Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Nerijus Meilutis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolio Kęstučio Košio atskirąjį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1505-714/2015 pagal pareiškėjos (išieškotojos) akcinės bendrovės TEO LT prašymą suinteresuotiems asmenims: M. B., K. B., antstoliui Kęstučiui Košiui dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Šios apeliacijos dalykas teisės normų, reglamentuojančių skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymą vykdymo procese, aiškinimo ir taikymo klausimai, jų santykis su Piniginių lėšų apribojimų informacine sistema.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolis vykdo 347,52 Eur skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimą iš skolininko M. B. pagal 2014-02-25 Jurbarko rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-367-523/2013. Atlikdamas priverstinius skolos išieškojimo veiksmus, antstolis nustatė, kad skolininkas turto neturi, yra sudaręs santuoką su K. B..

Sutuoktiniai pagal savo prievoles gali atsakyti tiek solidariai, tiek asmeniškai. Priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo, prievolės gali būti vykdomos: iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnis); prievolei esant asmeninei iš asmeninio sutuoktinių turto, o jeigu asmeninio turto nepakanka kreditorių reikalavimams patenkinti, išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalies (CK 3.112 straipsnis). Taigi, įstatyme yra įtvirtintas išieškojimo nukreipimo eiliškumas. Antstolis, vykdydamas išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą dėl vieno iš sutuoktinių, pirmiausiai privalo išieškojimą nukreipti į skolininko asmeninį turtą. Antstoliui nustačius, kad asmeninio skolininko turto nėra ar jo neužtenka, kad būtų patenkinti kreditorių reikalavimai, antstolis priima sprendimą nukreipti išieškojimą į skolininko turtą, bendrą su kitais asmenimis (CPK 666 straipsnio 1 dalis). Antstolis, patikrinęs skolininko sutuoktinės turtinę padėtį, nustatė, kad skolininkės sutuoktinės vardu yra atidarytos sąskaitos AB DnB ir „Swedbank“, AB bankuose, ji dirba UAB (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos, pdf formato dokumento 3, 4, 18 psl.). 2015-10-22 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S15-36939, kuriuo nurodė UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. B. sutuoktinės K. B. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaityti 70 procentų nuo M. B. priklausančio ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomosios bylos, pdf formato dokumento 4, psl.). 2015-10-22 antstolis priėmė Nurodymą privertinai nurašyti lėšas (dokumento Nr. S15-36932) iš K. B. priklausančių sąskaitų (vykdomosios bylos, pdf formato dokumento 5, psl.). Taip pat pasiūlė išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-04 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015 pateiktu išaiškinimu, nurodė, kad prieš kreipiantis į teismą dėl turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, antstolis turi aprašyti ir areštuoti bendrą turtą. Byloje nesant duomenų apie antstolio atliktą sutuoktinių M. ir K. B. bendrosios jungtinės nuosavybės (inter alia skolininko sutuoktinės darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų) aprašymą bei areštą, teismas prašymo dėl skolininko turto dalies nustatymo netenkino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai identifikavo aukščiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pateiktą teisės aiškinimo taisyklę, tačiau jos neindividualizavo, t.y. nesusiejo su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis bei neatsižvelgė į tai, kad po šio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikto išaiškinimo pradėjo veikti informacinė sistema, skirta vykdyti apribojimus ir išieškojimą iš piniginių lėšų.

