Šiaulių apylinkės teismo nutartis

asmens, kuriam prašoma taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, G. E. gynėjai advokatei Jurgitai Šlapaitienei,

neviešame teisiamajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, kuris kaltinamas padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė

I. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos aplinkybės

G. E. nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytos datos ir laiko neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, laikė nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos – 0,096 g amfetamino, kol 2025 m. sausio 18 d. apie 20⁵⁰ val. bute adresu (duomenys neskelbtini), jas rado ir paėmė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pareigūnai, t. y. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas D. K. parodė, kad G. E. yra jo vaikystės draugas. Įvykio dieną G. E. atvyko pas jį į svečius. Be G. E., pas jį taip pat buvo E. (J.), E. (E. M.), E. (Ž.), A. (V.), L. (L. K.). Visi vartojo alų, degtinę. Lėkštėje buvo miltelių. Nežino, kieno jie buvo ir kaip jie ten atsirado. Atvykę policijos pareigūnai visiems atliko greituosius testus dėl narkotinių medžiagų, o G. (E.) kišenėje rado narkotikų. Neprisimena, ar G. policijos pareigūnams nurodė, kad narkotinės medžiagos jo. Nė vieno svečio pareigūnai nesulaikė, bet iš G. paėmė telefoną ir pasą. Liudytojas D. K. G. neklausė, iš kur pastarasis gavo narkotikų. Kaip teisingus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad 2025 m. pavasarį po darbo, būdamas išgėręs, užėjo pas bendradarbį D. K.. D. K. namuose buvo daugiau žmonių, jų nepažįsta. Svetainėje gėrė alų ir „biški“ stipriau. Atvyko policijos pareigūnai. Nežino, kas juos įleido ir dėl ko jie atvyko. Mano, kad kažkas iškvietė pareigūnus dėl triukšmo. Policijos pareigūnai tikrino, kas vartojo narkotikus. Liudytojas A. V. D. K. namuose nematė ant stalo lėkštės su narkotinėmis medžiagomis.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja E. M. parodė, kad 2025 m. vasarį atvyko pas draugę E., kuri gyveno (duomenys neskelbtini). Su drauge nuėjo pas D. K.. Iki jos atėjo, pas D. (K.) jau buvo atvykę daugiau žmonių, juos matė pirmą kartą. Pas D. gėrė alų, vartojo narkotines medžiagas. Narkotinės medžiagos buvo ant lėkštutės poilsio kambaryje. Nematė, kaip kiti vartojo narkotines medžiagas, nes eidavo į lauką parūkyti. Netikėtai („iš lempos“) atvyko policijos pareigūnai, patikrino kambarį ir rado (narkotines medžiagas). Visiems atliko narkotikų testus ir nustatė teigiamus rezultatus. Kaip teisingus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytoja E. J. parodė, kad G. E. nepažįsta. D. K. (2025 m.) vasarį ją ir E. (M.) pasikvietė pas save. Atėjusios rado D. (K.) ir jo draugą. Po to dar atėjo E. (Ž.) ir A. (V.). Jie gėrė (alkoholį) ir „viskas“ buvo padėta. Liudytoja E. J. žinojo, kad lėkštėje amfetaminas, nes jai tai pasakė D. ir jo draugas. Narkotinės medžiagos priklausė G. (E.); jis jomis dalinosi su kitais (vaišino). Kai merginos atėjo pas D. K., žmonės per vamzdelį traukė miltelius iš lėkštės į nosį. Vamzdelis buvo vienas ir visi juo dalinosi. Nežino, kieno tas vamzdelis. Narkotinės medžiagos buvo lėkštėje pagrindiniame kambaryje, kuriame ir leido laiką. Įvykio vakarą atvyko policijos pareigūnai. Mano, kad kažkas juos įskundė dėl triukšmo. Pareigūnai visiems atliko testus dėl narkotikų, testų rezultatai teigiami; taip pat klausė, kam priklauso narkotinės medžiagos. Pas G. rado narkotikų. Kaip teisingus patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Teisiamajame teismo posėdyje liudytojas E. Ž. parodė, kad įvykis nutiko D. (K.) namuose. Įvykio dieną D. (K.) ar E. (M.) pasiūlė ateiti pas D. (K.) į namus atsigerti alaus. D. gyvena dviejų kambarių name. Nuėjęs rado L. (K.), E. (M.), E. (J.), A. (V.), „(duomenys neskelbtini)“ (G. E.), D. (K.). Liudytojas E. Ž. pažinojo G. E., nes anksčiau su juo dirbo vienoje darbovietėje. Visi leido laiką svetainėje: gėrė alų, ant kėdės buvo padėta lėkštutė su susuktu popierėliu, traukė (narkotines medžiagas) per šiaudelį. Narkotinių medžiagų turėjo G., nes vėliau atvykę pareigūnai jo kišenėje rado amfetamino. Mano, kad policijos pareigūnai į D. namus atvyko dėl triukšmo. Juos į vidų įleido L.. Pareigūnai, apžiūrėję namus, pamatė lėkštutę. Visiems atliko testus dėl narkotikų, testų rezultatai buvo teigiami, išskyrus A. (V.). Pareigūnai pas G. rado narkotinių medžiagų. Neprisimena, ar G. pareigūnams sakė, kad narkotinės medžiagos priklauso jam.

