- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-32-553/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21279-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Aldona Tilindienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“
- Ieškovas
- SIA „Real Service“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Technodvaras“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA „Real Service“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Technodvaras“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SIA „Real Service“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Technodvaras“ 122 573,65 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palu?kanas už priteistą sumą nuo bylos is?ke?limo teisme dienos iki teismo sprendimo visis?ko i?vykdymo ir byline?jimosi is?laidas.
2. Ieškovė nurodė, kad šalys vykdė traktorių ir traktorių detalių prekybą; uz? pristatytas prekes atsakovei is?ras?ytos ir pateiktos apmokėti: 2017 m. rugsėjo 7 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER- 20170907-01 (48 620 Eur suma), 2017 m. rugsėjo 19 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20170919-01 (57 610 Eur suma), 2017 m. spalio 10 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20171010-01 (39 495 Eur suma), 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20190130-02 (38 880 Eur suma). PVM sa?skaitu? faktūrų apmoke?jimo terminas – is? karto nuo ju? pateikimo („atsiskaitymo sa?lygos – 100 proc. is?ankstinis apmoke?jimas“). Ieškovės tvirtinimu, atsakovė už jai pristatytas ir neapmokėtas prekes liko skolinga 122 573,65 Eur, tai patvirtina CMR važtaraščiai ir 2020 m. birželio 16 d. Skolų suderinimo aktas.
Atsiliepimas
3. Atsakovė prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovės įsitikinimu, ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų, nustatytų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartimi, kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo pateikdama prieštaringus įrodymus – kitas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20171123-01 (neapmoke?ta – 16 248,38 Eur), 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20171123-02 (neapmoke?ta – 48 620 Eur), 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20171127-01 (neapmoke?ta – 41 325 Eur), 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sa?skaita faktu?ra Nr. SER-20171207-01 (neapmoke?ta – 12 110 Eur), neteisėtai pakeitė ieškinio faktinį pagrindą. Kadangi ieškovė nei su ieškiniu, nei su prašymu dėl trūkumų šalinimo negalėjo pateikti ieškinio dalyką pagrindžiančių įrodymų, ji laikytina nesąžininga. Ieškovės reikalavimo dydis yra pernelyg nuoseklus – nors naujai pateiktų PVM sąskaitų faktūrų neapmokėtų dalių sumos skyrėsi nuo nurodytų ieškinyje, tačiau jas sudėjus, skolos sumos dydis nepakito. Be to, siekiant i?rodyti sutartinių santykiu? egzistavima?, turi būti remiamasi įrodymu? visuma, o ne vien PVM sa?skaitomis faktu?romis. Ies?kovės pateikta buhalterine?s apskaitos duomenimis grindžiama paz?yma pasiras?yta tik valdybos pirmininke?s V. K., nėra vyriausiojo buhalterio paras?o.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 4 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė teisminio ginčo pradžioje pasinaudojo teise pateikti naujus įrodymus, patikslinančius faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, t. y. atsakovės neapmokėtas PVM sąskaitas faktūras už 2017 m. pristatytas prekes. Aplinkybė, kad ieškinio pagrindas tikslintas ieškovės 2020 m. spalio 12 d. pareiškimu dėl ieškinio trūkumų, jai atskirai nenurodant priimti ies?kini? kartu su s?iuo pras?ymu (pareis?kimu) teikiamais ies?kinio patikslinimais ir nustatytus tru?kumus laikyti pas?alintais, teismo vertinimu, neturi esminės reikšmės procesinės teisės patikslinti faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes įgyvendinimui, todėl šiuos atsakovės argumentus teismas atmetė.
6. Teismas nustatė, kad tarp šalių nebuvusi sudaryta jokia rašytinė sutartis, kuria būtų buvę įforminti tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai, ieškovei tiekiant žemės ūkio techniką atsakovei. Kita vertus, ieškovė į bylą pateikusi faktinio bendradarbiavimo rašytinius įrodymus, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 7 d., 2019 m. vasario 12 d. PVM sąskaitas faktūras; 2017 m. lapkričio 24 d., 2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2019 m. vasario 13 d. CMR važtaraščius; 2020 m. birželio 16 d. Skolų suderinimo aktą. Nors atsakovė nesutinka su ieškove, kad minėti rašytiniai įrodymai sudaro pakankamą pagrindą spręsti apie vykdytinos atsiskaitymo pareigos egzistavimą, šiai nepasirašius nei PVM sąskaitų faktūrų, nei CMR važtaraščių, tačiau neginčija parengto 2020 m. birželio 16 d. Skolų suderinimo akto, kuriuo atsakovės vadovas yra patvirtinęs, jog sutinka, kad pagal įsiskolinimų apskaitos informaciją 2020 m. gegužės 31 d. tarp ieškovės ir atsakovės galutinis skolos likutis sudarė 122 573,65 Eur, taip pat 2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaita faktu?ra apmokėta dalinai. Teismas, įvertinęs išdėstytas aplinkybes, remdamasis vadinamąją tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu), padarė išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog atsakovė faktiškai gavo prekes, už kurias pilnai neatsiskaitė pagal aukščiau nurodytas PVM sąskaitas faktūras, kurių apmoke?jimo terminas – 100 proc. is?ankstinis apmoke?jimas (pastabose nurodant, kad jos galioja be parašo), likdama iš viso skolinga 122 573,65 Eur.
