- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-23
- Bylos Nr.
- e2-2365-675/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00147-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Regina Nenortienė
- Ieškovas
- M. B.
- Atsakovas
- D. M.
- Advokatai
- Ramūnas Plėštis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui D. M. (D. M.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo, ir atsakovo D. M. (D. M.) priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo ir skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 7600,00 Eur skolos, metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas M. B. ir atsakovas D. M. (D. M.) 2015 m. kovo 2 d. pasirašė 12 000 Eur paprastąjį vekselį. Paprastasis vekselis - tai vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalis). Ieškovas su atsakovu susitarė, kad pagal vekselio grąžinimo grafiką, atsakovas kiekvieną mėnesį grąžins po 200 Eur (du šimtus eurų), t.y. nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2020 m. iki vasario mėn. Atsakovas jau yra grąžinęs ieškovui 4400 Eur. (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų), tačiau nuo 2017 m. Atsakovas daugiau skolos negrąžino, t.y. liko nesumokėta - 7600 Eur. (septyni tūkstančiai šeši šimtai eurų). Nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.38 straipsnis nustato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymą ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.123 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 straipsnis). Skolos Atsakovas nesumokėjo iki šiol, t.y. dienos, kai ieškovas kreipiasi į teismą.
Atsiliepimas
Atsakovas D. M. (D. M.) pateikė atsiliepimą į ieškinį ir priešieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Nurodė, kad 2011-03-14 darbo sutarties Nr. 93 pagrindu atsakovas D. M. (D. M.) dirbo UAB „Malmedis“ vairuotoju (tolimųjų reisų). Darbo sutartis nutraukta 2015-06-08. UAB „Malmedis“ ir darbo sutarties sudarymo metu, ir dabar, direktoriaus pareigas ėjo (eina) ieškovas M. B.. Jokių asmeninių santykių atsakovas su ieškovu nepalaikė, nepalaiko ir dabar, juos siejo tiktai darbiniai santykiai. 2015-02-23, atsakovui vairuojant UAB „Malmedis“ priklausantį sunkvežimį VOLVO FH13, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pakeliui į Vokietiją, Lenkijos Respublikoje, netoli Konin, įvyko autoįvykis, kurio metu minėtas sunkvežimis buvo nepataisomai apgadintas. Neatlaikęs UAB „Malmedis“ vadovų spaudimo, atsakovas 2015-03-02 pasirašė vekselį 12000 Eur sumai, anot ieškovo, taip turėdamas atlyginti UAB „Malmedis“ žalą, atsiradusią dėl minėto autoįvykio (pasak UAB „Malmedis“ direktoriaus, ½ visos bendrovės patirtos žalos). Dėl „skolos“ likučio ginčo nėra, viso pagal vekselį atsakovas D. M. (D. M.) sumokėjo ieškovui M. B. 4400 Eur. Dabar gi ieškovas pateikė nepagrįstą ieškinį dėl neegzistuojančios skolos jam asmeniškai priteisimo. Jokių pinigų ieškovas atsakovui neskolino, jokių kitų asmeninių prievolių atsakovas ieškovui neturi, o ir tokių prievolių buvimo fakto ieškovas neįrodinėja.
CK 1.78 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Niekiniu sandoris gali būti laikomas tik tada, kai yra įstatymų nustatyti pagrindai (CK 1.78 straipsnio 3 dalis). Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalį, imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Byloje negali būti ginčo dėl to, kad ieškovo pateiktas vekselis nurodyto įstatymo reikalavimo dėl notarinės vekselio formos neatitinka. Civilinio kodekso 1.93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tai reiškia, kad ieškovo pateiktas dokumentas negali būti pripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas, ir jam netaikytinos Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių su vekseliais susijusius teisinius santykius, nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, pareiškimo bei patenkinimo tvarkos ir kt. Atsižvelgiant į teisinį paprastojo vekselio reglamentavimą ir teismui konstatavus, kad vekselio davėjo (atsakovo) vekselis ieškovui išduotas pažeidžiant imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra pagrindas išvadai, kad toks vekselis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento (CK 1. 78 straipsnio 1, 5 dalys, 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.95 straipsnio 1 dalis). Todėl jis negali sukurti šalims teisinių padarinių, t. y. ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti pagal teisinės galios neturintį paprastąjį vekselį sumokėti skolą.
Tam, kad šis dokumentas būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galio, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, būtina vadovautis kasacinio teismo išaiškinimais šiuo klausimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek rašytinei paskolos sutarčiai, tiek ir rašytinės paskolos sutarties reikalavimus atitinkančiam dokumentui keliami tapatūs turinio reikalavimai, t. y. kad jų turinys patvirtintų paskolos teisinių santykių egzistavimą. Paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „ <...> pinigus gavau <...>“, „ <...> ši sutartis yra pinigų perdavimo - priėmimo aktas“), nes tai sudaro prielaidas sutarties šalims išvengti su tuo susijusių ginčų ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) teismui vadovaujantis sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklėmis, reglamentuotomis CK 6.193-6.195 straipsniuose, aiškinant rašytinės sutarties arba rašytinės sutarties reikalavimus atitinkančio dokumento sąlygas, vertinant panaudotą terminologiją, gramatinės išraiškos formas.
