- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-03
- Bylos Nr.
- e2S-274-1041/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32051-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Simona Dementavičienė
- Ieškovas
- Rail Cargo Szybki Transport Kolejowy Spółka Sp, Rail
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vegoil Baltic“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Rail Cargo Szybki Transport Kolejowy Spółka Sp. z o.o. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Rail cargo szybki transport kolejowy Sp. z o.o. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vegoil Baltic“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais SIA „Vagonupaletas“ ir atsakovės pirkimo–pardavimo sandorį (toliau – ir sutartis), 2024 m. gegužės 22 d. PVM sąskaitas faktūras Nr. (duomenys neskelbtini) už 22 859,20 Eur sumą ir Nr. (duomenys neskelbtini) už 21 294 Eur sumą (toliau – ir sąskaita), CMR važtaraščius Nr. (duomenys neskelbtini) ir CMR Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir CMR), priteisti ieškovei iš atsakovės 44 153,20 Eur nepagrįstai gautą sumą pagal minėtas sąskaitas, 6 proc. procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad atsakovė SIA „Vagonupaletas“ išrašė 2 ginčo sąskaitas už parduotą augalinį maistinį aliejų. SIA „Vagonupaletas“ už prekes pagal ginčo sąskaitas atsakovei 2024 m. gegužės 28 d. sumokėjo iš viso 44 153,20 Eur (22 859,20 Eur + 21 294 Eur ). Tačiau ginčo CMR nurodyta kita prekė – techninis mineralinis aliejus, kuris ir buvo importuotas į Lietuvą. Vadinasi, visi dokumentai suklastoti, nes tarp SIA „Vagonupaletas“ ir atsakovė rašytinės sutarties nebuvo sudarytos, o išrašytos tik sąskaitos, atlikti mokėjimai, išduoti CMR. Tarp SIA „Vagonupaletas“ ir atsakovės 2024 m. rugpjūčio 30 d. sudarytas atsiskaitymo aktas, atsakovė skolą pripažino, tačiau 44 153,20 Eur negrąžino. SIA „Vagonupaletas“ 2025 m. balandžio 28 d. perleido reikalavimo teises už 44 153,20 Eur sumą ieškovei, kuri įgijo teisę reikšti reikalavimus atsakovei.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 27 d. nutartimi ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
4. Teismas konstatavo, kad sąskaitos yra buhalterinės apskaitos dokumentas, vertinamas kaip įrodymas. CMR taip pat yra įrodymai, galintys pagrįsti vežimo santykius. Todėl šie dokumentai negali būti ieškinio dalyko objektu. Tokie ieškinio reikalavimai atsisakyti priimti kaip nagrinėtini civilinio proceso tvarka (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
5. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 (toliau – sprendimas) atmestas SIA „Vagonupaletas“ ieškinys atsakovei. SIA „Vagonupaletas“ prašė priteisti ginčo 44 153,20 Eur lėšas kaip gautas be teisinio pagrindo, nes ji apmokėjo atsakovės 2024 m. gegužės 22 d. išrašytas ginčo sąskaitas, tačiau prekių negavo. Dėl sprendimo paduotas apeliacinis skundas, byla neišnagrinėta.
Šalies argumentai
6. Teismas sprendė, kad SIA „Vagonupaletas“ pateikė iš esmės tokį patį ieškinį kaip ir ieškovė nagrinėjamoje byloje. Abejose bylose prašoma priteisti iš atsakovės SIA „Vagonupaletas“ sumokėtą pinigų sumą, argumentuojant, kad SIA „Vagonupaletas“ apmokėjo atsakovės ginčo sąskaitas, tačiau prekės jai nebuvo pristatytos.
Žemesnės instancijos teismas
7. Šalys civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025, priešingai nei šioje byloje, neginčijo, kad tarp jų susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, taip pat to, jog atsakovė įvykdė savo, kaip pardavėjos, prievolę perduoti prekes SIA „Vagonupaletas“, atitinkamai, kad atsakovės iš SIA „Vagonupaletas“ gauti pinigai nėra grąžintini kaip įgyti be teisinio pagrindo.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė reiškia reikalavimą dėl pirkimo–pardavimo sandorio, kurio pagrindu atsakovė išrašė ginčo sąskaitas, o SIA „Vagonupaletas“ apmokėjo už prekes, pripažinimo negaliojančiu. Tačiau, teismo vertinimu, tokio reikalavimo nurodymas yra formalus ir nekeičia išvados, kad pareikštas tapatus ieškinys. Visa ieškovės ieškinio esmė yra nukreipta į pagal ginčo sąskaitas sumokėtų lėšų susigrąžinimą.
