- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-02
- Bylos Nr.
- 2A-128-390/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09958-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, sekretoriaujant Ievai Gegieckaitei, dalyvaujant ieškovės atstovei R. R., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-13714-638/2013 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės įsiskolinimą už šilumos energiją patalpų šildymui – 760,84 Lt, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 72 Lt žyminį mokestį. Nurodoma, kad ieškovė butui, adresu Neries kr. 4-70, Kaune, tiekia šilumos energiją. Butas nuosavybės teise priklausė V. L.. AB „Kauno energija“ 2011 m. liepos mėn. pradėjus ruošti bylą teismui dėl skolos, susidariusios, adresu (duomenys neskelbtini), priteisimo paaiškėjo, kad minėto buto savininkas V. L. 2010-06-18 mirė. 2012-02-23 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 1-586 po palikėjo V. L. mirties likusį butą, esantį (duomenys neskelbtini), pavedėjo Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VMI prie LR FM. AB „Kauno energija“ 2012-12-06 gavo VMI prie LR FM raštą Nr. (28.8-08-4)-RNA-47968 (reg. Nr. 01-4285), kuriuo informavo, kad 2012-10-31 PVM sąskaitos faktūros KERI Nr. 121010000031, kurioje nurodyti įsiskolinimai už pateiktą šilumą butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurį po buvusio savininko V. L. mirties paveldėjo valstybė, neapmokės. Atsakovė nurodė, kad nesutinka apmokėti už pateiktą šilumą, kuri susidarė iki 2010-06-18, t. y. iki palikėjo mirties ir nurodo, kad AB „Kauno energija“ vadovaujantis CK 5.63 str. turėjo pareikšti kreditorinį reikalavimą per 3 mėn., tačiau šį terminą praleido, todėl turėtų kreiptis į teismą dėl jo atnaujinimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas priteisė iš atsakovės 760,84 Lt skolą už patalpų šildymui pateiktą energiją, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-06-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt žyminio mokesčio. Teismas sprendime nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju valstybė, priimdama palikimą nesikreipė dėl turto apyrašo sudarymo ir nenurodė notarui palikėjo skolų, tačiau tai neatleidžia valstybės kaip įpėdinio nuo pareigos atsakyti už palikėjo skolas paveldėto turto vertės ribose, nes viena vertus, valstybė apie palikėjo skolą buvo informuota dar iki palikimo perėjimo liudijimo gavimo, ir, kita vertus, pareigą perimti skolas nustato CK 5.62 str. 3 d. Kai teisinę reikšmę pagal CK 5.63 str. 1 d. turintis veiksmas – įpėdinio informavimas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus – buvo atliktas praleidus CK 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, taigi – kurio nors iš įstatyme nurodytų palikimo priėmimo veiksmų atlikimo metu įpėdiniui turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (ir kartu pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Teismas sprendė, kad ieškovė laiku pareiškė pretenziją atsakovei dėl palikėjo skolos už šildymą, todėl neprarado teisės reikalauti tos prievolės įvykdymo. Atsakovė iš esmės neginčijo paties įsiskolinimo už buto (duomenys neskelbtini), šildymą dydžio, todėl teismas dėl prievolės dydžio nepasisakė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu atsakovė valstybę, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
C K 5.63 str. 1 d. numatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikėjo V. L. mirties, t. y. nuo 2010-06-18 ir baigiasi 2010-09-18. Tuo tarpu ieškovė tik 2011-10-06 (tik po 16 mėnesių) kreipėsi į VMI prie LR FM. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė priteisti skolą, susidariusią iki palikėjo mirties. Todėl vertinant 3 mėn. laikotarpį turtiniams reikalavimams pareikšti yra reikšmingos aplinkybės, įrodančios ieškovės aktyvumą;
pagrindinis bendrovės akcininkas – Kauno miesto savivaldybė. Taigi, ieškovė būdama juridiniu asmeniu negalėjo nesuprasti ir nesugebėti išsiaiškinti, kodėl už prašomas priteisti paslaugas yra nemokama;
2011-10 -06 AB „Kauno energija“ raštas apie įsiskolinimą už teiktą šilumos energiją neatitinka CK 5.63 str. tikslų, dėl ko ieškovės ieškinys ir neturėjo būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį ieškovė AB „Kauno energija“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodomi šie nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
nagrinėjamoje byloje ieškovė savo turtinius reikalavimus pareiškė įpėdiniams, t. y. atsakovei 2011-10-06 raštu Nr. 20-4270, dar iki palikimo priėmimo procedūros pradžios, nepraleidęs C K 5.63 str. 4 d. nustatyto naikinamojo trejų metų termino;
priežastys, dėl kurių praleistas terminas turtiniams reikalavimams pareikšti svarbios tik sprendžiant dėl galimybės pratęsti minėtą terminą. Nagrinėjamu atveju ieškovė turtinius reikalavimus jau buvo pareiškusi atsakovei, kaip įpėdiniui, todėl teisiškai tampa nereikšmingos aplinkybės, dėl kurių į įpėdinius buvo kreiptasi praėjus 3 mėnesių terminui turtiniams reikalavimams pareikšti;
