- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-13
- Bylos Nr.
- 2A-368-221/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09958-2013-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Lozoraitytė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Lozoraitytė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12208-584/2014 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ patikslintą ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti; priteisti iš atsakovės 760,84 Lt skolą už patalpų šildymą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 118–122).
Nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), ieškovė tiekia šilumą. Butas nuosavybės teise priklausė V. L., kuris 2010 m. birželio 18 d. mirė. Ieškovė 2011 m. rugpjūčio 9 d. kreipėsi į Kauno miesto 15-ajį notarų biurą, prašydama pateikti informaciją apie mirusiojo V. L. turto paveldėtojus, iš kur gavo atsakymą, kad po palikėjo mirties Kauno miesto 15-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš įpėdinių nėra padavę pareiškimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. 2012 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 1-586 po palikėjo mirties likusį butą paveldėjo Lietuvos Respublika, kuriai atstovauja VMI. Atsakovė nesutinka apmokėti skolos už patiektą šilumą, kuri susidarė iki palikėjo mirties. Ieškovės teigimu, CPK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių: ieškovės apie palikėjo mirtį niekas neinformavo, o atsakovė apie buto savininko mirtį žinojo gerokai anksčiau, tačiau ieškovei nepranešė, todėl pažeidė CK 6.200 straipsnyje įtvirtintą pareigą bendradarbiauti. Ieškovė faktą apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2011 m. liepos mėnesį iš Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį. Atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus, ieškovė šia paslauga naudojasi tik pradėjus rengti bylas į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo. Ieškovė, sužinojusi apie palikėjo mirtį, nedelsiant kreipėsi į notaro biurą dėl įpėdinių nustatymo, taip pat savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus bei nedelsiant informavo atsakovę apie nepaveldėtą turtą, susidariusią skolą, todėl mano, kad ieškovė operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai. Kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščių, ir anksčiau buvo laikotarpis (nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2005 m. birželio 1 d.), kai palikėjas nemokėjo už šilumą, tačiau vėliau skolą padengė, todėl ieškovei nebuvo pagrindo įtarti, kad bute skola už šilumą susidarė dėl palikėjo mirties.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė nebuvo aktyvi, praleido trijų mėnesių terminą savo pretenzijoms pareikšti, jos reikalavimas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. Ieškovė turėjo laikytis Šilumos ūkio įstatyme nustatytos šilumos ir karšto vandens pristatymo sustabdymo įsiskolinusiems vartotojams tvarkos ir laiku sustabdyti šilumos tiekimą V. L., kai tik jis pradėjo neapmokėti sąskaitų, o ne laukti, kol susidarys didelis įsiskolinimas. Jeigu ieškovė būtų laikiusis tos tvarkos, tai būtų galėjusi laiku nustatyti, kad V. L. mirė ir pareikšti pretenzijas įstatyme nustatytais terminais. Ieškovė tik praėjus 14 mėnesių po V. L. mirties kreipėsi dėl galimų įpėdinių nustatymo. Tokios trukmės kreditoriaus neveikimo negalima pateisinti, tuo labiau, kad juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis. Visos aplinkybės (sudaryta mokama paslaugų tiekimo sutartis su Gyventojų registro tarnyba, daug šilumos vartotojų, ekonominė padėtis lėmusi gyventojų negalėjimą laiku sumokėti sąskaitų už šildymą) neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymo kontekste, nes priklausė nuo pačios ieškovės valios ir buvo jos kontroliuojamos (1 t., b. l. 128–129).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 2 d. sprendimu (1 t., b. l. 136–139) ieškovės ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės AB „Kauno energija“ valstybei 4,34 Eur (15 Lt) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, kasacinio teismo praktiką, sprendė, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą turtinėms pretenzijoms į palikimą pretenduojantiems įpėdiniams pareikšti, nes tik 2011 m. rugpjūčio 9 d., t. y. praėjus daugiau nei metams laiko po V. L. mirties, kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą nurodydama, jog palikėjas turi įsiskolinimą už šilumos energiją. Teismas nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau terminas negali būti pratęstas, jeigu yra suėjęs nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamas trejų metų naikinamasis terminas. Nagrinėjamoje byloje naikinamasis trejų metų terminas suėjo 2013 m. birželio 18 d. Ieškovė prašymą pratęsti trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti pareiškė 2014 m. gegužės 29 d. patikslintame ieškinyje, todėl ieškovės praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali būti pratęstas. Teismas konstatavo, kad ieškovei praleidus naikinamąjį terminą, ji prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teisę palikimą priėmusiam įpėdiniui, todėl atsakovė, priėmusi palikimą, negali atsakyti už palikėjo įsiskolinimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovė apeliaciniame skunde (1 t., b. l. 146–150) prašo teismo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12208-584/2014 ir priimti naują sprendimą – patikslintą ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, nevertino ieškovės raštu pateikto kreditorinio reikalavimo įpėdiniui (atsakovei), netinkamai taikė teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Ieškovė kreditorinį reikalavimą atsakovei pateikė raštu 2011 m. spalio 6 d. Byloje nustatyta ir apeliantė sutinka, kad, pateikdama kreditorinį reikalavimą, ji praleido trijų mėnesių terminą (CK 5.63 straipsnio 1 dalis), tačiau nuo palikimo atsiradimo dienos (2010 m. birželio 18 d.) iki kreditorinio reikalavimo pateikimo raštu (2011 m. spalio 6 d.) nebuvo praėjęs trejų metų naikinamasis terminas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis), todėl teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė naikinamąjį terminą praleido ir jis negali būti pratęstas. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo „prailginti“ trijų mėnesių kreditorinio reikalavimo pateikimo terminą ir įvertinęs ieškovės nurodytas objektyviai svarbias priežastis, dėl kurių minėtas terminas buvo praleistas, jį „atidėti“ iki ieškovės raštu pareikšto kreditorinio reikalavimo dienos, o ne iki prašymo pratęsti terminą padavimo dienos. Apeliantės nuomone, net jei būtų vertinama, kad svarbi yra ne kreditorinio reikalavimo pateikimo data, o kreipimosi į teismą data, tokiu atveju svarbu akcentuoti, kad ieškovė į teismą kreipėsi 2013 m. birželio 14 d., todėl akivaizdu, jog net ir tokiu atveju, negalėtų būti laikoma, kad apeliantė praleido trejų metų naikinamąjį terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti. Be to, CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas trejų metų naikinamasis terminas nustatytas dėl kreditorinių reikalavimų pareiškimo skolininkams, bet ne dėl formalaus prašymo teismui pateikimo pratęsti trijų mėnesių terminą. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į raštu pateiktą kreditorinį reikalavimą, būtent iš kurio atsakovė ir sužinojo apie palikimą, todėl akivaizdu, jog ne viename LAT išaiškinime pabrėžiamas CK 5.63 straipsnyje nustatytų terminų tikslas – informavimas, nagrinėjamoje byloje buvo pasiektas, kadangi įpėdinis (atsakovė) dar iki palikimo priėmimo gavo informaciją apie palikėjo skolas, dėl kurių ieškovė reiškia savo kreditoriaus reikalavimus.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą (2 t., b. l. 3) atsakovė nurodė, kad nesutinka su apeliaciniu skundu, prašo teismo Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Nagrinėjamu atveju nuo V. L. mirties naikinamasis terminas, numatytas CK 5.53 straipsnio 4 dalyje, baigiasi 2013 m. birželio 18 d., ką teisingai nustatė ir pirmosios instancijos teismas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).
Bylos duomenys patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini), kuriam ieškovė tiekė šilumos energiją, nuosavybės teise priklausė V. L., kuris 2010 m. birželio 18 d. mirė (1 t., b. l. 10). 2011 m. rugpjūčio 9 d. raštu ieškovė kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notaro biurą, prašydama suteikti informaciją apie V. L. palikimą priėmusius asmenis (1 t., b. l. 11). Sužinojusi, kad paveldėjimo byla nėra užvesta (1 t., b. l. 12), ieškovė pranešė atsakovei apie buto savininko V. L. mirtį, susidariusį 2 339,61 Lt įsiskolinimą už patiektą šilumą, prašydama imtis veiksmų dėl buto paveldėjimo ir padengti įsiskolinimą (1 t., b. l. 13). 2012 m. vasario 23 d. paveldėjimo teisės liudijimu Nr. I-586 ginčo butą paveldėjo atsakovė Lietuvos Respublika (1 t., b. l. 8–9, 31–35), kuri po susirašinėjimo su ieškove, apmokėjo už šilumos tiekimą po buvusio buto savininko mirties (1 t., b. l. 14–19). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios iki buto savininko mirties, priteisimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtą Lietuvos Respublika paveldi (tampa turto savininke) nuo palikėjo mirties. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad valstybė, kaip ir kiti įpėdiniai, tam, jog įgytų palikimą, turi jį priimti. Valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra ne valios priimti palikimą pareiškimas (kaip yra kitų įpėdinių atvejais), o jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas. Nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas valstybei, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams ar paveldimą turtą perėmusiai valstybei tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).