Byloje ieškovas net neįrodinėja asmeninės paskolos suteikimo fakto, kas įrodo atsakovo dėstomas aplinkybes, kad vekselis buvo pasirašytas ir pagal jį buvo mokami pinigai ieškovui neva įmonei padarytai žalai atlyginti. Pagal atsakovo pasirašytą vekselį jame nurodyta pinigų suma atsakovui nebuvo perduota, paskolos buvimo ieškovas neįrodinėja, vekselyje nėra įrašo, kad atsakovas pinigus gavo. Pagal minėtą kasacinio teismo praktiką, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kad nurodytas dokumentas (vekselis) buvo išduotas sudarytos paskolos sutarties pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovo pateiktame dokumente, įvardytame vekseliu, jokios informacijos apie tai, kokio sandorio pagrindu buvo išrašytas vekselis, nėra. Ieškovas taip pat nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, t. y. kad apeliantas kaip paskolą atsakovui perdavė 12000 Eur, o pastarasis minėtą sumą priėmė. Atsižvelgdamas į tai, darytina išvada, kad pareikšto reikalavimo dėl skolos priteisimo pagrįstumo ieškovas neįrodė (CPK 178 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktas dokumentas neatitinka ir paskolos raštelio turinio, kadangi pagal CK 6.871 straipsnio 4 dalį, jeigu paskolos suma viršija 3000 Eur, tokia sutartis taip pat privalo būti notarinės formos. T.y. vekselis nagrinėjamu atveju negali būti vertintinas ir kaip paskolos raštelis.
Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, būtina teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame nurodė, kad su atsakovo priešieškiniu nesutinka prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d., ieškovui pagal priešieškinį vairuojant UAB “Malmedis“ priklausantį sunkvežimį VOLVO FH 13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakeliui į Vokietiją, Lenkijos Respublikoje, netoli Kolin, įvyko autoįvykis, kurio metu minėtas automobilis buvo nepataisomai apgadintas. Atsakovas pažymėjo, kad buvo gautas pranešimas, jog prie Kolin miesto, Lenkijoje, įvyko avarija, kurios metu nukentėjo automobilis ir krovinys. Ieškovas pagal priešieškinį iš karto prisipažino atsakovui, kad vairuodamas vilkiką užmigo, to pasekoje sukėlė autoįvykį. Atsakovui pagal priešieškinį nuvykus į avarijos vietą, Lenkijos policijos pareigūnai nurodė kuo skubiausiai atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį, o taip pat surinkti išmėtytą krovinį. Tam, kad būtų skubiai ir greitai atlaisvintas kelias ir surinktas krovinys, reikėjo ne tik organizacinių bet ir finansinių pastangų. Todėl ieškovas pagal priešieškinį sutiko atlyginti atsakovui pagal priešieškinį 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų). 2015 m. kovo 2 d. Ieškovas pagal priešieškinį, kaip vekselio davėjas, išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo pagal sutartą mokėjimo grafiką iki 2020 m. vasario 2 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui 12 000 Eur. Ieškovas priešieškinyje nurodė, kad neva tai jam buvo daromas spaudimas, todėl jis neatlaikęs UAB „Malmedis“ vadovų spaudimo pasirašė aukščiau minimą paprastąjį vekselį. Su tokia ieškovo pagal priešieškinį pozicija atsakovas pagal priešieškinį nesutinka, nes ieškovas pagal priešieškinį pats sutiko atlyginti nuostolius, ir tuos savo prisiimtus įsipareigojimus sąžiningai vykdė iki 2016 m. gruodžio 23 d. Teisingai ieškovas pagal priešieškinį priešieškinyje nurodė, kad vekselio gavėjui pareiškus reikalavimą jį apmokėti - šis reikalavimas vykdomas neįrodinėjant ir nevertinant vekseliu įtvirtintos prievolės pagrįstumo. Įstatyme nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, t. y. nesusijusi teisiniu ryšiu su jos atsiradimo pagrindu. Dėl to abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakydami vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės. Ieškovo pagal priešieškinį veiksmus galima įvertinti nuo 2015 m. kovo iki 2016 m. gruodžio mėn., kai laikydamas savo prisiimtų įsipareigojimų vykdė prisiimtą prievolę ir nuo 2017 m. elgėsi nesąžiningai atsisakydamas sumokėti prisiimtus finansinius įsipareigojimus. Todėl yra pagrindas konstatuoti, kad tarp bylos šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti vykdyti prievolę, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovas pagal priešieškinį paprastuoju vekseliu besąlygiškai įsipareigojo iki 2020 m. vasario mėn. sumokėti atsakovui 12 000 Eur sumą, tačiau susitartu laiku prievolės neįvykdė, t. y. praleido prievolės įvykdymo terminą, tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad atsakovas pagal ieškinį pažeidė savo prievolę (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Ieškovas priešieškinyje pažymėjo, jog 178 str. 1d. nurodyta, kad sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja<..> Šalys negali niekinio sandorio patvirtinti, nes pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnio 2 dalį, paprastais vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintas apskaitos taisykles. Pasak ieškovo, analogiška nuostata yra ir CK 1.105 str. 5d., kuri galioja nuo 2015m. sausio 1d., dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš ĮPVĮ 77straipsnyje išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios(ĮPVĮ 78 str.1d.). Su Ieškovo pozicija sutikti negali, nes:
Pirma, ĮPVĮ 77 straipsnis, numato, jog Paprastajame vekselyje turi būti :1) žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas; 2) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; 3) mokėjimo terminas; 4) mokėjimo vieta; 5) pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta; 6) išrašymo vieta ir data;7) išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas. Tačiau ieškovas priešieškinyje nenurodo kokie gi minėto įstatymo punktai yra nenurodyti. Todėl galima daryti pagrįstą išvadą, jog surašant paprastąjį vekselį buvo išlaikyti visi įstatyme nurodyti reikalavimai.
