- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-36-828/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-000124-2022-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vygintas Mažuika, Eigirdas Činka, Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- UAB „Marcopol Baltija“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Seifuva“
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eigirdo Činkos, Vyginto Mažuikos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Dalios Pranckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Seifuva“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1640-1055/2022 pagal ieškovės UAB „Marcopol Baltija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Seifuva“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė iš atsakovės priteisti 19311,01 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškinyje nurodė, kad nuo 2010 metų tarp šalių susiklostė pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, atsakovė užsisakydavo iš ieškovės reikiamą produkciją, kuri jai būdavo pristatoma kurjerių pagalba, ieškovė išrašydavo sąskaitas faktūras, kurias pasirašydavo atsakovės atstovai (darbuotojai), patvirtindami prekių gavimą. Atsakovė nėra atsiskaičiusi pagal 33 pateiktas apmokėti sąskaitas faktūras. Bendra skola sudaro 19 311,01 Eur sumą. Visų sąskaitų apmokėjimo terminai yra suėję ir iš sąskaitų turinio matyti, kad atsakovės darbuotojas (atsakingas asmuo) patvirtino prekių gavimą. Nors 2022 m. sausio 20 d. ieškovė Raginimu dėl įsiskolinimo Nr. 22/01 kreipėsi į atsakovę, nurodydama, kad atsakovė nėra atsiskaičiusi už ieškovės jai parduotas prekes, bei paragino padengti susidariusį įsiskolinimą, tačiau atsakovė į raginimą neatsakė ir prievolės iki šiol įvykdžiusi nėra. Iš atsakovės priteistina skola bei 8 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 19 311,01 Eur skolos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 19 311,01 Eur sumą už laikotarpį nuo 2022 m. vasario 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 551,10 Eur bylinėjimosi išlaidų.
4. Teismas nustatė, kad nėra ginčo dėl to, jog tarp šalių susiklostė prekių pirkimo-pardavimo santykiai. Laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei 33 PVM sąskaitas faktūras, bendrai 19 311,01 EUR sumai, paskutinės PVM sąskaitos faktūros apmokėjimo terminas suėjo 2022 m. sausio 30 d. 2022 m. sausio 20 d. ieškovė atsakovei elektroniniu paštu išsiuntė raginimą apmokėti 19 311,01 EUR įsiskolinimą. Duomenų, kad atsakovė būtų reiškusi pretenzijas ar atsikirtimus dėl raginime nurodytos sumos ir PVM sąskaitų faktūrų byloje nėra, taip pat nėra duomenų, kad iki bylos nagrinėjimo atsakovė būtų apmokėjusi visą ar dalį įsiskolinimo.
5. Pažymėjo, jog atsakovė ginčija, kad gavo visas ar dalį prekių pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d., savo atsikirtimus motyvuodama iš esmės tuo, kad ieškovė nepateikė patikimų prekių pristatymo įrodymų, o pateikti kelia atsakovei rimtų abejonių.
6. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis pirkimo-pardavimo sutarties sudarymą, prievolių tinkamą vykdymą, Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – ir PVMĮ) nuostatomis, reglamentuojančiomis PVM sąskaitos faktūros išrašymo momentą, kasacinio teismo išaiškinimus dėl PVM sąskaitos faktūros paskirties.
Šalies argumentai
7. Pažymėjo, kad, nors pagrindinė įrodinėjimo našta šioje byloje tenka ieškovei, tačiau tai negali visiškai eliminuoti ir atsakovės turimos pareigos įrodyti aplinkybę, kad ji negavo visų ar dalies prekių. Nors atsakovė pateikė prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas vertino, kad tai ji padarė nesilaikydama Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 226 straipsnyje nurodytos pareigos, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai (...) bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Pažymėjo, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme baigtas 2022 m. birželio 1 d., posėdis paskirtas 2022 m. liepos 27 d. Atsakovė savo 2022 m. liepos 25 d. prašyme apklausti liudytojus formulavo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti triplike, tačiau tripliku liudytojų apklausti neprašė, taip pat prašyme niekaip nepagrindė, kodėl būtinumas apklausti liudytojus iškilo tik likus 2 dienoms iki posėdžio. Teismui taip pat sukėlė abejones tas faktas, jog liudytojai, dirbantys įmonėje, kuri vykdo labai daug sandorių ir priima daug prekių, galės užtikrintai ir realiai prisiminti dokumentų pasirašymo/nepasirašymo, kuris vyko prieš 7-12 mėnesių, aplinkybes.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad 33 PVM sąskaitos faktūros, išrašytos laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 14 d. iki 2021 m. gruodžio 1 d. Visose, išskyrus paskutinę 2021 m. gruodžio 1 d. sąskaitą, yra atsakovės atsakingo darbuotojo – sandėlininko A. D. antspaudas ir parašas, patvirtinantys prekių, nurodytų sąskaitose, gavimą. Atsakovė 2022 m. liepos 25 d. prašyme atidėti bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus, pripažino, jog A. D. yra UAB „Seifuva“ darbuotojas. Teismas neturėjo pagrindo abejoti tuo, kad sandėlininkas A. D. turėjo teisę ir įgaliojimus pasirašyti pateiktas PVM sąskaitas faktūras ir patvirtinti prekių gavimą. Sprendė, kad patvirtinimas parašu ir antspaudu sąskaitoje faktūroje pats savaime yra pakankamas įrodymas, kad prekės buvo pristatytos ir atsakovės darbuotojų priimtos. Nors atsakovė savo procesiniuose dokumentuose ginčija šiuos rašytinius įrodymus, tačiau niekaip savo nesutikimo nepagrindžia objektyviais duomenimis ir rašytiniais įrodymais.
