Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-1413-1183/2024

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2024-12-18
Bylos Nr.: 1-1413-1183/2024
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-20369-2024-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Donatas Dauginis
Kaltinamasis: E. K.
Nuteistasis: E. K.

Kategorijos

Baudžiamoji byla Nr. 1-1413-1183/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20369-2024-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2. (S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gruodžio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Donatas Dauginis,sekretoriaujant Indrei Kučinskaitei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Dobiliauskui,kaltinamajam E. K.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, nedirbantis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), deklaruojamos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas neišnykęs, paskutiniai teistumai:

1) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 5 dalį – 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnį, sumažinta ir skirta galutinė sumažinta bausmė – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė,

2) 2024 m. liepos 24 d. Šiaulių apylinės teismo Šiaulių rūmų nutartimi tenkintas Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo teikimas ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuteistajam E. K. subendrintos bausmės, paskirtos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu, ir E. K. skirta galutinė 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė, jos pradžią skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, E. K. į bausmę įskaitytas bausmės, atliktos pagal Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gegužės 22 d. nuosprendį, laikas nuo 2024 m. liepos 11 d. iki šios nutarties priėmimo dienos, bausmę atliko 2024 m. rugpjūčio 23 d.,

3) 2024 m. rugsėjo 5 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 5 dalį 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme, kuri pagal BK 64¹ straipsnio nuostatas sumažinta vienu trečdaliu, ir E. K. skirta galutinė bausmė – 30 (trisdešimties) parų areštas,

4) 2024 m. rugsėjo 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – areštu 75 paroms. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. K. nustatyta galutinė bausmė - 50 parų areštas, bausmės neatlikęs

kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis E. K. 2024 m. gegužės 25 d., apie 12:25 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš vaistinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvirai - matant pardavėjai G. Š., pagrobė „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,37 euro, „(duomenys neskelbtini)“ miltelius, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 6.06 euro, „(duomenys neskelbtini)“ skystį, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,40 euro., „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,35 euro, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 8,31 euro, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,00 eurai, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 5.50 euro, „(duomenys neskelbtini)“, tabletes, 1 vnt., kurio vertė 16.70 eurų, „(duomenys neskelbtini)“, tabletes, 3 vnt., kurių vieno vieneto vertė 2,94 euro, „(duomenys neskelbtini)“ purškiamas, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 4,32 euro, „(duomenys neskelbtini)“ tabletės, 1 vnt., kurio vertė 5,26 euro iš viso UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta 145.06 eurų turtinė žala, tai yra E. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Įrodymai

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad kaltę pripažįsta dėl to, kad pavogė prekes, bet nepripažįsta, jog jį pamatė, kai jis jas dėjosi, nes pati pardavėja sakė, kad jį prisiminė iš tatuiruočių ir aprangos. Vaistinėje užtruko 7 min., į eilės priekį praleido ne vieną žmogų, tai buvo aišku, kad atėjo vogti. Jam kyla klausimas, kodėl į bylą yra pateiktas tik vienas vaizdo įrašas, kodėl nepateiktas vaizdo įrašas nuo kasų. Įvykis galėjo vykti šių metų gegužės 25 d. apie 12.25 val. vaistinėje, kuri yra turgaus kieme, (duomenys neskelbtini), bet jis neprisimena, kokias prekes paėmė, nes jų buvo nemažai, tačiau gali būti, jog paėmė kaltinime nurodytas prekes. Jis ginčija, kad pardavėja matė, kaip jis dėjosi prekes, nes 100 procentų yra įsitikinęs, jog pastaroji nematė, kadangi kažką imdamas, jis nuolat žiūrėjo, ar jo nemato, o kai pardavėja ir žmonės jo nematė, tai tik tada krovėsi prekes. Iš vaistinės jis išėjo, nes prekių prisikrovė tiek, kiek jam užteko - juk negalėjo ten stovėti ir pusę dienos krautis prekes. Iš vaistinės išėjo greitesniu žingsniu, o ne bėgdamas. Vogdamas jis visada stengiasi neviršyti 150 eurų sumos, visada „primeta“ prekių sumą pagal jų kainas. Nežino, ar pardavėja jam ką nors šaukė, nes šeštadienis buvo „turgaus diena“, buvo daug žmonių, tačiau vaistinėje jam niekas nieko nesakė. Pardavėja nurodė, kad ši išėjusi iš vaistinės jam kažką sakė, bet jis tikrai negirdėjo. Jis negirdėjo, kad pardavėja jam ką nors būtų šaukusi, o jų akys negalėjo susitikti, nes jis buvo su akiniais nuo saulės. Nežino, į ką vaistinėje sureagavo žmonės. Jis žino, ko reikia atvirai vagystei, t. y. reikia, kad matytų, kaip įsideda prekes ir išeina. Dėl advokato buvo nuėjęs į teisinės pagalbos tarnybą, bet ten sakė, jog jam nemokamas advokatas nepriklauso. Jis yra kaltas iš dalies: pripažįsta, jog ėmė prekes, bet nepripažįsta, jog tai matė pardavėja, todėl nėra atviros vagystės.

