- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-01-28
- Bylos Nr.
- AN2-9-300/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-23-3-00180-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti
- Teisėjas
- Vidmantas Mylė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariatas
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Vidmantas Mylė
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas V. R. 2020 m. spalio 20 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 67-ANR_N-1215-2020, kuriuo D. M. nubaudė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalį 75 Eur bauda už tai, kad jis 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.41 val. Kelmės rajone, Užventyje, Žemaitės gatvėje, vairuodamas transporto priemonę – automobilį „Toyota Avensis“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą (b. l. 5–6).
2. D. M. padavė skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo, prašydamas jį panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti (b. l. 2–4), tačiau Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2020 m. gruodžio 4 d. nutartimi atmetė jo skundą ir Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimą paliko nepakeistą (b. l. 21–23).
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas D. M. prašo panaikinti apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį, Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti, konstatavus, kad jis administracinio nusižengimo nepadarė (b. l. 25–28, 32–35).
3.1. Skunde nurodoma, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius duomenis, netinkamai taikė materialines teises normas, todėl priėmė neteisėtą nutartį. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, kai nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką. Sprendžiant šį klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Pareiga įrodyti, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas, tenka policijos pareigūnams, kurie surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą. Asmeniui, kurį norima traukti administracinėn atsakomybėn, negali būti perkeliama pareiga įrodyti savo nekaltumą. Policijos pareigūno A. B. parodymai, kad jis kelis kartus peržiūrėjęs vaizdo įrašą, įsitikino, jog vairuotojas tikrai naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Vaizdo įraše nesimato, kad jis rankoje laikytų telefoną. Skundžiamą nutartį teismas priėmė remdamasis vien prielaidomis, spėlionėmis, policijos pareigūno patirtimi. Nesutinka su teismo išvada, kad jo dešinėje rankoje matyti kažkoks daiktas. Teismą bei policijos pareigūną galėjo suklaidinti šešėlis. Jei teismas šešėlį palaikė daiktu, tai dar nereiškia, kad tai mobiliojo ryšio telefonas. Teismas nenustatė, koks tai daiktas. Teismas manydamas, kad rankoje laikomas daiktas yra telefonas, turėjo savo iniciatyva rinkti papildomus įrodymus tam, kad pagrįstų šią prielaidą, pavyzdžiui, išreikalauti duomenis iš mobiliojo ryšio operatoriaus pokalbių išklotines, ir gautus duomenis ištirti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nors teismas jo vairavimo būdą laikė neįprastu, nes jis neatitraukdamas dešinės rankos nuo ausies perjungė pavarą kairiąja ranka, joks teisės aktas nedraudžia vairuotojui vairuoti taip, kaip jam patogu. Didelis vairavimo stažas ir jo vairavimo įgūdžiai leidžia jam vairuoti taip, kaip jam patogu, nesukeliant grėsmės kitiems eismo dalyviams. Teisme jis, iš tiesų, negalėjo prisiminti konkrečių įvykio aplinkybių, todėl, nenorėdamas klaidinti teismo, nes dėl darbo pobūdžio nuvažiuoja tūkstančius kilometrų, jis nurodė, kad neprisimena konkrečių įvykio aplinkybių, kodėl dešinę ranką laikė prie ausies. Gal tai buvo bandymas apsisaugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, nes dažnai taip daro, o gal buvo kitos aplinkybės, bet tikrai nesusijusios su naudojimosi mobiliojo ryšio telefonu. Vien tai, kad jis neprisiminė konkrečių tiriamo įvykio aplinkybių, nėra pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Jis nuo pat pradžių, nesutikdamas su administracinio nusižengimo protokolu, nurodė, kad nei tądien, nei kitomis dienomis vairuodamas automobilį nesinaudoja mobiliuoju telefonu, nes automobilyje yra įrengta laisvų rankų įranga. Administracinio nusižengimą tyręs pareigūnas V. R. pripažino, kad vaizdo įraše nesimato, ar jis naudojasi mobiliojo ryšio telefonu, tačiau, pareigūno vertinimu, iš rankos padėties, elgesio ir jo praktinės patirties, tiriant analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tikėtina, kad jis vairuodamas rankomis naudojosi telefonu, todėl paskyrė jam baudą. Nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, administracinė teisena jo atžvilgiu turėtų būti nutraukta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo ir apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą.
