Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-10-02 · Civilinė byla Nr. 2-12208-584/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-10-02
Bylos Nr.
2-12208-584/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-09958-2013-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Diana Jasaitienė
Ieškovas
AB „Kauno energija“
Atsakovas
Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-12208-584/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-09958-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos 35.3.6; 54; 99.5; 116.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 2 d. Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Jasaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Kauno energija“ ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pratęsti terminą kreditoriniams reikalavimams palikėjo įpėdiniams pareikšti, priteisti iš atsakovės 760,84 Lt skolą už patalpų šildymą, 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas (b. l. 118-122).

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad butui, esančiam (duomenys neskelbtini), tiekia šilumą. Butas nuosavybės teise priklausė V. L., kuris 2010-06-18 mirė. Ieškovė 2011-08-09 raštu kreipėsi į Kauno m. 15-ajį notarų biurą, prašydama pateikti informaciją apie mirusiojo V. L. turto paveldėtojus. 2011-08-18 buvo gautas Kauno m. 15-ojo notarų biuro atsakymas, kad po palikėjo mirties Kauno m. 15-ajame notaro biure paveldėjimo byla nėra užvesta, niekas iš įpėdinių nėra padavę pareiškimo vietos notarui dėl palikimo priėmimo. 2012-02-23 paveldėjimo teisės liudijimu Nr. 1-586 po palikėjo mirties likusį butą paveldėjo Lietuvos Respublika, kurią atstovauja VMI. Ieškovei pareikalavus sumokėti įsiskolinimą, atsakovė nurodė, kad nesutinka apmokėti skolos už patiektą šilumą, kuri susidarė iki palikėjo mirties. Ieškovė nurodė, kad LR CPK 5.63 str. 1 d. nustatytas trijų mėnesių terminas buvo praleistas dėl žemiau išdėstytų objektyvių priežasčių: ieškovės apie palikėjo mirtį niekas neinformavo, o atsakovė apie buto savininko mirtį žinojo gerokai anksčiau, tačiau ieškovei nepranešė, todėl pažeidė LR CK 6.200 str. įtvirtintą pareigą bendradarbiauti. Ieškovė faktą apie palikėjo mirtį sužinojo tik 2011 m. liepos mėn. iš Gyventojų registro tarnybos išrašo apie asmenį. Atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ieškovė šia paslauga naudojasi tik pradėjus rengti bylas į teismą dėl skolos už šilumą priteisimo, kitoks duomenų naudojimas būtų netgi neteisėtas. Prisijungimas prie šio registro yra mokamas, todėl reikalavimas šilumos tiekėjui, negavus apmokėjimo už šilumą, kiekvieną kartą jungtis prie mokamos duomenų bazės ir tikrinti ar vartotojas vis dar gyvas prieštarauja LR CK 1.5 str. įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, yra neadekvatus ir nepamatuotas. Ieškovė sužinojusi apie palikėjo mirtį nedelsiant kreipėsi į Kauno m. 15-tąjį notaro biurą dėl įpėdinių nustatymo, taip pat savo pastangomis stengėsi surasti paveldėtojus bei nedelsiant informavo atsakovę apie nepaveldėtą turtą ir susidariusią skolą, todėl ieškovė operatyviai ėmėsi veiksmų savo teisei realizuoti ir nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai.

Ieškovė šilumą tiekia apie 123 tūkstančiams vartotojų Kauno mieste bei rajone. Pasikeitusi ekonominė padėtis šalyje lemia, jog daugėja gyventojų, neišgalinčių laiku sumokėti sąskaitų už šilumą, todėl neišvengiamai susidaro skolos (priklausomai nuo sezoniškumo ieškovei yra skolingi apie 26 000 fizinių asmenų). Kaip matyti iš buto apyvartos žiniaraščių, ir anksčiau buvo laikotarpis (nuo 2004-10-01 iki 2005-06-01), kai palikėjas nemokėjo už šilumą, tačiau vėliau skolą padengė, todėl ieškovei nebuvo pagrindo įtarti, kad bute skola už šilumą susidarė dėl palikėjo mirties (b. l. 118-122).

Atsiliepimas

Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinys turi būti atmestas, nes ieškovė nebuvo aktyvi, praleido trijų mėnesių terminą savo pretenzijoms pareikšti, jos reikalavimas nebuvo įtrauktas į paveldimo turto apyrašą. Ieškovė turėjo laikytis LR Šilumos ūkio įstatyme nustatytos šilumos ir karšto vandens pristatymo sustabdymo įsiskolinusiems vartotojams tvarkos ir laiku sustabdyti šilumos teikimą V. L., kai tik jis pradėjo neapmokėti sąskaitų, o ne laukti, kol susidarė didelis įsiskolinimas. Jeigu būtų laikiusis tos tvarkos, tai ieškovė galėjo laiku nustatyti, kad V. L. mirė ir pareikšti pretenzijas įstatyme nustatytais terminais. Ieškovė tik praėjus 14 mėnesių po V. L. mirties kreipėsi dėl galimų įpėdinių nustatymo. Tokios trukmės kreditoriaus neveikimo negalima pateisinti, tuo labiau, jog juridiniams asmenims šiuo aspektu yra taikomi kur kas aukštesni rūpestingumo, atidumo, organizuotumo standartai, jie rinkoje veikia nuolatinės rizikos sąlygomis ir privalo įvertinti tai, jog tokia veikla užsiimantis juridinis asmuo turėtų taip organizuoti darbą, jam pasitelkti tokius žmogiškuosius ir kitus išteklius, kad sugebėtų tinkamai ir laiku suvaldyti visas skolas, administruoti visas sutartis. Visos aplinkybės (sudaryta mokama paslaugų tiekimo sutartis su Gyventojų registro tarnyba, daug šilumos vartotojų, ekonominė padėtis lėmusi gyventojų negalėjimą laiku sumokėti sąskaitų už šildymą) neatitinka svarbios aplinkybės reikšmės CK 5.63 str. 4 d. taikymo kontekste, nes priklausė nuo pačios ieškovės valios ir buvo jos kontroliuojamos (b. l. 128-129).

