Kauno apylinkės teismo nutartis, 2VP-28821-1085/2019

Teismas: Kauno apylinkės teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-12-13
Bylos Nr.: 2VP-28821-1085/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-12174-2019-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Brigita Palubinskienė
Pareiškėjas: akcinės bendrovės „Kauno grūdai“
Suinteresuotas asmuo: R. K., J. K.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. 2VP-28821-1085/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12174-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.7.1; 3.5.1; 3.5.12 (S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 13 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Brigita Palubinskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos akcinės bendrovės „Kauno grūdai“ prašymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo, suinteresuoti asmenys – R. K., J. K., antstolis Saulius Užkuraitis.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja (išieškotoja) AB „Kauno grūdai“ prašo nustatyti skolininkui R. K. ½ dalį bendrojoje jungtinėje su sutuoktine J. K. nuosavybėje, nustatant, kad skolininkui priklauso: ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo su statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K. (b. l. 3–5).

Pareiškėja pateikė nuomonę, kurioje nurodė, jog prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini); skolininkui priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); skolininkui priklauso ½ dalis lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K. (b. l. 61–63).

Atsiliepimas

Antstolis Saulius Užkuraitis teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog skolininkui ir jo sutuoktinei priklauso du vienodo ploto žemės sklypai, esantys (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), todėl būtų tikslinga nustatyti ne ½ dalį sklypuose, o paskirti po vieną žemės sklypą skolininkui ir jo sutuoktinei. Antstolis prašo nustatyti skolininkui ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį lėšų, kurias kaip darbo užmokestį gauna sutuoktinė J. K.; nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 29–30).

Suinteresuotas asmuo J. K. atsiliepimu į pareiškimą nesutiko su pareiškėjos siūloma turto padalijimo tvarka. Nurodė, kad suinteresuotiems asmenims nepavyko pasidalinti turto, kadangi nesutapo nuomonės dėl priklausančio turto pasiskirstymo. Suinteresuotas asmuo prašo nenustatyti ½ skolininko dalies jos gaunamų pajamų, kadangi skolininkas pats gauna darbo užmokestį, iš kurio yra išieškoma. Nurodo, kad sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), vertė panaši, jie sudaro po 5 arus žemės ploto, todėl padalijus, jie taptų nepatrauklūs pirkėjams, užsivilkintų pardavimas. Tuo tarpu žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo rūpinasi daug metų, šis žemės sklypas turi moralinę vertę. Minėto sklypo vertė mažesnė už kitų abiejų sklypų vertę. Suinteresuotas asmuo prašo nustatyti skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatant, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); jo gaunamas darbo užmokestis, o skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), jos gaunamas darbo užmokestis (b. l. 31–35).

Suinteresuotas asmuo (skolininkas) R. K. atsiliepimu į pareiškimą su pareiškėjos prašymu nesutiko, kadangi siūloma tvarka yra ekonomiškai nenaudinga, neužtikrinsianti efektyviausio turto realizavimo proceso. Skolininkas nurodė, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esantis turtas gali būti dalinamas ir vienam bendraturčiui priskiriant vieną turtinį vienetą, kuris galės būti realizuojamas už didesnę kainą. Skolininkas, atsižvelgdamas į vieno iš sklypų didesnę vertę bei abiejų sutuoktinių turto dalių lygumo principą, prašo nustatyti skolininko turto dalį, paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 6/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), gaunamą darbo užmokestį; sutuoktinei paskiriant žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 7/13 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį (b. l. 37–42).

Antstolis pateikdamas nuomonę dėl suinteresuotų asmenų pateiktų turto dalių nustatymo tvarkų, sutiko žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) paskirti po vieną vienetą. Žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), prašo padalinti po ½ dalį, kadangi statiniai jau padalinti po ½ dalį. Dėl skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio priskyrimo sutuoktinės nuosavybei antstolis nesutiko, kadangi skolininko darbo užmokesčio dalies nustatymo nenumato įstatymas, be to, iš skolininko darbo užmokesčio nevykdomos jokios išskaitos. Antstolis prašo nustatyti, kad skolininkui priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis sutuoktinės darbo užmokesčio. Skolininko sutuoktinei priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini); ½ dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (b. l. 57).

Apie teismo posėdį rašytinio proceso tvarka paskelbta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 133 straipsnio nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkinamas iš dalies.