Liudytoja G. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad šių metų vasarą gegužės arba birželio mėnesį du kartus šeštadieniais buvo apvogta jų vaistinė „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), o galimas vagis buvo sugautas ir dabar vyksta teismas. Kai vagystė įvyko gegužės mėnesį, jos dirbo dviese su kolege, tačiau nematė nei kas pavogė, nei ką pavogė, tik šeštadienio dienos pabaigoje pastebėjo tuščią lentyną, o kadangi nei viena iš jų nepardavė tos prekės, tai ji - kaip vaistinės vedėja - atsuko kameras. Kadangi tuo metu jų kameros dar buvo prastai išdėliotos, tai žmonių veidų nesimatė, tik matėsi saulės kosmetikos įdėjimas į krepšį ir pasišalinimas iš vaistinės. Jos padarė tų prekių nurašymą, pagal vaistinės taisykles nusiuntė vaizdo įrašą atsakingiems asmenims, kurie juos perduoda policijai, ir po kiek laiko pas juos lankėsi policija, darė nuotraukas ir taip viskas baigėsi. Po dviejų savaičių šeštadienį dirbo viena, o šeštadieniais pas juos vaistinėje būna labai daug žmonių ir ji dažnai išeina į papildomą patalpą paimti kitų vaistų, t. y. pasišalina iš pačios oficinos. Tą dieną vienu momentu ji pakėlė akis ir jai pasirodė, kad vaistinėje esantis žmogus jai yra matytas. Kadangi prieš porą savaičių siuntė vaizdo įrašą dėl pirmojo įvykio, tai jame matė vagystę įvykdžiusio asmens kūno detales: tatuiruotą koją, kuprinę, šortus, ir šį kartą jos pamatytas žmogus buvo apsirengęs lygiai ta pačia apranga, buvo su ta pačia kuprine, akiniais. Ji pagalvojo, kad šis vyras yra tas pats žmogus iš ankstesnio vaizdo įrašo. Ji sustingo, bet negalėjo iš karto apvaginti žmogaus, todėl atleisdama žmones, ji jį labai stebėjo, o kai asmuo pamatė, jog ji žiūri, tai šis arba dar kažką įsidėjo į savo „tašę“ arba nebeįsidėjo, bet tikriausiai, kad įsidėjo, ir pradėjo šalintis iš vaistinės. Tuomet ji sušuko „palauk“ arba „vagia“ ir pradėjo eiti šiam iš paskos. Vienas vyras, kurį ji aptarnavo vaistinėje, taip pat pradėjo bėgti vagystę įvykdžiusiam asmeniui iš paskos, liepdamas sustoti, bet tas asmuo pradėjo bėgti ir pabėgo. Tuomet po darbo vėl atsisuko kameras ir matė, jog tą dieną vaistinėje įtariamasis buvo ilgesnį laiką nei pirmąjį kartą, t. y. vaistinėje jis išbuvo 3-4 min. Vaizdo įraše matosi, kaip vogęs asmuo gražiai ir mandagiai į eilės priekį užleidžia močiutes, o pats, kai ji būna nuleidusi galvą, kažką rašo ant dėžučių arba nueina į „kambariuką“ paimti kitų vaistų, krauna į savo „tašę“ prekes iš lentynų. Tą kartą buvo paimta nemažai prekių, jų sumos tiksliai pasakyti negali, bet buvo paimta gal 12 skirtinų preparatų po kelis vienetus - buvo paimti maisto papildai, kurių bendra vertė buvo virš 100 eurų. Ji išbėgo iš vaistinės paskui prekes pasiėmusį asmenį, su ja kartu taip pat išbėgo eilėje stovėjęs vyras, bet prekes pavogęs žmogus greitai bėgo ir ji negalėjo jo pavyti, o be to, negalėjo palikti vaistinės, kuri buvo pilna žmonių, todėl nebesivijo, o be to, jeigu ir būtų asmenį pagavusi, tai nieko nebūtų galėjusi padaryti. Tas asmuo greitai įsimaišė tarp žmonių ir pabėgo. Ji negali tiksliai pasakyti, ar matė, kaip vyras įsidėjo prekes, bet mano, kad kažką įsidėjo, nes kitaip ji nebūtų pradėjusi šį vytis. Ji buvo apklausta policijos, kai pas ją buvo atvykusi tyrėja ir ji davė parodymus: vieną kartą visą istoriją rašė raštu ir ją siuntė kartu su vaizdo įrašu į savo įmonę, paskui į darbą atvyko tyrėja ir ji jai viską pasakė bei gal dar buvo tikslinamasi skambučio metu, nes buvo prašyta atsiųsti vaizdo įrašus iš kitos kameros, bet nežino, ar tada jos ko nors klausė, ar nebeklausė. Jai atrodo, kad viską prisimena panašiai kaip ir ikiteisminio tyrimo metu, tačiau pas juos per dieną praeina apie 200 žmonių, todėl būna sambrūzdis, vyksta daug veiksmo ir viską sužiūrėti būna sudėtinga. Gali būti, kad matė, kaip asmuo paskutinį kartą kažką pagrobė ir įsidėjo į medžiaginį maišelį, nes jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo teisingi. Dokumentuose vaistinė „(duomenys neskelbtini)“ vadinasi UAB „(duomenys neskelbtini)“. Vaizdo medžiagoje matosi, kaip asmuo dedasi prekes. Dabar nuo įvykio praėjo jau pusę metų, bet vaizdo įraše matosi, kad žmogus į savo „tašę“ prisideda nemažai prekių, o ar ji matė, kaip pastarasis dėjosi paskutinę prekę – ji nežino, bet jeigu tiek ji, tiek žmonės iš vaistinės asmenį vijosi, tai tikriausiai matė, nes taip daugiau nieko nėra vijusis per tris metus.

Teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojos G. Š. parodymus, duotus ikitiesminio tyrimo metu (1 t., b. l. 43-46), liudytoja G. Š. parodė, jog pagarsinti parodymai yra teisingi. Ji nežino, ar kai tas asmuo įėjo į parduotuvę, pastarojo maišelis buvo tuščias, kadangi to vyro ji nematė nuo pat pradžių. Kai ji pastarąjį pamatė, asmuo stovėjo eilėje, bet šalia to vyro buvo lentyna, todėl patogiai iš jos galėjo prekes imti ir dėtis į „tašę“. Tas vyras iki kasos neatėjo, nieko nenusipirko. Ji jam kažką šūktelėjo, tik tiksliai neprisimena ką: „sustok“, „vagia“ ar „palauk“, bet žmogus pradėjo bėgti ir nesustojo. Tuo metu ji vilkėjo vaistinės baltą chalatą, tai asmuo galėjo atskirti, kad ji yra vaistinės darbuotoja.

Ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. Š. parodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba vaistininke. 2024-05-25, šeštadienį, buvo jos darbo diena, ji dirbo nuo 8.00 val. iki 15.00 val., vaistinėje adresu, (duomenys neskelbtini). Minėtą dieną ji dirbo prie kasos, vaistinėje dirbo viena, apie 12.25 val. vaistinės patalpoje buvo daug žmonių, žmonės stovėjo eilėje, ji nuolat juos aptarnavo, todėl nuolat stebėti vaistinės patalpos negalėjo, tačiau vis pažiūrėdavo. Pastebėjo vyriškį, kuris jų vaistinėje prieš porą savaičių iki minėtos dienos jau buvo įvykdęs vagystę, ji tai žinojo, kadangi matė vagystės vaizdo įrašus, minėtas vyras buvo su tatuiruote ir apsirengęs tais pačiais drabužiais, su savimi turėjo tą pat medžiaginį maišelį, bei akinius nuo saulės. Kaip minėtas vyriškis įėjo į vaistinę ji nepastebėjo. Ji iš karto suprato, kad tai tas pats vagis, pažiūrėjo į jį, jis pažiūrėjo į ją, jis suprato, kad ji jį pastebėjo, todėl ir ėmė trauktis, jei gerai pamena dar matė, kaip jis kažką paskutinį kartą pagriebė ir įsidėjo į medžiaginį maišelį, matėsi, kad maišelyje jau ir prieš tai buvo kažkas įdėta. Ji jam sušuko „palauk“, „stok“ ar kažką panašaus, gal sušuko „vagia“ ir jis apsisuko ir greit išėjo iš vaistinės. Ji yra įsitikinusi, kad jis matė ir suprato, kad ji jį vejasi ir pamatė, kad jis vagia. Tik išėję iš vaistinės minėtas vyras pradėjo bėgti, ji su kitu vaistinės klientu išėjo į lauką, norėjo jį vytis, tačiau jis įsimaišė tarp turgaus žmonių ir dingo. Gali pasakyti, kad lauke, kai jis pradėjo bėgti jis buvo atsisukęs į ją, ir matė, kad ji taip pat išėjo į lauką paskui jį (1 t., b. l. 43-46).