9. Teismas, įvertinęs PVM sąskaitas faktūras kartu su ieškovės pateiktais pristatymo įrodymais (iš UAB (duomenys neskelbtini) kurjerių), nematė pagrindo abejoti, kad prekės realiai buvo pristatytos atsakovei. Atsižvelgė į tai, kad ieškovė 2022 m. sausio 20 d. pateikė atsakovei elektroniniu paštu raginimą sumokėti įsiskolinimą, kuriame buvo išvardytos visos 33 PVM sąskaitos faktūros, jų numeriai ir sumos, tačiau atsakovė niekaip į raginimą nereagavo, savo procesiniuose dokumentuose nepaneigė raginimo gavimo fakto ir nenurodė priežasčių, kodėl neginčijo įsiskolinimo sumos gavusi raginimą bei nepateikė pretenzijų ar prieštaravimų ieškovei dėl visų ar dalies prekių negavimo. Pažymėjo, kad atsakovei kaip juridiniam asmeniui keliami didesni atidumo, rūpestingumo reikalavimai, ji taip pat privalo tinkamai tvarkyti apskaitą bei kontroliuoti prekių srautą ir mokėjimus, todėl kritiškai vertinama pozicija, kad atsakovė dėl didelės sandorių apimties negali nei patvirtinti, nei paneigti užsakymų buvimo ir prekių pristatymo fakto, bet jai kyla abejonių.
10. Konstatavo, jog ieškovė tinkamai vykdė savo sutartines pareigas – priėmė užsakymus ir pristatė prekes bei išrašė sąskaitas faktūras, tuo tarpu atsakovė jai tekusios pareigos nustatytais terminais apmokėti už gautas prekes tinkamai neįvykdė. Pažymėjo, kad nors paskutinė 2021 m. gruodžio 1 d. PMV sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovės atsakingo darbuotojo, o pristatymo patvirtinime nėra parašo, tik brūkšnys, tačiau vertinant visas byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ieškovės teigimu, sąskaitos buvo siunčiamos atsakovei, kuri visas sąskaitas už mėnesį surinkdavo ir grąžindavo ieškovei, 2021 m. gruodžio 1 d. sąskaita yra paskutinė, po kurios šalių bendradarbiavimas nutrūko, labiau tikėtina, jog prekės ir pagal šią PVM sąskaitą faktūrą atsakovei buvo pristatytos.
11. Pripažino, kad atsakovei netinkamai vykdant jai iš pirkimo-pardavimo santykių kilusią ir gavus prekes tekusią prievolę, ieškovė įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė atlygintų visus jos patirtus nuostolius (CK 6.63 straipsnis), kuriuos ieškovės paskaičiavimu sudaro 19 311,01 EUR skola (CK 6.314 straipsnio 5 dalis, 6.344 straipsnio 1 ir 2 dalys). Taip pat ieškovei iš atsakovės priteistos 8 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis ir 3 straipsnio 2 dalis). Ieškovės reikalavimus patenkinus visiškai iš atsakovės ieškovės naudai priteistas ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, kuris sudaro 434 Eur bei 2 117,10 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
13. Nurodo, jog teismas pažeidė lygiateisiškumo, rungimosi principus, teisę būti išklausytam, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
14. Byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2022 m. liepos 27 d. Atsakovė 2022 m. liepos 25 d. prašymu teismo prašė šaukti liudyti 3 asmenis, įpareigoti ieškovę pateikti dokumente „Proof of delivery (P.O.D.) Nr.27985868 pasirašančiu asmeniu nurodyto asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresą, ar kitą kontaktinę informaciją, dėl nurodytų aplinkybių atidėti teismo posėdį. Dėl to teismas priėmė rezoliuciją „Į bylą. Siųsti ieškovės atstovui ir pasiūlyti iki posėdžio pateikti nuomonę dėl prašymo“. 2022 m. liepos 26 d. ieškovė pateikė paaiškinimus ir papildomus įrodymus, kurie priimti. 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdyje teismas nutarė neatidėti bylos nagrinėjimo, bylą nagrinėti atsakovei nedalyvaujant, netenkinti prašymo šaukti liudytojus, posėdyje teismo siūlymu ieškovė pateikė ir papildomus įrodymus, o atsakovės prašymas įpareigoti ieškovę pateikti ketinamo šaukti liudyti asmens gyvenamosios ar darbo vietos adresą ar kitą kontaktinę informaciją apskirtai liko neišspręstas.
15. Susidarė situacija, kad atsakovės prašymas atidėti teismo posėdį buvo išspręstas teismo posėdyje, kurį ir buvo prašoma atidėti, ir jo netenkinus, byla išnagrinėta iš esmės. Tokiu būdu teismas, laiku ir tinkamai neišsprendęs atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį, paneigė atsakovės teisėtus lūkesčius ir sukūrė teisinį neapibrėžtumą ir netikrumą. Jeigu klausimas dėl bylos nagrinėjimo būtų išspręstas iki 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdžio, atsakovė būtų galėjusi nuspręsti dėl dalyvavimo teismo posėdyje pati (be atstovo) ar pavesti tai daryti atstovui ir teikti nuomonę, paaiškinamus apie ieškovės naujai pateiktą įrodymą.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas prašymo šaukti liudytojus netenkino kaip pateikto pavėluotai, kilus abejonių, kad šaukiami asmenys tikrai prisimins kiekvieną pasirašytą dokumentą, tačiau toks teismo vertinimas paviršutiniškas ir formalus. Teismas nemotyvavo, kad prašymo tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, byla nesitęsė nepagrįstai ilgai, byloje vyko tik vienas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Teismas apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio abejonėmis liudytojų atmintimi, kas galėtų būti aktualu jau vertinant liudytojų parodymų patikimumą, o ne sprendžiant dėl jų šaukimo. Dėl liudytojų atminties atmetus atsakovės prašymą, buvo iš esmės pažeistas procesinio lygiateisiškumo ir rungimosi principai, nes ieškovė į bylą teikė įrodymus, taip pat ir prieš pat teismo posėdį ir jo metu, kuriais teismas grindė savo sprendimą, o atsakovės prašymas šaukti liudytojus, kurių parodymai, kaip viena iš įrodymų rūšių, galėjo patvirtinti ar paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes, atmestas. CPK nedraudžia šalims pateikti prašymus ir bylą nagrinėjant iš esmės, netgi numato teisę pateikti prašymus ir ištyrus visus įrodymus (CPK 251 str.). Teismas siekė sukurti prielaidas bylą išnagrinėti atsakovei nedalyvaujant.