Antra, Prievolės pagal paprastąjį vekselį, kaip jį išdavusio asmens vidinę valią įtvirtinantį abstraktų vienašalį sandorį, turinį sudaro vekselyje nurodytas vekselio davėjo besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti pinigus. Toks prievolės turinį sudarantis įsipareigojimas neprieštarauja įstatymams, todėl nėra niekinis. Vadinasi, jis yra civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 1 punktas) Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad paprastasis vekselis, neturintis paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą. Pažymėjo, kad ne bet kuris paprastasis vekselis, kuris pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą neturi paprastojo vekselio galios, laikytinas paskolos rašteliu, prilyginamu paskolos sutarčiai, o tik toks, kuris atitinka CK 6.871 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Civilinio kodekso 6.871 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog paskolos sutartims, jei paskolos suma viršija 3000 Eur ir šis sandoris vykdomas grynaisiais pinigais, sandoris turi būti sudarytas notarine forma. Šis įstatymų leidėjo reikalavimas įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d., kuriame nustatyta, jog paskolos sutartys iki 600 Eur sudaromos bet kokia forma, nuo 600 Eur iki 3000 Eur - rašytine forma, o jei suma didesnė nei 3000 Eur - notarine forma. Pažymėtina, jog notarinė forma taikoma tik sutartims, pagal kurias perduodami grynieji pinigai; kai paskolos santykiai atsiranda be grynųjų pinigų, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai. Todėl ieškovas priešieškinyje teigdamas, jog pateiktas dokumentas neatitinka ir paskolos raštelio turinio, kadangi pagal CK 6.871. str. 4 dalį, privalo būti notarinės formos, t.y. vekselis nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas ir kaip paskolos raštelis, yra nepagrįstas, nes atsakovo pateiktas dokumentas yra rašytinės formos, o tai reiškia, jog jis atitinka CK 6.871str. reikalavimus.
Ieškovas priešieškinyje pažymėjo, kad CK 6.237str. 1d. nustato, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta. Pažymėjo, kad ieškovas pagal ieškinį M. B. ieškinio reikalavimą kildino iš atsakovo D. M. (D. M.), kaip vekselio davėjo, neįvykdžiusio įsipareigojimų, todėl ieškovo reiškiamas priešieškinys atsakovui yra nepagrįstas, nes teisinis pagrindas šiuo atveju 2015 m. kovo 2 d. paprastasis vekselis. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 str. numato, kad sutrumpintas trejų metų terminas taikomas dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl ieškovas pagal priešieškinį turėjo pareikšti priešieškinį iki 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau to jis nepadarė. Pažymėjo, kad CK 1.131 str. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka. Ieškinio senaties termino eigos pradžia priešieškiniu iškeltiems reikalavimams pareikšti skaičiuojama pagal ieškinio senaties termino eigos pradžios taisykles ir paprastai tiesiogiai nepriklauso nuo ieškinio pareiškimo momento.
