Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės ir Dainiaus Rinkevičiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) UAB „Projektų rengimo centras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-13 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2419-592/2014 pagal ieškovo UAB „Projektų rengimo centras“ ieškinį atsakovui UAB „Statybos projektų valdymas“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“ priešieškinį ieškovui UAB „Projektų rengimo centras“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino žodinio susitarimo sudarymo aplinkybių, vertino išimtinai tik atsakovo priešieškiniu ginčijamus sandorius, nors ieškovas savo argumentus dėl žodinio susitarimo sudarymo pagrindė tiek liudytojų parodymais, tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais. Pažymi, kad esminė aplinkybė nagrinėjant atsakovo skolos atsiradimo faktą yra ieškovo ir atsakovo sudaryta žodinė subrangos sutartis bei tai, kad šios žodinės sutarties pagrindu atlikti darbai, už kuriuos atsakovas iki šiol nėra visiškai atsiskaitęs. Vien ši aplinkybė, t.y. nepakankamas bylos esmės atskleidimas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą;CK 6.700 str. įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties samprata. Pažymėtina, kad CK 6.700 str. prasme sutarties galiojimui pakanka šalių susitarimo, t.y. nėra numatyta privaloma sutarties forma. Šiuo atveju šalys žodžiu susitarė dėl projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangos sutarties sudarymo, pagal kurią ieškovas subrangos pagrindu atliko darbus, numatytus Sutartyje Nr. 129PP0116. Toks susitarimas yra šalims galiojantis ir sukelianti teises ir pareigas;Pagal CK 6.162 str. 2 d. sutartis galioja, jeigu šalys sutaria dėl visų esminių sutarties sąlygų. Šiuo atveju šalys susitarė dėl labai aiškaus ir apibrėžto projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties dalyko – 7 pastatų energinių auditų ir 41 pastatų energinio naudingumo sertifikatų parengimo. Ieškovas įsipareigojo atlikti šiuos darbus ir perduoti atsakovui sutartais terminai, o atsakovas sumokėti 46 870,00 Lt. Šiuo atveju jokių prieštaravimų dėl žodinio susitarimo nėra ir negali būti;Faktą, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinį susitarimą bei tai, kad Sutarties Nr. 129PP0116 darbus atliko ne atsakovas, o ieškovas, patvirtinta liudytojų parodymai teismo posėdžio metu. Pats atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo, kad darbus pagal Sutartį Nr. 129PP0116 atliko UAB „Statybos projektų valdymas“ darbuotojai. Byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti priešingai. Teismas iš esmės netinkamai vertino liudytojų parodymus, kurie patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl sutarties dalyko;Aplinkybę, kad ieškovas ir atsakovas sudarė žodinį susitarimą, kurio pagrindu ieškovas parengė 7 pastatų energinių auditų ir 41 pastatų energinio naudingumo sertifikatus patvirtina ir pirmosios instancijos teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Tiek buvęs, tiek ir dabartinis atsakovo vadovai patvirtino, kad jos atsakovo darbuotojas Sutarties Nr. 129PP0116 sudarymo metu