Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Mariaus Dobrovolskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kristinos Domarkienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. P. ir suinteresuotų asmenų D. P., B. P. apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo byloje Nr. e2YT-2970-204/2019 pagal pareiškėjos D. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. P. ir B. P. dėl juridinio fakto nustatymo, ir suinteresuotų asmenų D. P. ir B. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja D. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po sutuoktinio B. P., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini) ji priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti.

1.1. Nurodė, kad su B. P. santuoką sudarė 1992 m. balandžio 3 d. ir jos metu įsigijo gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r. B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Per įstatyme nustatytą terminą dėl paveldėjimo priėmimo į notarą nesikreipė. Liko gyventi name, jį prižiūrėjo ir rūpinosi iki dabar, t. y. 1/2 dalį savo sutuoktiniui priklausančio minėto nekilnojamojo turto bei namų apyvokos daiktų priėmė, pradėdama faktiškai juos valdyti. Sutuoktinis B. P. turėjo du vaikus – B. P. ir D. P..

2. Suinteresuoti asmenys D. P. ir B. P. pateikė pareiškimą dėl termino palikimui, atsiradusiam po jų tėvo B. P., mirusio (duomenys neskelbtini), priimti atnaujinimo.

2.1. Nurodė, kad yra palikėjo B. P. vaikai. Po 1987 m. kovo 3 d. ištuokos su jų motina mirusysis B. P. su jais nebendravo, todėl jie nieko apie tėvo tolimesnį gyvenimą nežinojo. Kai mirė tėvas, D. P. buvo 12 m., o B. P. – 15 m., tad jie savarankiškai savo teisių įgyvendinti negalėjo, o jų motina dėl palikimo priėmimo nepilnamečių vaikų vardu į notarą nesikreipė. Apie paveldimą turtą sužinojo tik gavę teismo procesinius dokumentus. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių ir yra pagrindas jį atnaujinti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Tauragės apylinkės teismas 2019 m. spalio 30 d. sprendimu pareiškėjos pareiškimą ir suinteresuotų asmenų pareiškimą tenkino. Teismo motyvai:

3.1. Nurodė, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog po B. P. mirties atsiradusį palikimą priėmė sutuoktinė D. P., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Savo sprendimą motyvavo tuo, kad iš pareiškėjos pareiškime išdėstytų aplinkybių, paaiškinimų, suinteresuotų asmenų pozicijos, liudytojų parodymų, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog po B. P. mirties (duomenys neskelbtini). atsiradusį palikimą pareiškėja priėmė ir faktiškai pradėjo jį valdyti. Šį faktą nustatė, kad pareiškėja galėtų gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

3.2. Nurodė, kad suinteresuoti asmenys terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių, todėl yra pagrindas šį terminą atnaujinti. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog suinteresuoti asmenys yra palikėjo B. P. sūnūs – pirmosios eilės įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, paveldimo atsiradimo momentu buvo nepilnamečiai, o jų atstovė pagal įstatymą – motina – jokių veiksmų nesiėmė palikimui priimti.

3.3. Nepriteisė šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų. Savo sprendimą motyvavo tuo, jog nors byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo skirtingas, tačiau abiejų pusių reikalavimai patenkinti, duomenų, kad pareiškėja ar suinteresuoti asmenys nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nėra.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

4. Pareiškėja D. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuriomis buvo tenkintas suinteresuotų asmenų pareiškimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos – panaikinti, ir priimti naujus sprendimus – suinteresuotų asmenų pareiškimą atmesti ir priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai apeliacinio skundo motyvai:

4.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino suinteresuotų asmenų pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo. Terminas palikimui priimti praleistas daugiau nei 25 m. Palikimo atsiradimo momentu jie buvo nepilnamečiai, tačiau per 19–23 m. terminą, kai jau yra pilnamečiai, jie jokių veiksmų nesiėmė. Pateikė prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti tada, kai ji kreipėsi į teismą dėl juridinio fakto nustatymo. Be to, teismas turėjo įvertinti termino atnaujinimo įtaką civilinių santykių stabilumui. Namas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau jos indėlis jį įsigyjant buvo žymiai didesnis, t. y. ji sumokėjo investiciniais čekiais 22 212 rublių, B. P. investiciniais čekiais – 10 000 rublių ir grynaisiais jie sumokėjo 1 642 rublių. Po sutuoktinio mirties ji iš esmės pagerino turtą ir jo vertė šiandien yra žymiai didesnė nei palikimo atsiradimo dieną.