17. Pažymi, kad atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su ginčo prekių pristatymu, neapklausus atsakovės prašytų šaukti liudytojų, liko visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėtos. Teismas prioritetą teikė ieškovės pateiktiems įrodymams. Įstatymas nenumato, kad šalys atsikirtimus patvirtinančias aplinkybes privalo grįsti tik rašytiniai įrodymais, ar kad rašytiniai įrodymai, lyginant su liudytojų parodymais, turi didesnę įrodomąją galią. Atsakovės įrodinėjamos aplinkybės, susijusios su prekių pristatymu, dėl jų pobūdžio iš esmės gali būti įrodinėjamos tik liudytojų, kuriems ieškovė teigia perdavusi prekes, parodymais. Kitokio pobūdžio įrodymais iš esmės nėra galimybės paneigti ieškovės ar jai paslaugas teikiančių trečiųjų asmenų sukurtuose dokumentuose nurodytų aplinkybių.
18. Šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principai civiliniame procese suponuoja, kad šalims turi būti suteikta galimybė susipažinti su visais bylos įrodymais ir atsikirsti į juos. Ieškovė tiek prieš teismo posėdį, tiek jo metu, būtent teismui pasiūlius, pateikė papildomus įrodymus. Formalus CPK 226 straipsnis, nustatantis šalių ir trečiųjų asmenų pareigas pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, buvo taikomas išimtinai tik atsakovei. Atsakovė tikėjosi, kad teismas bent suteiks galimybę pareikšti nuomonę apie ieškovės naujai pateiktus įrodymus. Teismo posėdžio metu ieškovė papildomą įrodymą pateikė teismo iniciatyva. Toks proceso vedimas, kai vienos šalies prašymai atmetami formaliu ir kitai šaliai netaikomu pagrindu ar apskirtai lieka neišspręsti, ir teismo iniciatyva teikiami papildomi įrodymai, dėl kurių atsakovei nesuteikiama galimybė pasisakyti (ši byla yra tos kategorijomis, kai procese teismas nėra aktyvus), patvirtina ne tik lygiateisiškumo ir rungimosi principų pažeidimą, tačiau ir kelia abejones teismo šališkumu atsakovės atžvilgiu. Raginimo išsiuntimo el. laiškas buvo pateiktas tik teismo posėdžio metu - atsakovė procesiniuose dokumentuose jo negalėjo vertinti, pateikti teismui nuomonės apie jų reikšmę bylai, tikrumą.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
20. Nurodo, kad apeliantė skunde neįvardino, kokiu konkrečiu teisiniu pagrindu reikalauja panaikinti skundžiamą sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nors tai gali būti daroma tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Apeliantė neįrodė išimtinių civilinio proceso įstatyme nustatytų atvejų, kuomet byla gali būti perduodama nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, egzistavimo.
21. Apeliantė turėjo ne tik įrodyti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatenkino prašymo dėl liudytojų iškvietimo, bet ir pagrįsti, kad tokio procesinio prašymo nepatenkinimas galėjo lemti neteisingą bylos išnagrinėjimą. Apeliantė tik deklaratyviai nurodo, kad liudytojų parodymai, kaip viena iš įrodymų rūšių, galėjo patvirtinti ar paneigti ieškovės nurodomas aplinkybes. Vien tokio pobūdžio teiginys, byloje esant aiškiems ir nedviprasmiškiems ieškovės reikalavimų pagrįstumą pagrindžiantiems rašytiniams įrodymams, nesudaro pagrindo daryti prielaidą, kad, išklausius liudytojų parodymus, byloje galėjo būti priimtas priešingas sprendimas. CPK 190 straipsnyje nustatyta, kad prašyme reikalinga nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias liudytojas gali patvirtinti, tačiau 2022 m. liepos 25 d. prašyme iškviesti liudytojus liudyti atsakovė nekonkretizavo, kokie konkretūs liudytojai ir kokas reikšmingas bylai aplinkybes gali paliudyti.
22. Nesutinka, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė. Įrodinėdama savo reikalavimų pagrįstumą, visus įrodymus byloje teikė išimtinai ieškovė, kai atsakovė, lygiai taip pat turėdama pareigą pagrįsti savo atsikirtimus, jokių įrodymų neteikė ir savo atsikirtimus procesiniuose dokumentuose grindė tik tariamomis abejonėmis. Apeliantė pareiškimo dėl įrodymų klastojimo nepareiškė, išrašytų (ir atsakovės pasirašytų) PVM sąskaitų-faktūrų neginčijo. Apeliantė nepateikė ir jokių įrodymų, bent kokia dalimi paneigiančių ieškovės reikalavimų pagrįstumą. Teismas išsamiai nustatė ir įvertino visas reikšmingas bylai faktines ir teisines aplinkybes.