Teisiamajame teismo posėdyje teismo ekspertas (psichologas) G. B. nurodė, kad 2025 m. birželio 4 d. bendravo su G. E. ir su kolege S. B. atliko jo psichiatrinę ekspertizę. Teismo ekspertas (psichologas) G. B. buvo atsakingas už G. E. mąstymo įvertinimą, kuris dažnai parodo (duomenys neskelbtini) būdingus sutrikimus. Teismo ekspertai konstatavo, kad baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu ir šiuo metu G. E. serga (duomenys neskelbtini). Veikos padarymo metu jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu negali suprasti ir valdyti savo veiksmų. (duomenys neskelbtini) atveju paciento mąstymas dažnai būna nekritiškas, todėl jis nesuvokia, kad serga ir jam reikia nuolatinio gydymo. G. E. nustatė tokias gretutines ligas, kaip antai: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). G. E., sirgdamas priklausomybės ligomis, sistemingai nesigydo nuo pagrindinio psichikos sutrikimo ((duomenys neskelbtini)), o tai komplikuoja medikamentinį gydymą. (duomenys neskelbtini) gydymo tikslas – siekti medikamentinės remisijos. Tai reiškia, kad paciento psichikos būklė stabilizuojama ir sumažėja vadinamieji aktyvūs simptomai, tokie kaip (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertai rekomendavo skirti G. E. priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. sausio 20 d. ir 2025 m. vasario 25 d. įtariamuoju apklaustas G. E. paaiškino, kad nuo 2020 m. serga (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Vartoja psichiatro jam išrašytus vaistus „(duomenys neskelbtini)“. Įvykio vakarą, t. y. 2025 m. sausio 18 d., nuėjo pas draugą D. K.. Eidamas su savimi turėjo apie 1,5 g amfetamino. Amfetaminą įsigijo 2025 m. sausio 16 d. prie „(duomenys neskelbtini)“ turgaus, esančio (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Autobusų stotelėje prie jo priėjo nepažįstamas asmuo ir pasiūlė pirkti amfetamino. Įtariamasis sutiko ir sumokėjo 10 €. Amfetaminas buvo susuktas į mažą geltoną maišelį be užrašų. Nežino, koks kiekis amfetamino buvo maišelyje. Prieš vykdamas pas D., amfetaminą įsidėjo į vidinę striukės kišenę. Nuvykęs pas D., rado L., jo pavardės nežino. Įtariamasis išsitraukė susmulkintą amfetaminą, pasiėmė lėkštę nuo stalo, susuko amfetamino likučius į tą patį maišelį ir įsikišo atgal į vidinę striukės kišenę. Kitą amfetamino dalį išbėrė į lėkštę pamaišė ir, pasidaręs liniją, traukė per nosį. D. tam priekaištavo. Nei D., nei L. nevartojo amfetamino, nes jis jiems nedavė. Vėliau būdamas apsvaigęs matė, kad pas D. atėjo daugiau nepažįstamų asmenų. Jie gėrė alkoholį. Įtariamojo teigimu, narkotikų jis pabandė pirmą kartą dėl kvailumo. Dažniausiai geria vaistus „(duomenys neskelbtini)“ ir būna ramus. Negali paaiškinti, kodėl nusprendė pabandyti narkotinių medžiagų.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. po darbo nuėjo pas bendradarbį D. K. adresu (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, svetainėje buvo susirinkę nepažįstamų asmenų. Jie gėrė alų. Pasak liudytojo A. V., jis kambaryje nematė lėkštės su narkotinėmis medžiagomis ir juos vartojančių asmenų. Jis visą laiką buvo svetainėje, tačiau išeidavo į lauką parūkyti. Nebuvo nuėjęs į kitą kambarį. Apie narkotines medžiagas sužinojo, kai dėl triukšmo atvyko policijos pareigūnai. Policijos pareigūnai atliko greitąjį testą dėl narkotinių medžiagų. Liudytojo A. V. narkotinių medžiagų testas buvo neigiamas.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. vakare atėjo pas pažįstamą E. M., kuri laikinai gyveno pas D. K. adresu (duomenys neskelbtini). Jam atėjus, namuose buvo L. K., G. E., D. K., A. V., E. J. ir E. M. (t. y. jis atėjo paskutinis). Svetainėje visi vartojo alkoholinius gėrimus. Liudytojas E. Ž. matė, kad G. E. ant lėkštės pasidarė kelias linijas iš baltų miltelių. G. E. vartojo narkotines medžiagas, bet kitiems nesiūlė. Nežino, iš kur G. E. jų gavo. Matė, kaip kiti asmenys vartojo narkotikus. Liudytojas E. Ž. priėjo ir įtraukė vieną liniją per nosį. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir padarė greituosius narkotikų testus. Už narkotinių medžiagų vartojimą pareigūnai liudytojui E. Ž. surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. K. parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2025 m. sausio 18 d. pas jį gyveno L. K. ir E. M.. Gali būti, kad tą dieną pas jį atvyko pažįstamas G. E.. Tuo metu liudytojo D. K. namuose buvo L. K., E. M., E. J., A. V. ir E. Ž.. Jie vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau G. E. iš kišenės išsitraukė baltų miltelių, juos sumaišė ir pasidaręs liniją vartojo, bet niekam nesiūlė. Jie savo noru vartojo narkotikus. G. E. neprieštaravo, nes buvo apsvaigęs ir nesiorientavo aplinkoje. Liudytojas D. K. nežino, iš kur G. E. gavo narkotikų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir atliko greituosius narkotikų testus. Už narkotinių medžiagų vartojimą pareigūnai liudytojui D. K. surašė administracinio nusižengimo protokolą.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. M. parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. laikinai buvo apsistojusi pas pažįstamą D. K. adresu (duomenys neskelbtini). Neprisimena tikslaus laiko, tačiau galėjo būti vakaras, kai į namus atėjo nepažįstamas G. E., E. Ž. ir E. J.. Visi svetainėje vartojo alkoholį. Liudytoja E. M. su E. J. buvo išėjusios į lauką. Grįžusios į kambarį, matė, kad lėkštėje padarytos linijos. Suprato, kad ten narkotinės medžiagos. G. E. per nosį traukė narkotines medžiagas iš lėkštės. Nematė, ar kiti asmenys jas vartojo. Vėliau ji irgi priėjo prie tos lėkštės. Nežino, ar G. E. matė, kaip ji vartojo narkotines medžiagas. G. E. niekam jų nesiūlė. Jie visi paeiliui vartojo. Nežino, iš kur G. E. gavo narkotinių medžiagų, tačiau kažką minėjo, jog atsivežė iš Kužių. Liudytoja E. M. nežino, iš ko ir kada G. E. jų pirko. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, padarė greituosius narkotikų testus. Už narkotinių medžiagų vartojimą pareigūnai liudytojai E. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Policijos pareigūnai G. E. striukės vidinėje kišenėje rado narkotikų. G. E. pareigūnams rodė geltoną maišelį su baltais milteliais.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. J. parodė, kad 2025 m. sausio 18 d. vakarą nuėjo pas pažįstamą D. K. adresu (duomenys neskelbtini). Pas D. K. laikinai gyveno jos pažįstama E. M.. Kai atėjo, D. K. namuose buvo D. K., G. E. ir E. M.. Kiek vėliau atėjo E. Ž. ir jo patėvis A., jo pavardės nežino. Svetainėje visi vartojo alkoholį. Vėliau liudytoja su E. M. išėjo į lauką parūkyti. Kai grįžo, lėkštėje buvo kelios linijos iš narkotinių medžiagų. Lėkštė buvo padėta ant spintelės prie televizoriaus. Ji matė, kad D. K. ir G. E. per nosį vartojo narkotikus. Jai nesiūlė narkotikų, bet ji priėjo ir per nosį įtraukė baltų miltelių. Kaip girdėjo, tai buvo amfetaminas. G. E. nesakė, iš kur gavo narkotikų. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, padarė greituosius narkotikų testus. Už narkotinių medžiagų vartojimą pareigūnai liudytojai E. J. surašė administracinio nusižengimo protokolą. Girdėjo, kad policijos pareigūnai pas G. E. rado daugiau narkotikų, tačiau nematė nei kiek, nei kokių.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės išrašo matyti, kad A. S. (turėtų būti K.) 2025 m. sausio 18 d. 20²⁵ val. paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir pranešė, jog bute nepilnamečiai vartoja alkoholį, šūkauja, triukšmauja. Pranešėjas asmenų nematė, bet jam prieš 10 minučių apie tai pranešė kiti. Pranešėjas girdi tik triukšmą.

Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Reagavimo skyriaus Antrojo poskyrio vyresnysis tyrėjas I. S. 2025 m. sausio 19 d. tarnybiniame pranešime „Dėl rastų narkotinių medžiagų“ teigė, kad 2025 m. sausio 18 d. 20²⁷ val. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą dėl triukšmo. Nuvykus į įvykio vietą, triukšmo nesigirdėjo. Namo duris atidarė L. K.. Jo pasiteiravo, ar name yra nepilnamečių, vartojančių alkoholį. L. K. atsakė neigiamai. L. K. leidus, pareigūnai užėjo į vidų. Viduje buvo 7 asmenys: E. Ž., D. K., E. M., E. J., A. V., G. E. ir L. K.. Kambaryje ant stalo pastebėjo keramikinę lėkštę su baltais milteliais, šalia buvo plastikinė kortelė „Pildyk“. Pasiteiravus, kas yra lėkštėje ir kam priklauso milteliai, asmenys teigė, kad lėkštėje yra miltai. G. E. buvo neįprastai ramus. Dar kartą pasiteiravus, kam priklauso milteliai, G. E. nurodė, kad jo ir kad jis vartojo amfetaminą. Atliko visų asmenų dalines apžiūras ir G. E. vidinės striukės kairės pusės kišenėje rado geltoną polietileninį maišelį su baltais milteliais, kaip įtarta, amfetaminu. G. E. nenurodė, iš kur jų gavo. Visiems asmenims atliko greituosius narkotinių medžiagų testus ir paaiškėjus, kad jie teigiami, išskyrus A. V.. Surašė administracinio nusižengimo protokolus (dėl narkotinių medžiagų vartojimo be gydytojo paskyrimo). G. E. įteikė šaukimą atvykti į apklausą. Įvykio vietos apžiūros metu paėmė, kaip įtarta, narkotines medžiagas, lėkštę, mobilaus ryšio telefoną „Huawei“, išankstinio mokėjimo kortelę „Pildyk“. Asmenys neapklausti neturint galimybės bendrauti su jais atskirai.