4.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepriteisė jai turėtų bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuotų asmenų. Jų suinteresuotumas bylos baigtimi buvo priešingas, tad teismas turėjo jai priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ji pagrindė prašomas priteisti sumas.

5. Suinteresuoti asmenys D. P. ir B. P. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, pakeisti ir priimti naują sprendimą – priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5.1. Nurodė, kad jie savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose teismo posėdžio metu palaikė pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog ji po sutuoktinio mirties palikimą priėmė faktiškai jį valdyti. Tačiau pareiškėja prieštaravo jų pateiktam prašymui atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Šios aplinkybės patvirtina šalių priešingą suinteresuotumą bylos baigtimi. Pateikė duomenis apie turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, tad teismas turėjo pagrindą jiems priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6. Suinteresuoti asmenys D. P. ir B. P. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinio skundo netenkinti ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Byloje nėra paneigta aplinkybė, kad jų tėvas po ištuokos su jų motina visiškai nebendravo. Pati pareiškėja su jais nebendravo ir apie palikimą jų neinformavo, slėpė šį faktą. Jie objektyviai neturėjo jokių galimybių sužinoti apie palikimą. Paveldėjimo atsiradimo dieną buvo nepilnamečiai, o jų atstovė pagal įstatymą – motina – tinkamai jų teisių nerealizavo. Pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes įvertino kaip objektyvias ir pagrįstai atnaujino terminą palikimui priimti. Pačios pareiškėjos vengimas susitvarkyti paveldėjimo dokumentus tokį ilgą laiko tarpą patvirtina jos siekį nuslėpti palikimą, atsiradusį po tėvo mirties.

6.2. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo išsamiai pasisakė savo apeliaciniame skunde.

7. Pareiškėja D. P. pateikė atsiliepimą į suinteresuotų asmenų apeliacinį skundą, juo prašė apeliacinio skundo netenkinti. Atsiliepime nurodė tuos pačius argumentus, kuriuos išdėstė apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria tenkintas suinteresuotų asmenų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti. Atsiliepime dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo jokių teisinių argumentų nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Pareiškėjos D. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Suinteresuotų asmenų D. P. ir B. P. apeliacinis skundas netenkintas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas suinteresuotų asmenų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti ir nepriteistos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

11. Nustatyta, kad pareiškėja D. P. yra palikėjo B. P. sutuoktinė, santuoka sudaryta 1992 m. balandžio 3 d. Palikėjas B. P. mirė (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pareiškėjos vardu nuo 1992 m. liepos 30 d. registruotas turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Šilutės r. Iš į bylą pateiktos (duomenys neskelbtini) seniūnijos 2019 m. birželio 28 d. pažymos nustatyta, kad palikėjas B. P. ir D. P. gyveno (duomenys neskelbtini), Šilutės r., o po B. P. mirties sodyboje liko gyventi ir iki šiol gyvena D. P.. Testamentų registro duomenimis, po palikėjo B. P. mirties (duomenys neskelbtini). nėra įregistruota palikimo priėmimo faktų. Šilutės rajono 2-asis notarų biuras 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. S-45 informavo, kad po palikėjo B. P. mirties paveldėjimo byla nėra užvesta ir paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas. Šilutės rajono 1-asis notarų biuras 2019 m. liepos 15 d. raštu Nr. S-163 informavo, kad nėra duomenų apie palikėjo B. P. palikimo priėmimą. Šilutės rajono 3-iasis notarų biuras 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. 301 informavo, kad, mirus B. P., niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2019 m. liepos 23 d. raštu informavo, kad archyviniame fonde saugomuose 1994, 1995 m. Šilutės rajono 1-jo notarų biuro archyviniuose dokumentuose duomenų apie B. P. palikimo priėmimą nerasta. Iš pateiktos 1992 m. birželio 18 d. pirkimo–padavimo sutarties matyti, kad pareiškėja iš valstybinio Ašvos ūkio įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r.

12. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjos prašymą ir nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad po B. P. mirties jo likusį palikimą priėmė sutuoktinė D. P., pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti. Taip pat teismas suinteresuotiems asmenims D. P. ir B. P. atnaujino terminą palikimui pagal įstatymą priimti, atsiradusiam po B. P. mirties. Pareiškėja D. P. apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu skundžia sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų nepriteisimo. Apeliantai neskundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų sprendimo dalių (CPK 320 straipsnis).

