tiek einant link kaltinamojo ir priekaištaujant jam dėl jo elgesio) gali paskatinti nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį.

Įvertinus teismo nustatytas aplinkybes bei išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis V. R. tyčia nežymiai sutrikdė kitų asmenų sveikatą, o būtent: jis 2018 m. lapkričio 3 d., apie 00.10 val., gatvėje, prie baro „Bukowski“ Vilniuje, Visų Šventųjų g. 5, žodinio konflikto metu su D. M. D. ir prie jų priėjus G. L., tyčia sudavė G. L. vieną kartą kairės rankos kumščiu į dešinę veido pusę, padarydamas jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, po to V. R. tyčia sudavė du kartus kumščiu į veido sritį D. M. D., padarydamas jam muštinę žaizdą apatinėje lupoje su žaizda lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimą apatinės lūpos raudonyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Teismo vertinimu, kaltinamasis smūgiuodamas kumščiais nukentėjusiesiems į veido sritį, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir neteisėtumą, šiais savo veiksmais sudarė galimybę padarinių nukentėjusiųjų sveikatai kilimui ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Ši kaltinamojo veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam V. R., atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (padaryti du nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai, kurių metu buvo smurtauta prieš tris asmenis ir neženkliai sutrikdyta jų sveikata bei pažeista viešoji tvarka), šių nusikaltimų įvykdymo aplinkybes (viešoji tvarka buvo pažeista kaltinamajam esant neblaiviam, nesant smurtą pateisinančios priežasties, be pagrindo, viešoje vietoje sužalojus kitą asmenį, su kuriuo kaltinamasis susitaikė ir kuriam nukentėjusysis L. G. pretenzijų neturi, žala dėl jo gydymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai taip pat atlyginta; nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. sveikata buvo sutrikdyta faktiškai įvykus nesusipratimui, pastariesiems priėjus gatvėje prie pažįstamo kaltinamojo, kaltinamasis smurtavo prieš juos, teigdamas, kad gynėsi, tačiau būtinosios ginties taikymo sąlygos nenustatytos, nukentėjusiojo D. M. D. veiksmai pripažinti rizikingais; jiems padaryta žala neatlyginta, taip pat neatlyginta žala dėl D. M. D. gydymo išlaidų).

Teismas taip pat įvertina, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs šį nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2-3 p.), į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę dėl šio nusikaltimo – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.); dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo D. M. D. elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.), dėl šio nusikaltimo kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant kaltinamojo asmenybę, pastebėtina, kad jis yra pakankamai jauno amžiaus, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvenantis su tėvais, nuolat dirbantis, anksčiau neteistas, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo nutrauktas privataus kaltinimo procesas kaltinamojo atžvilgiu byloje pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, o 2018 m. vasario 1 d. prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, kuris dėl nagrinėjamo 2018 m. lapkričio 3 d. įvykio buvo atnaujintas, nes kaltinamasis, nepraėjus metams po atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį, įvykdė naują nusikalstamą veiką. Taigi jo smurtinis elgesys yra pasikartojantis.

Įvertinus minėtas aplinkybes, teismas sprendžia, kad tikslingiausia kaltinamajam skirti tokią bausmės rūšį, kuri sudarys galimybes prižiūrėti bei koreguoti pasikartojantį nusikalstamą (smurtinį) kaltinamojo elgesį. Dėl to, teismo nuomone, BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam V. R. už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 140 straipsnio 1 dalyje, paskyrus vieną iš švelniausių sankcijose numatytų bausmių, t. y. laisvės apribojimo bausmę, jos dydį dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos nustatant mažesnį nei vidurkis, t. y. 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, šią bylos dalį išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskirta bausmė mažintina trečdaliu ir kaltinamajam dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos skirtina 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nustatytinas ilgesnis – artimas vidurkiui – 1 metų laisvės apribojimo bausmės terminas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių dalinio sudėjimo būdu ir kaltinamajam V. R. už padarytas nusikalstamas veikas paskirtina galutinė – 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Bausmės vykdymo metu V. R. įpareigojamas: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalą; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 48 str. 1-2 d., 6 d. 1, 3 p., 7 d.). Įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes bei įvykdytų nusikalstamų veikų aplinkybes, skirti kaltinamajam prokuroro pasiūlytą įpareigojimą dirbti nemokamų darbų netikslinga.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus jį vykdyti – panaikintina (2 t., b. l. 26-27).