Įvykio vietos apžiūros 2025 m. sausio 19 d. protokole su foto lentelėmis užfiksuota įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), apžiūra. Apžiūros metu paimti geltoname maišelyje esantys balta, kaip įtarta, sintetinės kilmės narkotinė medžiaga; balti milteliai, kaip įtarta, sintetinė narkotinė medžiaga – amfetaminas; išankstinio mokėjimo kortelė „Pildyk“, aplipusi baltais milteliais, kaip įtarta, sintetine narkotine medžiaga – amfetaminu; juodą lėkštė su spalvotais ornamentais, kurioje matyti balti milteliai; mobilusis telefonas „Huawei“.

Daiktų apžiūros 2025 m. vasario 25 d. protokolu su foto lentelėmis aprašyta iš įtariamojo G. E. paimto mobiliojo ryšio telefono „Huawei“ apžiūra.

Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. vasario 14 d. specialisto išvadoje Nr. 01-1-02367-25 rašoma, kad baltuose milteliuose iš geltonos plastikinės plėvelės paketėlio, 2025 m. sausio 19 d. rastų pas G. E., yra psichotropinė medžiaga – 0,090 g amfetamino. Baltuose milteliuose, subertuose nuo lėkštės, 2025 m. sausio 19 d. rastų adresu (duomenys neskelbtini), yra psichotropinė medžiaga – 0,002 g amfetaminas. Baltuose milteliuose nuo plastikinės kortelės „Pildyk“, 2025 m. sausio 19 d. rastos adresu (duomenys neskelbtini), paviršiaus yra psichotropinė medžiaga – 0,001 g amfetamino. Baltuose milteliuose nuo įvairiaspalvės lėkštės, 2025 m. sausio 19 d. rastos adresu (duomenys neskelbtini), paviršiuje yra psichotropinė medžiaga – 0,003 g amfetamino.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. sausio 31 d. protokole užfiksuota garso įrašo, A. K. skambinant į BPC, apžiūra.

Kitų objektų apžiūros 2025 m. kovo 5 d. – balandžio 13 d. protokole užfiksuota policijos pareigūnų „Body“ kamera įvykio vietoje darytų vaizdo ir garso įrašų apžiūra.

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Šiaulių teismo psichiatrijos skyriaus 2025 m. birželio 4 d. – liepos 1 d. teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 86TPK-156/2025 nurodyta, kad įstatymo uždraustos veikos padarymo metu G. E. sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Jis negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu jam nustatytas lėtinis psichikos sutrikimas – (duomenys neskelbtini), dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. G. E. rekomenduojama taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą.

III. Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos kvalifikavimo motyvai ir teismo išvados

