Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo D. M. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutarties D. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas D. M. surašytas už tai, kad jis 2016 m. spalio 22 d. 15.55 val. (duomenys neskelbtini) vairavo transporto priemonę Volkswagen Passat valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis be laisvų rankų įrangos, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punktą ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124 ¹ straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu D. M. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 80 Eur bauda.D. M. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimą apskundė Marijampolės rajono apylinkės teismui, kuris 2017 m. vasario 6 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė.Nesutikdamas su tokiu apylinkės teismo sprendimu, D. M. skundu apygardos teismui prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.Skunde D. M. nurodo, jog skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrista, kadangi kelių policijos pareigūnai netinkamai pritaikė KET normas ir visiškai nepagrįstai bei neteisėtai jo atžvilgiu surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nutarimą.D. M. skunde ypatingai akcentuoja tai, kad, jo įsitikinimu, mobiliojo telefono laikymas rankoje nėra telefono naudojimas, todėl tokie jo veiksmai negali užtraukti administracinės atsakomybės pagal ATPK 124 ¹ straipsnio 2 dalį. Laikymas nėra ir negali būti draudžiama veikla KET 20 straipsnio kontekste, kadangi minėta nuostata siejama su naudojimu, būtent dėmesio nukreipimu nuo vairavimo, o telefono laikymas rankoje, nepriglaudus jo prie ausies, niekaip nenukreipia dėmesio nuo vairavimo ir nekelia pavojaus eismo saugumui. Taip pat nurodo, kad byloje pateiktos išklotinės patvirtina, jog mobiliuoju telefonu jis nesinaudojo - pažeidimo padarymo metu nėra užfiksuotą jokių skambučių, žinučių, interneto duomenų ar specialiųjų paslaugų naudojimo.Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra melagingai nurodyta patruliavimo vieta, kadangi policijos pareigūnai patruliavo ne prie (duomenys neskelbtini) esančio namo, o prie (duomenys neskelbtini) (skiriasi gatvės pusės). Be to, pirmosios instancijos teisme pareigūnai parodė, kad matė jį 1-1,5 metro atstumu, tačiau tai objektyviai neįmanoma, kadangi jis važiavo visiškai kita kelio puse, o tai yra akivaizdžiai didesnis nei 1-1,5 metro atstumas.D. M. teigimu, pareigūnai taip pat specialiai į tarnybinį pranešimą įtraukė naują detalę, jog neva jis laikė mobilųjį tefloną šviečiančiu ekranu į viršų, o teisme nurodė, kad jis spaudinėjo šviečiantį telefono ekraną, nors iš tiesų tokios detalės nebuvo.D. M. nesutinka ir paskirtos nuobaudos dydžiu, kadangi nuobauda turi būti paskirta atsižvelgiant ne tik į pažeidimų kiekį, bet ir į jų reikšmingumą.Atsiliepimu į D. M. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities VPK viršininko pavaduotojas, atliekantis viršininko pareigas H. P. prašo D. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. M. apeliacinis skundas netenkinamas.Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog administracinis teisės pažeidimas, padarytas iki 2017 m. sausio 1 d., kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, turi būti perkvalifikuotas pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą, švelnesnė administracinė atsakomybė yra tada, kai už padarytą veiką ANK nustatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkis yra daugiau negu dešimt eurų mažesnis, specialiosios teisės atėmimo trukmės vidurkis yra mažesnis negu ATPK. Nagrinėjamu atveju D. M. nubaustas pagal ATPK 124¹ straipsnio 2 dalį, t. y. už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, kas atitinka ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki aštuoniasdešimt šešių eurų, tuo tarpu ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymas pažeidėjui užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų. Atsižvelgiant į aptartas įstatymų nuostatas ir į tai, jog už minėto pažeidimo padarymą ANK numatyta atsakomybė nėra švelnesnė, todėl apygardos teismas, nagrinėdamas D. M. apeliacinį skundą, patikrina skundžiamos nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą D. M. pažeidimo neperkvalifikuojant pagal ANK, ir bylą nagrinėjant pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK (ANK 652 straipsnio 1 dalis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).Apeliantas, prašydamas panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, motyvuoja iš esmės tuo, kad pažeidimo nepadarė, kadangi, jo įsitikinimu, mobiliojo telefono laikymas rankoje nėra jo naudojimas ir tai nelaikytina administraciniu teisės pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju D. M. neigia savo kaltę motyvuodamas tuo, jog jis telefoną tik laikė rankoje ir juo nesinaudojo, todėl administracinio teisės pažeidimo nepadarė, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto skundo argumentais nesutinka. Nors apeliantas mobiliojo ryšio telefono laikymą rankoje ir jo naudojimą aiškina skirtingai, tačiau pažymėtina, jog KET 20 