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

13. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotų asmenų D. P. ir B. P. pareiškimą tenkino ir atnaujino jiems terminą palikimui pagal įstatymą priimti, atsiradusiam po B. P. mirties. Pareiškėja D. P. apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog po palikimo atsiradimo dienos praėjo daugiau nei 25 m., suinteresuoti asmenys, tapę pilnamečiais, turėjo pakankamai laiko realizuoti savo teises, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiais apeliacinio skundo argumentais.

14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalies nuostatos nustato, kad paveldėjimas yra mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Asmeniui mirus arba teismo tvarka paskelbus jį mirusiu palikimo atsiradimo dieną įpėdiniai įgyja subjektinę paveldėjimo teisę, tačiau tai dar nereiškia, kad jie perėmė palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y., apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

15. Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, įstatyme numatytas terminas, per kurį paveldėtojas turi teisę palikimą priimti. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti vienu iš įstatyme įvardytų būdų per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 1–3 dalys). Palikėjas B. P. mirė (duomenys neskelbtini), tad palikimui priimti taikomas Lietuvos Respublikos įstatymo 1964 m. liepos 7 d. „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ (redakcija 1994 m. sausio 18 d. (nuo 1994 m. vasario 1 d.) 587 straipsnis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis (Žin., 2000, Nr. 74-2262; 200)). Jame nurodyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Atsižvelgus į šią įstatymo nuostatą, pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė terminą, per kurį suinteresuoti asmenys turėjo priimti palikimą, t. y. suinteresuoti asmenys palikimą turėjo priimti per 6 mėn. nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. iki 1994 m. spalio 28 d.

16. Iš byloje esančių rašytinių duomenų, t. y. testamentų registro, Šilutės rajono 2-asis notarų biuro 2019 m. liepos 10 d. rašto Nr. S-45, Šilutės rajono 1-asis notarų biuro 2019 m. liepos 15 d. rašto Nr. S-163, Šilutės rajono 3-iojo notaro biuro 2019 m. liepos 10 d. rašto Nr. 301, Klaipėdos regioninio valstybės archyvo 2019 m. liepos 23 d. rašto, niekas į notarą dėl palikimo po B. P. mirties (duomenys neskelbtini). priėmimo nesikreipė. Šalys šių aplinkybių neginčija (CPK 187 straipsnio 1 dalis).

17. Lietuvos Respublikos įstatymo 1964 m. liepos 7 d. „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo“ 588 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad 587 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą gali teismas prailginti, jeigu jis pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas, pasibaigus tam terminui, ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.

18. Pirmosios instancijos teismas suinteresuotųjų nurodytas aplinkybes – palikimo atsiradimo momentu buvusią nepilnametystę, atstovės pagal įstatymą neveikimą, negalėjimą sužinoti apie paveldimą turtą – laikė objektyviomis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti terminą palikimui priimti. Iš esmės teismas atnaujindamas terminą rėmėsi suinteresuotų asmenų negalėjimu žinoti apie palikimą sudarančias turtines teises. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais pirmosios instancijos teismo motyvais.

19. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 57, CK 5.50 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2010; kt.).

20. Kai mirė tėvas, D. P. buvo 12 m., o B. P. – 15 m., suinteresuoti asmenys pripažįsta, kad dalyvavo savo tėvo laidotuvėse, todėl apie tėvo mirties faktą žinojo (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 187 straipsnio 1 dalis). Pagal 1964 m. CK 14 straipsnio nuostatas nepilnamečiai nuo penkiolikos iki aštuoniolikos metų amžiaus sandorius sudarinėja, turėdami tėvų, įtėvių arba rūpintojų sutikimą. Taigi palikimo atsiradimo momentu suinteresuotas asmuo B. P. savo teises į palikimą galėjo realizuoti nebūtinai per savo atstovą pagal įstatymą – motiną, o savarankiškai, turėdamas motinos sutikimą. Tačiau, kaip jau byloje nustatyta, šių savo teisių per 1964 m. CK 587 straipsnyje nustatytą šešių mėnesių terminą neįgyvendino. Taip pat nustatyta, jog suinteresuoti asmenys pilnamečiais tapo po 6 ir 3 m., tačiau iki pareiškėjos pareiškimo teisme dienos per 25 m. terminą nuo tėvo mirties jokių veiksmų nesiėmė.