7. Tenkinęs reikalavimą dėl 122 573,65 Eur skolos priteisimo, t. y. konstatavęs pareigos atsiskaityti su ieškove už gautas prekes tinkamą neįvykdymą, teismas taip pat priteisė ieškovei iš atsakovės 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. spalio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Technodvaras“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Ieškinio tikslinimas (pagrindo keitimas) ir ieškinio trūkumų šalinimas yra atskiri institutai, kurie negali būti tarpusavyje painiojami arba tapatinami. Teismas nutartimi buvo įpareigojęs ieškovę pateikti papildomus įrodymus, pagrindžiančius ieškinio reikalavimo sumą. Tačiau ieškovė nevykdė nutartyje nustatyto nurodymo pateikti papildomus įrodymus, o kartu su pareiškimu pakeitė ieškinio faktinį pagrindą – ieškinio sąskaitos paprasčiausiai buvo pakeistos pareiškimo dėl trūkumų šalinimo sąskaitomis, nepašalinant nutartimi nustatytų trūkumų ir nenurodant jokių motyvų, kaip taip atsitiko, kad ieškinys iš pradžių buvo grindžiamas ieškinio sąskaitomis, o po to buvo pakeistas visiškai naujomis pareiškimo sąskaitomis (skiriasi ne tik šių sąskaitų sumos, tačiau ir jų numeriai). Tokiu būdu pareiga pateikti papildomus įrodymus nebuvo įgyvendinta, todėl trūkumų ištaisymas, vienas sąskaitas pakeitus kitomis, negalėjo būti įgyvendintas, kadangi neišnyko nutartimi konstatuota aplinkybė, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovės teiginių pagrįstumą.
8.2. Teismas, pastebėjęs, kad atsakovė nėra pasirašiusi pareiškimo sąskaitų bei CMR važtaraščių, turėjo įpareigoti ieškovę pateikti įrodymus, kurie pagrįstu, kad būtent pareiškimo sąskaitos sudaro dokumento Nr. 9, nurodyto Skolų suderinimo akte, turinį. Civilinėje byloje jokių įrodymų dėl ieškovės reikalavimo pagrindimo nėra. Ginčijamas sprendimas yra priimtas teismui netinkamai įgyvendinus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 115 straipsnyje įtvirtintas ieškinio trūkumų šalinimo nuostatas bei netinkamai įvertinus byloje esančių įrodymų visumą.
8.3. Ieškovė neįrodė, kad pareiškimo sąskaitos yra nurodytos Skolų suderinimo akte, o CMR važtaraščiais buvo pristatytos prekės atsakovei. Skolų suderinimo akte nėra nurodyta, kad jame nurodyta tariama skola yra kilusi iš ieškinio sąskaitų ar pareiškimo sąskaitų. Iš Skolų suderinimo akto turinio matyti, kad vienintelė skolos dalis yra grindžiama nežinomu ir į bylą nepateiktu dokumentu Nr. 9. Be to, Skolų suderinimo aktas tėra tik buhalterinis dokumentas, kuris privalo būti pagrįstas pirminiais apskaitos dokumentais. Jeigu pirminiai apskaitos dokumentai nėra pateikti arba jie nepagrindžia jose nurodomų aplinkybių, skolų suderinimo aktas negali būti laikomas įrodymu, pagrindžiančiu skolos fakto. Tai reiškia, kad atsakovė neprivalėjo reikšti ieškinio dėl Skolų suderinimo akto pripažinimo negaliojančiu. Priešingai, atsakovė tik turėjo išdėstyti poziciją dėl nesutikimo dėl prašomos priteisti skolos ir jos pagrįstumo. Atsakovė tą ir darė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.
