Kauno apygardos teismo nutartis

2014-06-12 · Civilinė byla Nr. 2A-546-390/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2014-05-02Kauno apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-06-12Kauno apygardos teismas
  3. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-10-02Kauno apylinkės teismas
  4. ApeliacijaNutartis · 2015-02-13Kauno apygardos teismas
  5. ApeliacijaNutartis · 2015-10-14Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-06-12
Bylos Nr.
2A-546-390/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09958-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Algimantas Kukalis
Atsakovas
N. J.
Ieškovas
akcinės bendrovės LESTO
Civilinė byla Nr. 2A-546-390/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09958-2013-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 44.5.2.; 44.5.2.8.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 12 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo N. J. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-9540-713/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui N. J. dėl žalos atlyginimo,

Teismas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB LESTO kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo N. J. 1 999,19 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodoma, kad ieškovės darbuotojai 2012-04-06 vykdydami planinį elektros apskaitos patikrinimą pagal užduotį Nr. 61863818 adresu: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad ant vartotojo elektros skaitiklio, įrengto namo viduje, esančios gaubtos plombos pradurtos ir pažeistos. Kadangi ieškovės specialistų nustatytas pažeidimas atitiko Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 (toliau – Taisyklės), I. Bendrųjų nuostatų naudojamą sąvoką „Neteisėtas elektros energijos naudojimas“ bei 74 punkto nuostatas, vadovaujantis Taisyklių 113 punktu buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11001369 (toliau – Aktas) bei Daiktų, kurie turi įtakos elektros energijos vartojimo faktui įrodyti, paėmimo protokolas. V. T. 115 p., surašytas Aktas buvo pateiktas svarstyti specialiai komisijai. Po išsamios visų aplinkybių ir dokumentų analizės, dalyvaujant N. J. bei jam pateikus dokumentus ir paaiškinimus, komisija 2012-04-16 d. posėdyje nusprendė, kad už Taisyklių 74 punkte nurodytą ir Akte įvardintą AB LESTO specialistų nustatytą skaitiklio plombų pažeidimą, vadovaujantis 72 punktu atsako objekto, kuriame įrengtas skaitiklis rastas su pažeistom plombom, savininkas N. J.. Atsakovas, teigdamas, kad plombų pažeidimus padarė nuomininkai, to nepagrindę- nepateikė komisijai nei dokumentų, įrodančių, kad kiti asmenys-nuomininkai padarė plombų pažeidimus, nei nekilnojamojo daikto nuomos sutarties. Šių patalpų nuomos faktas taip pat nėra įregistruotas ir viešame Nekilnojamojo turto registre. Atsakovo neteisėti veiksmai, kaip būtina civilinei atsakomybei kilti sąlyga, pasireiškė neteisėtu neveikimu – neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius Taisyklėse nustatytos pareigos užtikrinti elektros apskaitos prietaisu saugumą. Netinkamas atsakovo pareigu vykdymas sąlygojo žalos atsiradimą, t. y. priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtu veiksmu ir paskaičiuotos žalos. Atsakovo kaltė preziumuoiama. Komisijos apskaičiuota suma už persiųstą elektros energiją sudarė 1 855,39 Lt ir atsispindi pridedamame dokumente „Elektros energijos suvartojimo apskaičiavimas per neapskaitinį laikotarpį prie akto Nr. 11001369“. Atsakovas privalo atlyginti ieškovei 143,80 Lt skaitiklio pakeitimo išlaidas, todėl bendra ieškovės patirtos žalos suma yra 1 999,19 Lt. Atsakovas su paskaičiuota žala nesutiko ir ji neatlyginta iki šiol.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė ieškovei 1 999,19 Lt turtinės žalos; 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų ir 71 Lt žyminio mokesčio. Valstybei priteista 16,60 Lt pašto išlaidų. Nurodoma, kad byloje pateikti aktai, fotonuotraukos, ieškovės atstovės, ieškovės darbuotojų liudytojų M. D. ir D. G. paaiškinimai, patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, o posėdžio metu pateiktas apžiūrai ir apžiūrėtas plombuotame maišelyje 04-092, (plombos Nr. 0294011) laikomas elektros skaitiklis Nr. 0066655, įrodė, jog skaitiklio plomba „VA04/2004, trečias ketvirtis“, kuria plombuotas skaitiklis, ir skaitiklis sugadinti mechaniškai: priverstiniu būdu naudojama atrama pakeisti skaitiklio rodmenys, aštriu įrankiu per prievartą nusukinėtas skaičių būgnelis, gaubto varžtų įpjovos ne kartą sukinėtos, matosi įbrėžimai, metalo užvartos ant varžto galvutės įpjovos kraštų, plomba „VA04/2004, trečias ketvirtis“, kuria plombuotas skaitiklis, pažeista. Ieškovė žalą apskaičiavo pagal Taisyklių 126.11 p. pagal patiektos elektros energijos kiekį už 1 metų laikotarpį, tai yra nuo 2012-04-06 (Akto surašymo dienos) iki 2011-04-07 d. Ieškovė įvertino persiųstos elektros kiekį, pagal Taisyklių 126.12 p. nustatytą tvarką – patiektos elektros energijos vertė perskaičiuota pagal faktinę elektros energijos imtuvų galią, taikant buitinių vartotojų dažniausiai vartojamų elektros energijos imtuvų darbo valandų kiekio per parą lentelę (Taisyklių 1 priedas). Akto svarstymo metu komisija įvertino atsakovo N. J. elektros prietaisų, surašytų Vartotojo veikiančių elektros energijos imtuvų sąraše, įsigijimo dokumentus, elektros prietaisus, kurių įsigijimo data buvo vėlesnė, nei 2011-04-07, nuo kurios skaičiuojama žala, apskaičiavo persiųstos elektros energijos kiekį nuo elektros prietaiso įsigijimo dienos (Taisyklių 115.3. p.), ir įvertino atsakovo per nurodytą laikotarpį atliktus mokėjimus. Komisija apskaičiavo elektros energijos suvartojimą per neapskaitinį laikotarpį ir nustatė 1 855,39 Lt sumą už persiųstą elektros energiją. Skaitiklis su pažeistomis plombomis buvo nuimtas ir atsakovo name sumontuotas naujas elektros skaitiklis. Ieškovė dėl skaitiklio pakeitimo patyrė 143,80 Lt žalą; nuimtą skaitiklį saugo kaip daiktinį įrodymą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