Dėl civilinių ieškinių

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa buvo pareiškusi du civilinius ieškinius dėl nukentėjusiųjų gydymo išlaidų priteisimo.

2017 m. gruodžio 21 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 26,78 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 50-51). Kaltinamasis V. R. pateikė apmokėjimo patvirtinimą, jog Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos žala PSDF už L. G. gydymą atlyginta (1 t., b. l. 56). 2019 m. lapkričio 27 d. teisme gautas civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo 26,78 eurų civilinio ieškinio (2 t., b. l. 116-117), todėl ši bylos dalis nutrauktina (BPK 107 str.).

Be to, 2019 m. sausio 30 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė ieškinį dėl 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo už nukentėjusiojo D. M. D. gydymo išlaidas (1 t., b. l. 164-167). Nustačius, kad minėtas nukentėjusysis buvo sužalotas dėl tyčinių, nusikalstamų kaltinamojo V. R. veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 str. 1 d.).

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis G. L. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės žalos priteisimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 128-129).

Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad 80 Eur išlaidas nukentėjusysis G. L. patyrė, sumokėdamas teisinių paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) 80 Eur už teisines paslauga, parengiant ieškinį baudžiamojoje byloje. Tai patvirtina prie civilinio ieškinio pridėta sąskaitą faktūra su įrašu, kad sąskaita jau apmokėta (2 t., b. l. 130). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Taigi ši civilinio ieškinio dalis yra visiškai pagrįsta ir tenkintina.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, pastebėtina, jog teismų praktika dėl nukentėjusiesiems atlygintinos neturtinės žalos, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, yra labai įvairi, tačiau atsižvelgiant į sužalojimo pobūdį priteisiama maždaug nuo 150 Eur iki 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Svarbu ir tai, kad bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos dydžio prasme faktiškai neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių, smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį G. L., jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatyta poodinė kraujosruva dešinės akies apatiniame voke. Dėl šio sužalojimo nukentėjusysis nesikreipė į gydymo įstaigą, galėjo tęsti darbą, taigi sunkių pasekmių bei liekamųjų reiškinių jo sveikatai sukelta nebuvo. Tačiau nukentėjusysis G. L. patyrė skausmą, po įvykio jam skaudėjo ne tik sužalotą vietą, bet ir galvą. Taip pat jis patyrė nepatogumų: sužalojimas matėsi maždaug savaitę po įvykio, dėl ko G. L. reikėjo aiškintis savo artimiesiems, darbe, jis sulaukė komentarų iš klientų dėl mėlynės paakyje. Be abejo dėl šio įvykio nukentėjusysis turėjo lankytis pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, dalyvauti teisme ir dar kartą prisiminti įvykį, kuomet jis buvo sužalotas nesant tam jokios priežasties. Nors nukentėjusysis teigė, kad dėl šio sužalojimo jis negalėjo iš karto pereiti dirbti į kitas pareigas, šie jo teiginiai nėra pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl atmetami.

Atsižvelgiant į paminėtas bei kitas aplinkybes, reikšmingas neturtinės žalos dydžio nustatymui, tarp jų padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, pavojingumą (nusikaltimas nesunkus, nukentėjusiajam G. L. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltinamojo turtinę padėtį (jis nuolat dirbantis, gaunantis ženkliai didesnes nei minimalios pajamas), taip pat suformuotą teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo esant panašiems sužalojimams tokio pobūdžio bylose, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 400 Eur. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis D. M. D. kaltinamajam pareiškė civilinį ieškinį dėl 80 Eur turtinės žalos priteisimo ir 4 000 Eur neturtinės žalos priteisimo (2 t., b. l. 131-132).