Tiek BK 259 straipsnio 1 dalyje, tiek BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą. Esminis kriterijus, atribojantis vieną iš šių veikų nuo kitos, yra tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas (arba šių medžiagų pardavimas ar kitoks platinimas). Tai būtinasis veikos, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymis. Tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tai vertinamasis kriterijus, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrame bylos kontekste. Nusikalstamos veikos padarymo tikslas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant, ar kaltininkas turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, svarbią reikšmę turi šių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, paruoštų vartoti dozių skaičius, taip pat tai, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo kontaktų su vartotojais, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-618/2010, Nr. 2K-472/2011, Nr. 2K-293-697/2015, Nr. 2K-571-976/2015, Nr. 2K-155-693/2016, Nr. 2K-162-976/2018 ir kt.). Teismų praktikoje kitokiu platinimu laikomas bet koks neteisėtas šių medžiagų perdavimas kitiems asmenims, išmainant jas į kitus daiktus, dovanojant, apmokant skolą, atlyginant už darbą ar kitas paslaugas, taip pat neatlygintinai duodant pavartoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-286/2006, 2K-180/2007, 2K-225/2008, 2K-549/2013, 2K-21-139/ 2015). Teismų praktika rodo, jog, nustatant asmens suvokimą, kad siunčiama medžiaga yra narkotinė ar psichotropinė, jos kiekių suvokimą, nereikalaujama, kad asmuo žinotų konkrečius teisės aktus, pagal kuriuos ši medžiaga priskiriama prie narkotinių ar psichotropinių, įstatymus ar poįstatyminius aktus, reglamentuojančius jos kiekių nustatymą. Pakanka, kad kaltininkas bendrais bruožais suvoktų įgyjamos, laikomos ir gabenamos narkotinės ar psichotropinės medžiagos savybes ir kiekius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-530-693/2015).

Narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai ir kurios, remiantis Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, yra įrašytos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus. Vadovaujantis minėtu sąrašu, amfetaminas yra psichotropinė medžiaga. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintų rekomendacijų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo 178 punktu, nedideliu psichotropinių medžiagų – amfetamino – nedideliu kiekiu rekomenduojama laikyti iki 0,2 g šios medžiagos, dideliu – nuo 20 g, labai dideliu – nuo 100 g. Taigi palyginus nedidelis medžiagos svoris sudaro „didelį“ ar „labai didelį“ kiekį šios medžiagos teisiniu aspektu.

Kaltinamajam inkriminuotas 0,096 g (arba beveik 5 % „nedidelio kiekio“) amfetamino neteisėtas laikymas, neturint tikslo parduoti arba kitaip platinti. Galima sutikti, kad kaltinamasis tokį kiekį laikė neketindamas jo parduoti ar kitaip platinti, nes pas liudytoją D. K. užėjo atsitiktinai ir nesitikėjo, jog ten prisirinks daugiau žmonių, o, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, nebekontroliavo, kas dar vaišinasi lėkštėje pabertu ir laisvai prieinamu jo turimu amfetaminu.

Kaltinamasis serga lėtiniu psichikos sutrikimu – (duomenys neskelbtini). Baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis aptariamą veiką padarė būdamas nepakaltinamas (BK 17 str. 1 d.).

Pripažinęs kaltinamąjį nepakaltinamu, teismas gali taikyti priverčiamąją medicinos priemonę (BK 98 str. 1 d.). Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens pavojingų veikų, tiek uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas joms taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną pavojingas visuomenei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020).

BK 98 straipsnis nustato galimybę taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro, sustiprinto ar griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose. Šiame straipsnyje nenustatyta, už kokias pavojingas veikas teismas gali skirti kurią nors iš minėtų priverčiamųjų medicinos priemonių. Teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones ir parinkti tokių priemonių rūšį. Kita vertus, baudžiamasis įstatymas nustato pagrindinius kriterijus, į kuriuos teismas atsižvelgia parinkdamas priverčiamąsias medicinos priemones: 1) psichikos sutrikimą ir jo sunkumą, 2) padarytos veikos pobūdį, 3) pavojų, kurį asmuo gali kelti savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/2015).

Teismo ekspertai rekomendavo taikyti kaltinamajam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

Teismų praktikoje laikoma, kad pagrindinis kriterijus parenkant bet kurią priverčiamąją medicinos priemonę yra psichikos sutrikimo pobūdis, reikalaujantis tam tikro stebėjimo ir gydymo režimo, asmens psichikos sutrikimo laipsnio nustatymas reikalauja specialiųjų žinių ir šiuo atveju ypatingą reikšmę įgyja teismo ekspertų – psichiatrų išvados ir rekomendacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-343-648/ 2015), tačiau tai nereiškia, kad šis kriterijus yra vienintelis. Teismas, spręsdamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo ir jos rūšies parinkimo klausimą, kaip minėta, be kita ko, turi atsižvelgti ir į padarytos veikos pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87-697/2021).