8.4. Skolų suderinimo aktas reiškiant ieškinį buvo grindžiamas ieškinio sąskaitomis. Vėliau bylos eigoje ieškovė pakeitė poziciją ir pradėjo tą patį Skolų suderinimo aktą grįsti pareiškimo sąskaitomis, nepateikdama jokių paaiškinimų dėl to tokios pozicijos pakeitimo. Ieškinio sąskaitos ir pareiškimo sąskaitos yra visiškai skirtingos sąskaitos. Skolų suderinimo aktas nėra detalizuotas – iš jo nėra aišku, kad jis yra pagrįstas pareiškimo sąskaitomis. Pareiškimo sąskaitos ir kartu su pareiškimu pridėti CMR važtaraščiai nėra pasirašyti apeliantės. Kitų įrodymų ieškovė į bylą nepateikė, todėl pripažintina, kad Skolų suderinimo aktas neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
9. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė SIA „Real Service“ prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
9.1. Teisės aktai nenustato jokių specialių, papildomų reikalavimų procesiniam dokumentui dėl ieškinio dalyko arba ieškinio pagrindo pakeitimo. Trūkumų šalinimo institutas yra skirtas aiškioms bylos nagrinėjimo riboms nustatyti, aiškiai suformuoti ieškinio dalyką ir pagrindą. Teismas sprendime teisingai vadovavosi turinio viršenybės prieš formą principu ir nustatė, jog esminės reikšmės ieškinio faktinio pagrindo keitimo dokumento pavadinimas „pareiškimas dėl trūkumų šalinimo“ neturi.
9.2. Skolų suderinimo aktas buvo pasirašytas abiejų šalių, o dar daugiau – buvo pagrįstas ieškovės pareiškime dėl trūkumų šalinimo pateiktomis sąskaitomis faktūromis. Tai, kad Skolų suderinimo akte nėra nurodyta, pagal kokias būtent sąskaitas faktūras yra susidariusi skola, nekeičia fakto, jog skola egzistuoja, tuo labiau, kai į bylą ieškovė pateikė ir neapmokėtas sąskaitas faktūras, kurių apmokėjimo dokumentų atsakovė pateikti negalėjo. Taigi nepaisant Skolų suderinimo akte nenurodytų sąskaitų faktūrų numerių, skolai konstatuoti pakanka vien tik ieškovės pateiktų sąskaitų faktūrų, o šias nuginčyti kyla pareiga atsakovei.
9.3. Viso teisminio ginčo metu ieškovė teigė ir laikėsi pozicijos, kad vėliau pateiktos sąskaitos faktūros iš karto nebuvo pateiktos tik dėl buhalterinio apsirikimo. Atsakovė apeliaciniame skunde to nemini, tačiau vis bando remtis su ieškiniu teiktomis pirmosiomis sąskaitomis faktūromis, kurios, teisėtai pakeitus ieškinio pagrindą, nebeturėtų būti nagrinėjamos. Ieškovė tinkamai argumentavo naujųjų sąskaitų faktūrų pateikimą ir Skolų suderinimo akto įrodinėjimą naujomis sąskaitomis faktūromis, o atsakovė, būdama nesąžininga ir piktnaudžiaudama procesinėmis teisės normomis, apeliaciniame skunde sąmoningai nutyli esmines bylos nagrinėjimo aplinkybes.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl apeliacinio skundo ribų
12. Nagrinėjamu atveju, apeliantė UAB „Technodvaras“ skunde dėl Vilniaus apygardos teismo priimto 2021 m. vasario 4 d. sprendimo panaikinimo, teigia, kad ieškovo SIA „Real Service“ į bylą pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai bei Skolų suderinimo aktas nepatvirtina atsakovės įsiskolinimo ieškovui, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas ieškovo kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo pateiktas naujas PVM sąskaitas faktūras, iš esmės neteisėtai leido ieškovei pakeisti ieškinio pagrindą. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniame skunde keliami bylos įrodymų vertinimo bei proceso teisės normos pažeidimo / nepažeidimo klausimai.
Dėl proceso teisės normos pažeidimo / nepažeidimo
13. Teisinius faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimą atsakovui, t. y. faktinį ieškinio pagrindą, ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). CPK 42 straipsnio 1 dalyje ieškovui įtvirtinta teisė pakeisti ieškinio dalyką ar pagrindą. Pagal CPK 141 straipsnio 1 dalį ieškinio dalyko ar pagrindo keitimą ieškovas privalo įforminti rašytiniu, bendruosius reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų turiniui (CPK 111 straipsnis), atitinkančiu pareiškimu.
