Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12208-584/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nevertino ieškovės raštu pateikto kreditorinio reikalavimo įpėdiniui (atsakovei), netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė kreditorinį reikalavimą atsakovei pateikė raštu 2011 m. spalio 6 d. Byloje nustatyta ir apeliantė sutinka, kad, pateikdama kreditorinį reikalavimą, ji praleido trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), tačiau nuo palikimo atsiradimo dienos (2010 m. birželio 18 d.) iki kreditorinio reikalavimo pateikimo raštu (2011 m. spalio 6 d.) nebuvo praėjęs trejų metų naikinamasis terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė naikinamąjį terminą praleido ir jis negali būti pratęstas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo „prailginti“ trijų mėnesių kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą ir įvertinęs ieškovės nurodytas objektyviai svarbias priežastis, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, jį „atidėti“ iki ieškovės raštu pareikšto kreditorinio reikalavimo dienos, o ne iki prašymo pratęsti terminą padavimo dienos. Apeliantės nuomone, net jei būtų vertinama, kad svarbi yra ne kreditorinio reikalavimo pateikimo data, o kreipimosi į teismą data, tokiu atveju svarbu akcentuoti, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 14 d., todėl akivaizdu, jog net ir tokiu atveju, negalėtų būti laikoma, kad apeliantė praleido trejų metų naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas trejų metų naikinamasis terminas nustatytas dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo skolininkams, bet ne dėl formalaus prašymo teismui pateikimo pratęsti trijų mėnesių terminą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į raštu pateiktą kreditorinį reikalavimą, būtent iš kurio atsakovė ir sužinojo apie palikimą, todėl akivaizdu, jog ne viename LAT išaiškinime pabrėžiamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų tikslas – informavimas, nagrinėjamoje byloje buvo pasiektas, kadangi įpėdinis (atsakovė) dar iki palikimo priėmimo gavo informaciją apie palikėjo skolas, dėl kurių ieškovė reiškia savo kreditoriaus reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Bylos duomenys patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, nuosavybės teise priklausė V. L., kuris 2010 m. birželio 18 d. mirė (1 t., b. l. 10). 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notaro biurą, prašydama suteikti informaciją apie V. L. palikimą priėmusius asmenis (1 t., b. l. 11). Sužinojusi, kad paveldėjimo byla nėra užvesta (1 t., b. l. 12), ieškovė pranešė atsakovei apie buto savininko V. L. mirtį, susidariusį 2 339,61 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, prašydama imtis veiksmų dėl buto paveldėjimo ir padengti įsiskolinimą (1 t., b. l. 13). 2012 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. I-586 ginčo butą paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika (1 t., b. l. 8–9, 31–35), kuri po susirašinėjimo su ieškove, apmokėjo už šilumos tiekimą po buvusio buto savininko mirties (1 t., b. l. 14–19). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios iki buto savininko mirties, priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtą Lietuvos Respublika paveldi (tampa turto savininke) nuo palikėjo mirties. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo buto savininke tapo nuo savininko V. L. mirties, t. y. nuo 2010 m. birželio 18 d. Konkrečiu atveju apeliantės prašoma iš atsakovės priteisti 760,84 Lt dydžio skola susidarė laikotarpiu iki buto palikėjo mirties. Byloje kilo ginčas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.

Pagal CPK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo termino. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr3K-7-18/2014, pažymėjo, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Be to, CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui..

Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad informavo atsakovę apie savo reikalavimą iki šiai priimant palikimą, todėl neprivalo kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiai ieškovės pozicijai pritarė ir ieškinį tenkino. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išplėstinei teisėjų kolegijai 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nutarus keisti pradėtą formuoti praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, jų stabilumą, ieškovei pasiūlė išsakyti nuomonę dėl termino kreditoriaus reikalavimui atnaujinti, pateikti patikslintą ieškinį su visais jame suformuotais galutiniais reikalavimais, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 116). Ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimo pareiškimui mirusiojo V. L. įpėdiniams, iš turtą paveldėjusios valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti skolą už butui tiektą šilumą patalpų šildymui (1 t., b. l. 118–122). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali būti pratęstas, nes praleistas trejų metų naikinamasis terminas (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Su priimtu sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad reikalavimą atsakovei pareiškė nepraleidus trejų metų naikinamojo termino.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji atsakovę apie susidariusią skolą informavo iki jai priimant palikimą ir tuomet nebuvo suėjęs trejų metų naikinamasis terminas, tačiau buvo praleistas trijų mėnesių terminas reikalavimui pareikšti, dėl kurio pratęsimo, pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, ir kreipėsi ieškovė su patikslintu ieškiniu į teismą. Iš bylos duomenų spręstina, kad su pradiniu ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą esant nepraleistam naikinamajam terminui. Kadangi teismui nustačius trūkumus, jie buvo pašalinti nustatytu laiku, todėl procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės reikalavimas pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti pateiktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino.

CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto trijų mėnesių termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, t. y. nenustatė ir neištyrė visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju byla apeliacinės instancijos teisme dalyje dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo ir skolos priteisimo turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Be to, išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis)

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.