21. Suinteresuoti asmenys įrodinėjo, kad pareiškėja D. P. nuslėpė nuo jų faktą apie palikimą, atsiradusį po jų tėvo mirties. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiais argumentais. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, jog gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); malkinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), Šilutės r., nuo 1992 m. liepos 30 d. registruoti pareiškėjos vardu. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, yra nurodęs, kad paveldimo turto masės nežinojimas nėra priežastis pratęsti praleistą terminą palikimui priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-246/2011, 2011-03-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-91/2011). Ta aplinkybė, jog suinteresuoti asmenys nežinojo, jog po tėvo mirties atsirado (egzistavo) turtas, kurį jie turi teisę paveldėti, nepateisina įstatymo reikalavimo priimti palikimą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos nevykdymo ir lemia atitinkamus padarinius – teisės paveldėti palikėjo turtą praradimą (CK 5.50 straipsnio 1, 3 dalys, 1964 m. CK 587 straipsnis). Be to, terminas palikimui priimti praleistas daugiau kaip dvidešimt penkerius metus, todėl jo atnaujinimas turėtų reikšmės teisinių santykių stabilumui.

22. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įstatymas neįpareigoja įpėdinį pranešti kitiems galimiems įpėdiniams apie teisę priimti palikimą. Teisė priimti palikimą yra paties įpėdinio apsisprendimo laisvė, o tokią laisvę turėdami suinteresuoti asmenys neišreiškė valios priimti palikimą. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių pareiškėjos D. P. nesąžiningų veiksmų ar tai, jog suinteresuotiems asmenims nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po jų tėvo mirties (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo tenkintas pareiškėjų prašymas atnaujinti terminą palikimui priimti, naikintina ir priimtinas naujas sprendimas – suinteresuotų asmenų prašymas dėl termino atnaujinimo palikimui priimti atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme paskirstymo

23. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė šalims jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, motyvuodamas tuo, jog nors byloje dalyvaujančių asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi skirtingas, tačiau abiejų pusių reikalavimai patenkinti, duomenų, kad pareiškėja ar suinteresuoti asmenys nesąžiningai naudojosi savo procesinėmis teisėmis, nėra. Pareiškėja D. P. apeliaciniu skundu prašė šią sprendimo dalį panaikinti ir jai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes šalių suinteresuotumas priešingas, ji pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu prašė šią sprendimo dalį pakeisti ir jiems priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes šalių suinteresuotumas priešingas, pateikė duomenis apie turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais.

24. Pagal bendrąją taisyklę ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Tačiau jeigu dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas turi diskreciją spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims arba priteisti jas iš asmens, kurio pareiškimas atmestas.

25. Nagrinėjamu atveju matyti, kad tarp pareiškėjos D. P. ir suinteresuotų asmenų D. P., B. P. yra priešingas teisinis suinteresuotumas tik bylos dalyje dėl termino palikimui priimti suinteresuotiems asmenims atnaujinimo, todėl yra teisinis pagrindas spręsti klausimą dėl išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti tik šios bylos dalyje pareiškėjai atlyginimo. Ginčo tarp byloje dalyvaujančių asmenų sprendžiant klausimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nebuvo, todėl šioje bylos dalyje pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, šias bylinėjimosi išlaidas (tiek sumokėtą žyminį mokestį, tiek išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti) ji vis tiek būtų patyrusi, todėl šių išlaidų priteisimas iš suinteresuotų asmenų prieštarautų teisingumo ir protingumo principams.

26. Pareiškėja D. P. pateikė duomenis, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 988,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur žyminio mokesčio, 950,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pareiškėjos išlaidos pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, prašomos atlyginti išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintose rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių.