Apeliaciniu skundu atsakovas N. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėjo nepagrįstą išvadą kad gaudamas dovanų namą 2008-08-29 N. J. taip pat perėmė galiojančią, neterminuotą sutartį sudaryta su jo mama B. L. 2000-05-24, kuri iki šiol gyvena name;

kadangi atsakovas gyveno JAV naudotis elektra ar kitais priklausiniais jis galimybės neturėjo. Žinoti apie juos taip pat neturėjo galimybės ir priklausiniai nebuvo paminėti dovanojimo sutartyje, kurios kopiją tikėtina teismas jau turi, todėl sutartis nebus pakartotinai pridedama;

V. V. gyvenantis Nidoje mokesčius atlikdavo internetu B. L. vardu ir iki vadinamo akto surašymo datos su juo niekas nebuvo susisiekęs ir elektra buvo tiekiama pagal 2000-05-24 sutartį sudaryta su B. L.;

atsakovas nebuvo į namą įleidęs jokių nuomininkų, jokių nuomos sutarčių nebuvo sudaręs. Teismas nuosprendyje naudoja iškraipytą, melagingą informaciją palankia ieškovui apie tai, jog atsakovas teigia, jog žalą padarė neteisėtai gyvenęs žmogus, kas yra melaginga bei absurdiška. AB Lesto po N. J. atvykimo iš JAV turi tik pelną, nes N. J. sąžiningai moką už sunaudotą elektros energiją;

apie sugedusius neveikiančius, ar vėliau įgytus elektros prietaisus ant formų nebuvo leistina rašyti, nes buvo minima, kad tai galima padaryti ant atskiro lapo arba žodine tvarka, kas šioje byloje yra ignoruojama;

nors ieškinyje pateikti teisiškai įspūdingi terminai, realybėje buvo pripažinta, jog vadinama „komisija“ neturi narių ir yra „virtuali“, jog posėdžiai vyksta virtualioj interneto erdvėje, kas yra pilnai suprantama bei įrodoma, jog pateikta teismui informacija yra suklastota bei melaginga, į kurią atsižvelgiant net pats nekalčiausias žmogus gali pradėti abejoti savo kaltumu;

dokumentuose minimas atsakovo butas kuriame jis gyveno prieš 20 metų, kaip gyvenamoji vieta. Atsakovas minimas kaip elektros vartotojas nors iki pat 2012 m. gegužės 7 d. sutarties sudarymo atsakovas nieko bendro su AB LESTO neturėjo ir elektros energija nesinaudojo. Vartoti savo duomenis sutikimo nebuvo davęs, todėl tai ne tik kelia klausimą apie ieškovo sąžiningumą bet įrodo, kad ieškovas yra pasirengęs įrodinėti byla net teikdamas teismui suklastotus dokumentus;

teismui taip pat buvo pranešta kaip AB LESTO mėgino prievartauti 15 000 Lt po kiek laiko mažindami tokią baudą pusiau ir galų gale iškeldami 1 999,19 Lt ieškinį, kuris yra melagingas ir neteisėtas;

pagal AB LESTO pristatytus dokumentus galima suprasti, kad skaitikliui buvo gerokai virš 15 metų senumo, kas viršija eksploatavimo terminą. Pažeidimai buvo atlikti po to, kai N. J. tapo namo savininku;