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Matome, jog tai dviejų aukštų komercinės paskirties pastatas, ant kurio matome užrašą ,,turgavietė“. Einame už pastato, kur matome pilkos spalvos priestatą su rudos spalvos plastikines duris, virš kurių užrašas „(duomenys neskelbtini)“. Įeiname į vaistine, dešinėje prie sienos matome lentynas virš kurių užrašas ,,Maisto papildai“. Einame ties lentynų viduriu, kur lentynose yra įvykio vietos. Apžiūrėjus įvykio vietas, galimų objektų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui neaptikta. Įvykio vietose apžiūros metu fotografuota, nieko nepaimta. Įvykio vietose matome įrengtas vaizdo kameras (1 t., b. l. 24-30).

Daiktų apžiūros protokole užfiksuota vaizdo įrašų, kuriuos pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas S. T., apžiūra. Pateiktas vaizdo įrašas laikotarpyje nuo 2024-05-25 12:19:00 val., iki 2024-05-24 12:26:00 val. Vaizdo įrašas stebi UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpas, vaizdo įraše matosi įėjimas/išėjimas vaistinės, parduodamų prekių prekystaliai. Kameros pavadinimas „Cam2Kam02“. Atidarius vaizdo įrašus tarnybinio kompiuterio ekrano viršuje, kairėje pusėje viršuje matome peržiūrimo vaizdo įrašo datą ir laiką. 12:19:44 val., į vaistinę ateina vidutinio kūno sudėjimo vyras, užsidėjęs kuprinę, kuri yra tamsios mėlynos spalvos, bei šviesiais mėlynais apvadais, akinius nuo saulės, juoda kepure, palaidinę trumpomis rankovėmis. Vyras stovi bendroje eilėje, kaip ir visi vaistinėje esantys pirkėjai. Vyras stovi sukryžiavęs rankas, dairosi į visas puses. 12:20:18 val., vyras užleidžia moterį į bendrą eilę, kuri stovėjo už jo. 12:20:45 val., vyras užleidžia vyrą ką tik įėjusį į vaistinę. Tuomet 12:22:50 val., vyras paima prekę nuo prekystalio ir įsideda į juodos spalvos maišą, kurį laiko priekyje savęs. 12:23:06 val., vyras vėl paima prekę nuo prekystalio ir įsideda į juodos spalvos maišą, kurį laiko priekyje savęs. 12:23:22 val., ir 12:24:48 val., vyras, vėl paima prekių nuo prekystalio ir įsideda į juodos spalvos maišą. Iš viso vyras 4 kartus įsidėjo nenustatytą prekių kiekį į savo atsinešta juodos spalvos maišą. 12:25:37 val., vyras skubiai išbėgo iš vaistinės, o paskui jį skubiai išbėga ir vaistinės pardavėja. Įrašo trukmė viso 7 min (1 t., b. l. 47-53).

