Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Almantas Padvelskis Civilinė byla Nr. e2A-1467-538/2015

NU TARTIS

2015 m. gruodžio 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Almanto Padvelskio, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovui A. L. dėl pripažinimo netekus teisės į gyvenamąją patalpą, iškeldinimo ir nuompinigių priteisimo, trečiasis asmuo VšĮ „Klaipėdos butai“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

Byloje sprendžiamas klausimas dėl teismo sprendimo dalies, kuria iš atsakovo priteistas nesumokėtas nuomos mokestis bei atsakovas iškeldintas iš gyvenamųjų patalpų, teisėtumo ir pagrįstumo.

Nustatyta, kad buto 53/100 dalys, esančio (duomenys neskelbtini), priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei pagal 2002-12-24 priėmimo-perdavimo aktą. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gyvenamosios vietos deklaravimo skyriaus pažymos nustatyta, kad atsakovo gyvenamoji vieta nuo 1995-06-26 deklaruota adresu (duomenys neskelbtini). Tarp ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos, atstovaujamos savivaldybės administracijos Socialinio būsto skyriau vedėjos, ir atsakovo A. L. 2004-03-12 sudaryta gyvenamosios patalpos nuomos sutartis Nr. 15-162, pagal kurią ieškovė išnuomojo atsakovui neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, 1 kambarį (25,35 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini).

Dėl priteistų nuompinigių dydžio.

Apeliantas argumentuoja, kad iki 2013-01-18, kai jis pasirašė naują gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, jokie sutarčių pakeitimai, kaip numatė 2004-03-12 nuomos sutarties 17 punktas, nebuvo padaryti, taigi apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė sutarčių aiškinimo bei jų vykdymo taisykles, todėl teismas iš atsakovo priteisė nepagrįstai didelę nesumokėto nuomos mokesčio dalį. Su šiais argumentais teisėjų kolegija sutinka.

Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl kiekviena iš šalių privalo griežtai laikytis sutartimi nustatytų įsipareigojimų ir vykdyti juos tiksliai šalių sutartu būdu. (CK 6.189 straipsnis). Sutartis turi būti vykdoma sąžiningai, t. y. kiekviena iš šalių kitos atžvilgiu privalo elgtis sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. (CK 6.477 straipsnis). Kai kas kita nenumatyta nuomos sutartyje, nuomos mokestis gali būti šalių susitarimu keičiamas jų suderintais terminais, bet ne dažniau kaip du kartus per metus, jeigu įstatymai nenustato ko kita (CK 6.487 straipsnio 5 dalis). Nuomos sutartis ilgesniam kaip vienerių metų terminui turi būti rašytinė (CK 6.478 straipsnio 1 dalis). CK 6.192 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad sutarties pakeitimas arba papildymas turi būti tokios pat formos, kokios turėjo būti sudaryta sutartis, išskyrus įstatymų ar sutarties nustatytus atvejus.