9. Viena vertus, ieškovė teigia, kad ginčo lėšas atsakovė gavo be pagrindo. Kita vertus, ieškovė nebegali neigti pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo ir vykdymo faktų, kuriuos civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 pripažino SIA „Vagonupaletas“. Teismas vertino, kad teismo žinioje jau yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Atskiruoju skundu apeliantė (ieškovė) prašo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba išnagrinėti iš esmės ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. SIA „Vagonupaletas“ ir apeliantė (ieškovė) yra skirtingi juridiniai asmenys. Tai yra du atskiri teisės subjektai, turintys skirtingą teisinį subjektiškumą, skirtingas registracijas ir skirtingas jurisdikcijas. Reikalavimo teisių perleidimas (cesija) įvyko iki teismo sprendimo. Ieškovė civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 nedalyvavo jokiu procesiniu statusu. Todėl teismo sprendimas neturi prejudicinės galios ieškovės atžvilgiu.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašo pripažinti pirkimo–pardavimo sandorį negaliojančiu pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80 ir 1.81 straipsnius. Sąskaitų ir CMR pripažinimas negaliojančiais yra išvestinis reikalavimas, kylantis iš sandorio negaliojimo. Pagal CK 1.80 straipsnį, apsimestinis sandoris yra negaliojantis, o kartu negalioja ir visi su juo susiję dokumentai. Ieškinių dalykas ir pagrindas nėra tapatūs. Civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 buvo prašoma priteisti skolą, o šioje byloje papildomai prašoma sandorį pripažinti negaliojančiu. Civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 ieškinio pagrindas buvo, kad prekės nepristatytos, o šioje byloje – dokumentų klastojimas ir apsimestinis sandoris.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, sprendžiami procesiniai klausimai
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punkto pagrindais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas analizuoja skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentų pagrindu (CPK 320 straipsnis).
Faktinės aplinkybės reikšmingos apeliacinės instancijos teisme
12. 2025 m. balandžio 28 d. reikalavimo perleidimo sutartimis SIA „Vagonupaletas“ (toliau – pirminė ieškovė) perleido apeliantei (ieškovei) reikalavimo teisę į atsakovę už 44 153,20 Eur (22 859,2 Eur + 21 294 Eur) sumą.
13. Civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 pirminė ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės iš viso 44 153,20 Eur (22 859,2 Eur + 21 294 Eur) skolą ir išvestinius reikalavimus. Teismas nustatė, kad šalių nebuvo ginčijama, jog šalis siejo sutartiniai santykiai dėl panaudoto kepimo aliejaus pirkimo–pardavimo. Ginčas tarp bylos šalių kilo dėl to, ar atsakovė įvykdė savo, kaip pardavėjos, prievolę perduoti prekes ieškovei, atitinkamai, ar atsakovės iš ieškovės gauti pinigai nėra grąžintini kaip įgyti be teisinio pagrindo. Teismas taip pat nustatė, kad atsakovė (pardavėja) pirminiai ieškovei (pirkėjai) išrašė ir pateikė apmokėti šioje byloje prašomas pripažinti negaliojančiomis PVM sąskaitas faktūras už 44 153,20 Eur sumą už panaudotą augalinės kilmės kepimo aliejų. Ieškovė šias sąskaitas mokėjimo nurodymais apmokėjo.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas 2025 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1780-1167/2025 ieškinį atmetė, konstatuodamas, kad atsakovė pagrindė prekių perdavimo ieškovei faktą, todėl atsakovei nekyla pareiga grąžinti ieškovei pagal ginčo sąskaitas ieškovės sumokėtų sumų. Teismo sprendimas ieškovės apskųstas apeliacine tvarka, užvesta civilinė byla Nr. e2A-4-650/2026, teismo posėdis paskirtas 2026 m. vasario 4 d. 14.00 val.
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė), perėmusi reikalavimo teises iš pirminės ieškovės, prašo teismo pirminės ieškovės ir atsakovės pirkimo–pardavimo sandorį, PVM sąskaitas faktūras ir CMR važtaraščius pripažinti negaliojančiais, o ginčo 44 153,20 Eur sumą priteisti kaip atsakovės gautą be teisinio pagrindo (nepagrįstai praturtėjus) (žr. šios nutarties 1 punktą). Apeliantės (ieškovės) teigimu, CMR važtaraščiuose nurodyta visiškai kita prekė nei PVM sąskaitose faktūrose. Tarp pirminės ieškovės ir atsakoves rašytinės pirkimo–pardavimo sutarties nebuvo sudarytos, kas reiškia, kad nėra daikto (objekto), dėl kurio šalys susitarė ir kt. Vadinasi sandoris yra apsimestinis (CK 1.80, 1.81 straipsniai). Atsakovė pripažino skolą, bet jos negrąžino, vadinasi nepagrįstai 44 153,20 Eur suma praturtėjo (CK 6.237 straipsnis), kas sąlygoja, kad ši suma apeliantei (ieškovei) iš atsakovės turi būti priteista.