I. M. B. ir jo atstovas Ramūnas Plėščius teismo posėdžio metu ieškovo ieškinį palaikė, prašė jį patenkinti, papildomai paaiškino, kad pinigai buvo sumokėti po automobilio autoįvykio Lenkijoje, iš viso įmonei buvo padaryta 50000 Eur žala ir atsakovas puikiai tai žino. Buvo surašytas vekselis 12000 Eur , kurie buvo sumokėti Lenkijoje. Pasirašė vekselį ofise. Viską darė be dokumentų, o jei būtų mokėjęs su dokumentais būtų buvę dvigubai daugiau. Pagrįsti 12000 Eur išlaidas nėra galimybės. Tai ir išpilto kuro surinkimas, išbirusio krovinio surinkimas kitos mašinos samdymas dalies krovinio sandėliavimas. Įmonės žala buvo nurašyta. Automobilis Kasko draudimu nebuvo draustas, buvo draustas civiline tvarka. Jis važiavo kaip įmonės vairuotojas UAB „Malmedis“. Atsiradusią žalą 24000 Eur ieškovas sumokėjo pats. Kad atsakovui nebūtų sunku skolos mokėjimas buvo išdėstytas po 200 Eur mokėjimais kiekvieną mėnesį, jis buvo įsipareigojęs dirbti pas ieškovą. Tačiau pasikalbėjęs su profsąjunga nutarė išeiti iš darbo ir daugiau skolos nebemokėjo. Liko nemokėta 7600 Eur. Jis paskutinį kartą mokėjo 2016 m. gruodžio mėn. Vekselio terminas yra 2020 m. vasario mėn. Atsakovas aiškino, kad nebedirbs, skolos nemokės, gal nebesijautė kaltas. Ieškinys kildinamas iš vekselio, besąlyginį vekselį. Atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui skolą. Ir laikėsi savo besąlyginio įsipareigojimo ir jo laikėsi iki 2016 m. gruodžio. Suėjus terminui ieškovas kreipėsi į teismą dėl vekselio vykdymo. Ieškovas, šalindamas autoįvykio pasekmes patyrė nuostolius. Priešieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas. Ieškovas nesikreipė dėl nuostolių , atsakovui sutikus sumokėti. Prašo įvertinti garso įrašus ar tai yra tinkami įrodymai.
Šalies argumentai
Atsakovas D. M. (D. M.) ir jo atstovė advokatė T. K. teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, o priešieškinį tenkinti, paaiškino, kad 2015 m. vasario 23 d. naktį vairuodamas Lenkijoje užmigo naktį. Pašalinus avarijos padarinius penktadienį jį paleido namo, pirmadienį atėjus į darbą direktorius pasakė, kad jis padarė 24000 Eur žalos ir pusė jos jis turi sumokėti. Tai gaunasi kad 12000 Eur turi padengti jis, nes kitai nukentės šeima. Pinigų atsakovas neturėjo, todėl buvo atskaičiuojama iš jo algos po 200 Eur, atsakovas kreipėsi į vairuotojų profsąjungą dėl išėjimo iš darbo. Nutarė išeiti iš darbo, jam nebuvo išmokėtos išeitinės, todėl teko kreiptis į teisininkus. Įmonėje gaudavo 600 Eur, atėmus 200 Eur sunkiai sekdavosi išlaikyti šeimą. Vekselį pasirašė dėl to, kad buvo grasinama susidoroti su šeima, neturėjo išeities. Iš viso sumokėjo 4400 Eur, atsisakė mokėti nes neužteko pinigų šeimai. Jis vairuoja 15 metų ir iki tol nebuvo jokio įvykio. Važiavo iš namų, pailsėjęs buvo nuvairavęs apie 600 - 700 km nuo namų. Nežinodamas įstatymų jis mokėjo tuos 200 Eur į mėnesį, tačiau nebegalėjo išlaikyti šeimos. Kai pasirašė vekselį pradėjo ieškotis kito darbo. Asmeniškai ieškovui atsakovas nieko neskolingas. Pats reikalavimas nėra atlyginamas pagal įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą 77 str. 2 d., jis turėjo būti notarinės formos. Jis negali būti realizuotas kaip vekselis nes nesilaikoma vekselio formos. Mano, kad sandoris yra niekinis (CK 1.78 str.). Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra negaliojantis (CK 1.80 str.). Vekselis išduotas pažeidžiant įstatymo reikalavimus. Vekselis neturi teisinio pagrindo, jis yra niekinis ir negalioja nuo jo sudarymo momento, jis negali sukurti šalims teisinių padarinių. Kreditorius gali įrodinėti tam tikrų prievolinių santykių egzistavimą. Prievolės kilmė yra dėl to, kad UAB „Malmedis“ dirbo atsakovas, kuris padarė autoįvykį, vykdydamas savo darbo funkcijas. Įrodymų dėl patirtų išlaidų dėl automobilio avarijos ieškovas neturi. Ieškovas neįrodinėja nuostolių ar paskolos suteikimo fakto. Jokių paskolinių santykių tarp ieškovo ir atsakovo nėra. Nebuvo jokių prievolinių santykių. Minėta suma kildinama iš autoįvykio. Nėra tarp šalių ginčo dėl to kad vekselio suma yra 12000,00 Eur ir kad atsakovas yra sumokėjęs 4400 Eur. Čia yra visi nepagrįsto praturtėjimo požymiai ir sąlygos. Ieškovas pagal niekinį vekselį sumokėjo 4400 Eur, teisinio pagrindo mokėti pinigus nebuvo. Kitais būdais apginti savo teisės atsakovas neturi. Ieškovas neįrodė atsakovo turto mokėjimo pagrindo, pinigai turėjo būti pajamuojami. Jeigu pripažinti, kad nuostoliai padaryti įmonei, tai turi būti pajamuojamos įmokos, o iš neteisės teisė neatsiranda. Dėl ieškinio senaties, tai atsakovas pateikė priešieškinį ne dėl žalos, kuriam taikoma 3 metų ieškinio senatis, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, o šiam yra taikoma 10 metų ieškinio senatis. Nurodė, kad garso įrašu siekia įrodyti, kad atsakovas galėjo būti priverstas pasirašyti vekselį. Žalos faktas nebuvo įrodinėjamas, o jam yra trijų metų ieškinio senaties terminas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Priešieškinys tenkintinas visiškai.