Kaip byloje nustatyta, pagal 2004-03-12 tarp Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos ir atsakovo A. L. sudarytos gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 15-162 ieškovė išnuomojo atsakovui neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, 1 kambarį (25,35 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta, kad nuomotojas išnuomojo nuomininkui už mokestį gyvenamąją patalpą laikinai joje gyventi ir valdyti, o nuomininkas įsipareigojo naudotis patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Sutarties 14 ir 16 punktuose nurodytas nuompinigių dydis 25,11 Lt (7,27 eurai). Sutarties 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio dydis perskaičiuojamas, bet ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus. Taip pat nurodyta, kad pasikeitus gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio sudėtinių dalių dydžiams, ši sutartis keičiama. Bylos duomenys patvirtina, kad 2013-01-18 buvo sudaryta nauja sutartis, kuria ieškovė išnuomojo atsakovui neterminuotam naudojimui gyvenamąją patalpą, 1 kambarį (25,35 kv. m.) adresu (duomenys neskelbtini). Iš bylos duomenų matyti, jog nuomos mokesčio sudedamosios dalys buvo pakeistos 2009-07-01 aktu Nr. 121 ir tuo pačiu pasikeitė gyvenamosios patalpos nuomos mokestis, kuris buvo perskaičiuotas nuo 2009-07-01. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-17 nutarimu Nr. 906 „ Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-04-25 Nutarimo Nr. 472 „ Dėl Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtinta nauja valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarka, kuria vadovaujantis nuo 2012-01-01 buvo perskaičiuotas atsakovo mokėtinas nuomos mokesčio dydis, tačiau kaip byloje nustatyta, tarp šalių sudaryta 2004-03-12 sutartis nebuvo pakeista. Pažymėtina, kad su teismui pateiktu 2009-07-01 aktu Nr. 121 atsakovas nebuvo supažindintas, jame nėra atsakovo parašo. Nors ieškovė ir teigia, kad 2011-03-03 raštu atsakovas buvo siųstas raštas atsakovui, kuriame primena, kad jis turi atvykti į VšĮ „Klaipėdos butai“ susipažinti ir pasirašyti naują gyvenamosios patalpos sutartį, tačiau pažymėtina, kad šis raštas siųstas beveik po 2 metų nuo 2009-07-01 akto priėmimo, be to, ir šis raštas taip pat negali būti laikomas tarp šalių sudarytos sutarties sąlygų pakeitimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad tai jog atsakovas nesikreipė į ieškovę dėl pasikeitusio nuomos mokesčio dydžio bei kad 2013-01-18 buvo pasirašytas susitarimas, kuriuo atsakovas A. L. sutiko, kad 2013-01-18 dienai įsiskolinimas už nuomos mokestį buvo 3334,80 Lt ir įsipareigojo šį įsiskolinimą sumokėti dalimis per 6 mėnesių laikotarpį, nepaneigia ieškovės laikytis tarp šalių sudarytos sutarties nuostatų ir tinkamai paskaičiuoti nuomos mokestį. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad nei 2009-07-01 aktas, nei 2013-01-18 susitarimas negali būti laikomi tarp šalių sudarytos sutarties pakeitimu (CK 6.192 straipsnio 4 dalis), todėl yra pagrindas pripažinti, kad atsakovui nuo nuomos sutarties sudarymo 2004-03-12 iki jos pakeitimo 2013-01-18 atsakovui turėjo būti skaičiuojamas 7,27 eurų mokestis, numatytas 2004-03-12 nuomos sutartyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovo įsiskolinimas nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki 2013 metų sausio mėnesio sudaro 392,58 eurus, nuo 2013 metų vasario mėnesio iki ieškinio pateikimo dienos sudaro 1027 eurus, 297,76 eurus nuomos mokesčio atsakovas sumokėjo, taigi darytina išvada, atsakovas ieškovei pagal 2004-03-12 ir 2013-01-18 nuomos sutartis skolingas 1121,82 eurus.

Dėl iškeldinimo.

Apeliantas argumentuoja, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo išaiškinimais civilinėse bylose Nr. 3K-3-267/2011, 3K-7-110/2012 dėl asmenų iškeldinimo nesuteikiant jiems gyvenamosios patalpos, vadovavosi tik formaliu aplinkybių vertinimu, kad atsakovas pažeidė gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nemokėdamas nuomos mokesčio. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija pritaria esminei daliai teismo sprendime dėl atsakovo iškeldinimo nurodytų motyvų.

CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Pagal tarp šalių sudarytos 2004-03-12 nuomos sutarties 21 punktą, bei pagal 2013-01-18 nuomos sutarties 13 punktą, nuomininkas gali būti iškeldintas iš nuomojamos patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, įspėjus prieš du mėnesius, jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius) nemoka gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio ar mokesčio už komunalines paslaugas.

Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad atsakovas daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis).

Apelianto nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-645/2013; kt.). Sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. V. R. ir kt., bylos Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. J. D. , bylos Nr. 3K-3-491/2012; kt.).