23. Nurodo, kad dar 2022 m. birželio 1 d. teismas priėmė nutartį, kuria pripažinta, kad civilinė byla yra parengta ją nagrinėti ir paskirta nagrinėti žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje 2022 m. liepos 27 d. Likus mažiau nei 2 dienoms iki paskirto posėdžio teisme buvo gautas atsakovės procesinis dokumentas, kuriuo prašoma, be kita ko, ir atidėti byloje paskirtą teismo posėdį. Prašyme atsakovė detalizavo, kad teismo posėdis paskirtas atsakovės atstovo dar šių metų pradžioje suplanuotą atostogų dieną, todėl atsakovė prašė atidėti teismo posėdį ir kito posėdžio neskirti nurodytomis dienomis, teigė, kad išnagrinėti bylos iš esmės 2022 m. liepos 27 d. posėdyje nebūtų galimybės, todėl posėdžio atidėjimas atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Atsakovė nepaaiškino, kokios priežastys sutrukdė jai (jos atstovui) kreiptis dėl posėdžio datos atidėjimo gerokai anksčiau (ypač jei atostogos buvo suplanuotos dar metų pradžioje). Apeliantė kartu su prašymu nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo prašyme nurodytų aplinkybių (suplanuotų atostogų) pagrįstumą. Iš Liteko sistemos teismas nustatė posėdžio metu, kad dar kitą dieną (t. y. 2022 m. liepos 28 d.) Kauno apylinkės teisme buvo paskirtas bylos nagrinėjimas, kuriame dalyvavo atsakovės atstovas; prašymų pastarojoje byloje dėl posėdžio atidėjimo nebuvo gauta. Tai sustiprina įspūdį, kad prašymu dėl posėdžio atidėjimo buvo siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą. Teismas apeliantės prašymus išsprendė protokoline nutartimi, suėjus rezoliucijoje nustatytam terminui ieškovės nuomonei pareikšti, tuo pačiu posėdžio metu išklausęs ir ieškovės atstovo poziciją nurodytais procesiniais klausimais. Pati atsakovė (jos atstovas) neįvykdė savo pareigos iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias priežastis ir tą patvirtinančius įrodymus. Būtent atsakovė (jos atstovas) yra atsakingi už apeliaciniame skunde nurodomas neigiamas procesines pasekmes. Atsakovė (jos atstovas) patys pasirinko nedalyvauti teismo paskirtame teismo posėdyje, nors ir žinojo/negalėjo nežinoti, jog klausimas dėl posėdžio atidėjimo rašytine nutartimi nebuvo išspręstas. Šalys (jų atstovai) apie posėdį buvo informuoti tinkamai, o įrodymų, pagrindžiančių būtinybę atidėti teismo posėdį, byloje pateikta nebuvo, todėl teismas pagrįstai, vadovaudamasis CPK 246 straipsnio 2 dalimi, bylą išnagrinėjo iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles.
24. Teismas tiek posėdžio metu priimdamas protokolinę nutartį, tiek sprendimo motyvuose išdėstė priežastis, lėmusias tai, jog buvo atsisakyta tenkinti apeliantės prašymą pašaukti liudyti liudytojus, t.y. teismas nurodė, jog atsakovė prašymą dėl liudytojų apklausos pateikė nesilaikydama CPK 226 straipsnyje nurodytos pareigos, nustatančios, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu šalys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai. Atsakovė atsiliepime, triplike prašymo iškviesti liudytojus neformulavo, o tai padarė tik 2022 m. liepos 25 d. procesiniame dokumente, kuris buvo pateiktas teismui likus vos dviem dienoms iki byloje paskirto posėdžio, kuriame byla turėjo būti nagrinėjama jau iš esmės. Atsakovės prašymas iškviesti liudytojus buvo pateiktas aiškiai pavėluotai, o tokio prašymo patenkinimas neabejotinai būtų turėjęs reikšmės ir proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principams - teismui patenkinus tokį prašymą, būtų atsiradęs pagrindas atidėti teismo posėdį. Net ir išklausius prašytus pašaukti liudytojus, procesinė bylos baigtis, manytina, rezultate būtų išlikusi tokia pati. Savo prašymą šaukti liudytojus atsakovė grindė deklaratyviais argumentais, neva ieškovė su dubliku pateikė priedą (kurjerio pristatymo dokumentus), iš kurio turinio matyti, jog juose pasirašančiais asmenimis nurodytų tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose skiriasi. Atsakovei, kaip profesionalui verslininkui, kuriam keliami atitinkamai aukštesni rūpestingumo ir apdairumo reikalavimai, turi/turėjo būti žinoma, kokius sandorius, atstovaudami atsakovę, sudaro jos darbuotojai. Atsakovė pareiškimo dėl įrodymo suklastojimo nereiškė (CPK 184 straipsnis); dokumentų, kuriuose yra atsakovės darbuotojų parašai, neginčijo. Atsakovės prašymas iškviesti liudytojus neatitiko CPK 190 straipsnio reikalavimų, kadangi prašyme nebuvo nenurodyta, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes pastarieji liudytojai gali patvirtinti.