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo D. M. (D. M.) pareigos atsiskaityti su ieškovu M. B. pagal 2015 m. kovo 2 d. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį. Byloje ginčo dėl to, kad atsakovas pasirašė paprastą neprotestuotiną vekselį, nėra. Taip pat nėra ginčo ir dėl to, kad ieškovas į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė ir nurodytu laiku nebuvo pateikęs vekselio apmokėti. Ieškovo M. B, atstovo advokato Ramūno Plėščio argumentai dėl atsakovo D. M. (D. M.) pateiktų jo darytų garso pokalbių įrašų, kad ieškovas nebuvo davęs sutikimo leisti daryti pokalbio garso įrašo atmestini, atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje atsakovo tikslas įrašinėjant pokalbius telefonu buvo nukreiptas ne į ieškovo asmens duomenų rinkimą, o išimtinai į vekselio sudarymo aplinkybes, be to, tokiu būdu atsakovas siekia apginti savo teisėtus interesus, darytina išvada, kad ieškovo teisių į asmens duomenų apsaugą apribojimas buvo pateisinamas. Iš byloje pateikto pokalbio garso įrašo turinio matyti, kad šalys kalba tik dėl išėjimo iš darbo ir atsakovo pasirašyto vekselio vykdymo, t. y. iš byloje pateiktų pokalbio garso įrašuose esančios informacijos negalima detaliai atskleisti asmens tapatybės tokiu būdu, kad tokia informacija galėtų būti priskiriama asmens duomenims. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą.
11Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 str. 1 d., 1.101 str.), dokumentas, kuriame įtvirtinta besąlygiška mokėjimo pareiga ir iš šios pareigos atsiradusi reikalavimo teisė (Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 str.). Vekselis, kaip ir kiti vertybiniai popieriai, turi viešo patikimumo savybę, kuri reiškia tai, kad sąžiningas šio vertybinio popieriaus turėtojas gali pasitikėti tuo, jog dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus formalius reikalavimus, patvirtina, kad jis yra teisėtas šiame dokumente išreikštos teisės subjektas. Šio vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių, tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014).
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad įstatymo nustatytas reikalavimas, jog vekselyje turi būti besąlygiškas įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą, reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. T. y. skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Tačiau vekselio abstraktumo savybė negali būti suabsoliutinta. Neįmanoma paneigti to, kad yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Taigi vekselio abstraktumo savybė nereiškia, kad vekselis gali patekti į apyvartą visiškai be jokio pagrindo arba visais atvejais likti apyvartoje po to, kai teismas konstatuoja jo išdavimo pagrindo negaliojimą, arba kai tas pagrindas išnyksta dėl kitų priežasčių (pavyzdžiui, pagal vekselio davėjo ir pirmojo vekselio įgijėjo, t. y. tiesioginių santykių, iš kurių kilusiu pagrindu vekselis buvo išrašytas, dalyvių susitarimą dėl pagrindinės prievolės pasibaigimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. G. R., bylos Nr. 3K-7-216/2007).
Teisinė vekselio prigimtis lemia ir tai, kad vekselio turėtojas gali reikalauti paprastąjį neprotestuotiną vekselį apmokėti Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) nustatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą ne ginčo tvarka indosanto, davėjo ir kitų pagal vekselį įsipareigojusių asmenų tik per vekselio apmokėti pateikimo terminą (ĮPVĮ 40 str. 1 d.). Tačiau kai pasibaigia įstatyme nustatyti terminai pateikti apmokėti neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010).
Kaip jau minėta anksčiau, tarp bylos šalių nėra ginčo dėl to, kad ieškovas į notarą dėl vykdomojo įrašo nesikreipė ir nurodytu laiku nebuvo pateikęs vekselio apmokėti.
Pagal CK 1.105 straipsnio 5 dalį vekselis, kurio suma didesnė kaip trys tūkstančiai eurų, turi būti notarinės formos, jeigu vekselio davėjas yra fizinis asmuo arba ūkio subjektas, tvarkantis apskaitą pagal supaprastintos apskaitos taisykles. Tokie reikalavimai vekseliui, tame tarpe ir reikalavimas dėl notarinės formos, jei vekselio suma yra didesnė nei 3000 Eur, įsigaliojo nuo 2015 m. sausio 1 d.