Sprendžiant dėl turtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad 80 Eur išlaidas nukentėjusysis D. M. D. patyrė, sumokėdamas teisinių paslaugų įmonei (duomenys neskelbtini) 80 Eur už teisines paslauga, parengiant ieškinį baudžiamojoje byloje. Tai patvirtina prie civilinio ieškinio pridėta sąskaitą faktūra su įrašu, kad sąskaita jau apmokėta (2 t., b. l. 133). Teismas neturi pagrindo abejoti šiais duomenimis. Taigi ši civilinio ieškinio dalis yra visiškai pagrįsta ir tenkintina.

Sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo, nustatyta, kad dėl kaltinamojo tyčinių, smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį D. M. D., jam buvo nežymiai sutrikdyta sveikata – nustatyta muštinė žaizda apatinėje lupoje su žaizda lūpos gleivinėje, kurią reikėjo siūti ir yra likęs nedidelis, vos iš arti matomas randas, bei odos nubrozdinimas apatinės lūpos raudonyje. Be to, po kaltinamojo smūgių sudavimo nukentėjusiajam, jis prarado sąmonę, buvo vežamas į dvi ligonines. Bylos duomenimis (specialisto išvada, nukentėjusiojo D. M. D. bei liudytojų Ą. G. D. ir R. I. paaiškinimais) nustatyta, kad po nagrinėjamo įvykio maždaug tirs savaites nukentėjusiojo D. M. D. fizinė būklė bei jo psichologinė būsena buvo sudėtinga. Jis patyrė didelių nepatogumų dėl susiūtos lūpos, nes tris savaites negalėjo normaliai valgyti, apie 10 dienų negalėjo šnekėti, dėl sutrenktų dantų ir jų jautrumo ilgą laiką negalėjo valgyti kieto maisto. Savaime suprantama, kad esant atminties sutrikimui, jis negalėjo gyventi įprasto gyvenimo, tinkamai atlikti jam pavestų užduočių. Dėl pačio įvykio bei kilusių pasekmių sveikatai, bylos duomenimis, nukentėjusysis buvo prislėgtas, jautėsi pažemintas ir sutrikęs. Nors nukentėjusysis nurodė, kad dėl jo sveikatos būklės po nagrinėjamo įvykio jis po praktikos negalėjo pradėti dirbti, teismas sprendžia, kad šie jo argumentai yra nepagrįsti įrodymais, todėl tai neturi įtakos sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo. Be to, byloje konstatuota, jog nukentėjusiojo D. M. D. elgesys buvo rizikingas. Tokiu atveju žalos atlyginimo dydis gali būti mažinamas (CK 6.282 str. 1 d.).

Įvertinęs visa tai, kas išdėstyta aukščiau, taip pat kaltinamojo gerą finansinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo D. M. D. reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo ir iš kaltinamojo jo naudai priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Tai atitinka ir teisingumo bei protingumo kriterijus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 9 (devynerių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir V. R. paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

V. R. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalą; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. R. paskirti galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytų turtinę ir neturtinę žalą; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo nuosprendžio gavimo dienos bausmę vykdančioje institucijoje.

V. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisėjusio teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti šį nuosprendį – panaikinti.

Patenkinti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 123,31 eurų turtinės žalos priteisimo ir priteisti iš V. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“; mokėjimo paskirtis – žala PSDF už D. M. D. gydymą).

Iš dalies patenkinti G. L. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. R. G. L. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš dalies patenkinti D. M. D. civilinį ieškinį ir priteisti iš V. R. D. M. D. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nutraukti bylos dalį dėl civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio dėl 26,78 eurų turtinės žalos priteisimo.

Išaiškinti V. R., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.