Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Kamerose lovos buvo surūdijusios. Kamerų apšvietimas labai prastas, lempos buvo netinkamos naudoti, neatitiko higienos normų reikalavimų. Spintelės buvo surūdijusios, viduje nebuvo lentynų, todėl pareiškėjas daiktus turėjo laikyti plastikiniame maišelyje. Kamerose nebuvo įrengtos ventiliacijos, o vėdinti per langus neleido pataisos įstaigos administracija. Ant lango iš vidaus ir lauko pusių buvo uždėtos apsauginės grotos, todėl langas neatsidarė, langas buvo be rankenų. Kamerose buvo blogas kvapas.

Nurodė, kad kameroje tualeto grindys visada būdavo šlapios, iš grindų per plyteles sunkėsi vanduo. Pareiškėjas kasdien kreipėsi į budinčius pareigūnus, kad iškviestų santechnikos darbuotojus dėl tualete iš grindų kylančio vandens. Kasdien į kamerą eidavo santechnikai taisyti gedimo, bet kitą dieną vanduo vėl sunkdavosi. Kameroje buvo didelė drėgmė, sienų kampuose ir ant lubų buvo matomas grybelis. Kameros nebuvo dezinfekuojamos, veisėsi tarakonai. Kameroje esantis radijas buvo techniškai netvarkingas, elektros laidai buvo neizoliuoti.

Teigė, jog ne kartą kreipėsi su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į rašytus skundus nėra gavęs jokių raštiškų atsakymų.

Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas nuolatos patirdavo emocinių, psichologinių ir dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, sutriko nervų sistema, kankina nemiga, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas. Teigė, jog dėl emocinės būklės, kurią sukėlė blogos kalinimo sąlygos, yra kreipęsis į psichologus.

Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus dušinėse ginčo laikotarpiu pertvaros nebuvo įrengtos, nuo 2022 m. spalio 14 d. pertvaros yra įrengtos. Pažymėjo, kad Patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normose, patvirtintose Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ (toliau – Aprūpinimo normos), nustatyta, kad dušo patalpoje turi būti įrengtas kilimėlis arba grotelės – 1 vnt. prie kiekvienos vietos. Atsižvelgiant į tai, jog dušinėje buvo įrengtos medinės grotelės, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog Aprūpinimo normos buvo pažeistos.

Pareiškėjas nenurodė, kokioje konkrečioje kamerų tipo patalpoje ir kokiu metu lovos buvo surūdijusios, apšvietimas prastas, spintelės surūdijusios ir jose nebuvo lentynėlių, nebuvo vėdinimo sistemos, didelė drėgmė, sienų kampuose buvo matomas grybelis, kameros nedezinfekuojamos, radijo taškas techniškai netvarkingas, į bylą nepateikė jokių duomenų apie reikštas pretenzijas ar skundus dėl nurodytų galimų pažeidimų įstaigos pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobūdžio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu šiuo aspektu negali būti konstatuoti neteisėti atsakovės veiksmai.

Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologus dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, orumo pažeidimo, dvasinių kančių, fizinio skausmo, diskomforto, kuriuos galėjo sukelti tai, kad naudojantis dušu nebuvo užtikrinamas jo privatumas, ar buvo avarinė kameros būklė, nesikreipė.

Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK savo veiksmais padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiškai nepagrįstas.

Skundas patenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK netinkamomis sąlygomis kamerų tipo patalpose nuo 2021 m. rugpjūčio 7 d. iki 2021 m. rugsėjo 5 d. ir nuo 2022 m. kovo 29 d. iki 2022 m. balandžio 28 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus 2023 m. sausio 18 d. pažyma Nr. SV-22-1807 (toliau – Pažyma) (b. l. 19) patvirtina, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 6 d. iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK Trečiojo sektoriaus kamerų tipo patalpoje Nr. 7, nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 8. Pažymoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nuo 2021 m. rugpjūčio 2 d. iki 2021 m. rugpjūčio 5 d. buvo laikomas kamerų tipo patalpoje Nr. 13, tačiau skunde pareiškėjas ginčo laikotarpio pradžią nurodo 2021 m. rugpjūčio 7 d., todėl pareiškėjo kalinimo sąlygos kamerų tipo patalpoje Nr. 13 nevertinamos.

Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, jog duše nebuvo jokių pertvarų, todėl nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas prausiantis.

Pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat sieja su tuo, jog duše esančios grotelės buvo supuvusios, ant sienų buvo pelėsis, dušo patalpose ir kamerose nebuvo ventiliacijos, todėl buvo blogas kvapas, langai kamerose neatsidarė, kamerose buvo blogas apšvietimas, lovos ir spintelės surūdijusios, be lentynų, kameros nebuvo dezinfekuojamos, jose buvo drėgna, tualete iš grindų sunkėsi vanduo, veisėsi grybelis, radijas buvo techniškai netvarkingas.

Pagal Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 17 punktą laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20 °C (Higienos normos HN 134:2015 16 punktas). Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Higienos normos HN 134:2015 12 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų. Higienos normos HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi būti švarūs, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vadovo nustatyta tvarka. Pažymėtina, jog Higienos normoje HN 134:2015 natūralaus apšvietimo koeficientas nereglamentuojamas.

Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius pateikė į bylą 2023 m. kovo 3 d. pažymą Nr. LV-11416, kuri patvirtina, kad patalpose, kuriose gyveno pareiškėjas, įrengtos standartinės dviejų aukštų lovos, sulūžusios lovos nedelsiant remontuojamos arba keičiamos naujomis, kamerų tipo patalpose įrengtas dieninis ir naktinis apšvietimas, gavus informaciją apie perdegusias lemputes ar sugadintus šviestuvus jie nedelsiant keičiami naujais, visi elektros instaliacijos gedimai šalinami nedelsiant, o nuteistųjų sugadinta elektros instaliacija keičiama nauja. Pažymoje taip pat nurodyta, kad kamerų vėdinimas užtikrinamas per langus. Radijo taškai yra visose patalpose, nuteistieji juos gadina, laužo. Gavus informaciją apie sugadintus radijo taškus, jie yra tvarkomi (b. l. 36).

Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovės atstovė nepateikė. Tačiau nagrinėjamu atveju aktualu ir tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą ar kitą valstybės instituciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Nors pareiškėjas teigia, jog ne kartą kreipėsi su skundais į pataisos įstaigos administraciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų, tačiau į rašytus skundus nėra gavęs jokių raštiškų atsakymų, tačiau nenurodo, kada, dėl kokioje kameroje esančių ir kokių netinkamų sąlygų teikė minėtus skundus, todėl pareiškėjo teiginiai dėl skundų teikimo vertinti kaip deklaratyvūs. Be to, pats pareiškėjas nurodo, į jo prašymus iškviesti santechnikus dėl vandens tualete buvo reaguojama, santechnikai ateidavo į kamerą taisyti gedimo.

Ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK kenkėjų kontrolės paslaugas teikė UAB „Utenos deratizacija“ (2020 m. kovo 9 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 76-41 (b. l. 38–44), kuri reguliariai atliko kenkėjų naikinimo darbus visoje įstaigoje, pagal poreikį arba nuteistųjų nusiskundimus. Aplinkybę, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi, patvirtina į bylą pateikti Atliktų paslaugų aktai (b. l. 33–35).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“ patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – ir Aprūpinimo normos) 13 punktas reglamentuoja, jog laisvės atėmimo vietų dušo patalpose privalo būti įrengta: 1) dušo čiaupai (galvutės); 2) suolas ir / arba kėdė, ir / arba taburetė; 3) kilimėlis arba grotelės; 4) veidrodis; 5) sieninė pakaba drabužiams; 6) lentynėlė higienos priemonėms; 7) kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai.

Atsakovės atstovė nepateikė jokių duomenų apie tai ar dušo patalpose buvo įrengti kūno ir plaukų prausiklių dozatoriai, lentynėlės higienos priemonėms, todėl pareiškėjo argumentai, jog dušo patalpose nebuvo jo nurodomo inventoriaus, lieka nepaneigti.

Pareiškėjas pažymėjo, jog dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų jis patyrė emocinius, psichologinius ir dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, jam sutriko nervų sistema, kankina nemiga, pareiškėjas jautėsi kankinamas, buvo žeminamas jo orumas. Teigė, jog dėl emocinės būklės, kurią sukėlė blogos kalinimo sąlygos, yra kreipęsis į psichologus.

Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2023 m. sausio 23 d. pažyma Nr. RV-22-852 (b. l. 18) patvirtina, kad pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu Resocializacijos skyriaus psichologų dėl avarinės kameros būklės, netvarkos, privatumo neužtikrinimo, apšvietimo, konsultuotas nebuvo.