Pareiškime iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad 2024-05-25, apie 12:25 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš vaistinės UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvirai - matant pardavėjai G. Š., nepažįstamas asmuo pagrobė "(duomenys neskelbtini)" kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,37 euro, "(duomenys neskelbtini)" miltelius, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 6.06 euro, "(duomenys neskelbtini)" skystį, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,40 euro., "(duomenys neskelbtini)" kapsules, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,35 euro, "(duomenys neskelbtini)" kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 8,31 euro, "(duomenys neskelbtini)" kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,00 eurai, "(duomenys neskelbtini)" kapsules, 2 vnt., kurių vieno vineto vertė 5.50 euro, "(duomenys neskelbtini), tabletes, 1 vnt., kurio vertė 16.70 eurų, "(duomenys neskelbtini)", tabletes, 3 vnt, kurių vieno vieneto vertė 2,94 euro, "(duomenys neskelbtini)" purškiamas, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 4,32 euro., "(duomenys neskelbtini)" tabletės, 1 vnt., kurio vertė 5,26 euro iš viso UAB "(duomenys neskelbtini)" padaryta 145.06 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 5-11).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Šiaulių miesto ir rajono PK pirmajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas 01-1-20369-24 pagal LR BK 178 str. 2 d. , dėl to kad, 2024-05-25 apie 12:25 val., adresu (duomenys neskelbtini), iš vaistinės „(duomenys neskelbtini)“, nenustatytas asmuo, atvirai pagrobė įvairių maisto papildų. Padaryta turtinė žala 145,06 eurai. Įvykio vieta stebima vaizdo stebėjimo kameromis. Atlikus vaizdo įrašų apžiūrą nustatyta, kad nusikalstamą veiką įvykdė E. K. (1 t., b. l. 59-61).

Įrodymų analizė, vertinimas, kaltinamojo veikos juridinė kvalifikacija

Motyvuojamoji dalis

BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas atvirai pagrobė svetimą turtą.

Turto pagrobimo sąvoka baudžiamajame įstatyme nepateikiama. Teismų praktikoje pateikiamuose išaiškinimuose turto pagrobimas įvardijamas kaip tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas fizinis svetimo turto užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti, taip padarant nukentėjusiajam ir turtinę žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-228/2013, 2K-147-511/2016, 2K-244-303/2018). Taigi, vagystė kaip nusikalstama veika nuosavybei savo esme yra nukreipta į svetimo turto užvaldymą (aktyviais veiksmais), tai pagrindinis tokio pobūdžio nusikalstamų veikų tikslas, todėl būtent su tuo yra susiję ir subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas), t. y. kaltininkas, neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydamas (paimdamas ir pasisavindamas) svetimą turtą, neabejotinai suvokia, kad užvaldo (paima) svetimą daiktą, numato, jog nukentėjusysis jo neteks ir bus padaroma turtinė žala, o jis šį turės kaip nuosavą, ir to nori.

Išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, daroma ir veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį tada, kai kaltininkas nusikalstamą veiką atlieka žinodamas, jog svetimas turtas pagrobiamas kitiems asmenims, nesantiems vagystės bendrininkais, suvokiant neteisėto turto pagrobimo faktą. Ir priešingai, išvada, kad svetimas turtas pagrobtas atvirai, negali būti daroma, kai: 1) svetimas turtas pagrobiamas nesant nukentėjusiojo arba pašalinių asmenų, taip pat jiems esant, tačiau nepastebint kaltininko veiksmų (nematant, negirdint); 2) nukentėjusysis ar pašaliniai asmenys mato ir suvokia kaltininko veiksmus, tačiau apsimeta, kad nieko nesupranta, o kaltininkas įsitikinęs, jog veikia slaptai; 3) turtas pagrobiamas pastebint nukentėjusiajam arba pašaliniams asmenims, tačiau jie dėl mažametystės, ligos ar kitokios būsenos (pavyzdžiui, girtumo) nesuvokia kaltininko veiksmų, ir kaltininkas tai supranta (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-136/2011). Taigi veikos kvalifikavimui kaip slaptajai vagystei svarbus yra tiek paties kaltininko suvokimas, kad jis veikia slaptai, tiek ir turto savininko ar valdytojo arba trečiojo asmens kaltininko nusikalstamų veiksmų suvokimo ypatumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. gegužės 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-9-628/2021).