Civilinės bylos ir vykdomosios bylos Nr. 0034/17/00193 duomenimis nustatyta, kad antstolis Saulius Užkuraitis 2017 m. vasario 15 d. patvarkymu Nr. S-17-34-3243 priėmė vykdyti Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notaro M. V. 2016 m. lapkričio 24 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį reikalaujama išieškoti iš R. K. vekselio turėtojos AB „Kauno grūdai“ naudai 99 517,08 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2016 m. spalio 13 d.) iki visiško skolos sumokėjimo (v. b. l. 2, 3, 6). Skolininkui R. K. kartu su sutuoktine J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 8-10). Antstolis 2017 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. S-17000615 areštavo skolininkui R. K. kartu su sutuoktine J. K. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 90100 Eur vertės, žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 11300 Eur vertės (v. b. l. 11–12, 211–213). Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2VP-1982-955/2018, buvo nustatyta, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 44–46). 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 18000430 dėl 2017 m. vasario 15 d. turto arešto patikslinimo, antstolis papildomai areštavo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 210). Antstolis 2019 m. sausio 14 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S-18004275 areštavo skolininkui R. K. nuosavybės teise priklausančią ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kiemo statinių, unikalus Nr. 4400-0312-8427, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), (v. b. l. 113–114, 214–216). Pagal 2019 m. sausio 14 d. pranešimą Nr. TA2-19-006161 turto arešto aktų registre buvo įregistruotas areštas šiam skolininko R. K. turtui: žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 116–117). Antstolis 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18004280 areštavo skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio, gaunamo Kauno kolegijoje, dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA) (v. b. l. 120). Antstolis 2019 m. sausio 16 d. patvarkymu Nr. S-18004309 pareikalavo Kauno kolegijos grąžinti patvarkymą Nr. S-18004280 be tolimesnio vykdymo (v. b. l. 125). 2019 m. liepos 12 d. patvarkymu Nr. S-19001542 išieškotojai pasiūlyta per 20 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo (v. b. l. 217).

Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties išieškojimas negali būti nukreiptas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – CK) 3.116 straipsnis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje gali būti nukreiptas tik tada, kai tiksliai nustatoma jam priklausanti dalis (apibrėžiama sutuoktinio asmeninio turto apimtis ir jo vertė) arba padalijamas santuokoje įgytas turtas (CPK 667 straipsnis, CK 3.116 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014). CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Taigi, viena iš šios teisės normos taikymo sąlygų – antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015; 2014 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014; Kauno apygardos teismo 2016 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-712-658/2016).

Antstolis 2017 m. vasario 15 d. turto arešto aktu Nr. S-17000615, 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. 18000430 dėl 2017 m. vasario 15 d. turto arešto patikslinimo, 2019 m. sausio 14 d. patikslinančiu turto arešto aktu Nr. S-18004275 areštavo: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (v. b. l. 11–12, 113–114, 210–216). Šio turto arešto įregistravimą turto arešto aktų registre patvirtina 2019 m. sausio 14 d. pranešimas Nr. TA2-19-006161 (v. b. l. 116–117). Nurodytais antstolio veiksmais dėl skolininko ir jo sutuoktinės turto arešto ir jo aprašymo buvo įvykdyta imperatyvi įstatymo sąlyga, leidžianti suinteresuotiems asmenims kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.

CK 3.100 straipsnyje nurodyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigos pagrindai, pagal kurį bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė pasibaigia: 1) mirus vienam iš sutuoktinių; 2) vieną sutuoktinį paskelbus mirusiu ar pripažinus nežinia kur esančiu; 3) pripažinus santuoką negaliojančia; 4) nutraukus santuoką; 5) sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium (separacija); 6) teismo sprendimu padalijus bendrą turtą; 7) sutuoktinių susitarimu pakeitus įstatymų nustatytą turto teisinį režimą; 8) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taigi remiantis CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-662-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232-313/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-334-969/2018).

Byloje nustatyta, kad skolininkas R. K. yra sudaręs santuoką su J. K. (v. b. l. 217). Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko duomenų apie bylos dėl R. K. ir J. K. santuokos nutraukimo ar separacijos (gyvenimo skyrium) iškėlimą nėra (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Vedybų sutarčių registre duomenų apie sutuoktinių vedybinės (povedybinės) sutarties sudarymą ar turto padalijimą taip pat nėra (v. b. l. 23). Taigi turtui, įgytam po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi būti taikomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisinis režimas.

CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas gali nukrypti nuo lygių dalių principo atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Nukrypimas nuo lygių dalių principo galimas tik esant įstatyme nustatytam kriterijui ir teismo pripažintoms svarbioms aplinkybėms bei nustačius realų tokio nukrypimo poreikį.