N. J. gyvenant nuo 1993 iki 2012 JAV klastoti elektros skaitiklio negalėjo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį ieškovė AB LESTO prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

pagal Taisyklių 15.1. p. jeigu vartotojas ketina pirkti elektros energiją iš visuomeninio tiekėjo, tai toks vartotojas privalo sudaryti elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su visuomeniniu tiekėju. Nors atsakovas, kaip teigia apeliaciniame skunde, nutarė, kad elektros energiją objektui turi būti tiekiama, jis rašytinės Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutarties dėl elektros energijos tiekimo jam nuosavybės teise priklausančiam objektui nesudarė. Todėl, vadovaujantis CK 1.71 str. bei CK 6.384 str. 1 d. nuostatomis, nustatančiomis, kad jeigu abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, vartojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų;

nesilaikant šių sutartinių įsipareigojimų atsakovui civilinė atsakomybė kyla CK nuostatų, nustatančių sutartinę civilinę atsakomybę bei Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių pagrindu;

apeliantas neįvertina, kad civilinė atsakomybė jam kyla ne dėl jo veiksmų pažeidžiant skaitiklio plombas, o dėl teisės aktuose ir sutartyje jam nustatytų įsipareigojimų nevykdymo;

civilinei atsakomybei dėl neteisėto elektros energijos naudojimo atsirasti nebūtina įrodyti, jog vartotojas pats asmeniškai paveikė elektros skaitiklį, o pakanka fakto, jog atsiskaitant pagal tokį skaitiklį, nebuvo apmokėtas visas sunaudotos elektros energijos kiekis;

byloje nėra ginčijamas pats elektros skaitiklio ir jo plombų pažeidimo faktas, akivaizdžius pažeidimus nustatė tiek teismas daiktinio įrodymo - elektros skaitiklio apžiūros metu įvertinęs akivaizdžius plombų bei skaitiklio pažeidimus, tiek pažeidimo neginčijo ir pats atsakovas. Akte pateikęs vartotojo paaiškinimus, jog ieškovės darbuotojams pranešus, suprato, kad skaitiklį galėjo pažeisti jo name savavališkai gyvenę žmonės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Apeliacinės instancijos teismas C P K 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ištyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, susijusias su atsakovo kalte dėl netinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo, įvertino atsakovo veiksmus netinkamai vykdant pareigas, susijusias su elektros energijos apskaitos prietaisų priežiūra, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias civilinę atsakomybę ir jos sąlygas, procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą bei įrodinėjimo pareigą byloje, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad nors apeliantė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo ne tik skolą, bet ir žalą, tačiau civilinė atsakomybė nagrinėjamu atveju kyla iš sutartinių teisinių santykių pažeidimo, todėl vertintina ne kaip deliktinė, bet kaip sutartinė civilinė atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011). Sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atveju spręstinas ne žalos, bet nuostolių atlyginimo klausimas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnis). Nors ieškovė formuluodama ieškinio dalyką prašomą priteisti 1999,19 Lt sumą ir įvardijo kaip žalos atlyginimą, iš ieškinio pagrindo akivaizdu, jog reikalavimas kyla iš sutartinės civilinės atsakomybės, dėl to atsakovo veiksmai vertintini civilinės atsakomybės taikymo kontekste.

Vadovaujantis CPK 12 straipsniu, numatančiu, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, taip pat CPK 178 straipsniu, kuriame nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių remiantis CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti, laikytina, kad bylai reikšmingas aplinkybes privalo įrodyti tas proceso dalyvis, kuris šiomis aplinkybėmis remiasi.

Pažymėtina, kad ginčo atveju atsakovas ir ieškovė rašytinės sutarties dėl elektros energijos tiekimo nebuvo sudarę, tačiau teismas pagrįstai konstatavo, kad, atsakovas priimdamas dovaną – gyvenamąjį namą su priklausiniais – priėmė ir įsipareigojimus pagal 2000-05-24 Elektros tiekimo sutartį ir tarp šalių susiklostė sutartiniai prievoliniai elektros energijos pardavimo-pirkimo santykiai sutarties pagrindu (CK 6.383 str., 6.391 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant vartojimo teisiniams santykiams, energijos pirkimo-pardavimo sutartis yra laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų (CK 6.384 straipsnio 1 dalis). Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus turėjo vykdyti dovanotoja B. L., kadangi ji po objekto perleidimo N. J., nebuvo nutraukusi neterminuotos elektros energijos tiekimo sutarties.