Vagystės atveju kaltė pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, jog turtas yra svetimas, nori jį neatlygintinai užvaldyti ir numato, kad dėl tokių jo veiksmų turto savininkui bus padaryta žala. Taigi, esminis veikos požymis, nulemiantis šios veikos priskyrimą prie nusikalstamų veikų nuosavybei, yra būtent svetimo turto pagrobimas. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. sausio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-489/2018).

Šioje byloje E. K. kaltinamas įvykdęs atvirąją vagystę, tai yra kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atvirai – matant vaistinės pardavėjai G. Š., pagrobęs kaltinime nurodytus kaltinamajam svetimus UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius daiktus, taip padarydamas minėtai įmonei 145.06 eurų turtinę žalą (BK 178 str. 2 d.)

Kaltinamasis šioje byloje pripažįsta pagrobęs kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, kaltinime nurodytus daiktus iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau neigia, kad jo veiksmai turi būti vertinami, kaip atviroji vagystė, nes mano, kad grobiant svetimą turtą, jo pardavėja nematė. Nors kaltinamasis neigia aplinkybes dėl atvirosios vagystės, teismo vertinimu kaltinamojo E. K. kaltę padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, visiškai patvirtina byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad byloje esantys liudytojos G. Š. parodymai, duoti teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu, paties kaltinamojo E. K. parodymai duoti teisiamajame posėdyje, įvykio vietos, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys, tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktame pareiškime nurodyti duomenys, vaizdo įrašas iš vaistinės, kuris buvo peržiūrėtas teisiamajame posėdyje, neabejotinai patvirtina, jog E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, pagrobė kaltinime nurodytą svetimą turtą, priklausantį UAB „(duomenys neskelbtini)“, bendros 145.06 Eur vertės. Dėl šių aplinkybių byloje nėra jokio ginčo.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. K. nurodė, jog jo veiksmai negali būti vertinami kaip atviroji vagystė, kadangi jo imančio prekes pardavėja nematė, jis jos šaukiančios negirdėjo. Teismas šią E. K. poziciją pripažįsta tik kaltinamojo gynybine pozicija, kurią paneigia byloje esantys patikimi ir nuoseklūs liudytojos G. Š. parodymai bei kiti teismo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Pažymėtina, kad liudytoja G. Š. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu nurodė mačiusi, jog kaltinamasis E. K. prieš pasišalindamas iš vaistinės dar spėjo kažką įsidėti į su savimi turėtą maišelį, liudytoja akcentavo, kad E. K. galėjo pradėti vytis tik todėl, kad pamatė, jog pastarasis kažką dedasi į maišelį. Pastebėtina ir tai, kad liudytoja G. Š. teigė, kad kaltinamasis pradėjo šalintis, kai pastarasis pastebėjo, jog liudytoja jį mato, kaltinamajam pradėjus šalintis iš vaistinės, pastaroji pradėjo jam šaukti, kad sustotų arba šaukė „vagis“, tačiau E. K. nereagavo ir sugebėjo pabėgti, be to, pastarąjį mėgino vytis ir vaistinėje buvęs klientas, liudytoja taipogi patvirtino, jog darbo metu buvo apsirengusi savo darbiniais rūbais, todėl E. K. galėjo atskirti, kad ji yra vaistinės darbuotoja. Teismo vertinimu šie liudytojos G. Š. parodymai yra nuoseklūs, logiški, prieštaravimų juose nėra, be kita ko, liudytojos parodymų patikimumą patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu. Akcentuotina, kad vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kaip kaltinamasis pradeda šalintis iš vaistinės ir jį iš paskos pradeda vytis ne tik liudytoja G. Š., bet ir vaistinėje buvęs klientas. Be kita ko, vaizdo įraše matyti, kad E. K. visą laiką elgiasi ramiai ir tik įrašo pabaigoje staiga nusprendžia šalintis iš vaistinės pakankamai greitu tempu, kas tik patvirtina G. Š. parodymus, jog ji pastebėjo E. K. vagiantį, o pats E. K. taipogi pamatė, jog buvo pastebėtas vaistinės darbuotojos ir nereaguodamas į vaistinės darbuotojos nurodymą sustoti, pasišalino iš vaistinės. Taigi, akivaizdu, jog tiek kaltinamasis suvokė, jog buvo pastebėtas grobiantis svetimą turtą, tiek liudytoja G. Š. matė ir suvokė, kad E. K. grobia vaistinės prekes.