Nagrinėjamu atveju šalys pripažįsta, kad skolininko su sutuoktine turto dalis lygios, tačiau siekia skolininko turto dalį nustatyti taip, kad vienas, iš panašios vertės žemės sklypų ((duomenys neskelbtini)), priklausytų vienam sutuoktiniui, o kitas priklausytų kitam. Tokiu atveju iš esmės įvyktų santuokoje įgyto turto padalijimas, būtų panaikinta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, ją pakeičiant asmenine buvusių bendrosios nuosavybės dalyvių nuosavybe.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, taikomos CPK 667 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios skolininko fizinio asmens turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymą (2005 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2005). Kaip pažymima kasacinėje jurisprudencijoje, pagal CPK 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (2006 m. birželio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2006) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. SUTUOKTINIŲ TURTINES PRIEVOLES REGLAMENTUOJANČIŲ TEISĖS NORMŲ TAIKYMO LIETUVOS AUKŠČIAUSIOJO TEISMO PRAKTIKOJE APŽVALGA Nr. AC-40-1. 40, p. 458-494).

Taigi, pareiškėjai (išieškotojai) kreipusis į teismą CPK 667 straipsnio nustatyta tvarka, teismas nustato bendraturčio dalį bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomame turte, tačiau turto padalijimas tarp sutuoktinių neįvyksta ir šiuo atveju negalimas, turtas ir toliau išlieka bendrosios nuosavybės objektu, todėl pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų prašymas iš esmės reiškiantis santuokoje įgyto turto padalijimą tarp sutuoktinių, kai kiekvienam iš jų paskiriamas konkretus turtas kaip atskiras ir savarankiškas turto vienetas, atmestinas, kaip nepagrįstas.

Kaip minėta, preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl laikytina, kad skolininko ir jo sutuoktinės po santuokos sudarymo įgyto turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) – dalys yra lygios, todėl yra pagrindas pripažinti, jog skolininkui R. K. priklauso ½ dalis šio turto (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad antstolis ne kartą siūlė skolininkui notarine tvarka pasidalinti turtą (v. b. l. 186, 218), tačiau skolininkas šia tvarka nepasinaudojo ir turto pageidaujama tvarka nepasidalino, todėl suinteresuotų asmenų argumentai, kad viso žemės sklypo kaip vieno turto vieneto pardavimas yra ekonomiškai naudingesnis ir patrauklesnis turto pirkėjui, atmestini kaip nepagrįsti.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita).

Skolininko sutuoktinė dirba ir gauna darbo užmokestį iš Kauno kolegijos. Skolininko sutuoktinei mokamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, todėl išieškojimas gali būti nukreiptas į skolininkui priklausančią sutuoktinės darbo užmokesčio dalį, tačiau pirmiausia turi būti įvykdyta anksčiau minėta imperatyvi įstatymo sąlyga dėl darbo užmokesčio arešto.

Kaip byloje nustatyta, antstolis 2019 m. sausio 15 d. patvarkymu Nr. S-18004280 areštavo skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio, gaunamo Kauno kolegijoje, dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (MMA), tačiau 2019 m. sausio 16 d. raštu Nr. S-18004309 pareikalavo Kauno kolegijos grąžinti patvarkymą Nr. S-18004280 be tolimesnio vykdymo (v. b. l. 120, 125). Vykdomojoje byloje nesant kitų duomenų, pagrindžiančių, kad antstolis priėmė pakartotinį patvarkymą dėl skolininko sutuoktinės J. K. darbo užmokesčio arešto, teismas sprendžia, kad skolininko sutuoktinės darbo užmokestis nebuvo areštuotas, todėl nebuvo įvykdyta imperatyvi įstatymo sąlyga, leidžianti antstoliui pasiūlyti išieškotojui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies į sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį nustatymo. Dėl šių aplinkybių pareiškėjos prašymo dalis dėl skolininko dalies į sutuoktinės gaunamą darbo užmokestį nustatymo pripažintina nepagrįsta.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus bei teisinį reglamentavimą, pareiškėjos prašymas tenkintinas iš dalies ir nustatytina, jog skolininkui R. K. priklauso ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis, CPK 177–178 straipsniai, 182 straipsnio 4 punktas, 185 straipsnis). Likusi prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta (CPK 177–178 straipsniai, 185 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 209–291 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti iš dalies.

Nustatyti, kad skolininkui R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso:

½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini),

½ dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Likusią prašymo dalį atmesti.

Grąžinti antstoliui Sauliui Užkuraičiui vykdomąją bylą Nr. 0034/17/00193.

Nutarties patvirtintas kopijas siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Brigita Palubinskienė