Kaltinamojo padaryta veika susijusi su narkotinių medžiagų laikymu. Įvertinęs nusikalstamos veikos aplinkybes (laikytų narkotinių medžiagų kiekį, rūšį, pavojingumą), biografinius duomenis apie kaltinamąjį teismas pritaria teismo ekspertų pozicijai, kad jų siūloma priverčiamoji medicinos priemonė yra būtina ir adekvati. Esant reikalui, priverčiamosios medicinos priemonės rūšis vėliau gali būti koreguojama.

Taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato priemonės taikymo laiko. Ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta asmens pavojingumas (BPK 405 str. 1 d.). Sveikatos priežiūros įstaiga įpareigojama ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius teikti teismui pagal asmens (paciento) gyvenamąją vietą išvadą apie priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo būtinumą (BPK 405 str. 2 d.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikoma tol, kol įsiteisės nutartis, vėliau panaikinama (BPK 139 str. 3 d.).

IV. Dėl daiktinių įrodymų

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką:

1) po tyrimo likusi 0,967 g miltelių dalis, kurioje grynos narkotinės medžiagos kiekis – 0,078 g, saugoma Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdyboje adresu Liepyno g. 11A, Vilnius, kaip nusikalstamos veikos dalykas konfiskuojami ir sunaikinami (BK 72 str. 1-2 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.);

2) vokas, kuriame yra 4 vnt. vokų, tuščias plastikinės plėvelės paketėlis, plastikinė kortelė „Pildyk“ ir lėkštė, saugomi Policijos departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyriuje adresu Purienų g. 48, Šiauliai, kaip menkaverčiai sunaikinami (BPK 94 str. 1 d. 4 p.);

3) mobiliojo ryšio telefonas „Huawei“, paimtas iš kaltinamojo, vėliau apžiūrėtas ir jam grąžintas, paliekamas jo kaip teisėto savininko neribotai nuosavybei (BPK 94 str. 1 d. 5 p.);

4) dvi optinės duomenų laikmenos su vaizdo ir garso įrašų skaitmeninėmis kopijomis, prisegtos prie 2 tomo galinio viršelio, kaip tyrimo medžiaga paliekamos saugoti prie bylos; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinamos su byla (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 11¹, 313, 318, 392-406 straipsniais, teismas

nusprendžia

pripažinti, kad G. E., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje.

G. E. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal jo gyvenamąją vietą.

G. E. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – taikyti tol, kol įsiteisės nutartis; nutarčiai įsiteisėjus, panaikinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės tiriant ir nagrinėjant baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką:

1) po tyrimo likusią 0,967 g miltelių dalį, kurios grynos narkotinės medžiagos kiekis – 0,078 g, saugomą Policijos departamento prie LR VRM Kriminalistinių tyrimų valdyboje adresu Liepyno g. 11A, Vilnius, konfiskuoti ir sunaikinti;

2) voką, kuriame yra 4 vnt. vokų, tuščią plastikinės plėvelės paketėlį, plastikinę kortelę „Pildyk“ ir lėkštę, saugomus Policijos departamente prie LR VRM Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų ir sandėlių skyriuje adresu Purienų g. 48, Šiauliai, sunaikinti;

3) mobiliojo ryšio telefoną „Huawei“, paimtą iš G. E., vėliau apžiūrėtą ir jam grąžintą, palikti jo neribotai nuosavybei;

4) dvi optines duomenų laikmenas su vaizdo ir garso įrašų skaitmeninėmis kopijomis, prisegtas prie 2 tomo galinio viršelio, palikti saugoti byloje; suėjus bylos saugojimo terminui, sunaikinti su byla.

Nutartis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per bet kuriuos šio apylinkės teismo rūmus.