Teismas akcentuoja ir tai, kad pagal minėtą teismų praktiką, vagystė (BK 178 str.) laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Šiuo atveju E. K. buvo pastebėtas besišalinantis iš vaistinės jam dar nespėjus užvaldyti svetimo vaistinės turto, tai yra, jis sugebėjo paimti svetimą turtą, tačiau realią galimybę neteisėtai valdyti, naudoti, disponuoti paimtu turtu įgijo tik tuo metu, kai jam pavyko pasišalinti (pabėgti) nuo jį besivejančios vaistinės darbuotojos. Todėl vien jau dėl šių aplinkybių, kaltinamojo E. K. veiksmai laikytini atvirąją vagyste, kadangi pastarasis buvo pastebėtas darantis BK 178 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, dar jam nespėjus šios veikos pabaigti, ir jo veiksmai bet kuriuo atveju pripažintini atvirąją vagyste.

Teismo įsitikinimu, kuris paremtas byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visumą, byloje esantys įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis E. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, atvirai – matant pardavėjai G. Š., pagrobė kaltinime nurodytas prekes, kurių bendra vertė – 145.06 Eur.

Remiantis byloje surinktų įrodymų visuma nustatyti aptariamos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės elementai atskleidžia ir šios nusikalstamos veikos subjektyviąją pusę, tai yra, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės leidžia teigti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia –suvokė savo daromos nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, suvokė, kad vagystę vykdo viešoje vietoje, esant tiek vaistinės darbuotojai, tiek vaistinės klientams, suvokė, kad buvo pastebėtas grobiantis svetimą turtą, todėl nusprendė šalintis iš vaistinės, numatė, kad grobdamas svetimą turtą padarys turtinę žalą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokių pavojingų padarinių norėjo. Kaltinamojo E. K. veiksmai, įvertinus visas bylos aplinkybes, kvalifikuotini pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į padarytų nusikalstamų veikų motyvus bei tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Skiriant bausmę kaltinamajam E. K. atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes ir į tai, kad jis daug kartų teistas, vyrauja turtinės nusikalstamos veikos (2 t., b. l 1-34), administracine tvarka baustas taipogi itin daug kartų, vyrauja turtinio pobūdžio nusižengimai (1 t., b. l. 75-171), niekur nedirba, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, nuolatinės gyvenamosios vietos neturi (1 t., b. l. 62-71), padarytos turtinės žalos UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra atlyginęs. Be to, E. K. įvykdė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, nusikaltimas baigtas, priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam E. K. už nusikalstamą veiką skiriant straipsnio sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį parenkant mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Teismo įsitikinimu, būtent tokia bausmės rūšis ir dydis kaltinamajam E. K. gali padaryti teigiamą įtaką ir pasiekti bausmės tikslus, kadangi anksčiau taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės E. K. elgesiui jokios teigiamos įtakos nedaro, pastarasis nuolat daro turtinio pobūdžio teisės pažeidimus, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio nesiieško, iš pastarojo charakteristikos matyti, jog nusikalstamų veikų, kitų teisės pažeidimų darymas ir yra E. K. pagrindinis ir vienintelis pragyvenimo šaltinis.