27. Įvertinus tai, kad pareiškėjos 2019 m. spalio 14 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir pinigų priėmimo kvite nėra detalizuota, kokią dalį išlaidų sudaro išlaidos, susijusios su pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėjimu, ir kokios, susijusios su pareiškimu atnaujinti terminą palikimui priimti nagrinėjimu, teisėjų kolegijos nuomone, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, įvertinus bylos pobūdį, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 475,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusių su juridinę reikšmę turinio fakto nagrinėjimu, ir 475,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusių su prašymo atnaujinti suinteresuotiems asmenims terminą palikimui priimti nagrinėjimu. Netenkinus suinteresuotų asmenų pareiškimo atnaujinti terminą palikimui priimti, pareiškėjai iš D. P. ir B. P. priteistina po 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

28. Suinteresuotų asmenų D. P. ir B. P. pareiškimas atnaujinti terminą palikimui priimti netenkintas, tad jų turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neatlygintos.

29. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, priteisiant pareiškėjai po 237,50 Eur iš D. P. ir B. P. jos turėtų bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Dėl procesinės bylos baigties

30. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias termino palikimui priimti atnaujinimą, proceso teisės normas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų priteisimą, todėl šios teismo sprendimo dalys naikintinos ir priimtinas naujas sprendimas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme paskirstymo

31. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteisiamas iš antrosios šalies.

32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008; šia praktika vadovaujamasi ir naujausioje praktikoje, pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104-684/2016, 43 p.) išaiškinta, kad:

32.1. reikalavimas peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų priteisimą yra procesinis prašymas ir nevertinamas kaip materialinis ieškinio reikalavimas. Procesinio prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo patenkinimas apeliacinės instancijos teisme nesudaro pagrindo vertinti apeliacinio skundo iš dalies patenkintu. Šio prašymo patenkinimas nesudaro pagrindo atsižvelgti į jo išsprendimo rezultatus, kai svarstoma dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo;

32.2. pagal CPK 93 straipsnį bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas konkrečioje teismo instancijoje. Tai sprendžiama pagal tai, kaip yra išspręsta dėl materialinių ieškovo reikalavimų atsakovui konkrečioje teismo instancijoje;

32.3. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetamas atsakovo apeliacinis skundas dėl materialinio ieškovo reikalavimo atsakovui išsprendimo, tai reiškia, kad apeliacinėje instancijoje byla išspręsta ieškovo naudai, todėl pagal CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalis ieškovui turi būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias jis turėjo šios instancijos teisme;

32.4. jeigu apeliacinės instancijos teisme atmetami apeliacinio skundo argumentai dėl materialinio teisinio reikalavimo, bet patenkinamas procesinis prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, paskirstymo, tai svarstant dėl bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, paskirstymo turi būti taikoma CPK 93 straipsnio 1 dalis ir vadovaujamasi nuostata, kad materialinis teisinis reikalavimas išspręstas to asmens naudai, prieš kurį paduotas apeliacinis skundas buvo atmestas.

33. Pareiškėja pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 538,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 38,00 Eur žyminio mokesčio, 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusios su apeliacinio skundo parengimu. Pareiškėjos išlaidos pagrįstos pateiktais rašytiniais įrodymais, prašomos advokato teisinei pagalbai išlaidos neviršija patvirtintose rekomendacijose (nutarties 26 punktas) numatytų maksimalių dydžių.

34. Patenkinus pareiškėjos apeliacinio skundo materialinį teisinį reikalavimų ir vadovaujantis nutarties 32 punkte nurodyta kasacinio teismo praktika jai iš D. P. ir B. P. priteistina po 269,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

35. Suinteresuoti asmenys pateikė duomenis, kad sumokėjo 38,00 Eur žyminio mokesčio, turėjo 500,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, susijusios su apeliacinio skundo parengimu ir atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą parengimu. Suinteresuotų asmenų apeliacinis skundas netenkintas, todėl jų turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neatlygintinos.

36. Atsižvelgus į tai, kad suinteresuoti asmenys apeliaciniu skundu skundė tik procesinį klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, toks apeliacinis skundas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl jiems grąžintinas 2019 m. lapkričio 26 d. sumokėtas 38,00 Eur žyminis mokestis (pervedimo Nr. 247745857).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u s p r e n d ž i a:

Tauragės apylinkės teismo 2019 m. spalio 30 d. sprendimo dalį, kuria nuspręsta atnaujinti D. P. ir B. P. terminą palikimui priimti panaikinti ir priimti naują sprendimą – suinteresuotų asmenų D. P. ir B. P. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo atmesti.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš D. P. ir B. P. po 237,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjai D. P. iš D. P. ir B. P. po 269,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Grąžinti suinteresuotiems asmenims D. P. ir B. P. 38,00 Eur žyminio mokesčio.