CK 1.93 straipsnyje numatyta, kad sandoris negalioja, jeigu nesilaikoma įstatymo numatytos formos. Šio straipsnio 3 dalis įsakmiai nurodo, kad notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojančiu. Pagal CK 1.80 straipsnį, imperatyvioms normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Tai reiškia, kad toks sandoris negalioja nuo jo sudarymo momento ir neprivalomas teismo patvirtinimas (CK 1.78 str.). CK 1.93 straipsnio 5 dalis numato, jog įstatyme numatytos formos nesilaikymas sukelia CK 1.80 straipsnio 2 dalyje numatytas pasekmes. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje aiškiai įvardinta, kad ginčui taikomi restituciją reguliuojantys teisiniai santykiai.
Teismas pažymi, kad ieškovas nesilaikė vekselio, kaip vertybinio popieriaus, realizavimo tvarkos ir terminų, nes vekselis buvo sudarytas nesilaikant galiojančių įstatymų, todėl jis negali būti ieškinio patenkinimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju, vekselis tapo paprastu rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, patvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi pagal pradinį teisinį santykį. Todėl ieškovo pagal priešieškinį argumentai dėl vekselio kaip niekinio sandorio pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) atmestini.
Nustačius, kad 2015 m. kovo 2 d. dokumentas neturi vekselio galios ĮPVĮ prasme, jis laikytinas vienu iš netiesioginių įrodymų reiškiamam reikalavimui pagrįsti. Susiklosčius tokiai situacijai, kad byloje pateiktas vekselis nebeturi vertybinio popieriaus statuso, teismas turi aiškintis teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę ta šalis, kuri teigia tam tikrų įrodinėtinų aplinkybių egzistavimą, turi pateikti jas patvirtinančius įrodymus, o ne jas neigianti šalis (CPK 178 straipsnis). Kasacinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai dokumentas, įvardytas kaip vekselis, pagal įstatymą neturi vekselio galios, tai aplinkybes, kokio sandorio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas ir, kad skolininkas yra skolingas kreditoriui, turi įrodyti taip teigiantis kreditorius (nagrinėjamu atveju ieškovas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje 3K-3-52-313/2015). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovui M. B. prašant priteisti iš atsakovo 7600 Eur sumą, reikia nustatyti, kokiu pagrindu nurodyta prievolė atsakovui atsirado, o ieškovas turi pareigą įrodyti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą.
I. M. B. ieškiniu prašo priteisti iš atsakovo D. M. (D. M.) 7600 Eur skolą, o savo reikalavimus atsakovui dėl skolos priteisimo kildina iš neva atsakovo D. M. (D. M.) įmonei padarytos žalos. Byloje ieškovas teigia, kad vekselis buvo išduotas su tikslu užtikrinti UAB „Malmedis“ , kurios direktorius yra ir vekselio pasirašymo metu buvo M. B. patirtas išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. vasario 23 d., atsakovui D. M. (D. M.) vairuojant UAB “Malmedis“ priklausantį sunkvežimį VOLVO FH 13, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pakeliui į Vokietiją, Lenkijos Respublikoje, netoli Kolin, įvyko autoįvykis, kurio metu minėtas automobilis buvo nepataisomai apgadintas. Buvo gautas pranešimas, jog prie Kolin miesto, Lenkijoje, įvyko avarija, kurios metu nukentėjo automobilis ir krovinys. D. M. (D. M.) iš karto prisipažino ieškovui, kad vairuodamas vilkiką užmigo, to pasekoje sukėlė autoįvykį. I. M. B. nuvykus į avarijos vietą, Lenkijos policijos pareigūnai nurodė kuo skubiausiai atlaisvinti važiuojamąją kelio dalį, o taip pat surinkti išmėtytą krovinį. Tam, kad būtų skubiai ir greitai atlaisvintas kelias ir surinktas krovinys, reikėjo ne tik organizacinių bet ir finansinių pastangų. Ieškovo išlaidos sudarė 24000,00 Eur. Be to ieškovas nurodė, kad automobilis buvo draustas tik civilinės atsakomybės draudimu. Todėl atsakovas D. M. (D. M.) sutiko atlyginti 12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų). 