neturėjo atestato, suteikiančio teisę parengti pastatų energinio naudingumo sertifikatus. Parengti sertifikatai ir auditai yra patvirtinti ieškovo, o ne atsakovo ar kitos įmonės darbuotojo parašu, tai įrodo, kad Sutarties Nr. 129PP0116 vykdymui atsakovas pasitelkė būtent ieškovą;Ieškovo nuomone, šiuo atveju 46 870,00 Lt darbų kaina atitinka protingumo kriterijus ir yra laikytina įprasta rinkos kaina bei neleidžiančia nepagrįstai praturtėti nei vienai iš šalių. Ieškovo vertinimu, šiuo atveju turėtų būti konstatuota, jog sutarta ieškovo atliktų darbų vertė sudaro 46 870,00 Lt. Pastebėjo, kad dalis mokėjimų jau yra įvykdyta, kadangi buvo atliktas tarpusavio sąskaitų sudengimas, tačiau likusios dalies – 8 477,55 Lt atsakovas iki šios dienos nėra sumokėjęs. Kadangi ieškovas atsakovui tinkamai suteikė paslaugas bei perdavė paslaugų rezultatą, atsakovas prisiėmė paslaugas, nors už jas iki galo neatsiskaitė, todėl iš atsakovo turėtų būti priteista nesumokėta suma (CK 6.38 str. 1 d., 6.200 str. 1 d. 6.205 str.);Ieškovas itin gausiais tiek liudytojų parodymais, tiek į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais pagrindė atsakovo skolos atsiradimo faktą – žodinės subrangos sutarties dėl darbų pagal Sutartį Nr. 129PP0116 sudarymą (CPK 178 str. 1 d.). Tuo tarpu atsakovas ne tik, kad nenuginčijo aplinkybės, jog šalys sudarė žodinį susitarimą, tačiau ir neįrodė, kad atsakovas už atliktus darbus tinkamai atsiskaitė su ieškovu. Tai yra iš esmės nepaneigė skolos fakto bei pareigos ją apmokėti. Tuo tarpu teismas visiškai neatsižvelgė į šias aplinkybes ir tai lėmė neteisingo bei neteisėto sprendimo priėmimą;Projektavimo sutartys turi būti laikomos ne tariamais, o apsimestiniais sandoriais (CK 1.87 str.), todėl turėtų būti taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės. Ieškovą ir atsakovą siejo nuolatiniai verslo santykiai, todėl ieškovas ir atsakovas, be kita ko, sudarė 3 projektavimo sutartis. Pagal šias sutartis šalys ketino vykdyti prisiimtus įsipareigojimus – sudaryta ne viena, o trys sutartys. Pasikeitus faktinei situacijai, šalys nusprendė šių sutarčių pagrindu įvykdyti atsiskaitymą už ieškovo atliktus ankstesnius darbus. Šiuo atveju turi būti laikoma, kad šalys siekė susitarti dėl subrangos sutarties, kurios pagrindu būtų atlikti darbai pagal Sutartį Nr. 129PP0116, sudarymo ir turi būti taikomos šiai sutarčiai taikytinos taisyklės. Kad šalys sudarė ne tariamą, o apsimestinį sandorį patvirtina tai, kad darbus pagal Sutartį atliko būtent ieškovas; darbai pagal Sutartį Nr. 129PP0116 buvo atlikti ieškovo, tačiau sutarties dėl subrangos, kurios pagrindu galėtų būti atsiskaityta su ieškovu, šalys nebuvo sudariusios ir iki šios dienos mokėjimai už šiuos darbus, atliktus pagal minėtą Sutartį, nėra įvykdyti; tikrąją šalių valią patvirtinto liudytojai;Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė restituciją, nes Projektavimo sutartys turi būti pripažintos apsimestiniais sandoriais ir tokio pripažinimo padarinys turi būti ne restitucijos taikymas, tačiau likusios nesumokėtos atsakovo sumos priteisimas. Pritaikius restituciją atsakovas nepagrįstai praturtės ieškovo sąskaita.

Apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nėra grindžiami jokiais objektyviais duomenimis, o yra paremti išskirtinai tik subjektyviais ieškovo išvedžiojimais, kurie prieštarauja tiek bylos nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tiek ir byloje esančių įrodymų visumai. Pirmosios instancijos teismas, teisingai paskirstęs įrodinėjimo pareigą, tinkamai ir išsamiai ištyręs bylos įrodymus, padarė teisingas išvadas, kad ieškovas neįrodė, jog tarp šalių susiklostė realūs teisiniai santykiai, t.y. jog realiai žodiniu susitarimu buvo sudaryta projektavimo subrangos sutartis 2010-03-01 sutartyje numatytiems darbams atlikti, kad ieškovas šiuos darbus realiai atliko ir perdavė atsakovui, o šalių sudaryti ginčijami sandoriai – 2012-02-24, 2012-07-02, 2012-07-15 Projektavimo paslaugų sutartys, yra tariami, todėl pripažintini niekiniais ir negaliojančiais;Priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ir įrodymus tyrė bei vertino, neperžengiant bylos šalių pareikštuose procesiniuose dokumentuose nustatytų ribų. Nustatytas bylos aplinkybes bei byloje esančius įrodymus tinkamai ir išsamiai ištyręs bei įvertinęs pirmosios instancijos teismas padarė teisingas ir bylos įrodymus atitinkančias išvadas, kad ieškovo keliami reikalavimai yra nepagrįsti, jo nurodomos aplinkybės byloje nebuvo įrodytos, tuo tarpu atsakovo reikalavimai yra tenkintini;Apeliaciniame skunde klaidingai teigiama, kad po 2010-03-01 sutarties sudarymo ieškovas ir atsakovas tariamai sudarė žodinį susitarimą, pagal kurį neva 2010-03-01 sutartyje numatyti buvo pavesti atlikti ieškovui; kad neva šalys susitarė dėl labai aiškaus ir apibrėžto projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties dalyko. Su tokiais ieškovo teiginiais nėra pagrindo sutikti, nes priešingai nei teigia apeliantas, jų nepatvirtina bylos įrodymai. Ieškovas, jo nurodomi liudytojai, kurie betarpiškai yra susiję su ieškovu ar minėtų fiktyvių sandorių sudarymu, keisdami versijas, duodami prieštaringus parodymus teismui, siekia apkalbėti atsakovą bei neteisėtai pasipelnyti atsakovo sąskaita, dėl ko pirmosios instancijos teismas tokių liudytojų parodymus pagrįstai įvertino kritiškai. Byloje nėra jokių patikimų ir objektyvių įrodymų, patvirtinančių tariamą ieškovo ir atsakovo „bendradarbiavimą“, atliekant 2010-03-01 sutartyje numatytus darbus;Pats ieškovas pripažįsta, kad būtent jam teko pareiga byloje įrodyti, kad tarp šalių susiklostė realūs teisiniai subrangos santykiai, kad ieškovas atsakovo nurodymu realiai atliko tariamai sutartus darbus ir perdavė jų rezultatą, tačiau tokios įstatyminės pareigos ieškovas neįgyvendino. Nepagrįstai teigiama, kad atsakovas nenuginčijo aplinkybės, jog šalys sudarė žodinį susitarimą bei neva neįrodė, kad atsakovas už atliktus darbus tinkamai atsiskaitė su ieškovu. Ieškovas visiškai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą perkelia atsakovui. Apeliantas nenurodė, kokius konkrečiai procesinius pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas, kurie leistų teigti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą;Įstatymas numato, kad darbų perdavimas turi būti įformintas tik rašytinės formos dokumentu – darbų priėmimo-perdavimo aktu. Jokio subrangos darbų, kurie būtų susiję su atsakovo vykdyta 2010-03-01 sutartimi, perdavimo-priėmimo akto ginčo šalys nėra pasirašiusios, jo ieškovas teismui taip pat nepateikė. Tuo tarpu įstatymų reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Ieškovas savo teiginius dėl tariamo susitarimo dėl subrangos darbų fakto grindžia netinkamais įrodymais. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad 2010-03-01 Sutartis buvo sudaryta tarp atsakovo ir asociacijos, kad darbus atliko bei 2010-08-20 ir 2010-09-08 juos perdavė užsakovui atsakovas, ką patvirtina pateikti atliktų darbų perdavimo priėmimo aktai, tuo pagrindu atsakovas išrašė sąskaitas faktūras už atliktus ir perduotus darbus, o užsakovas šias sąskaitas faktūras sumokėjo. Jokios sutarties atsakovas su ieškovu dėl subrangos, atsakovui vykdant 2010-03-01 sutartį, nebuvo sudarę;Apeliantas teigdamas, jog ginčo sandoriai turi būti vertinami kaip apsimestiniai sandoriai, procesiniuose dokumentuose aiškiai ir logiškai, nuosekliai nepaaiškina, dėl kokių tiksliai teisinių santykių sudarant ginčijamas 2012 metų sutartis šalys tariamai susitarė;Apelianto išdėstytas nesutikimas su byloje teismo taikyta restitucija yra nepagrįstas, kadangi restitucija kaip pasekmė, pripažinus sandorį tariamu, o kartu ir niekiniu, yra numatyta CK 1.86 str. 2 d. Restitucijos netaikymas šioje byloje reikštų atsakovo teisių pažeidimą bei ieškovo, kaip nesąžiningos šalies, nepagrįstą praturtėjimą atsakovo sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija, nagrinėdama atsakovo apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apelianto nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, tarp šalių susiklosčiusius santykius ir ar tinkamai taikė normas, reglamentuojančias tariamų ir apsimestinių sandorių negaliojimo pagrindus.