25. Kadangi ieškovė pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o atsakovė jokių įrodymų, paneigiančių ieškinio pagrįstumą (ar patvirtinančių atsiliepimo atsikirtimų pagrįstumą), nepateikė, natūralu, kad teismas vadovavosi būtent byloje surinktais ir ieškovės pateiktais įrodymais. Sutinka, kad 2022 m. liepos 26 d. pateiktas papildomas įrodymas - ieškovės dubliko priedo Nr. 2 (prekių pristatymo dokumentų) vertimas į valstybinę kalbą, kurį teismas pridėjo prie bylos medžiagos. Tačiau tokio įrodymo pateikimas iškilo įvertinus deklaratyvius atsakovės 2022 m. liepos 25 d. teiginius dėl atsakovei tariamai nesuprantamų su dubliku pateiktų įrodymų (dubliko priedo Nr. 2) turinio. Pateiktas priedas Nr. 2 yra elementaraus ir itin siauro turinio duomenys, suprantami vos minimalius anglų kalbos pagrindus turintiems asmenims. Ieškovė dublike valstybine kalba buvo paaiškinusi pastarojo dokumento (dubliko priedo Nr. 2) reikšmę ir turinį, todėl pateikti papildomi įrodymai - dubliko priedo Nr. 2 vertimas į lietuvių kalbą - savo turiniu nelaikytini naujais įrodymais. Iš atsakovės tripliko ir 2022 m. liepos 25 d. procesinio dokumento matyti, kad pačiai atsakovei suprantamas dubliko priedo Nr. 2 turinys. Šis dokumentas pateiktas likus dienai prieš posėdį, todėl atsakovė (jos atstovas) turėjo galimybes su pateiktu papildomu įrodymu iki byloje paskirto posėdžio tinkamai susipažinti. Atsakovė prieštaravimų dėl įrodymo pridėjimo prie bylos medžiagos nereiškė; į posėdį, kuriame svarstytas jo pridėjimo prie bylos medžiagos klausimas, neatvyko. Būtent dėl savo pasyvumo atsakovė negalėjo pasisakyti ir dėl patvirtinimo, kad raginimas sumokėti skolą atsakovei buvo išsiųstas elektroniniu paštu, kaip įrodymo pridėjimo prie bylos medžiagos. Šis įrodymas nėra laikytinas savo turiniu nauju ir (ar) reikšmingu įrodymu, be to, dėl paties raginimo sumokėti skolą (ar jo išsiuntimo fakto) byloje net nebuvo kilęs ginčas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas netenkintinas.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
26. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas atsakovės apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
27. Byloje kilo ginčas dėl skolos už parduotas prekes ir procesinių palūkanų priteisimo. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė lygiateisiškumo, rungimosi principus, teisę būti išklausytam, o tai lėmė neteisingą bylos išsprendimą.
28. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu (po pareikštų prieštaravimų dėl teismo įsakymo išdavimo), kuriuo prašė iš atsakovės priteisti 19311,01 Eur skolos už parduotas prekes pagal 33 PVM sąskaitas-faktūras, 8 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Su ieškiniu ieškovė pateikė atsakovei išrašytas 33 PVM sąskaitas-faktūras, 2022 m. sausio 20 d. raginimą dėl įsiskolinimo Nr. 22/01.
29. Atsakovė UAB „Seifuva“ 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neneigia tarp šalių buvusių pirkimo – pardavimo santykių, tačiau šioje proceso stadijoje negali pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo iš viso, nes yra didelė įmonė, vykdanti daug sandorių, o iš ieškovės pateiktų duomenų nėra aišku, ar šie sandoriai realiai yra įvykę. Taip pat nurodė, kad nėra aišku, ar ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros yra išrašytos pagrįstai, nes ne visos ieškovės pateiktos sąskaitos yra pasirašytos. Nėra pateikti dokumentai, pagrindžiantys kurjerių prekių pristatymą atsakovei, nors ieškinyje ieškovė nurodė, kad tokius dokumentus turi ir ketina pateikti. Atsiliepime į ieškinį nebuvo pareikšti jokie atsakovės procesiniai prašymai.
30. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartimi pasirengimas bylai nagrinėti teisme nustatytas paruošiamųjų dokumentų būdu. Šalims išaiškinta, kad jos turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis), taip pat, kad teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus bei motyvus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti šalių procesiniuose dokumentuose, o teismas mano, kad vėlesnis jų pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą ir sprendimo priėmimą byloje (CPK 227 straipsnio 2 dalis, 181 straipsnio 2 dalis).
31. Ieškovė su dubliku pateikė įrodymus: 1) ieškovės sąskaitos išrašą 2021 m. sausio-balandžio mėnesiais, galimai patvirtinantį šalių sutartinių santykių egzistavimą; 2) siuntų pristatymo dokumentus, galimai patvirtinančius ieškovės prekių atsakovei pagal byloje pateiktas PVM sąskaitas-faktūras pristatymą. Dublike nurodė, jog kurjerių kompanijos (duomenys neskelbtini) siuntų pristatymo patvirtinimo dokumentuose (angl. Proof of delivery (P.O.D.) matyti, kad ieškovės prekės pagal kiekvieną iš ieškovės nurodytų PVM sąskaitų-faktūrų atsakovei buvo pristatytos, kiekviename iš siuntos pristatymo dokumentų yra nurodytas siuntą pristatęs kurjeris, siuntos siuntėjas (ieškovė), siuntos gavėjas (atsakovė), siuntos numeris, pakuotės numeris ir, dokumento, kurio pagrindu siunčiama siunta, numeris, kuris atitinka ieškovės pateiktų PVM sąskaitų-faktūrų numerius.
32. Atsakovė 2022 m. gegužės 20 d. triplike nurodė, jog kurjerių kompanijos (duomenys neskelbtini) siuntų pristatymo patvirtinimo dokumentai pateikti ne valstybine kalba, dėl ko negali būti vertinami, be to, juose pasirašančiais asmenimis nurodytų tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose skiriasi, o dokumente Nr.27985868 pasirašęs asmuo A. pas atsakovę nedirba, ant 4 dokumentų nėra atsakovės atstovų parašų (parašų vietoje matomi juodi dryžiai). Nurodė, kad dokumentų nepasirašymas yra nelogiškas, netikėtinas, nes nepasirašytų 4 dokumentų laikotarpyje (nuo 2021-11 iki 2021-12-03) kiti dokumentai (2021-11-12 Nr.29606557, 2021-11-26 Nr.29978408) yra su parašais. Dėl to kyla abejonės ieškovės versija, kad parašų ant dokumentų nėra būtent dėl koronaviruso sąlygotų aplinkybių, ir labiau tikėtina, kad tokiu būdu ieškovė tiesiog mėgina pateisinti dokumentų nepasirašymo faktą. Teigė, kad abejonės dėl realiai pristatytų prekių (jų apimties) tik sustiprėjo. Triplike jokių prašymu nebuvo pateikta, taip pat su tripliku nepateikti jokie papildomi įrodymai.
33. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. birželio 1 d. nutartimi paskirtas bylos žodinis nagrinėjimas iš esmės viešame teismo posėdyje 2022 m. liepos 27 d. 10.00 val. Šalių atstovams (advokatams) išsiųsti teismo šaukimai, išaiškinant neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnyje.
34. Atsakovė 2022 m. liepos 25 d. prašymu teismo prašė šaukti liudyti 3 jos nurodomus asmenis, kadangi tik dokumentuose pasirašančiais nurodyti asmenys gali patvirtinti arba paneigti jų parašo autentiškumą ir aplinkybes dėl prekių pristatymo, perdavimo, taip pat įpareigoti ieškovę pateikti dokumente „Proof of delivery (P.O.D.) Nr.27985868 pasirašančiu asmeniu nurodyto A. A. A. gyvenamosios ar darbo vietos adresą, ar kitą kontaktinę informaciją, nes jį atsakovė taip pat nori prašyti šaukti liudyti, siekiant išsiaiškinti prekių pristatymo ir perdavimo aplinkybes, dėl nurodytų aplinkybių atidėti teismo posėdį. Nurodė, kad teismo posėdis paskirtas atsakovės atstovo dar šių metų pradžioje suplanuotą atostogų dieną. Teigė, kad atsižvelgiant į atsakovės pareikštus prašymus, jų pobūdį, išnagrinėti bylos iš esmės 2022 m. liepos 27 d. posėdyje nebūtų galimybės, todėl posėdžio atidėjimas atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus. Dėl to teismas priėmė rezoliuciją „Į bylą. Siųsti ieškovės atstovui ir pasiūlyti iki posėdžio pateikti nuomonę dėl prašymo“. 2022 m. liepos 26 d. ieškovė pateikė paaiškinimus, kad nesutinka su prašymais šaukti liudytojus ir atidėti teismo posėdį, ir papildomus įrodymus (dubliko 2 priedo vertimą).
35. 2022 m. liepos 27 d. vykusio teismo posėdžio metu nutarta nagrinėti bylą neatvykus atsakovės atstovui, teismas sutiko su ieškovės nuomone, kad nėra pateikta duomenų, jog suplanuotos atsakovės atstovo atostogos, atstovas sekančią dieną turi posėdį Kauno apylinkės teisme, toje byloje nėra prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo atostogų, posėdis buvo paskirtas dar birželio mėnesį, todėl buvo pakankamai laiko informuoti teismą apie atostogų suplanavimą, o ne prieš dvi dienas iki posėdžio pradžios. Teismas nematė pagrindo neatvykimą atsakovo atstovo laikyti dėl svarbių priežasčių. Taip pat teismas posėdžio metu nutarė netenkinti atsakovės atstovo prašymo iškviesti liudytojus, pasiūlė ieškovei pateikti papildomą įrodymą, ar raginimas buvo siųstas atsakovei, dėl ko buvo paskelbta 15 min. pertrauka, juos ieškovei pateikus, nutarta prijungti prie bylos susirašinėjimą el.paštu. Šio teismo posėdžio metu byla išnagrinėta ir atidėtas sprendimo priėmimas, paskelbimas.
36. Apeliantės nuomone, teismas tinkamai neišsprendė atsakovės prašymo atidėti teismo posėdį. Teigia, kad tuo atveju, jeigu klausimas dėl bylos nagrinėjimo būtų išspręstas iki teismo posėdžio, atsakovė būtų galėjusi nuspręsti dėl dalyvavimo teismo posėdyje pati (be atstovo) ar pavesti tai daryti atstovui ir teikti nuomonę, paaiškinamus apie ieškovės naujai pateiktą įrodymą.
37. Pažymėtina, kad ieškovės atstovui 2022 m. birželio 1 d. buvo išsiųstas teismo šaukimas, išaiškinant neatvykimo į teismo posėdį pasekmes, numatytas CPK 246 straipsnyje. Apeliantė neginčija to fakto, jog apie paskirtą 2022 m. liepos 27 d. teismo posėdį buvo informuota. Atsakovės atstovas likus 2 dienoms iki teismo posėdžio pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, tačiau teismo buvo pripažinta, jog nėra pagrindo atsakovės atstovo neatvykimo priežastis laikyti svarbiomis ir posėdį atidėti.
38. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį padariniai yra reglamentuoti CPK 246 straipsnyje. Straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad bylos nagrinėjimas gali būti atidėtas atsakovo ar jo atstovo prašymu, jeigu atsakovas ar jo atstovas iki teismo posėdžio pradžios pateikia dokumentus, pateisinančius savo neatvykimą, ir teismas neatvykimo priežastis pripažįsta svarbiomis. Neatvykimo priežasčių svarbą įvertina teismas, atsižvelgdamas į bylos nagrinėjimo stadiją, atsakovo ir jo atstovo ankstesnį procesinį elgesį ir kitas svarbias aplinkybes. Kitais atvejais teismas ieškovo prašymu ir šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių. Jeigu ieškovas neprašo priimti sprendimo už akių, teismas turi teisę arba atidėti bylos nagrinėjimą, arba bylą išnagrinėti iš esmės pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles (CPK 246 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas CPK 246 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-255-421/2021, 21 punktas). Galiojusi CPK 246 straipsnio redakcija neįtvirtino sąrašo neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios galėtų būti pripažįstamos svarbiomis (nesvarbiomis), ir jų svarbos įvertinimo klausimą palieka teismo diskrecijai, tačiau nustato nebaigtinį sąrašą kriterijų, į kuriuos atsižvelgtina tokį vertinimą atliekant (bylos nagrinėjimo stadija, ieškovo ar jo atstovo ankstesnis procesinis elgesys ir kitos svarbios aplinkybės). Toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidėjas nepateikia neatvykimo į teismo posėdį priežasčių, kurios būtų preziumuojamos kaip svarbios (arba nesvarbios), sąrašo, suponuoja išvadą, jog teismas dalyvaujančio byloje asmens nurodytų neatvykimo į teismo posėdį priežasčių svarbą vertina konkrečios bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgdamas į CPK 246 straipsnyje nurodytus kriterijus bei vadovaudamasis civilinio proceso principais taip, kad nebūtų pažeistos kitų byloje dalyvaujančių asmenų teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-378/2019, 22, 23 punktai).