punkte ir ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąvoka – naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis. Aiškinant šią sąvoką plačiąja prasme - draudžiamas bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, nesiejant atsakomybės su konkrečiu naudojimosi būdu, t. y.: skambinimu, pranešimo rašymu, naršymu internete, kitų funkcijų naudojimu ar tiesiog laikymu rankoje, kadangi bet koks naudojimasis mobiliojo ryšio priemone, netgi jo laikymas, varžo asmens veiksmus ranka. Naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis leidžiama tik išjungus transporto priemonės variklį. Pagal formuojamą teismų praktiką, naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis yra draudžiamas, jei transporto priemonės variklis neišjungtas, ir nesvarbu, ar vairuotojas kalba telefonu, ar skaito bei rašo trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono žurnalo numerius, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją. Tokiu būdu jis atlieka veiksmus, nesusijusius su transporto priemonės vairavimu, o tai nukreipia vairuotojo dėmesį nuo transporto priemonės vairavimo, dėl ko jis tampa neatidus, nesusikoncentravęs ir taip jis kelia grėsmę eismo saugumui. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes apelianto skundo argumentai, jog telefono laikymas rankoje niekaip nenukreipia dėmesio nuo vairavimo ir nekelia pavojaus eismo saugumui, atmestini. Šiuo atveju taip pat pažymėtina, jog įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas. Taigi ta aplinkybė, jog pažeidimo padarymo metu nėra užfiksuotą jokių skambučių, žinučių, interneto duomenų ar specialiųjų paslaugų naudojimo, D. M. atsakomybės nešalina.Nors, apelianto teigimu, administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime yra neteisingai nurodyta patruliavimo vieta, kadangi policijos pareigūnai patruliavo priešingoje, nei nurodyta, kelio pusėje, be to, jo įsitikinimu, pareigūnai neteisingai nurodė atstumą iš kurio pamatė pažeidimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog netgi nustačius, kad pareigūnai patruliavo, priešingoje, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, kelio pusėje ar nurodė netikslų atstumą iš kurio pastebėjo D. M. daromą pažeidimą, nėra esminės aplinkybės ir nekeičia pažeidimo esmės, kadangi pats apeliantas pripažįsta, jog laikė rankoje telefoną, o netiksli įvykio vieta nepaneigia paties įvykio buvimo fakto, kadangi iš esmės tai yra ta pati vieta.Aptartų aplinkybių kontekste atmetamas ir D. M. apeliacinio skundo argumentas, jog pareigūnai specialiai tarnybiniame pranešime ir teisme nurodė, kad jis laikė mobilųjį telefoną šviečiančiu ekranu į viršų, nors iš tiesų tokios detalės nebuvo. Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo, D. M. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę ir naudojosi mobiliojo ryšio priemone rankomis, be laisvų rankų įrangos. Byloje neabejotinai nustačius, jog D. M. naudojosi mobiliojo ryšio telefonu, aplinkybė, ar telefoną jis laikė šviečiančiu ekranu į viršų, jokios reikšmės neturi.Iš apeliacinio skundo turinio taip pat matyti, jog D. M. nesutinka su jam paskirtos baudos dydžiu ir prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, kadangi, jo teigimu, skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgiama ne tik į jo ankščiau padarytų administracinių teisės pažeidimų kiekį, bet ir į jų reikšmingumą. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo.Iš bylos medžiagos matyti, jog nuobauda D. M. paskirta atsižvelgus į tai, jog nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b. l. 11), jo atsakomybę lengvinančiu aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog D. M. paskirta bauda, kuri yra artima maksimaliai straipsnio sankcijoje numatytam baudos dydžiui, yra proporcinga ir nėra per griežta, todėl ją švelninti nėra pagrindo.Nors, D. M. įsitikinimu, skiriant nuobaudą turėjo būti atsižvelgiama ne tik į jo padarytų pažeidimų kiekį, bet ir į jų reikšmingumą, tačiau šiuo atveju pažymėtina, jog D. M. per vienerių metų laikotarpį padarė net tris analogiškus pažeidimus, t. y. tris kartus viršijo greitį toje pačioje vietoje, kas patvirtina, jog nepaisant paskirtos nuobaudos, jis ir toliau nesilaiko numatytų taisyklių ir piktybiškai jas pažeidinėja, todėl minėti D. M. pažeidimai nelaikyti mažareikšmiais.Konstatuojama, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai patikrino Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausiojo specialisto M. M. 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje, tinkamai taikė įstatymo nuostatas bei priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą, naujų aplinkybių ar įrodymų, kurių teismas neištyrė ar kurių pagrindu galima būtų daryti išvadą, jog apeliantas administracinio teisės pažeidimo nepadarė, apeliaciniame skunde nenurodyta. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, todėl panaikinti skundžiamą Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą D. M. atžvilgiu nutraukti ar sušvelninti jam paskirtą nuobaudą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą ir D. M. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.