Atsižvelgus į ieškinio sumą, kuri neviršija penkių tūkstančių litų, ir šalims nepareiškus prašymų dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka formos, byla nagrinėtina CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka. Šalims apie posėdį yra pranešta tinkamai (b. l. 132-134).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Iš šalių pateiktų įrodymų nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas ir gyventojas buvo V. L., kuris mirė 2010-06-18 (b. l. 10). Ieškovė AB „Kauno energija“ 2011-08-09 kreipėsi į notaro biurą, nurodydama, kad už ginčo buto šildymą yra susikaupusi nepamokėta skola (b. l. 11). Gavusi atsakymą, kad paveldėjimo byla neužvesta, niekas iš įpėdinių nėra kreipęsis dėl palikimo priėmimo, ieškovė 2011-10-06 raštu apie įsiskolinimą informavo Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (b. l. 13). Ieškovė paskaičiavo, kad už laikotarpį nuo 2009-12-01 iki 2010-06-18 (iki palikėjo mirties) susidariusi skola yra 760,84 Lt, ir pareikė atsakovui atitinkamą sąskaitą (b. l. 17-19). Iš palikimo perėjimo valstybei liudijimo matyti, kad palikimo perėjimo valstybei liudijimas buvo išduotas 2012-02-23 (b. l. 31-32). Palikimo perėjimo valstybei liudijimas ir atsakovės nuosavybės teisė į butą esantį Neries krantinė 4-70, Kaune, įregistruota Nekilnojamojo turto registre (b. l. 8). Iš atsakovės pateiktų dokumentų matyti, kad turtas buvo paveldėtas pagal pačios atsakovės 2012-02-06 sudarytą turto apžiūros aktą (b. l. 34-35).

CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Aiškindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos bei terminų reikšmę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas inter alia yra nurodęs, kad palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo CK 5.63 straipsnio prasme tikslas – suteikti įpėdiniui informacijos apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Pagal šio straipsnio 2 dalį kreditorių reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Ši įstatymo nuostata ir nustatyti trijų mėnesių atnaujinamasis bei maksimalus trejų metų naikinamasis terminai kreditorių reikalavimams pareikšti (CK 5.63 straipsnio 1, 4 dalys) sudaro prielaidas civilinių teisinių santykių stabilumui bei apibrėžtumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis J. K. v. Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-540/2011).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 tarp tos pačios ūkio šakos subjekto UAB „Vilniaus energija“ ir Lietuvos valstybės pažymėta, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį palikėjo kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, reiškia kreditorių teisių ribojimą. Jis inter alia nustatytas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad, prieš priimdami palikimą, įpėdiniai turėtų visą informaciją apie palikėjo kreditorių reikalavimus bei galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo būdo. Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieš palikimo priėmimą įpėdiniams būtų žinomi kreditoriai. Kartu taip ginamas teisinių santykių stabilumas, kad palikimą priėmusiems įpėdiniams nebūtų pareikšta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iš esmės pasikeisti palikimą priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai. Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius yra saistomas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino turtiniams reikalavimams pareikšti.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, spręstina, kad ieškovė praleido CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą turtinėms pretenzijoms į palikimą pretenduojantiems įpėdiniams pareikšti, nes tik 2011-08-09, t.y. praėjus daugiau nei metams laiko po V. L. mirties 2010-06-18, kreipėsi į Kauno miesto 15-ąjį notarų biurą nurodydama, jog palikėjas turi įsiskolinimą už šilumos energiją. CK 5.63 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta praleisto termino pratęsimo galimybė, kai terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau terminas negali būti pratęstas, jeigu yra suėjęs nuo palikimo atsiradimo dienos skaičiuojamas trijų metų naikinamasis terminas. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai neįtvirtinti trijų mėnesių termino kreditorių reikalavimams pareikšti praleidimo padariniai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teises palikimą priėmusiems įpėdiniams, o šie užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Snoro lizingas“ ir kt. pareiškimus dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, bylos Nr. 3K-3-523/2012). Nagrinėjamoje byloje naikinamasis trijų metų terminas suėjo 2013-06-18. Ieškovė prašymą pratęsti trijų mėnesių terminą kreditoriniams reikalavimams pateikti pareiškė 2014-05-29 patikslintame ieškinyje, todėl ieškovės praleistas trijų mėnesių terminas kreditoriniams reikalavimams pareikšti negali būti pratęstas. Taigi ieškovei praleidus naikinamąjį terminą, ji prarado galimybę įgyvendinti savo reikalavimo teisę palikimą priėmusiam įpėdiniui, todėl atsakovė priėmusi palikimą negali atsakyti už palikėjo įsiskolinimą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškinys atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

Ieškinį atmetus iš ieškovės valstybės naudai priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-260 str., 270 str., 441 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovės AB „Kauno energija“, į. k. 235014830, buveinė Raudondvario pl. 84, Kaunas, a.s. Nr. LT60 7044 0600 0286 6144, AB SEB bankas, b.k. 70440, valstybei 15,00 Lt (penkiolika litų 00 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Diana Jasaitienė