Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės, Vitalijos Norkūnaitės, Nidos Vigelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Agatos Aganauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 9 mėnesiams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir V. R. paskirta laisvės apribojimo bausmė 6 mėnesiams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Tuo pačiu nuosprendžiu V. R. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 metams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir V. R. paskirta galutinė subendrinta laisvės apribojimo bausmė 1 metams 4 mėnesiams, įpareigojant V. R. bausmės vykdymo laikotarpiu: 1) tęsti darbą (dirbti); 2) nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu arba gydymųsi; 3) atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą; 4) dalyvauti elgesio pataisos programoje. Nuosprendžiu priteista iš V. R. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 123,31 eurų turtinės žalos atlyginimo, G. L. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 400 eurų neturtinės žalos atlyginimo, D. M. D. naudai 80 eurų turtinės žalos atlyginimo bei 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

V. R. gynėjos advokatės Agatos Aganauskienės apeliacinis skundas tenkinamas

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata ne tik apibrėžiamos bylos apeliacinio nagrinėjimo ribos, bet ir nustatoma teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, taip pat apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašė nuteistajam V. R. paskirti švelnesnę bausmę, o teismo posėdžio metu nuteistasis V. R. ir jo gynėja prašė jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius (BK 38 straipsnis)

7. BK 38 straipsnyje yra numatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau negu 4 metai, negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

8. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad V. R. 2018 m. sausio 26 d. susitaikė su V. G. (t. 1, b. l. 105), todėl prokuroro 2018 m. vasario 1 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas V. R. atžvilgiu buvo nutrauktas (t. 1, b. l. 106-114). Nutarimą patvirtino ikiteisminio tyrimo teisėja 2018 m. vasario 19 d. rezoliucija (t. 1, b. l. 115). Tuo tarpu 2018 m. lapkričio 3 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl G. L. ir D. M. D. sumušimo (t. 1, b. l. 130, 140). V. R. 2019 m. balandžio 11 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą (t. 1, b. l. 22). Prokuroro 2019 m. birželio 21 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas dėl V. G. sumušimo buvo atnaujintas (t. 1, b. l. 11-18), nutarimas patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo 2019 m. liepos 2 d. nutartimi (t. 1, b. l. 20-21).

9. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vadovaujantis BK 38 straipsnio 2 dalimi, nėra teisinio pagrindo atleisti V. R. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnyje numatyta tvarka, kadangi V. R., 2018 m. sausio 26 d. susitaikęs su V. G., 2018 m. lapkričio 3 d. padarė naują nusikalstamą veiką, t. y. nepraėjus įstatyme numatytam minimaliam 4 metų terminui nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju. Atitinkamai teismo posėdžio metu išsakyti prašymai dėl V. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiaisiais yra nepagrįsti, todėl atmetami, plačiau minėtu klausimu nepasisakant.

Dėl paskirtos bausmės pakeitimo kita bausme

10. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą Karo prievolės ir komplektavimo tarnybai pašaukti jį į privalomąją pradinę karo tarnybą, tą pačią dieną jam buvo išduotas siuntimas į Karinę medicinos ekspertizės komisiją. Iš (duomenys neskelbtini) nurodymo atvykti į karo prievolės ir komplektavimo tarnybos regioninį padalinį matyti, kad V. R. (duomenys neskelbtini) paskirta tarnybos pradžia. Iš (duomenys neskelbtini) ekspertinio nutarimo pažymos matyti, kad V. R. yra tinkamas privalomajai pradinei karo tarnybai.

11. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės apribojimo bausmę už BK 140 ir 284 straipsnyje numatytų nusikaltimų padarymą – laisvės apribojimą, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgė į tai, kad padaryti du nesunkūs, tyčiniai, baigti nusikaltimai, kurių metu buvo smurtauta prieš tris asmenis ir nežymiai sutrikdyta jų sveikata bei pažeista viešoji tvarka, nusikaltimų įvykdymo aplinkybes, o būtent viešoji tvarka buvo pažeista V. R. esant neblaiviam, nesant smurtą pateisinančios priežasties, be pagrindo, viešoje vietoje sužalojus kitą asmenį, su kuriuo kaltinamasis susitaikė ir kuriam nukentėjusysis V. G. pretenzijų neturi, žala dėl jo gydymo Vilniaus teritorinei ligonių kasai taip pat atlyginta; nukentėjusiųjų G. L. ir D. M. D. sveikata buvo sutrikdyta faktiškai įvykus nesusipratimui, pastariesiems priėjus gatvėje prie pažįstamo kaltinamojo, kaltinamasis smurtavo prieš juos, teigdamas, kad gynėsi, tačiau būtinosios ginties taikymo sąlygos nenustatytos, nukentėjusiojo D. M. D. veiksmai pripažinti rizikingais; jiems padaryta žala neatlyginta, taip pat neatlyginta žala dėl D. M. D. gydymo išlaidų. Teismas atsižvelgė į tai, kad dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui; dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo D. M. D. elgesys.

12. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1-2 dalys). Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-68-942/2016). Įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, motyvuotai parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis bei skiriamos bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.

13. Bausmės paskirtis: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis), taigi bausme yra siekiama ne tik nubausti nusikaltusį asmenį, tačiau ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-518/2019).

14. Vertinant V. R. asmenybę, pažymėtina, jog iš Administracinių nusižengimo registro išrašo matyti, kad V. R. per 1 metus (iki 2019 m. rugsėjo 13 d.) ne kartą baustas administracine tvarka už važiavimą viešuoju transportu be bilieto, tačiau jį teigiamai charakterizuoja tai, jog visos baudos yra sumokėtos (t. 2, b. l. 63-68). Iš VšĮ Vilniaus sporto centro „Sparta“ vyr. trenerio A. Š. charakteristikos matyti, kad V. R. yra vertinamas kaip daug pasiekęs ir perspektyvus sportininkas.

15. Už BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bet kuri bausmė numatyta sankcijoje, pradedant viešaisiais darbais ir baigiant laisvės atėmimu iki 2 metų. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad V. R. dėl padarytos nusikalstamos veikos prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą žalą dėl nukentėjusiojo V. G. gydymo (t. 2, b. l. 117) (kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe), su nukentėjusiuoju V. G. susitaikė ir pastarasis pretenzijų neturi, į jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, į tai, jog jis nuo (duomenys neskelbtini) turi pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą, sprendžia, kad laisvės apribojimo bausme iš esmės būtų pasiektas išimtinai vienintelis – nubaudimo tikslas, ji šiuo atveju yra per griežta.

16. Skirti švelniausią bausmės rūšį – viešuosius darbus, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų netikslinga, kadangi V. R. atliks karo tarnybą, dėl ko jo judėjimo laisvė bus apribota, atitinkamai paskyrus tokią bausmę ja nebūtų įgyvendinti (pasiekti) bausmės tikslai. Be to, neigiamai V. R. charakterizuoja tai, kad, kaip teisingai pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi buvo nutrauktas procesas pagal privataus kaltinimo tvarką paduotą skundą, kuriame jis buvo kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, jo smurtinis elgesys yra pasikartojantis. Be kita ko, atsižvelgiant į V. R. padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriais buvo nežymiai sužaloti trys asmenis, laikytina, kad viešieji darbai būtų per švelni ir neproporcinga bausmė padarytiems veiksmams, todėl, siekiant pasiekti visų bausmės paskirtį sudarančių tikslų, yra pagrindas paskirti V. R. baudą. Minėtą nusikaltimą V. R. padarė 2017 m. liepos 26 d., atitinkamai bauda jam turi būti skiriama vadovaujantis BK 47 straipsnyje nustatytais baudos dydžiais, galiojusiais iki 2017 m. spalio 5 d., t. y. už nesunkų nusikaltimą buvo numatyta bauda iki 500 MGL dydžio, o minimali bauda – 1 MGL dydžio (iki 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 įsigaliojimo). Nusikalstamos veikos padarymo metu 1 MGL dydis buvo 37,66 Eur.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nors apeliaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo galimymės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą baudžiamosios bylos dalyje dėl vienos nusikalstamos veikos, t. y. numatytos BK 284 straipsnyje, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė sutrumpintą įrodymų tyrimą. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto (t. y. teisiškai reikšmingų faktų nustatymo ir vertinimo) ar bet kurias teisės (t. y. teisės taikymo) klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad kokioje nors bendrosios kompetencijos teismų nagrinėtoje civilinėje, baudžiamojoje ar kitos kategorijos byloje būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą. Iš šių nuostatų išplaukia ir apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Siekdamas užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33-458/2020). Nagrinėjamu atveju yra keičiama bausmės rūšis iš griežtesnės į švelnesnę, todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl netinkamo BK 64¹ straipsnio taikymo, kuris nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu proceso pažeidimu, kadangi yra švelninama bausmės rūšis, nepablogins nuteistojo padėties.

18. BK 64¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Taigi minėtas įstatymas taikomas esant dviem sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo prisipažįsta kaltas. Sutrumpintą įrodymų tyrimą reglamentuoja BPK 273 straipsnis. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra padaręs labai sunkaus ar sunkaus nusikaltimo; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltas; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas teismo sprendimu. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė, BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, vienu trečdaliu sumažinti bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-264-697/2017).