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu tuo pagrindu, kad teismas visiškai nenagrinėjo aplinkybės dėl šalių subrangos sutarties sudarymo ir neteisingai vertino šalių sudarytas sutartis tariamais, o ne apsimestiniais sandoriais. Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Teisėjų kolegija, prieš imdamasi analizuoti apeliacinio skundo argumentus, pažymi, kad teismas, vadovaudamasis CPK nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, įrodymų pakankamumo taisykle, iš įrodymų visumos privalo daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218/2010; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/2010; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010; kt.) (CPK 3 str. 7 d., 42 str. 5 d., 12, 13, 178 str.). Taip pat pažymi, kad kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu, kuris reiškia, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai išlieka tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2009; kt.).

Remiantis bylos duomenimis atsakovas ir ieškovas sudarė tris sandorius: 2012-02-24 projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parengti techninio projekto UAB „Lietpak“ gamybinio pastato projektinius pasiūlymus ir architektūrinę dalį; 2012-07-02 projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parengti projekto „Pasvalio miesto Vyšnių ir Taikos gatvių kvartalo viešosios infrastruktūros tvarkymas“ konstrukcinę dalį; 2012-07-15 projektavimo paslaugų sutartį, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parengti socialinio būsto, esančio Nepriklausomybės g. 79, Pasvalyje, techninio projekto elektrotechninę dalį. Ieškovas atsakovui pateikė 2012-05-14 PVM sąskaitą faktūrą PRC Nr. 12-053 pagal 2012-02-24 sutartį ir šalių susitarimu buvo atliktas tarpusavio sąskaitų sudengimas. Tokiu būdu įskaityta dalis mokėjimo, o likusioje dalyje – 8 477,55 Lt, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Pagal kitas sutartis atsakovas pilnai atsiskaitė 2012-08-20.

Pirmosios instancijos teismas tenkino atsakovo priešieškinį ir šias sutartis pripažino tariamais sandoriais bei taikė restituciją. Teismas konstatavo, kad ginčijamais sandoriais šalys siekė ne sukurti realius civilinius teisinius santykius, o sudaryti sąlygas ieškovui gauti lėšas ir atlikti įskaitymą.

Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad 2010-03-01 atsakovas ir Pastatų sertifikavimo asociacija sudarė paslaugų sutartį „Esamos savivaldybės visuomeninių pastatų būklės įvertinimas, reikiamo renovacijos masto nustatymas“ Nr. 1003-02. Šia sutartimi atsakovas įsipareigojo parengti pastatų energinius auditus ir pastatų energinius naudingumo sertifikatus. Po šios sutarties sudarymo, ieškovui ir atsakovui žodžiu susitarus, darbai 2010-03-01 sutarties pagrindu buvo pavesti ieškovui ir šalys susitarė dėl tokių darbų kainos – 46 870,00 Lt. Vėliau, siekiant atsiskaityti už ieškovo atliktus darbus pagal 2010-03-01 sutartį, atsakovas ir ieškovas sudarė tris apsimestinius sandorius – 2012-02-24, 2012-07-02 ir 2012-07-15 sutartis. Pasak apelianto, nors pagal nurodytas tris projektavimo paslaugų sutartis jis atsakovui paslaugų nesuteikė, tačiau žodinio susitarimo pagrindu suteikė jam paslaugas pagal 2010-03-01 sutartį, t. y. apsimestinių sandorių sudarymu buvo siekiama subrangos sutarties padarinių. Todėl, yra pagrindas priteisti ieškovui atsakovo nesumokėtą sumą už suteiktas paslaugas pagal 2012-02-24 sutartį.