2015 m. kovo 2 d. Ieškovas, kaip vekselio davėjas, išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo pagal sutartą mokėjimo grafiką iki 2020 m. vasario 2 d. be sąlygų įsipareigojo sumokėti atsakovui 12 000 Eur. Tačiau atsakovas D. M. (D. M.) pateikdamas priešieškinį ir pats nurodė tas pačias 2015 vasario 23 d. eismo įvykio aplinkybes, be to nurodė, kad vairavo blaivus. Nagrinėjamu atveju, ieškovas savo reikalavimus grindžia argumentais, kad atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu M. B. yra žalos, atsiradusios iš delikto, atlyginimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vekselio pasirašymo ir galimai atsakovo D. M. (D. M.) padarytos ieškovui žalos atsiradimo metu, bylos šalis siejo darbo teisiniai santykiai, o ginčas byloje yra kilęs iš darbo teisinių santykių, iš atsakovo pateiktos darbo sutarties Nr. 93 matyti, kad atsakovas dirbo UAB „Malmedis“ nuo 2011 m. kovo 14 d. Atsakovas nurodė, kad darbo sutartis nutraukta 2015-06-08 todėl ginčijamo vekselio atsiradimo pagrindą būtina analizuoti ir darbuotojų atsakomybės dėl padarytos darbdaviui žalos aspektu, vadovaujantis Darbo kodekso normomis. Ieškovas, įrodinėdamas teisę ieškovui iš atsakovo reikalauti vekselyje nurodytos sumos, jos nepagrindė jokiais rašytiniais įrodymais, o teismo posėdžio metu negalėjo aiškiai nurodyti, kokia konkrečiai žala UAB „Malmedis“ buvo padaryta ir kaip ji buvo apskaičiuota. Nustatytos aplinkybės rodo, kad atsakovo prievolė darbdaviui UAB „Malmedis“ negalėjo atsirasti paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu, nes jis jokių turtinių įsipareigojimų, suteikiančių teisę darbdaviui iš jo reikalauti sumokėti 12000 Eur neturėjo. Atsakovas vykdė darbines funkcijas, jo ir paties ieškovo M. B. parodymuose nurodytos vekselio pasirašymo aplinkybės duoda pagrindo manyti, kad bendrovėje vekselis buvo išrašytas būtent bendrovės direktoriaus iniciatyva, po 2015 m. vasario 23 d. atsakovo patirto eismo įvykio, vairuojant UAB „Malmedis“ automobilį, galimai dėl atsakovo kaltės. Ieškovas vekselį laiko skolos dokumentu, suteikiančiu teisę iš atsakovo D. M. (D. M.) reikalauti 7600 Eur skolos, nes 4400 Eur atsakovas yra sumokėjęs tačiau iš ieškovo pagal ieškinį, pateikto atsiliepimo į priešieškinį ir ieškovo ir jo atstovo paaiškinimų duotų teismo posėdžio metu matyti, kad iš tikrųjų vekseliu siekiama, jog atsakovas atlygintų ieškovui UAB „Malmedis“ neva padarytą žalą, atsiradusią darbo santykių pagrindu. Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodinėjo, kad paskolino atsakovui vekselyje nurodytą pinigų sumą, o atsakovas įsipareigojo ją grąžinti. Ieškovas vekselį panaudojo siekdamas įrodyti skolos pagal darbo teisinius santykius egzistavimą. Ieškovas ir jo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas D. M. (D. M.), dirbdamas pas ieškovą UAB „Malmedis“, dėl savo aplaidaus darbo pareigų vykdymo, padarė UAB „Malmedis“ žalą, šią žalą atsakovas pripažino ir įsipareigojo atlyginti. Vekselį išdavė direktoriaus M. B. vardu, nes jis ir atlygino atsakovo D. M. (D. M.) padarytą žalą nuvykęs į įvykio vietą grynais pinigais.
Pažymėtina ir tai, kad darbuotojo padarytos darbdaviui žalos dydžio nustatymą bei atlyginimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso X skyrius „Žalos atlyginimas“. Akivaizdu, jog atsakovo išduotu vekseliu ieškovas iš darbo santykių kilusius reikalavimus siekė išspręsti CK normų pagalba, taip apeinant DK nuostatas ir taip suvaržant atsakovo teises gintis nuo darbdavio reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovo ieškovui žalos padarymo faktas turėjo būti užfiksuotas darbdavio, t. y. pateikti tai patvirtinantys įrodymai, priimtas darbdavio įsakymas, padarytos žalos apskaičiavimai ir pan., tačiau nei duomenų, kad atsakovui būtų paskaičiuota žala, susijusi su darbinių funkcijų vykdymu, nei, kad pagal darbo teisės normas jam vekselio pasirašymo metu būtų taikyta drausminė atsakomybė, byloje nėra. Nepriėmus atitinkamų žalą ir jos dydį patvirtinančių dokumentų, darbuotojas praranda teisę gintis nuo pareikšto reikalavimo, ginčyti priimtus darbdavio sprendimus įstatymo nustatyta tvarka, kas netoleruotina, nes darbuotojas yra silpnesnioji santykio šalis. Aplinkybes, kad žalą patvirtinančių dokumentų bendrovėje nebuvo priimta, teismo posėdžio metu patvirtino ieškovas M. B..
Pažymėtina, kad pagal proceso įstatyme įtvirtintą įrodinėjimo pareigos taisyklę, padarytos žalos dydį įrodyti privalo darbdavys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-595/2012).
Visos šios aplinkybės paneigia ieškovo nurodomą prievolės atsiradimo pagrindą. Byloje nesant įrodymų apie galimai dėl atsakovo darbinių funkcijų netinkamo vykdymo atsiradusią žalą ir jos dydį, teismas daro išvadą, jog ieškovas M. B. neįrodė, kad atsakovas D. M. (D. M.), pagal Darbo kodeksą turėjo prievolę atlyginti darbdaviui padarytą 12000 Eur žalą, todėl ieškovo M. B. ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas.