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Vairavimas reikalauja visiško susikaupimo ir dėmesio sutelkimo į tai, kas vyksta kelyje. Bet kokia pašalinė veikla vairuotoją blaško, trukdo jam tinkamai ir laiku reaguoti. Net ir važiuojant nedideliu greičiu, sekundei prarasta koncentracija gali lemti susidūrimą su kita transporto priemone, į kelią staiga išbėgusiu gyvūnu ar kita kliūtimi. Naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, apima ir mobiliojo telefono laikymą rankoje, kai telefonu kalbama per laisvų rankų įrangą (ausinę) ar naudojantis laisvų rankų įrangos sistema. Teismų praktikoje aiškinama, kad draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y. skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, įskaitant ir telefono laikymą, nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, varžo jo veiksmus ranka ir kelia grėsmę eismo saugumui (Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-231-462/2018, Kauno apygardos teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-598-498/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-266-634/2017). Siekiant užtikrinti saugų eismą ir visuomenės saugumą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, todėl pažeidėjo nurodyta aplinkybė, kad jis važiuodamas telefonu nesinaudojo rankomis, nors policijos pareigūnas nustatė, kad D. M. rankoje laikė telefoną, jo atsakomybės nepašalina. Teismas pagrįstai nesivadovavo vien D. M. paaiškinimais, keliamomis versijomis, nes siekdamas išvengti administracinės atsakomybės jis neatskleidė tikrųjų nusižengimo aplinkybių.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas tenkintinas
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nesutinka su atliktu byloje esančių įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad jis vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
6. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai ar bylą nagrinėjantis teismas nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 5 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-489/2019, 8 punktas). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ANK 566 straipsnio 1 dalyje bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 31 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019, 17 punktas).
7. ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Įvertinęs atsakomybėn traukiamo D. M. paaiškinimus, vaizdo įrašą bei pareigūno A. B. parodymus teisme, apylinkės teismas padarė išvadą, kad D. M. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, todėl jo skundą atmetė ir paliko galioti Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (b. l. 21–23). Apygardos teismas, peržiūrėjęs byloje esantį vaizdo įrašą, pažymi, kad įraše nematyti mobiliojo telefono. Vien tai, kad automobilio vairuotojas vairuodamas dešinę ranką laiko prie ausies savaime nereiškia, kad jis rankoje laiko mobiliojo ryšio telefoną. Policijos pareigūno samprotavimai, kad D. M. pasirinktas vairavimo būdas paprastai reiškia, kad vairuotojas naudojasi telefonu, yra tik prielaida, kurios nepagrindžia jokie administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. Atsižvelgiant į tai, kad asmens kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą negali būti grindžiama tik prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis, kai jo kaltės nepatvirtina jokie objektyvūs įrodymai, daroma išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, patikimai patvirtinančių, kad 2020 m. rugpjūčio 17 d. 13.41 val. D. M. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Taigi administracinį nusižengimą tiriant institucija neįrodė D. M. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, todėl nepagrįstai jį nubaudė.
8. Apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK 566, 567, 569 straipsnių nuostatas, todėl nepagrįstai atmetė D. M. skundą dėl Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimo panaikinimo. Esant tokioms aplinkybės, vadovaujantis ANK 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu naikintina Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartis, Institucijos 2020 m. spalio 20 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo teisena D. M. atžvilgiu nutrauktina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2020 m. gruodžio 4 d. nutartį, Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo V. R. 2020 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 67-ANR_N-1215-2020 ir administracinio nusižengimo teiseną D. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.