Nagrinėjamu atveju atsakovė ginčo buto savininke tapo nuo savininko V. L. mirties, t. y. nuo 2010 m. birželio 18 d. Konkrečiu atveju apeliantės prašoma iš atsakovės priteisti 760,84 Lt dydžio skola susidarė laikotarpiu iki buto palikėjo mirties. Byloje kilo ginčas dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo.
Pagal CPK 5.63 straipsnio 1 dalį palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo termino. Šį terminą teismas gali pratęsti, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei treji metai (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr3K-7-18/2014, pažymėjo, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu. Be to, CK 5.63 straipsnio nuostatomis siekiama ir kitų tikslų. Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui..
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti skolą už šilumos energiją, rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2011, pateiktais išaiškinimais ir sprendė, kad informavo atsakovę apie savo reikalavimą iki šiai priimant palikimą, todėl neprivalo kreiptis dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tokiai ieškovės pozicijai pritarė ir ieškinį tenkino. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, išplėstinei teisėjų kolegijai 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 nutarus keisti pradėtą formuoti praktiką, apeliacinės instancijos teismas sprendimą panaikino ir bylą grąžino nagrinėti iš naujo, nurodydamas, jog pirmosios instancijos teisme nebuvo keliamas ir nagrinėjamas klausimas dėl termino kreditoriaus reikalavimui pareikšti atnaujinimo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas 2014 m. gegužės 15 d. nutartimi siekiant išlaikyti civilinių teisinių santykių šalių interesų pusiausvyrą, jų stabilumą, ieškovei pasiūlė išsakyti nuomonę dėl termino kreditoriaus reikalavimui atnaujinti, pateikti patikslintą ieškinį su visais jame suformuotais galutiniais reikalavimais, nustatydamas terminą ieškinio trūkumams pašalinti (1 t., b. l. 116). Ieškovė, šalindama trūkumus, pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė atnaujinti terminą kreditoriaus reikalavimo pareiškimui mirusiojo V. L. įpėdiniams, iš turtą paveldėjusios valstybės, atstovaujamos VMI, priteisti skolą už butui tiektą šilumą patalpų šildymui (1 t., b. l. 118–122). Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, motyvuodamas tuo, kad ieškovės praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali būti pratęstas, nes praleistas trejų metų naikinamasis terminas (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys). Su priimtu sprendimu nesutinka ieškovė, motyvuodama tuo, kad reikalavimą atsakovei pareiškė nepraleidus trejų metų naikinamojo termino.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad ji atsakovę apie susidariusią skolą informavo iki jai priimant palikimą ir tuomet nebuvo suėjęs trejų metų naikinamasis terminas, tačiau buvo praleistas trijų mėnesių terminas reikalavimui pareikšti, dėl kurio pratęsimo, pasikeitus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, ir kreipėsi ieškovė su patikslintu ieškiniu į teismą. Iš bylos duomenų spręstina, kad su pradiniu ieškiniu ieškovė kreipėsi į teismą esant nepraleistam naikinamajam terminui. Kadangi teismui nustačius trūkumus, jie buvo pašalinti nustatytu laiku, todėl procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo dieną (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms, laikytina, kad ieškovės reikalavimas pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams pareikšti pateiktas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo termino.
CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto trijų mėnesių termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Tam, jog kreditorius galėtų reikalauti patenkinti turimą reikalavimo teisę iš palikėjo turto, teisme turi būti įvertintos termino praleidimo priežastys ir priimtas procesinis sprendimas dėl termino pratęsimo. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ir nevertino termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti praleidimo priežasčių, t. y. nenustatė ir neištyrė visų reikšmingų nagrinėjamai bylai aplinkybių, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, nenustatinėjo ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytų faktinių aplinkybių pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad tokiu atveju byla apeliacinės instancijos teisme dalyje dėl termino kreditoriniam reikalavimui pareikšti pratęsimo ir skolos priteisimo turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi, kas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės. Be to, išnagrinėjus bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme, šalys prarastų teisę į apeliaciją bei galimai būtų pažeisti vienos iš šalių teisės ir teisėti interesai, todėl sprendimas naikintinas ir byla perduotina nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas; 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis)
Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. sprendimą ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.