Šioje byloje bausmių bendrinimo su ankstesniais nuosprendžiais (2024 m. rugsėjo 5 ir 24 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiai) klausimas nesprendžiamas, įvertinus tai, kad E. K. yra nuteistas 2024 m. gruodžio 9 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nuosprendžiu Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, kurie dar nėra įsiteisėję, tačiau minėtuose nuosprendžiuose yra išspręsti bausmių, pagal ankstesnius nuosprendžius, bendrinimo klausimai.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Nagrinėjamu atveju yra formalūs pagrindai taikyti bausmės vykdymo atidėjimą E. K., nes jis nuteisiamas ne didesne kaip 4 metai laisvės atėmimo bausme už apysunkio nusikaltimo įvykdymą. Vis dėlto, teismas įvertinęs tai, kad E. K. yra daug kartų teistas dėl turtinių nusikalstamų veikų įvykdymo, daugybę kartų baustas administracine tvarka dėl turtinio pobūdžio nusižengimų darymo, niekur nedirba, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturi, pats E. K. pripažino, kad darydamas vagystes skaičiuoja grobiamų daiktų vertę, tai yra netgi turi savo veikimo modelį, kas rodo, kad turtinių nusikalstamų veikų darymas ir yra jo pragyvenimo šaltinis, E. K. vykdo vis naujus teisės pažeidimas, net ir tuo metu, kai jo atžvilgiu vyksta kiti baudžiamieji procesai, kaltę šioje byloje pripažino tik iš dalies, padarytos žalos atlyginęs nėra, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

Dėl civilinio ieškinio

Šioje byloje civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotas atstovas S. T. pareiškė civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo 145,06 Eur sumai (1 t., b. l. 8).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje numatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.251 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

Nagrinėjamu atveju yra neabejotinai įrodyta, kad kaltinamasis E. K. tyčia pagrobė civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,37 euro, „(duomenys neskelbtini)“ miltelius, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 6.06 euro, „(duomenys neskelbtini)“ skystį, 2 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,40 euro., „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 7,35 euro, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 8,31 euro, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 6,00 eurai, „(duomenys neskelbtini)“ kapsules, 2 vnt., kurių vieno vieneto vertė 5.50 euro, „(duomenys neskelbtini)“, tabletes, 1 vnt., kurio vertė 16.70 eurų, „(duomenys neskelbtini)“, tabletes, 3 vnt., kurių vieno vieneto vertė 2,94 euro, „(duomenys neskelbtini)“ purškiamas, 3 vnt., kurio vieno vieneto vertė 4,32 euro, „(duomenys neskelbtini)“ tabletės, 1 vnt., kurio vertė 5,26 euro, dėl šios vagystės civilinė ieškovė viso patyrė 145,06 Eur turtinę žalą. Šias aplinkybes patvirtina kaltinamojo duoti parodymai, liudytojos G. Š. parodymai, civilinio ieškovo atstovo pareiškime nurodyti duomenys bei byloje esantys kiti rašytiniai įrodymai. Kadangi kaltinamasis tyčia pagrobė svetimą turtą, todėl dėl neteisėtų kaltinamojo E. K. veiksmų civilinė ieškovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 145,06 Eur dydžio turtinę žalą. Esant šioms aplinkybėms civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos pripažintinas pagrįstu, todėl tenkinamas visiškai ir iš E. K. civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai priteistina 145,06 Eur dydžio suma padarytai turtinei žalai atlyginti.

Kiti klausimai

2024 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu E. K. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo pinigines lėšas, esančias: 70440, AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – 145,06 Eur, neišieškotina suma – 446 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. vasario 20 d., paliktinas galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: DVD diskas su vaizdo įrašais iš vaistinės voke prie bylos viršelio, – paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams.

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo E. K. palikti tą pačią – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir jai iš kaltinamojo E. K. priteisti 145,06 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt penkis eurus ir 6 centus) turtinei žalai atlyginti.

2024 m. rugpjūčio 20 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu E. K. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimas į jo pinigines lėšas, esančias: 70440, AB SEB bankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), laikino nuosavybės teisės apribojimo būdas ir mastas – 145,06 Eur, neišieškotina suma – 446 Eur, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas nuo 2024 m. rugpjūčio 20 d. iki 2025 m. vasario 20 d., palikti galioti iki visiško civilinio ieškinio atlyginimo.

Nuosprendžio nuorašą išsiųsti turto arešto registrui.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus: DVD diską, su vaizdo įrašais iš vaistinės, 1 vnt., – palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusio Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3251 straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėjas Donatas Dauginis