Ieškovas pagal priešieškinį D. M. (D. M.) prašo priteisti iš atsakovo pagal priešieškinį 4400 Eur kaip nepagrįstą praturtėjimą. Iš paprastojo vekselio grąžinimo grafiko matyti, kad laikotarpiu nuo 2015 m. kovo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn. D. M. (D. M.) sumokėjo M. B. 4400,00 Eur.
Pagal CK 6.237 straipsnio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas.
Kasacinio teismo praktika dėl nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančių normų aiškinimo ir taikymo yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 65 punktas).
Iš nuoseklios kasacinio teismo praktikos matyti, kad nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas savo prigimtimi yra subsidiarus kitų civilinių teisių gynybos būdų atžvilgiu, t. y. jis taikomas tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolius, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) arba jos apginamos nevisiškai; kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas, CK taisyklės, reglamentuojančios be pagrindo gauto turto ar nepagrįsto praturtėjimo grąžinimą, sandorio negaliojimo atveju gali būti taikomos tik subsidiariai – jeigu restitucijos nepakanka visiškam pažeistų asmens teisių apgynimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30-378/2016, 41 punktas).
Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo. Kai ieškovas gali apginti savo pažeistas teises daiktinės ar deliktinės teisės gynimo būdais ar prisiteisti nuostolius, remdamasis sutarčių teisės nuostatomis, CK 6.242 straipsnio nuostatos negali būti taikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016, 22 punktas).
Remiantis tuo kas išdėstyta atmetant ieškinį, konstatuotina, kad 4400,00 E. M. B. įgijo be teisinio pagrindo, nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos ir ieškovas pagal priešieškinį negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais. Priešieškinys šioje dalyje tenkintinas ieškovui pagal priešieškinį D. M. (D. M.) priteistini 4400,00 Eur iš atsakovo pagal priešieškinį M. B. kaip nepagrįstas praturtėjimas.
Priešieškinį patenkinus, ieškovui pagal priešieškinį iš atsakovo pagal priešieškinį priteisiamos 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2020 m. kovo 12 d., iki visiško teismo sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo (CPK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Dėl priešieškinio senaties.
Ieškovas pagal ieškinį M. B. nurodė, kad jis ieškinio reikalavimą kildino iš atsakovo D. M. (D. M.), kaip vekselio davėjo, neįvykdžiusio įsipareigojimų, todėl ieškovo reiškiamas priešieškinys atsakovui yra nepagrįstas, nes teisinis pagrindas šiuo atveju 2015 m. kovo 2 d. paprastasis vekselis. Nurodė, kad teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). CK 1.125 str. numato, kad sutrumpintas trejų metų terminas taikomas dėl padarytos žalos atlyginimo. Todėl ieškovas pagal priešieškinį turėjo pareikšti priešieškinį iki 2019 m. gruodžio 23 d., tačiau to jis nepadarė. Pažymėjo, kad CK 1.131 str. numato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti. Tai reiškia, kad, pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, asmuo praranda galimybę apginti savo pažeistą teisę teismine tvarka.
Atsakovo atstovė nurodė, kad dėl ieškinio senaties, atsakovas D. M. (D. M.), pateikė priešieškinį ne dėl žalos, kuriam taikoma 3 metų ieškinio senatis, o dėl nepagrįsto praturtėjimo, o šiam yra taikoma 10 metų ieškinio senatis. Žalos faktas ieškovo nebuvo įrodinėjamas, o jam yra trijų metų ieškinio senaties terminas.
Nustačius, kad 2015 m. kovo 2 d. dokumentas neturi vekselio galios ĮPVĮ prasme, jis laikytinas vienu iš netiesioginių įrodymų reiškiamam reikalavimui pagrįsti. Susiklosčius tokiai situacijai, kad byloje pateiktas vekselis nebeturi vertybinio popieriaus statuso, teismas aiškinosi teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis. Faktas gali būti laikomas nustatytu, jeigu byloje surinktų, teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų duomenų pakanka išvadai apie tokio fakto buvimą. Žalos faktas nei ieškinyje nei priešieškinyje įrodinėjamas nebuvo, teismas aiškinosi teisinį santykį, kurio pagrindu buvo išduotas vekselis.
Teismas pažymi, kad priešieškiniui dėl nepagrįsto praturtėjimo taikytinas bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį atmetus, priešieškinį patenkinus iš atsakovo pagal priešieškinį M. B. ieškovui pagal priešieškinį D. M. (D. M.) priteistinas jo turėtos žyminio mokesčio išlaidos 99,00 Eur ir 2149,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų (CPK 98 straipsnis), iš viso 2248,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 246 str.., 260 str., 268 str., 270 str.
nusprendė:
priešieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo pagal priešieškinį M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 4400,00 Eur (keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) skolos, bei 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos, t.y. 2020 m. kovo 12 d., iki visiško teismo sprendimo pagal priešieškinį įvykdymo ir 2248,00 Eur (du tūkstančius du šimtus keturiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo pagal priešieškinį D. M. (D. M.), a.k. (duomenys neskelbtini) naudai.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.