Nagrinėjamoje byloje buvo reiškiamas prašymas nustatyti, kad skolininkui M. B. priklauso pusė K. B. lėšų sąskaitose, esančiose SWEDBANK, AB ir AB DNB bankuose. Atmesdamas šį prašymą teismas abstrakčiai nurodė, kad vykdomojoje byloje šis turtas nėra aprašytas ir areštuotas, dėl ko nėra CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos skolininko turto dalies nustatymui. Apeliacinės instancijos teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, jog CPK 689 straipsnis yra speciali teisės norma lyginant su CPK 675 straipsniu, kuris reglamentuoja skolininko turto areštą priimant Turo arešto aktą. Turto areštas – įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirų šios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti išieškojimą. Disponavimo piniginėmis lėšomis, esančiomis kredito, mokėjimo ar kitose įstaigose atidarytose sąskaitose apribojimą reglamentuoja CPK 689 straipsnis. 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 buvo pakeistas CPK 689 straipsnis, įtvirtinant visiškai naują disponavimo sąskaitose esančiomis lėšomis apribojimo ir išieškojimo iš sąskaitose esančių piniginių lėšų tvarką. Tuo tikslu buvo sukurta Piniginių lėšų apribojimų informacinė sistema (toliau - PLAIS), skirta vykdyti išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių banko ir kredito įstaigų sąskaitose arba taikyti disponavimo apribojimą sąskaitose esančioms lėšoms, kuri pradėjo veikti nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio 30 d. Pagal CPK 689 straipsnio 1 dalį disponavimo sąskaitose laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą. Antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis (CPK 689 straipsnio 2 dalis). Taigi, pasikeitus teisiniam reglamentavimui ir sukūrus PLAIS, nebėra rašomi patvarkymai areštuoti pinigines lėšas ir jie nėra siunčiami bankams ir/ar kredito įstaigoms vykdymui. Apribojimo nurodymas laikinai areštuoti pinigines lėšas savo turiniu ir esme atitinka turto arešto aktą. Todėl antstoliui per PLAIS pateikus apribojimo nurodymą, pripažintina, kad CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga „aprašyti ir areštuoti turtą“ yra tinkamai įvykdyta. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentu, jog vykdomojoje byloje, prieš išieškotojui kreipiantis į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo, buvo tinkamai areštuotos skolininko sutuoktinės piniginės lėšos, esančios bankų sąskaitose. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2015-10-22 priėmė Nurodymą privertinai nurašyti lėšas (dokumento Nr. S15-36932) iš K. B. priklausančių sąskaitų (vykdomosios bylos, pdf formato dokumento 5, psl.). Priverstinis lėšų nurašymas ir disponavimo lėšomis apribojimas yra visiškai skirtingi veiksmai ir negali būti sutapatinami. Nagrinėjamu atveju antstolis ne apribojo disponavimą skolininko sutuoktinės piniginėmis lėšomis, esančiomis bankų sąskaitose, tikslu išsaugoti turtą, kad nustačius turto dalį, į jį būtų galima nukreipti išieškojimą, tačiau realiai išieškojo pinigines lėšas neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo. Kad piniginės lėšos realiai buvo išieškotos patvirtina ir su atskiruoju skundu pateikti įrodymai – sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad iš skolininko sutuoktinės sąskaitų antstoliui buvo pervesta 227,16 Eur. Visiškai nepagrįstas apelianto teiginys, jog piniginių lėšų nurašymas iš skolininko sąskaitos ir jų saugojimas antstolio depozitinėje sąskaitoje laikytinas skolininko turto areštu. Tol kol pinigai yra antstolio depozitinėje sąskaitoje, tol nuosavybės teisė į juos išlieka pinigų savininkui. Antstolis vykdymo proceso metu netampa iš skolininko išieškotų lėšų savininkas, šioms patekus į antstolio depozitinę sąskaitą. Iš skolininko išieškotos lėšos išieškotojo nuosavybe tampa tik nuo jų perdavimo išieškotojui. Tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog piniginių lėšų pervedimas iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą yra tapatus sąskaitų areštui. Areštavus sąskaitose pinigines lėšas, šios ir toliau lieka skolininko sąskaitose, tik skolininko galimybė jomis disponuoti yra apribota. Tuo tarpu piniginių lėšų pervedimas į antstolio depozitinę sąskaitą yra viena iš sudėtinių išieškojimo iš piniginių lėšų dalių ir gali būti atliekamas tik esant teisiniam pagrindui dėl išieškojimo į šias lėšas nukreipimo. Nagrinėjamo klausimo kontekste taip pat pažymėtina, kad kokiu būdu bus vykdomas bendro su kitais asmenimis turto aprašymas ir areštas priklauso ir nuo bendro turto sudėties. Jei bendrą turtą sudaro vien tik piniginės lėšos – naudojimasis šiuo turtu gali būti apribojamas antstoliui per antstolių informacinę sistemą (AISIS) į PLAIS pateikiant apribojimo nurodymą. Tuo atveju kai turto masę sudaro ne vien tik banko ar kredito įstaigų sąskaitose esančios piniginės lėšos, bet ir kitas turtas, antstoliui išlieka pareiga aprašyti turtą ir sudaryti turto arešto aktą, kuris yra perduodamas turto areštų registrui. Priešingai nei teigiama atskirajame skunde, nėra draudžiama į turto arešto aktą įtraukti ir pinigines lėšas, esančias banko ir kredito įstaigų sąskaitose. Apie taikytą areštą