Byloje kilęs ginčas dėl tariamo ir apsimestinio sandorio teisinio kvalifikavimo ir atitinkamų teisinių pasekmių taikymo.

CK 1.87 straipsnyje nustatyta, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė jo šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Sandoris neturi valios trūkumų ir šiuo aspektu yra teisėtas, kai jį sudariusių asmenų valia, išreikšta išorine išraiškos forma, atitinka jų vidinę valią. Šiuo atveju esminė aplinkybė yra šalių valia, buvusi sandorio sudarymo momentu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc (AB) v. G. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2014). Aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis, reikia įrodyti. Kai kyla ginčas dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, teismas, vadovaudamasis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (CK 6.193 straipsnis), turi aiškintis tikruosius sandorio šalių ketinimus, tikslus, atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes, šalių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, kurios padėtų nustatyti, ar sandorį sudariusių šalių valia iš tikrųjų atitiko jų valios išorinę išraišką, ar buvo siekiama kitų tikslų, kurių sandoryje užfiksuota šalių valia neatitinka, o priešingai – juos pridengia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. B. v. S. B., R. S., bylos Nr. 3K-3-26/2011). Kai tos pačios šalys vienu metu arba per trumpą laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, dėl to paties dalyko, šie sandoriai aiškintini kartu, vadovaujantis sisteminio aiškinimo principu, nes tik taip gali būti atskleista tikroji šalių valia (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-288/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Miaras“ v. A. D. IĮ, bylos Nr. 3K-7-409/2010).Kai viena šalis teigia, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, o kita šalis tai neigia, teismas turi vadovautis ne tik sutarčių aiškinimo taisyklėmis, bet ir CPK nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje K. D. v. A. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2011).

Tariamas sandoris yra toks sandoris, kuriame nėra esminio sandorio elemento – suderintos sutarties šalių valios, siekiant tam tikrų teisinių pasekmių, nes jame išreikšta sandorio šalių valia nėra tikra ir ji neatitinka tikrųjų sandorio šalių ketinimų. Taigi, tariamas sandoris yra fiktyvus sandoris dėl šalių valios ydingumo jį sudarant, ir paprastai jis nevykdomas. Sprendžiant, ar sandoris tariamas, turi būti tiriamas ne tik sutarties tekstas, bet ir tai, kokia buvo sandorio šalių tikroji valia, kokie buvo jų tokio elgesio motyvai ir tikslai, kaip šalys elgėsi po sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 25 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-68/2005). Įrodinėjant tariamą sandorį viena iš nustatinėjamų aplinkybių yra ta, ar sandoris vykdomas, o jeigu nevykdomas, – dėl kokių priežasčių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-191/2006). Įvykdytas sandoris negali būti laikomas tariamu – turinčiu paslėptą (neviešą) šalių suderintą sąlygą – išlygą, kad neturi jokių realių padarinių (CK 1.86, 6.193 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 18 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-47/2006).

Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovas nepateikė pakankamai įrodymų, kad šalių žodinis susitarimas tiesiogiai sietinas su ginčo sandoriais. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas vertino liudytojų ir šalių parodymus dėl subrangos sutarties sudarymo aplinkybių, tačiau nevertino į bylą pateiktų rašytinių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis, kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktų išaiškinimų, ištyrė ir įvertino ginčo šalių paaiškinimus, sutarties sudarymo aplinkybes, sutarties šalių elgesį ir kitas aplinkybes. Teismo posėdžio metu buvęs atsakovo vadovas P. V. paaiškino, kad pasirašytai 2010-03-01 sutarčiai įvykdyti buvo reikalingas specialistas, turintis atitinkamą kvalifikaciją, kadangi tokio darbuotojo tuo metu atsakovas neturėjo, todėl su ieškovu susitarė dėl darbų atlikimo ir kainos. Atsakovo buvęs vadovas nurodė, kad su ieškovu yra dirbęs anksčiau ir esant sunkiai įmonės finansinei padėčiai, pasitikėdami vienas kitu, susitarė, kad mokėjimai bus atlikti vėliau. Aplinkybę, kad ieškovas atliko 2010-03-01 sutarties darbų dalį – patvirtino ir liudytojai R. B., dirbusi Ukmergės rajono savivaldybės administracijos Strateginės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja bei R. J., dirbęs Ukmergės mero pavaduotoju, kurie tuo metu dėl atsakovo vykdomos sutarties bendravo būtent su ieškovo darbuotoju M. M.. Į bylą pateiktuose Pastato energinio naudingumo sertifikatuose (t. 4, b. l. 29-69) nurodyta, kad sertifikatą išdavė pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertas S. P., kuris pagal 2010-04-02 darbo sutartį Nr. 032 (t. 4, b. l. 70) dirbo UAB „Projektų rengimo centras“ Statybų techninės priežiūros vadovu. Atsakovo vadovas M. J. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kodėl pastato energinio naudingumo sertifikatuose pasirašęs S. P.. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, vertinant bylos aplinkybes, labiau tikėtina yra tai, kad ieškovas atliko dalį 2010-03-01 atsakovo pasirašytos sutarties su Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacija darbų, nei tai, kad neatliko. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę teisiniai subrangos santykiai. Pripažinus sutartis apsimestinėmis, nėra pagrindo taikyti restituciją.

Teisėjų kolegijai nustačius, jog tarp šalių buvo susiklostę teisiniai subrangos santykiai yra pagrindas vertinti šalių sudarytas 2012-02-24, 2012-07-02 ir 2012-07-15 sutartis ne tariamomis, o apsimestinėmis. Kaip minėta anksčiau, šiomis sutartimis šalys susitarė, kad ieškovas atliks objektų projektinius pasiūlymus ir architektūrines dalis, konstrukcinę dalį ar elektrotechninę dalį. Tačiau tikroji šalių valia šiais sandoriais buvo įforminti jau atliktus darbus 2010-03-01 sutarties pagrindu ir gauti už atliktą darbą sutartą atlygį. Taigi, darytina išvada, kad šalys sudarytomis sutartimis dengė šalių susitarimą dėl subrangos, todėl jos yra apsimestinės ir šalių santykiams turi būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios projektavimo ir tyrinėjimo darbų rangą. Pagal CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. Iš bylos duomenų matyti, kad pastatų energiniai auditai ir pastatų energiniai naudingumo sertifikatai parengti ir perduoti Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijai, todėl yra pagrindas vertinti, kad ieškovas prisiimtus įsipareigojimus įvykdė. Liudytojų parodymais nustatytas šalių susitarimas, kad ieškovas darbus atliks už 46 870,00 Lt sumą, nepaneigtas jokiais įrodymais. Tokio turinio susitarimą patvirtina ir nustatyta aplinkybė, kad atsakovas pagal ieškovo pateiktą 2012-05-14 PVM sąskaitą faktūrą PRC Nr. 12-053 pagal 2012-02-24 sutartį vykdė mokėjimus. Šalių susitarimu buvo atliktas tarpusavio sąskaitų sudengimas. Tokiu būdu įskaityta dalis mokėjimo, o likusioje dalyje – 8 477,55 Lt, atsakovas iki šiol nėra sumokėjęs. Todėl yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti likusią nesumokėtą sumą už atliktus darbus, t. y. 8 477,55 Lt (2 455,27 EUR). Teisėjų kolegija vertino ir tai, kad atsakovas sandorius ėmė ginčyti tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl skolos priteisimo.

