Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų A. K., B. P. ir L. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovų ieškinį atsakovui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“, atstovaujamai bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Valeksa“ dėl paskolos sutarčių pripažinimo nesudarytomis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d. 338 str.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinis teismas nei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Apeliacijos dalyką sudaro Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, laikant jog jis paduotas jau esant priimtam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Byloje sprendžiama, ar nagrinėjamoje civilinėje byloje, ieškovų A. K., B. P. ir L. V. ieškinys, pareikštas atsakovui BUAB „Saprega“, kuriuo yra ginčijamas 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutarčių Nr. 8, 9 ir 10, sudarymas, yra tapatus išnagrinėtam Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-1744-265/2011, pradėtoje pagal ieškovo BUAB „Saprega“ ieškinį atsakovams A. K., B. P., L. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, kuriuo be kitų reikalavimų buvo prašoma pripažinti negaliojančiais 2008 m. gruodžio 19 d. tarp ieškovo ir atsakovų sudarytus Priedus Nr. 1, prie 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutarčių Nr. 8, 9 ir 10.

Pagal CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, t. y. kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra išspręstas tapatus ieškinys. Minėtos normos tikslas – išvengti pakartotinio to paties ginčo nagrinėjimo teisme ir kelių teismo sprendimų dėl to paties reikalavimo priėmimo. Iškėlus bylą teisme pripažįstama, kad teise pareikšti ieškinį jau pasinaudota, todėl vėliau reikšti dar vieną tapatų ieškinį neleidžiama. Vadovaujantis minėta teisės norma ir kasacinio teismo išaiškinimais, tapačiais ieškiniai gali būti pripažinti tais atvejais, kai sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas. Todėl, siekiant nustatyti, ar aptariami ieškiniai yra tapatūs, būtina įvertinti nurodytus elementus.

Ieškinio dalykas – ieškovo reikalavimas, kurį šis pareiškia atsakovui (CPK 135 str. 1 d. 4 p.). Sprendžiant dėl ieškinio dalyko tapatumo būtina įvertinti reikalavimų turinį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra ne kartą aiškinęs, kad, nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs, tiek naujai pareikšto ieškinio, tiek civilinės bylos Nr. 2-1744-622/2011 dalyką, sprendžia, jog jie yra skirtingi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje keliamas paskolos sutarčių galiojimo klausimas, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1744-622/2011 ieškovas kėlė klausimą dėl 2007 m. spalio 30 d paskolos sutarčių priedų Nr. 1, kuriais sutarčių šalys pakeitė esmines paskolos sutarčių sąlygas ‑ nustatydami, jog kiekvienam atsakovui iki nurodytos datos negrąžinus sudarytos paskolos dalies, atsakovai perduos įmonės nuosavybėn atitinkamam atsakovui priklausančias UAB „Tartum“ akcijas, šiomis akcijomis (kaip turtu) padengiant atitinkamo atsakovo skolą įmonei. Taigi, kaip matyti iš išdėstyto, nagrinėjamu atveju siekiama nuginčyti patį paskolos sutarčių sudarymo faktą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1744-622/2011 klausimas dėl paskolos sutarčių galiojimo ir sudarymo teisėtumo nebuvo keliamas, minėtoje byloje buvo ginčijamas tik paskolos sutarčių priedų sudarymas. Nuginčijus priedus, paskolos sutartys vis vien laikomos sudarytomis ir sukuriančiomis sutarties šalims paskolinius santykius.

Ieškinio pagrindą sudaro faktinio pobūdžio aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 str. 1 d. 2 p.). Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pirmosios instancijos teismas manė, jog tiek naujai pareikštas ieškinys, tiek ir civilinėje byloje Nr. 2-1744-622/2011 ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis – paskolos sutartimis tarp ginčo šalių. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog nors aptariamos civilinės bylos kildinamos iš santykių, susijusių su 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutartimis Nr. 8, 9 ir 10, tačiau tai nesudaro pagrindo spręsti, jog bylų faktinis pagrindas sutampa. Nagrinėjamoje civilinėje byloje reikalavimas dėl paskolos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis grindžiamas tuo faktu, jog ieškovams nebuvo perduotos paskolos sutartimi sulygtos sumos, taigi nesant paskolos dalyko perdavimo fakto, ieškovų teigimu, sutartys turi būti pripažintos nesudarytomis CK 6.875 straipsnio 3 dalies pagrindu. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-1744-622/2011 ieškovas, bankrutuojanti UAB „Saprega“ ginčijo 2007 m. spalio 30 d. paskolos sutarčių Nr. 8, 9 ir 10 priedų Nr. 1 galiojimą CK 6.66 straipsnio pagrindu. Todėl teismas sutinka su apeliantais, kad faktinis reikalavimo pagrindas šioje ir civilinėje byloje Nr. 2-1744-622/2011 skiriasi, nes faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami ieškovų reikalavimai taip pat yra skirtingos.

Kadangi vieno iš kriterijų, pagal kuriuos nustatomas ieškinių tapatumas, konstatavimo nepakanka išvadai, kad ieškiniai tapatūs, todėl net ir nustačius, kad šalys abiejose bylose sutampa, pagrindo pripažinti ieškinius tapačiais, nėra. Nustačius šias aplinkybes, atskirasis skundas tenkinamas, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iš naujo.