Kaip byloje nustatyta, atsakovas laikotarpiu nuo 2008-05-01 iki 2013-01-01, tai yra penkerius metus, visiškai nemokėjo nuomos mokesčio, 2013 metais sumokėjo nuomos mokestį tris kartus, o nuo 2014 m. kovo mėnesio įmokas pradėjo mokėti kas mėnesį, tačiau šios įmokos net nepadengia tą mėnesį paskaičiuoto nuomos mokesčio ir įsiskolinimas kas mėnesį didėja. Pažymėtina, kad iš pažymos apie asmens įdarbinimus už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2015-12-31 matyti, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2008-02-04 iki 2008-03-03 dirbo UAB „Brogita“, nuo 2008-11-13 iki 2011-09-02 Klaipėdos apygardos teisme, nuo 2012-04-02 iki 2014-03-14 pas advokatą H. M., tačiau nuomos mokestis ieškovei taip pat nebuvo mokamas. Atsakovas taip pat nemokėjo mokesčių už komunalines paslaugas. Vertintina ir tai, kad atsakovas su VšĮ „Klaipėdos butai“ 2013-01-18 buvo pasirašęs susitarimą, kuriuo atsakovas buvo įsipareigojęs skolą padengti per 6 mėnesius, tačiau susitarimo nevykdė. Atsakovas yra darbingo amžiaus, jam nėra nustatytas neįgalumas, nepilnamečių vaikų neturi. Atsakovui buvo siūlyta kreiptis į Socialinės paramos centrą dėl kompensacijų už šildymą, karštą ir šaltą vandenį gavimo, tačiau dėl minėtų kompensaciją atsakovas nesikreipė. Atsakovo argumentas, kad jis gyvena minėtame bute daugiau nei 35 metai, nesudaro pagrindo atsakovo atleisti nuo pareigos mokėti mokesčius už socialinį būstą bei jam pažeidus šią pareigą laikyti svariu argumentu netenkinant ieškovės prašymo dėl iškeldinimo. Nors atsakovas teigia, kad jo sunki materialinė padėtis, tačiau pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad į nuomojamą kambarį įdėjo naujas šarvuotas duris, nupirko naujus baldus, taigi šios atsakovo nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovo sunkios materialinės padėties. Teisėjų kolegija pažymi, kad situacija, kai savivaldybei priklausančio būsto nuomininkai ilgą laiką visiškai nemoka nuomos mokesčio ir kitų mokesčių, esant konkrečioms aplinkybėms gali būti įvertinta kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl iškeldinimas pripažįstamas proporcinga priemone (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014). Socialinė parama neturi sudaryti prielaidų asmeniui pačiam nesiekti didesnių pajamų, savo pastangomis neieškoti galimybių užtikrinti sau ir savo šeimai žmogaus orumą atitinkančių gyvenimo sąlygų, ji neturi virsti privilegija (Konstitucinio Teismo 2004 m. kovo 5 d., 2009 m. rugsėjo 2 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. R. G. ir kt., bylos Nr.3K-3-194/2012; 2014 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje SĮ „Vilniaus miesto būstas“ v. V. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-192/2014).

Dėl nurodytų aplinkybių, atsakovo veiksmai nemokėti nuomos mokesčio vertintini kaip piktnaudžiavimas valstybės teikiama parama, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis nustatytu reglamentavimu ir kasacinio teismo praktika, atsakovo iškeldinimą pripažino proporcinga priemone.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui teisėjų kolegija nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl iš atsakovo priteistino nuomos mokesčio dydžio, todėl teismo sprendimo dalis dėl nuomos mokesčio priteisimo keistina, iš atsakovo ieškovei priteistas nuomos mokestis mažintinas nuo 1734,52 eurų iki 1121,82 eurų (CPK 326 straipsnio 1 dalis 3 punktas), kita teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

CPK 93 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Bylos duomenys patvirtina, kad už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 70 eurų (41 Eur+29 Eur), už apeliacinį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 59 eurus (41 Eur+18 Eur). Iš esmės tenkinus reikalavimą dėl iškeldinimo, bei iš dalies tenkinus 65 procentus reikalavimo dėl nuomos mokesčio priteisimo, iš atsakovo priteistas žyminis mokestis sumažintinas nuo 70 eurų iki 59,85 eurų (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 15 d. sprendimą pakeisti ir sumažinti iš atsakovo A. L. ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybei priteistą nuomos mokesčio sumą nuo 1734,52 eurų iki 1121,82 eurų. Iš atsakovo A. L. priteistą žyminį mokestį valstybei sumažinti nuo 70 eurų iki 59,85 eurų. Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.