Ieškovas prašo priteisti 608,40 Lt delspinigių, kurie apskaičiuoti atsižvelgiant į 2012-02-24 Projektavimo paslaugų sutarties 8.1.1. punktą (skaičiuojant nuo sutartinės kainos t. y. 16 900,00 Lt). Teisėjų kolegija, atkreipia dėmesį delspinigiai yra viena iš netesybų formų, o pagal CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kadangi, 2012-02-24 sutartį, pagal kurią ieškovas prašo priteisti delspinigius, teismas pripažino apsimestine, o šalių tikroji valią dėl subrangos sutarties sudarymo buvo žodinė, taigi nėra jokio rašytinio susitarimo dėl delspinigių, todėl nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomus delspinigius.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 8,75 proc. dydžio metines palūkanas pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymą. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymų ar sutarties nenustatyta kitokio palūkanų dydžio. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai šalių ginčas kyla dėl pavėluotų mokėjimų pagal komercinius sandorius ir kreditorius reikalauja taikyti Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo nustatytas palūkanų normas, šis specialusis įstatymas turi pirmenybę prieš CK 6.210 straipsnį, ir teismas turėtų taikyti šio Įstatymo nustatytas palūkanas, tarp jų ir nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Šimtas aukštų“ (teisių perėmėjas – Lietuvos ir Kanados uždaroji akcinė bendrovė „Besserlita“) v. G. B., bylos Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Gepala“ v. UAB „Transilotas“, bylos Nr. 3K-3-92/2011; 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rombas“ v. UAB „ATEA“, bylos Nr. 3K-3-526/2012). Atsižvelgus į kasacinio teismo išaiškinimą, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 8,75 proc. dydžio procesines palūkanas tenkinamas.

Patenkinus ieškinį iš dalies, o priešieškinį atmetus, ieškovui iš atsakovo atitinkamai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).

Ieškovas UAB „Projektų rengimo centras“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 412,42 EUR (1 424,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už apeliacinio skundo parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.9 punktą (už apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 3 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.9 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į patenkintų/nepatenkintų reikalavimų proporciją, ieškovui UAB „Projektų rengimo centras“ iš atsakovo priteisiama 383 EUR atstovavimo išlaidoms atlyginti (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

Atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir taikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl dalyje priėmė nepagrįstą sprendimą. Pagal byloje esančius įrodymus bylą išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme yra galimybė, todėl teisėjų kolegija panaikina pirmos instancijos teismo sprendimą ir priima naują: ieškovo ieškinį tenkina iš dalies, o atsakovo priešieškinį atmeta.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 13 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą:

Patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui UAB „Projektų rengimo centras“ (į.k. 300612420) iš atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“ (į. k. 300078023) 2 455,27 EUR (8 477,55 Lt) (du tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt penkis eurus, 27 ct) skolos; 8,75 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-12-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Reikalavimo dėl delspinigių priteisimo netenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Projektų rengimo centras“ iš atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“ 73,65 EUR (254,32 Lt) (septyniasdešimt tris eurus, 65 ct) žyminio mokesčio už ieškinį ir 928,14 EUR (3 204,68 Lt) (devynis šimtus dvidešimt aštuonis eurus, 14 ct) atstovavimo išlaidų.

Priešieškinio netenkinti.

Priteisti ieškovui UAB „Projektų rengimo centras“ iš atsakovo UAB „Statybos projektų valdymas“ 73,65 EUR (254,32 Lt) (septyniasdešimt tris eurus, 65 ct) žyminio mokesčio ir 383,55 EUR (1 324,32 Lt) (tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 55 ct) atstovavimo išlaidų apeliacinėje instancijoje.