14. Kasacinis teismas, aiškindamas ieškinio pagrindo pakeitimą reglamentuojančias proceso teisės normas, ne kartą yra pažymėjęs, jog ieškinio pagrindą papildančių faktinių aplinkybių nurodymas arba naujų įrodymų, patikslinančių faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes, pateikimas teismui nelaikomas ieškinio pagrindo pakeitimu, nes tai yra savarankiška ieškovo procesinė teisė. Šiuo atveju pradinis ieškinio pagrindas iš esmės nesikeičia, o tik padidėja jo pagrįstumas ir įrodytumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-933/2003; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34/2008; 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).
15. Atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo paskirtis – ne šalių reikalavimų aiškinimasis ir įrodymų rinkimas, o jau suformuluoto ieškinio dalyko ir pagrindo bei jau surinktų įrodymų tyrimas ir vertinimas, siekiant išspręsti šalių ginčą, svarbu, kad jau bylos parengiamojoje stadijoje teismui būtų žinoma ginčo esmė ir pagrindiniai bylos įrodymai. Dėl to CPK 226 straipsnyje šalims ir tretiesiems asmenims įtvirtintos teisės bei pareigos pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu, tarp jų pareiga pateikti teismui visus turimus įrodymus ir paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus. Taigi procesinė galimybė pildyti ir tikslinti ieškinio (priešieškinio) reikalavimus ne tik užtikrina dispozityvumo ir rungtyniškumo principų įgyvendinimą, bet ir yra būtina operatyvaus, koncentruoto ir ekonomiško bylos išnagrinėjimo prielaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330/2010).
16. Nagrinėjamoje byloje ieškovas 2020 m. rugsėjo 17 d. padavė teismui ieškinį, kuriame reikalavimą atsakovei dėl skolos priteisimo grindė tuo, kad atsakovė neatsiskaitė su ieškovu pagal
2019 m. vasario 12 d. PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. SER-20190130-02 (38 880 Eur suma). Šiems teiginiams patvirtinti ieškovas pateikė minėtas PVM sąskaitas faktūras, 2017 m. lapkričio 24 d.,
2017 m. lapkričio 27 d., 2017 m. gruodžio 13 d., 2019 m. vasario 13 d. CMR važtaraščius ir
2020 m. birželio 16 d. Skolų suderinimo aktą. Vilniaus apygardos teismas, laikydamas, kad ieškovas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie ieškovo teiginių, kad atsakovės skola už neapmokėtas sąskaitas faktūras sudarė 122 573,65 Eur, pagrįstumą, 2020 m. spalio 5 d. nutartimi nustatė ieškovui terminą ieškinio nurodytiems trūkumams pašalinti. Ieškovas
2020 m. spalio 12 d. kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateikė kitas PVM sąskaitas faktūras, t. y. 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. SER-20171123-01 (neapmoke?ta –
16 248,38 Eur), 2017 m. lapkričio 23 d. PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. SER-20171123-02 (neapmoke?ta – 48 620 Eur), 2017 m. lapkričio 27 d. PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. SER-20171127-01 (neapmoke?ta –
41 325 Eur), 2017 m. gruodžio 7 d. PVM sa?skaitą faktu?rą Nr. SER-20171207-01 (neapmoke?ta –
12 110 Eur), nurodydamas, kad būtent pagal šias PVM sąskaitas faktūras yra susidaręs atsakovės įsiskolinimas ieškovui. Gindamasi nuo pareikšto ieškinio atsakovė tvirtina, kad tokiu būdu ieškovas neištaisė ieškinio trūkumų, o pakeitė ieškinio pagrindą, o pirmosios instancijos teismas neteisėtai tokį pakeitimą priėmė.
17. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta teismų praktika dėl ieškinio pagrindo keitimo, sprendžia, kad ieškovo procesiniai veiksmai, pateikiant teismui naujas PVM sąskaitas faktūras, kvalifikuotini ne ieškinio faktinio pagrindo pakeitimu CPK 141 straipsnio prasme, o pradinio ieškinio patikslinimu, sudariusiu prielaidas teismui bylos parengiamojoje stadijoje žinoti ginčo esmę ir pagrindinius bylos įrodymus. Tai konstatavus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ieškovą ištaisius 2020 m. spalio 5 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Tokie ieškovo bei teismo veiksmai byloje, priimant kartu su prašymu dėl trūkumų šalinimo pateiktus rašytinius įrodymus, negali būti vertinami kaip CPK 141 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas.
Dėl atlikto bylos įrodymų vertinimo
18. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
19. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-568-611/2016). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 33 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Kasacinis teismas, be kita ko, yra nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-351-687/2018 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
21. Nagrinėjamu atveju apeliantė teigia, kad ieškovo į bylą pateikti įrodymai – PVM sąskaitos faktūros, CMR važtaraščiai bei Skolų suderinimo aktas nepatvirtina atsakovės 122 573,65 Eur skolos bendrovei fakto. Teisėjų kolegija tokius atsakovės argumentus atmeta.
22. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje įtvirtinta, kad PVM sąskaita faktūra – tai šiame įstatyme nustatytus privalomus reikalavimus atitinkantis dokumentas, kuriuo įforminamas prekių tiekimas arba paslaugų teikimas, taip pat avanso sumokėjimas. Teismų praktikoje nurodyta, kad PVM sąskaita faktūra yra specialios formos buhalterinės apskaitos dokumentas, kuriuo turi būti įforminamos ūkinės operacijos pridėtinės vertės mokesčio apskaitos tikslais. <...> Pagal bendrąją taisyklę PVM sąskaitos faktūros paskirtis – įforminti įvykusį prekių pateikimą ar paslaugų suteikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-259-403/2018 25 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 31 punktas).
23. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tarpusavio skolų suderinimo akto įrodomosios reikšmės, išaiškino, kad tarpusavio skolų suderinimo aktas nors ir yra įrodymas, patvirtinantis, kad šalys buvo susitarusios dėl tokiame akte nustatyto skolos ir reikalavimo dydžio, tačiau šalis, nesutinkanti su nurodytu skolos dydžiu ar iš viso su aktu, turi teisę teikti savo įrodymus ir tokiu būdu nuginčyti tokį aktą ar jame nurodytus skaičiavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1326/2000; 2000 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1214/2000). Tačiau pastebėtina, jog kasacinio teismo praktikoje skolų suderinimo aktas nelaikomas sandoriu. Atitinkamai, jį nebūtina pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008). Teismų praktikoje laikoma, kad jei skolų suderinimo aktai fiksuoja neatitinkančią tikrovės skolą, tokie suderinimo aktai negali sukelti šalims teisinių pasekmių. Aktai dėl tarpusavio skolų yra išvestiniai dokumentai, nes surašomi pirminių duomenų pagrindu. Tik byloje nesant įrodymų, paneigiančių tokio pobūdžio akte nurodytas aplinkybes, jis gali patvirtinti šalių susitarimą dėl įsipareigojimų dydžio. Todėl faktinį skolų dydį galima įrodinėti tiesioginiais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2004; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2008).
24. Savo ruožtu CMR važtaraštis yra krovinio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas, kurio turinys, forma ir galiojimas yra aptarti Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (toliau – CMR konvencijos) 4–9 straipsniuose.
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovo į bylą pateiktus įrodymus, konstatuoja, kad ieškovo kartu su pareiškimu dėl trūkumų šalinimo pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta suma atitinka 2020 m. birželio 16 d. Skolų suderinimo akte nurodytą atsakovės įsiskolinimo sumą. Aptariamas Skolų suderinimo aktas yra pasirašytas abiejų bylos šalių. Atsakovė iš esmės teigdama, kad Skolų suderinimo akte nurodyta ir ieškovo bei atsakovės parašu patvirtinta skola nėra susidariusi ieškovo į bylą pateiktų PVM sąskaitų faktūrų pagrindu, jokių tai paneigiančių įrodymų nepateikė. Apeliantė nenurodė bei nepateikė kitų PVM sąskaitų faktūrų, leidžiančių spręsti, kokių aplinkybių kontekste atsakovė pasirašė Skolų suderinimo aktą, t. y. iš esmės pripažino savo įsiskolinimą ieškovui. Atsakovė taip pat nepateikė įrodymų, kad minėtą skolą (visą ar iš dalies) ieškovui padengė. Į bylą pateikti kiti įrodymai (ieškovo bei atsakovės kartu su atskiraisiais skundais bei atsiliepimais į pastaruosius pateiktos sutartys, sąskaitos, susirašinėjimas ir kt.) patvirtina ilgalaikį bylos šalių bendradarbiavimą traktorių bei jų detalių pirkimo – pardavimo santykiuose. Ieškovo CMR važtaraščiuose atitinkamų prekių gavėja taip pat nurodyta atsakovė. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės skolos realumo ieškovui.
26. Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija, įvertinusi procesinių dokumentų turinį, skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, byloje nustatytus faktinius duomenis, konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas atsakovės įsiskolinimo ieškovui faktą bei tenkindamas reikalavimą, pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje esančius įrodymus įvertino kitaip, nei juos vertina apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
27. Remdamasi aukščiau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais keisti ar naikinti teisėto bei pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliktinas nepakeistas.
28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės klausimo dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo išnagrinėjimui, bylos galutiniam rezultatui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
29. Netenkinus atsakovės apeliacinio skundo, ieškovas įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau ieškovui nepateikus bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių įrodymų, pastarųjų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.