sąskaitose esančioms piniginėms lėšoms, informacija iš turto areštų registro yra pateikiam į PLAIS ir disponavimo piniginėmis lėšomis apribojimas yra vykdomas būtent per PLAIS. Tokiu būdu turto arešto aktu areštavus pinigines lėšas sąskaitose, CPK 689 straipsnis nėra pažeidžiamas. Atskirajame skunde nepagrįstai remiamasi CPK 733 straipsniu, kaip draudžiančiu antstoliui areštuojant gaunamas lėšas iš darbo santykių surašyti Turto arešto aktą. CPK 733 straipsnis reglamentuoja išieškojimo, o ne disponavimo apribojimo iš skolininko darbo užmokesčio tvarką. Todėl tik vykdant išieškojimą iš darbo užmokesčio yra pateikiamas patvarkymas darbdaviui iš skolininko darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų išskaityti atitinkamą sumą. Tuo tarpu tikslu areštuoti darbo užmokestį toks patvarkymas apskritai negali būti pateikiamas kadangi tokio patvarkymo pateikimas lemia tai, kad vietoj disponavimo apribojimo pradedamas vykdyti išieškojimas. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad 2015-10-22 antstolis priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S15-36939, kuriuo nurodė UAB (duomenys neskelbtini) iš skolininko M. B. sutuoktinės K. B. darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų išskaityti 70 procentų nuo M. B. priklausančio ½ darbo užmokesčio dalies, viršijančios 1 MMA ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios 1 MMA (vykdomosios bylos, pdf formato dokumento 4, psl.). Taigi antstolis atliko skolos išieškojimo, o ne turto areštavimo veiksmus. Pažymėtina, kad antstoliui nesuteikiama teisė nustatyti skolininko turto dalies bendrame turte. Skolininko turto dalis yra nustatoma teismo nutartimi ir, tik nustačius skolininko dalį bendrame turte, yra galimas skolos išieškojimo tą dalį nukreipimas. Šiuo atveju antstolis, priimdamas patvarkymą pats nusprendė, kad skolininkui priklauso ½ dalis jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio ir nurodė sutuoktinės darbdaviui nuo šios sumos daryti atskaitymus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko turto dalies nustatymas jo sutuoktinės darbo užmokestyje šiuo metu nėra galimas ne tik dėl to, kad nebuvo įvykdyta CPK 667 straipsnio sąlyga dėl turto aprašymo ir areštavimo, bet ir dėl to, kad skolininko sutuoktinė nuo 2015.12.22 iki 2017.09.24 yra vaiko priežiūros atostogose ir negauna darbo užmokesčio (2016-02-24 Sodros informacinės sistemos duomenų išrašas).

Nagrinėjamo klausimo kontekste, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad civilinėje byloje dėl skolininko turto, kuris yra bendroji su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo, jeigu skolininkas yra sutuoktinis, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro aplinkybės, ar turtas įgytas santuokoje, ar jis priklauso skolininkui ir kitam sutuoktiniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ar sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. Nuosavybės atsiradimo pagrindai ir nuosavybės teisės subjektai yra tokios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi teismas negali nagrinėti abstraktaus, t. y. tokio kuriame nėra konkrečiai įvardintas turtas, prašymo nustatyti skolininko turto dalį. Būtent antstolio atliktas bendro turto aprašymas suteikia visą reikalingą informaciją išieškotojui, ketinančiam kreiptis į teismą dėl turto dalies nustatymo, o teismui sudaro galimybę individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje ir spręsti tiek dėl nuosavybės formos, tiek dėl nuosavybės dalies turte. Šioje byloje išieškotojos pareikštas reikalavimas nustatyti, kad skolininkui priklauso pusė jo sutuoktinės pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš skolininko sutuoktinės darbinės ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų nėra tinkamai suformuluotas. Iš jo nėra aišku kokiose pajamose prašoma nustatyti turto dalį. Teismui net nežinant kokie yra bendrosios nuosavybės objektai, akivaizdu, jog nėra galimas ir dalies šiuose objektuose nustatymas. Todėl pripažintina, jog pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo yra suformuluotas ydingai, o pirmosios instancijos teismas, gavęs tokį pareiškimą, pirmiausiai turėtų išieškotojai nustatyti terminą trūkumams pašalinti, t. y. tinkamai suformuluoti reikalavimą.

CPK 265 straipsnio 2 dalis draudžia teismui peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus išimtis, numatytas nagrinėjant atskirų kategorijų bylas. Ši byla nėra byla dėl antstolio veiksmų, ji pradėta pagal išieškotojos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Kadangi byla nėra nagrinėjama CPK V dalies XXXI skyriaus nustatyta tvarka, teismas neturi pagrindo, nesant CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka pateikto skundo dėl antstolio veiksmų, peržengti byloje pareikštų reikalavimų ir savo iniciatyva spręsti dėl antstolio 2015-10-22 patvarkymo ir nurodymo galiojimo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nors ir detaliai nepagrindė procesinio sprendimo, tačiau klausimą iš esmės išsprendė teisingai, teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios sudarytų prielaidas skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.