39. Pastebėtina, kad atsakovė 2022 m. liepos 25 d. prašyme, t.y. likus 2 dienoms iki teismo posėdžio, tik deklaratyviai nurodė, jog teismo posėdis paskirtas atsakovės atstovo dar šių metų pradžioje suplanuotą atostogų dieną, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Be to, teismo buvo nustatyta (ir šios aplinkybės atsakovė neneigia), kad atsakovės atstovas sekančią dieną turėjo dalyvauti posėdyje Kauno apylinkės teisme, o toje byloje nebuvo prašymo atidėti bylos nagrinėjimą dėl atstovo atostogų. Kaip pagrįstai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo ieškovė, minėtos aplinkybės sustiprina įspūdį, kad prašymu dėl posėdžio atidėjimo buvo siekiama užvilkinti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas klausimą dėl posėdžio atidėjimo išsprendė tik teismo posėdžio metu, išklausęs ir ieškovės atstovo poziciją nurodytais procesiniais klausimais, iki tol šis klausimas nebuvo išspręstas teisėjos rezoliucija, be to, savo poziciją dėl teismo posėdžio atidėjimo dar iki teismo posėdžio buvo išreiškusi ieškovė, kategoriškai nesutinkanti su pareikštais atsakovės prašymais, todėl atsakovei, atstovaujamai profesionalaus teisininko, turėjo būti suprantama, kad neatvykus į teismo posėdį byla gali būti išnagrinėta iš esmės atsakovei (jos atstovui) nedalyvaujant. Šiuo atveju pripažintina, kad atsakovė (jos atstovas) neįvykdė savo pareigos iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodant svarbias priežastis ir tą patvirtinančius įrodymus, atsakovė negalėjo nežinoti, jog klausimas dėl posėdžio atidėjimo rašytine nutartimi nebuvo išspręstas. Dėl priežasčių, kurių teismas nepripažįsta svarbiomis, šalis, neatvykusi į teismo posėdį nustatytą dieną, prisiima riziką dėl to, kad teismas gali išnagrinėti bylą iš esmės jai nedalyvaujant. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai taikė CPK 246 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus šalies ir jo atstovo neatvykimo į teismo posėdį teisinius padarinius ir civilinę bylą išnagrinėjo atsakovui bei jo atstovui nedalyvaujant.
40. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo atsisakymu tenkinti jos pateiktą prašymą šaukti liudytojus tuo pagrindu, kad prašymas pateiktas pavėluotai, kilus abejonių, kad šaukiami asmenys tikrai prisimins kiekvieną pasirašytą dokumentą. Teigia, kad teismas nemotyvavo, jog prašymo tenkinimas užvilkins bylos nagrinėjimą, byloje vyko tik vienas teismo posėdis žodinio proceso tvarka. Teigia, jog teismas apsiribojo deklaratyvaus pobūdžio abejonėmis liudytojų atmintimi, kas galėtų būti aktualu jau vertinant liudytojų parodymų patikimumą, o ne sprendžiant dėl jų šaukimo. Mano, kad aplinkybės, susijusios su ginčo prekių pristatymu, neapklausus liudytojų, liko visapusiškai ir objektyviai neišnagrinėtos.
41. Pažymėtina, kad CPK 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias vilkinti procesą, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą (CPK 7 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nustatyta, kad pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu dalyvaujantys byloje asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti (CPK 226 straipsnis).
42. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad atsisakymas apklausti liudytojus yra atsisakymas priimti į bylą norimus pateikti įrodymus, todėl šie veiksmai kvalifikuojami pagal CPK 181 straipsnį. Spręsdamas prašymą dėl liudytojų apklausos, teismas turi įvertinti, ar konkretus asmuo gali būti liudytojas (CPK 189 straipsnis), ar prašymas paduotas laikantis tvarkos (CPK 190 straipsnis), ar liudytojas galės nurodyti aplinkybes, susijusias su byla (CPK 189 ir 180 straipsniai), ar turinčios reikšmės bylai aplinkybės gali būti įrodinėjamos liudytojų parodymais (CPK 197 straipsnio 2 dalis), ar prašymas galėjo būti pateiktas anksčiau, o jo vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis) ir kitas aplinkybes. Sprendžiant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė patenkinti reikalavimą apklausti liudytojus, vertintina, ar tai padaryta laikantis proceso teisės normų, nepažeidžiant pagrindinių proceso teisės principų – šalių lygybės ir rungimosi. Turi būti įvertinta, ar vienai ginčo šaliai nebuvo sukurta itin nepalanki situacija, ar abi šalys savo poziciją byloje galėjo ginti tokiomis pačiomis sąlygomis, ar teismai iš esmės išnagrinėjo šalių pateiktus prašymus ir jų netenkino argumentuotai, o ne formaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-589-464/2021).
43. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. balandžio 26 d. nutartyje šalims buvo išaiškinta pareiga savalaikiai teikti įrodymus. Kaip nustatyta, nagrinėjamoje byloje atsakovė pasirengimo nagrinėti bylą metu jokių prašymų dėl liudytojų apklausos neteikė, apsiribojo pasvarstymais, kad pasirašančiais asmenimis nurodytų tų pačių asmenų parašai skirtinguose dokumentuose skiriasi, viename dokumente pasirašęs asmuo A. pas atsakovę nedirba, ant 4 dokumentų nėra atsakovės atstovų parašų, tik dryžiai. Prašymas kviesti 3 asmenis liudytojais, taip pat įpareigoti ieškovę A. A. gyvenamosios ar darbo vietos adresą, ar kitą kontaktinę informaciją, nes jį atsakovė taip pat nori prašyti šaukti liudyti, pateiktas likus 2 dienoms iki teismo posėdžio. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad atsakovė pateikusi prašymą dėl liudytojų apklausos, tai padarė nesilaikydama CPK 226 straipsnyje nurodytos pareigos, o atsakovė prašyme formuluoja iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti triplike, tačiau tripliku liudytojų apklausti neprašė, taip pat prašyme niekaip nepagrindė, kodėl būtinumas apklausti liudytojus iškilo tik likus 2 dienoms iki posėdžio. Minėtos aplinkybės pagrįstai leistų vertinti, jog prašymas dėl liudytojų apklausos galėjo būti pateiktas anksčiau, t.y. dar pasirengimo bylos nagrinėjimui stadijoje, kada jau atsakovės buvo keliamos abejonės dėl dokumentuose pasirašiusių asmenų parašų. Teismas turi teisę atsisakyti priimti įrodymus, jeigu šie įrodymai galėjo būti pateikti anksčiau, o jų vėlesnis pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą (CPK 181 straipsnio 2 dalis). Prašymas kviesti liudytojus pateiktas kelios dienos prieš posėdį akivaizdžiai užvilkintų bylos nagrinėjimą dėl būtinumo atidėti posėdį liudytojų apklausai. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo procesiniam sprendimui nurodytomis aplinkybėmis netenkinti prašymo dėl liudytojų apklausos.
44. Be to, pagal CPK 190 straipsnį dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti. Prašyme atsakovė teigė, jog tik dokumentuose pasirašančiais nurodyti asmenys gali patvirtinti arba paneigti jų parašo autentiškumą ir aplinkybes dėl prekių pristatymo, perdavimo. Pirmosios instancijos teismas teismo posėdžio metu, spręsdamas atsakovės prašymą, bei sprendime nurodė, jog abejotina, ar liudytojai, dirbantys įmonėje, kuri vykdo labai daug sandorių ir priima daug prekių, galės užtikrintai ir realiai prisiminti dokumentų pasirašymo/nepasirašymo, kuris vyko prieš 7-12 mėnesių, aplinkybes. Teisėjų kolegijos vertinimu, prašymas iškviesti liudytojus neatitiko CPK 190 straipsnio reikalavimų, kadangi prašyme nenurodyta, kokias turinčias reikšmės bylai aplinkybes jie gali patvirtinti, apsiribota tik pačios atsakovės pasvarstymais dėl parašų autentiškumo, nors byloje nekeliami klausimai dėl galimo dokumentų klastojimo. Atsižvelgiant į tai, teismas turėjo pagrindą netenkinti atsakovės prašymo dėl liudytojų apklausos (CPK 180, 190 straipsniai).
45. Negalima sutikti su apeliante, kad buvo pažeisti lygiateisiškumo ir rungimosi principai nesudarius atsakovei galimybės pasisakyti dėl ieškovės naujai prieš teismo posėdį ir jo metu pateiktų įrodymų. Pažymėtina, kad 2022 m. liepos 26 d. ieškovės pateiktas papildomas įrodymas - ieškovės dubliko priedo Nr. 2 (prekių pristatymo dokumentų) vertimas į valstybinę kalbą, reaguojant į atsakovės teiginius dėl atsakovei nesuprantamų su dubliku pateiktų įrodymų (dubliko priedo Nr. 2) turinio. Dėl šio įrodymo vertinimo atsakovė turėjo galimybę pasisakyti iki teismo posėdžio, į kurį atsakovės atstovas neatvyko, taip pat pastebėtina, kad atsakovės triplike jau iš esmės buvo pasisakyta dėl šio įrodymo vertinimo bei jo turinio, pradėtos kelti abejonės dėl pasirašiusių asmenų parašų. Teismo posėdžio metu bylą nagrinėjant iš esmės ir kilus klausimui dėl raginimo išsiuntimo teismo buvo ieškovei pasiūlyta pateikti tai patvirtinantį įrodymą, kas padaryta dar to paties teismo posėdžio metu. Kadangi byloje nebuvo ginčijama aplinkybė, jog atsakovei buvo teikiamas raginimas sumokėti skolą (dokumentas pateiktas su ieškiniu), vien tik elektroninio laiško išsiuntimą patvirtinantis įrodymas negalėtų būti vertinamas kaip turintis esminę reikšmę bylai. Šiuo atveju reikšminga aplinkybe pripažintina tai, jog atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tokiu būdu veikė savo rizika, tuo tarpu pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo įvertindamas visus byloje esančius, taip pat ir naujai ieškovės pateiktus įrodymus. Dėl naujai ieškovės pateiktų įrodymų netinkamo vertinimo apeliantė taip pat turėjo galimybę pasisakyti apeliaciniame skunde, tačiau jokių konkrečių argumentų dėl teismo atlikto įrodymų vertinimo nepateikė.
46. Kitų nesutikimo su skundžiamu teismo sprendimu argumentų apeliantė nenurodo, tad teisėjų kolegijai konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, neapribojo (nesuvaržė) atsakovės procesinių teisių įgyvendinimo, pripažintina, kad apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindo nėra, todėl jis paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
47. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
48. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovės apeliacinį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme jai neatlyginamos.
49. Ieškovė nurodo turėjusi 1210 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė tokias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas, į suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir rekomenduojamus jų apskaičiavimo kriterijus bei maksimalius dydžius (kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio), sprendžia, kad ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimą į apeliacinį skundą suma yra protinga ir pagrįsta, todėl išlaidos priteistinos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. rugpjūčio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Seifuva“, juridinio asmens kodas 110032524, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Marcopol Baltija“, juridinio asmens kodas 301112806, naudai 1210 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.