- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-02
- Bylos Nr.
- e2-99-330/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01394-2022-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- R. M.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės R. M. ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Klausimo esmė
1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) teismui pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 67 500 Eur turtinę ir 100 000 Eur neturtinę žalą.
2. Ieškovė nurodė, kad prašoma atlyginti žala atsirado dėl teismo ir teisėjų neteisėtų veiksmų nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administraciniame teisme administracinę bylą Nr. I-1102-406/2012.
3. Ieškovė paaiškino, kad ji kreipėsi į Kauno rajono apylinkės teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovės senelė S. M. buvo savininkė nekilnojamojo turto (pastatų ir žemės sklypo), esančio (duomenys neskelbtini). Kauno rajono apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011, pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmetė.
4. Kadangi dokumentai, patvirtinantys S. M. nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą nebuvo išduoti, ieškovė kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, tačiau ieškovės skundas šio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. Nr. I-1102-406/2012, buvo netenkintas.
Šalies argumentai
5. Ieškovės teigimu, nurodytais teismų sprendimais jai buvo apribota galimybė įgyvendinti nuosavybės teisę į po S. M. mirties paveldėtą žemės sklypą, todėl ieškiniu prašoma priteisti turtinę žalą, kuri nustatyta atsižvelgiant į turto vidutinę rinkos vertę, bei atlyginti neteisėtais teismų sprendimais sukeltą neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį.
7. Teismas nustatė, kad ieškovės ieškinys dėl teisėjų ir teismo neteisėtų veiksmų nagrinėjant ieškovės nurodytas bylas (Kauno rajono apylinkės teismo civilinė byla Nr.2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr.1-1102-406/2012) jau buvo nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014).
8. Konstatavęs, kad tiek teikiamu ieškiniu, tiek ir ieškiniu, išnagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014, ieškovė reikalavimus dėl žalos atlyginimo kildina iš teismų neteisėtų veiksmų sprendžiant nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės klausimus, teismas nusprendė, jog naujai pareikštas ieškinys yra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014, todėl atsisakė priimti ieškinį.
III. Atskirojo skundo argumentai
9. Ieškovė R. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti ieškinį.
10. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad ieškovės pareikštas ieškinys nėra tapatus ieškiniui, išnagrinėtam Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014. Naujai pateiktame ieškinyje ieškovė nurodė, kad žala jai atsirado todėl, jog Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu iš ieškovės priteistas žemės, kurią valdė jos senelė ir kurią, ieškovės teigimu, ji turėjo paveldėti, nuomos mokestis (civilinė byla Nr. e2-1330-877/2022).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutarta ieškovės R. M. ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pareikšto atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsisakyti priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, t. y. nustačius, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
13. Vienas iš svarbiausių civilinio proceso teisės principų yra teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris reiškia, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Kita vertus, konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje, nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Pažeista asmens teisė gali būti apginta teismine tvarka tik tuo atveju, jeigu egzistuoja teisės kreiptis į teismą prielaidos ir asmuo savo teisę į teisminę gynybą realizuoja nepažeisdamas šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų.
14. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (liet. savo iniciatyva, pagal pareigas) ieškinio priėmimo metu, kai sprendžiamas bylos iškėlimo klausimas. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, kai nėra teisės kreiptis į teismą prielaidų, teismas atsisako priimti ieškinį pagal CPK 137 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018, 24 punktas). Viena iš aplinkybių, kurią, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti teismas yra tai, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 18 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; taip pat išsamiai pasisakyta dėl kriterijų tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019, 31 punktas).
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė R. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašydama priteisti iš atsakovės 67 500 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, ieškinyje aiškiai nurodžiusi, kad žala jai kilo dėl teismų ir teisėjų neteisėtų veiksmų (neveikimo), atliktų nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teisme civilinę bylą Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administraciniame teisme administracinę bylą Nr. I-1102-406/2012.
17. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė priimti ieškovės ieškinį, pripažinęs jį tapačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 išnagrinėtam ieškiniui. Nurodytoje civilinėje byloje ieškovė buvo pareiškusi ieškinį atsakovei Lietuvos valstybei, prašydama priteisti 24 200 Lt turtinei ir 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kuri, ieškovės teigimu, atsirado dėl neteisėtų teismų sprendimų (Kauno rajono apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 10 d. sprendimo, priimto administracinėje byloje Nr. I-1102-406/2012).
18. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog sutampa visi pagrindiniai ieškinių (naujai teikiamo ieškinio ir ieškinio, kurio pagrindu išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-7089-861/2014) elementai, t. y. ginčas kilęs tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl ieškovės ieškinį atsisakė priimti.
19. Aptartų ieškinių šalys bei dalykas sutampa. Svarstytina dėl to, ar sutampa ieškovės naujai teikiamo ieškinio ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 pareikšto ieškinio pagrindas. Ieškovė atskirajame skunde teigia, kad naujai pareikštu ieškiniu ji, be kita ko, kvestionuoja ir Kauno apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1330-877/2022 priimtą 2022 m. birželio 6 d. sprendimą, kuriuo nuspręsta Kauno rajono savivaldybės administracijai iš ieškovės priteisti nuomos mokestį už žemės sklypą.
20. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai, – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011). Naujas ieškinys yra tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020, 20 punktas).
21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes bei kasacinio teismo išaiškinimus, kuriais vadovaujantis sprendžiama dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės teikiamas ieškinys laikytinas iš esmės tapačiu Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 išnagrinėtam ieškiniui, kadangi abu ieškiniai grindžiami analogiškais juridiniais faktais, todėl apeliacinės instancijos teismas laikosi nuostatos, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
22. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovė R. M., tiek reikšdama dabartinį ieškinį, tiek anksčiau pareiškusi ieškinį išnagrinėtoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014, iš esmės siekė to paties teisinio rezultato – priteisti jai žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, tokį reikalavimą grįsdama teismų ir teisėjų neteisėtais veiksmais, kuriais, pasak ieškovės, neteisėtai atsisakyta tenkinti jos prašymus dėl S. M. nuosavybės teisių į žemės sklypą pripažinimo.
23. Nors atskirajame skunde ieškovė pažymi, kad teikiamas ieškinys papildytas nauja, Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-7089-861/2014 nagrinėjant dar neegzistavusia aplinkybe dėl Kauno apylinkės teisme 2022 m. birželio 6 d. priimto sprendimo priteisti iš ieškovės nuomos mokestį už naudojimąsi žemės sklypu, tačiau tik tokia nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo naujai teikiamo ieškinio laikyti netapačiu ieškiniui, išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014.
24. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais, taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022, 27 punktas). Kadangi apeliantės akcentuojama nauja faktine aplinkybe tik papildomos ieškinyje nurodytos aplinkybės, bet ne reikalavimų turinys (reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo grindžiamas išimtinai teismų ir teisėjų veiksmų nagrinėjant Kauno rajono apylinkės teismo civilinę bylą Nr. 2-1466-720/2011 ir Kauno apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-1102-406/2012 neteisėtumu (priimtais teismų procesiniais sprendimais), nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškovės naujai pareikšto ir Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-7089-861/2014 išnagrinėto ieškinių tapatumo.
25. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad ieškovės teikiamo ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės (ieškovės nurodytose bylose teismų ir teisėjų atlikti veiksmai ir priimti sprendimai dėl ieškovės senelės S. M. nuosavybės teisės į žemės sklypą pripažinimo) yra įvertintos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, todėl ieškovės pakartotinai tuo pačiu pagrindu reiškiamą ieškinį atsisakyta priimti pagrįstai ir teisėtai. Pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą nutartį, kurią keisti ar naikinti pagal atskirojo skundo argumentus nėra pagrindo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.