Dėl ginčo esmės
16. Visų pirma analizuojamas teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas dėl PVM sąskaitų faktūrų ir CMR važtaraščių teisinės reikšmės bei galimybės juos ginčyti teisme, patikrinama, ar ieškinys su tokiais reikalavimais gali būti atsisakytas priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
17. Teismų praktikoje PVM sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščiai vertinami kaip įrodymai, o ne kaip savarankiški sandoriai, kurie galėtų būti pripažinti negaliojančiais.
18. PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, skirtas įforminti ūkines operacijas PVM apskaitos tikslais ir patvirtinti įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą. Ji nėra sutartis savaime, tačiau gali būti vertinama kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-481-450/2019, 17 punktas, jame nurodyta kasacinio teismo praktika). PVM sąskaitos faktūros turi tik procesinę teisinę reikšmę ir yra vertinamos kaip įrodymas civilinėje byloje dėl skolos priteisimo (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikoma, kad įrodymas, kuris vertintinas konkretaus ginčo byloje pagal CPK nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, negali būti materialinio pobūdžio reikalavimo dalykas ir ginčijamas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-239-464/2023, 64 punktas, jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. CMR važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kurio turinys, forma ir galiojimas aptarti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR konvencijos) 4–9 straipsniuose (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-32-553/2022). Mokesčių institucijos turi atsižvelgti į CMR važtaraščius, sąskaitas faktūras ir gabenimo sutartis, vertindamos teisę neapmokestinti PVM su prekių importu susijusių gabenimo paslaugų, nebent turi konkrečių priežasčių abejoti jų autentiškumu ar patikimumu (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2023 m. rugsėjo 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. C-461/21). CMR važtaraščiai, kaip ir PVM sąskaitos faktūros, yra įrodymai, kurie gali pagrįsti prekių išgabenimo faktą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-1752/2013).
20. Apibendrinant darytina išvada, kad PVM sąskaitos faktūros ir CMR važtaraščiai yra vertinami kaip įrodymai, patvirtinantys faktines aplinkybes, o ne kaip materialinio pobūdžio sandoriai, kuriuos būtų galima pripažinti negaliojančiais. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiuos ieškinio reikalavimus atsisakė priimti kaip nenagrinėtinus teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
21. Galiausiai analizuojamas teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas dėl nagrinėjamos bylos ir civilinės bylos Nr. e2-1780-1167/2025 tapatumo, patikrinama, ar toks ieškinys gali būti atsisakytas priimti pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą.
22. Šis punktas nustato, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-464/2023, 9 punktas). Ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir faktinį ieškinio pagrindą (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2152/2013).
23. Nagrinėjamu atveju ieškinio dalykas ir faktinis pagrindas yra tas pats. Tai, kad naujajame ieškinyje nurodoma daugiau teisinių pagrindų (žr. šios nutarties 15 punktą), nekeičia ieškinio faktinio pagrindo tapatumo, nes faktinis pagrindas yra aplinkybės, iš kurių kyla reikalavimas, o ne teisiniai argumentai, kuriais jis grindžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1023-912/2023, 15 punktas). O ieškinio reikalavimai abejose kyla iš tos pačios faktinės aplinkybės, kad atsakovė ginčo sumą gavo be teisinio pagrindo. Apeliantės (ieškovės) ieškinio esmė yra nukreipta į pagal ginčo sąskaitas sumokėtų lėšų susigrąžinimą.
24. Nors naują ieškinį reiškia kita ieškovė, kuri perėmė reikalavimo teises iš pirminės ieškovės, civiliniame procese reikalavimo teisių perėmimas (teisės perėmimas) reiškia, kad naujoji ieškovė tampa pirminės ieškovės teisių perėmėja. Tokiu atveju, nors formaliai ieškovas pasikeitė, teisinių santykių požiūriu tai yra tas pats ginčas tarp tų pačių šalių, nes teisių perėmėjas įgyja visas pirminio kreditoriaus teises ir pareigas.
25. Teisės kreiptis į teismą prielaidų buvimą teismas aiškinasi ieškinio priėmimo metu, o viena iš aplinkybių yra, ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-99-330/2023, 14 punktas). Proceso teisėje įtvirtintas „lis alibi pendens“ (kitur nagrinėjama byla) principas draudžia dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu ir tarp tų pačių šalių vienu metu iškelti ar nagrinėti daugiau kaip vieną civilinę bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1062-464/2023, 9 punktas).
26. Atsižvelgiant į tai, kad yra neišnagrinėta byla Nr. e2-1780-1167/2025 (žr. šios nutarties 14 punktą) dėl to paties ginčo, teismas, atsisakydamas priimti naująjį ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, sprendė pagrįstai, siekdamas išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo ir kelių teismo sprendimų priėmimo dėl to paties reikalavimo.
27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos apeliacijos rezultatui, todėl plačiau dėl jų nėra pasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
28. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį, tinkamai aiškino ir taikė procesines teisės normas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.