19. Pažymėtina, kad BK 64¹ straipsnyje suformuluota taisyklė negali būti suprantama kaip turintis atgalinio veikimo galią bausmę švelninantis baudžiamasis įstatymas, nes šis straipsnis įtvirtina ne bausmės skyrimo, bet specialią procesinę taisyklę dėl nuosprendžio turinio, kai asmuo prisipažįsta kaltas ir byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, arba baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-386-746/2015, 2A-7-1/2014, 2K-163/2014). Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, BK 64¹ straipsnis galėjo būti taikomas tik tokiu atveju, jeigu V. R. būtų prisipažinęs dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi minėtame straipsnyje yra suformuota ne bausmės skyrimo taisyklė, kuri gali būti taikoma skiriant bausmę už konkrečią nusikalstamą veiką, o procesinė taisyklė, kuri yra taikoma, kai byla išnagrinėjama atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, minėtas straipsnis nėra siejamas su prisipažinimu dėl dalies padarytų nusikalstamų veikų, t. y. nėra taikomas jo daliai, esant tam visom sąlygoms, tačiau yra taikomas visam procesui. Asmens prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažįstama ir šiuo atveju buvo pripažinta V. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, tačiau tai nereiškia, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Priešingai, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta įprasta tvarka, atlikus įrodymų tyrimą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo. Be kita ko, kaltinamajame akte nurodyta, kad nėra galimybės atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, ir nors teisiamojo posėdžio metu prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, tačiau tam nebuvo pagrindo.

20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas ir kad V. R. pirmosios instancijos teismo paskirta laisvės apribojimo bausmė yra keičiama į baudą, t. y. yra skiriama švelnesnė bausmės rūšis, sprendžia, kad nuosprendžio dalies dėl BK 64¹ straipsnio taikymo pagrįstumo nėra bloginama nuteistojo padėtis. Be kita ko, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą skiriama bauda, jos dydį nustatant artimą minimaliam, t. y. V. R. skiriama 10 MGL dydžio bauda (376,6 Eur).

21. Už BK 140 straipsnio 1 dalyje padarymą gali būti skiriama bet kuri bausmė numatyta šio straipsnio sankcijoje, pradedant viešaisiais darbais ir baigiant laisvės atėmimu iki 1 metų. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad V. R. savo kaltę dėl G. L. ir D. M. D. pripažino tik iš dalies, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo D. M. D. elgesys, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad 2020 m. sausio 17 d. Vilniaus teritorinei ligonių kasai atlygino nusikalstama veika padarytą žalą už D. M. D. gydymą, kuri buvo priteista pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, į tai, jog jis nuo (duomenys neskelbtini) turėjo pradėti privalomąją pradinę karo tarnybą, į tai kad 2020 m. kovo 3 d. atlygino priteistą žalą nukentėjusiesiems G. L. ir D. M. D., su jais susitaikė, jų atsiprašė, todėl pastarieji pretenzijų neturi, sprendžia, kad minėtos aplinkybės rodo jo teigiamą požiūrį į paties sukeltų pasekmių pašalinimą ir atsakomybės prisiėmimą.

22. Atitinkamai, teisėjų kolegijos vertinimu, laisvės apribojimo bausme iš esmės būtų pasiektas išimtinai vienintelis – nubaudimo tikslas, ji šiuo atveju yra per griežta, todėl, siekiant pasiekti visų bausmės paskirtį sudarančių tikslų, yra pagrindas paskirti V. R. švelnesnę bausmės rūšį – baudą, nustatant minimalų jos dydį – 50 MGL (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), galiojusį šios veikos padarymo metu. Tuo pačiu pažymėtina, kad, jeigu asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas, vadovaudamasis BK 65 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais (BK 47 straipsnio 7 dalis), jeigu asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti baudą laisvės apribojimu (BK 47 straipsnio 8 dalis).

23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrinamos, jas iš dalies sudedant. Aptariamu atveju prie griežčiausios bausmės, t. y. prie 50 MGL dydžio baudos iš dalies yra pridedama 10 MGL dydžio bauda, t. y. 5 MGL (188,3 Eur) (galiojusi redakcija iki 2017 m. spalio 5 d.), atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ir V. R. už padarytas nusikalstamas veikas skiriama galutinė bausmė 55 MGL dydžio (2688,3 Eur) bauda.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu ir 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistojo V. R. gynėjos advokatės Agatos Aganauskienės apeliacinį skundą tenkinti ir pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nuosprendį:

V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, padarymą paskirti baudą – 10 MGL (376,6 Eur) dydžio;

V. R. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirti baudą – 50 MGL (2500 Eur) dydžio,

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, ir V. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 55 MGL (2688,3 Eur – dviejų tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių eurų trisdešimties centų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad paskirtoji bauda turi būti sumokėta per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas ,,Swedbank”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6801. Įspėti nuteistąjį V. R., kad nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.

Pašalinti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nuosprendžio aprašomosios ir rezoliucinės dalies aplinkybes, susijusias su BK 64¹ straipsnio taikymu.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.