Remiantis CK 6.248 straipsniu preziumuojama tik viena sutartinės civilinės atsakomybės sąlyga - skolininko kaltė. Kitas sąlygas - neteisėtus veiksmus, nuostolius ir priežastinį ryšį tarp veiksmų ir nuostolių, privalo įrodyti civilinę atsakomybę, kaip turtinę prievolę, priverstine tvarka prašantis taikyti asmuo. Elektros energijos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-02-11 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38, 72 punktas nustato, kad jei sutartyje su vartotoju nenustatyta kitaip, už elektros apskaitos prietaisų, elektros apskaitos schemose naudojamos įrangos ir įtaisų bei visų plombų apsaugą atsako objekto ir (ar) įrenginių, kuriuose jie įrengti, savininkai arba nuomininkai. Taigi, pagal šį Taisyklių punktą už pažeidimus visada atsako savininkas, išskyrus atvejus, kai savininkas su nuomininku sudaro nuomos sutartį ir ją įregistruoja viešajame registre.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš sutartinių elektros energijos pirkimo - pardavimo teisinių santykių. Nors, kaip jau buvo nurodyta, kad tarp šalių nėra sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis, tačiau šalis siejant sutartiniams teisiniams santykiams laikytina, kad atsakovas yra įsipareigojęs ne tik sumokėti už gaunamą prekę, bet ir laikytis elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, užtikrinti apskaitos prietaisų ir įrenginių bei plombų saugumą, apie trūkumus nedelsdamas pranešti ieškovei. Atsakovas apeliaciniame skunde patvirtino, kad jokių nuomos sutarčių nebuvo sudaręs, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su teismo padaryta išvada, kad atsakovui tenka prievolė atsakyti pagal elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl elektros energijos vartotojo kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos

CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.256 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Aiškindamas ir taikydamas šias CK normas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis). Sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tuo tarpu skolininko kaltė, kaip sutartinės civilinės atsakomybės prielaida, yra preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2004; 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008). Nagrinėjamu atveju gali būti aktualios Elektros energetikos įstatymo, 2000-05-24 Sutarties, 2010-02-11 LR energetikos ministro įsakymu Nr. 1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, galiojusių pažeidimo nustatymo metu, nuostatos. Tačiau nei viename iš paminėtų teisės aktų nėra nustatyta bendrosios taisyklės dėl skolininko kaltės prezumpcijos išimtis. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad paneigti įstatymu nustatytą kaltės, kaip vienos iš sutartinės civilinės atsakomybės sąlygų, prezumpciją privalėjo atsakovas.

Dėl įrodymų vertinimo

Įrodymai civilinėje byloje – tai bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Teismas byloje surinktus įrodymus turi įvertinti pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu (CPK 185 str.). Bylai reikšmingų faktų buvimas ar nebuvimas ir teisinis jų vertinimas gali būti konstatuojami tik tada, kai tokioms išvadoms padaryti pakanka byloje surinktų įrodymų. Rašytiniai įrodymai, apžiūros protokolai, ekspertų išvados, fotonuotraukos yra vieni iš civilinės bylos įrodymų (CPK 177 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje pateikti aktai, fotonuotraukos, ieškovės atstovės, ieškovės darbuotojų apklaustų teismo posėdyje liudytojų M. D. ir D. G. paaiškinimai (1 t. b. l. 111-112), patvirtino ieškinyje išdėstytas aplinkybes, posėdžio metu pateiktas apžiūrai ir apžiūrėtas plombuotame maišelyje 04-092, (plombos Nr. 0294011) laikomas elektros skaitiklis Nr. 0066655, Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 11001369 įrodė, kad elektros skaitiklis Nr. 0066655 buvo pažeistas. Atsakovas šiais įrodymais byloje nustatytų aplinkybių (elektros skaitiklio pažeidimo fakto) leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nepaneigė ( C P K 178 straipsnis). Taigi, abejoti minėtų įrodymų įrodomąja galia nėra jokio pagrindo. Apeliacinio skundo argumentai iš esmės grindžiami samprotavimais ir netinkamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, todėl sutikti su jais negalima. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad civilinei atsakomybei dėl neteisėto elektros energijos naudojimo atsirasti nebūtina įrodyti, jog vartotojas pats asmeniškai paveikė elektros skaitiklį, o pakanka fakto, jog atsiskaitant pagal tokį skaitiklį, nebuvo apmokėtas visas sunaudotos elektros energijos kiekis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2012 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2012). Dėl šios priežasties apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nereikšmingus apelianto argumentus, kad jis negalėjo padaryti skaitiklio plombų pažeidimo, kadangi nuo 1993 m. iki 2012 m. gyveno JAV ir, kad skaitiklio pažeidimas negalėjo būti padarytas dar ir dėl tos priežasties, kad N. J. valdoje apskritai niekas negyveno.

Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, ginčo santykiams tinkamai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl naikinti arba pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Algimantas Kukalis