trijų mėnesių termino pratęsimas teismine tvarka reikalingas tik tam tikrais atvejais, dėl tų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos nebuvo pranešta nė vienu iš C K 5.63 str. 1 d. nurodytu būdu iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo;
atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, ieškovė asmens duomenų teikimo paslauga naudojasi tik jau rengiant bylas į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo (renkant dokumentus ir įrodymus reikalavimui pagrįsti), kitoks duomenų naudojimas būtų netgi neteisėtas. Prisijungimas prie šio registro yra mokamas, taigi reikalavimas šilumos tiekėjui, negavus apmokėjimo už šilumą, kiekvienu kartu jungtis prie mokamos duomenų bazės ir tikrinti, ar vartotojas vis dar gyvas (įvertinus, koks yra vartotojų ir skolininkų skaičius) prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir yra neadekvatus bei nepamatuotas;
ieškovės 2011-10-06 raštas Nr. 20-4270 (b.1.13), kuriame pateikta informacija už kokias paslaugas yra susidariusi skola ir jos dydis atitinka CK 5.63 str. tikslus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (C P K 320 straipsnio 1dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl įpėdinio atsakomybės atsakyti už palikėjo prievoles, praleidus trijų mėnesių terminą palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą.
Nustatyta, kad V. L. mirė 2010-06-18 (b. l. 10). Palikėjui nuosavybės teise priklausė butas/patalpa – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), (b. l. 8-9). AB „Kauno energija“ kreipėsi į Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją informuodama, kad yra likęs įsiskolinimas už patiektą šilumą, kuris 2011-08-01 sudaro 2 339,61 Lt. Nurodoma, kad bendrovė 2011-08-09 raštu Nr. 20-3483 kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notaro biurą dėl įpėdinių, priėmusių palikimą (minėto buto atžvilgiu), nustatymo. Kauno miesto 15-asis notaro biuras 2011-08-18 raštu Nr. 152 atsakė, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), niekas nepaveldėjo (b. l. 13). Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija apmokėjo įsiskolinimą už laikotarpį po palikėjo mirties. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsisakė apmokėti įsiskolinimą atsiradusį iki palikėjo mirties, kadangi AB „Kauno energija“ C K 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka praleido trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimams pareikšti. (b. l. 14) AB „Kauno energija“ kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo už šilumos energiją, atsiradusios iki palikėjo mirties (b. l. 3-6). Kauno apylinkės teismas 2013 m. liepos 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, motyvuodamas iš esmės tuo, kad, nors įpėdins buvo informuotas apie palikėjo kreditoriaus reikalavimus praleidus C K 5.63 str. 1 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, tačiau iki įpėdiniui priimant palikimą, toks kreditorius laikomas tinkamai įgyvendinusiu savo reikalavimo teisę (b. l. 67-69).
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovės atstovė tvirtino, kad trijų mėnesių termino pratęsimas nagrinėjamu atveju nėra reikalingas, tačiau jau vėliau žodžiu prašė tokį terminą atnaujinti. Nustatyta, kad raštu prašymo pratęsti terminą nėra pateikta ir nenurodytos tokio termino praleidimo priežastys.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime nurodė, kad bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime pažymėjo, kad esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą). Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.
Apeliacine tvarka nagrinėjamos civilinės bylos faktinių aplinkybių kontekste Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Išplėstinė Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 pakeitė formuojamą teisminę praktiką dėl C K 5.63 straipsnio taikymo. Išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs C K 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti C P K 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą. <...> Teismuose pradėjus nagrinėti bylą dėl skolos priteisimo, netikslinga, kad ieškovas ypatingosios teisenos tvarka kreiptųsi į teismą ir pradėtų atskirą civilinę bylą dėl termino kreditorių reikalavimams pareikšti pratęsimo. <...> Ieškovui turi būti suteikta teisė pateikti prašymą pratęsti terminą. Šis prašymas teismo nagrinėtinas kartu su reikalavimu priteisti skolą.
Kadangi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo, o nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovė galutinės ir aiškios pozicijos aptartu klausimu neišsakė, o taip pat nepateikė raštiško prašymo terminui atnaujinti, tai siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, jų stabilumą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pagal aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pakeistą praktiką dėl C K 5.63 straipsnio taikymo yra pagrindas apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (C P K 329 straipsnio 1 dalis, C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos C P K 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. liepos 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.