Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. B. atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovams G. O., V. B., R. B. dėl kreditoriaus teisių pažeidžiančio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Stratega“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. 2022 m. spalio 19 d. teisme gautas ieškovo prašymas dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovas prašė: uždrausti atsakovui R. B. didinti UAB „Stratega“ įstatinį kapitalą ir registruoti juridinių asmenų registre UAB „Stratega“ įstatų pakeitimus, susijusius su UAB „Stratega“ įstatinio kapitalo didinimu; uždrausti atsakovui R. B. sudaryti sandorius dėl UAB „Stratega“ ilgalaikio materialiojo turto apsunkinimo bei jo vertės mažinimo, įskaitant, bet neapsiribojant trečiųjų asmenų prievolių įvykdymu iš UAB „Stratega“ turto, laidavimo ar garantavimo už trečiųjų asmenų prievoles UAB „Stratega“ turtu, naujų įsipareigojimų prisiėmimo. Nurodė, kad 2022 m. spalio 5 d. ieškovui tapo žinoma, jog atsakovai R. B. ir G. O., nepaisant ieškovo inicijuoto teisminio proceso dėl kreditoriaus interesus pažeidžiančios akcijų perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, 2022 m. birželio 29 d. vienintelio UAB „Stratega“ akcininko sprendimu priėmė sprendimą padidinti UAB „Stratega“ įstatinį kapitalą nuo iki tol buvusio 2 896 Eur iki 43 440 Eur išleidžiant 1400 vnt. akcijų emisiją. Mano, kad tokie atsakovų R. B. ir G. O. bendri veiksmai rodo neteisėtą siekį, teismui šioje byloje galimai tenkinus ieškovo ieškinį ir taikius restituciją natūra, sumažinti atsakovui G. O. priklausančių UAB „Stratega“ akcijų dalį bei jų vertę, t. y. vietoj G. O. turėtų 34 proc. (34/100) UAB „Stratega“ akcijų dalies iki 2022 m. birželio 29 d. sprendimu sumažintos 2,27 proc. dalies (34/1500), kas iš esmės pažeistų kreditoriaus interesus.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8.1. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas konkrečiai nepasisakė dėl ieškovo prašymo uždrausti atsakovui R. B. sudaryti sandorius dėl UAB „Stratega“ ilgalaikio materialiojo turto apsunkinimo bei jo vertės mažinimo, įskaitant, bet neapsiribojant trečiųjų asmenų prievolių įvykdymu iš UAB „Stratega“ turto, laidavimo ar garantavimo už trečiųjų asmenų prievoles UAB „Stratega“ turtu, naujų įsipareigojimų prisiėmimo. Pažymėjo, kad ginčas šioje civilinėje byloje yra kilęs dėl 34 vnt. UAB „Stratega“ nuosavybės. Teigia, kad bendrovėje sprendimai yra priimami kvalifikuota balsų dauguma t. y. reikalinga 2/3 balsų dauguma. Mano, jog yra akivaizdu, kad ginčo akcijų kiekis t. y. 34 vnt. nepatenka į kvalifikuotą balsų daugumą, todėl darė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės bei nepatenkančios į kvalifikuotos balsų daugumos apibrėžimą.

10.1. Nurodė, kad teismui teiktuose procesiniuose dokumentuose atsakovas R. B. nė karto nenurodė, kad jis siekė padidinti UAB „Stratega“ įstatinį kapitalą, tačiau tokio sprendimo įgyvendinimą jis sustabdė t. y. aplinkybes apie įstatinio kapitalo didinimą R. B. nuo proceso dalyvių slėpė. Dar daugiau, atsakovas nenurodė, kokiu tikslu buvo siekiama didinti įstatinį kapitalą, jei ne siekiant sumažinti atsakovo G. O. UAB „Stratega“ akcijų dalį turint tikslą apsunkinti teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą.

10.2. Pažymi, jog atsakovo teigimu jis iš savo asmeninių lėšų dengia UAB „Stratega“ skolas kontrahentams (tariamai R. B. padengė beveik 100 tūkst. eurų dydžio UAB „Stratega“ skolą Norvegijos įmonei RVE Konstrukson AS, kurios be kita ko vienintelis akcininkas yra pats apeliantas R. B.), tačiau šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apeliantas nepateikia. Be to, ieškovui kelia abejonių tokios UAB „Stratega“ skolos R. B. priklausančiai bendrovei RVE Konstrukson AS pagrįstumas. Be kita ko, sandoriams, sudarytiems tarp R. B. vadovaujamos UAB „Stratega“ ir RVE Konstrukson AS, kurios 100 proc. akcijų priklauso R. B., taikytina nesąžiningumo prezumpcija (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio 2 punktas). Teigia, kad įvertinęs jau atliktus atsakovo nesąžiningus veiksmus, turi pagrindo manyti, kad šiais sandoriais tarp susijusių bendrovių (R. B. vadovaujamos UAB ,,Stratega“ ir RVE Konstrukson AS), yra siekiama perimti UAB „Stratega“ turtą, siekiant sumažinti UAB „Stratega“ turtą bei akcijų vertę, kas turėtų tiesioginės neigiamos įtakos ieškovo galimybėms taikius restituciją padengti savo reikalavimus, nukreipiant išieškojimą į G. O. turtą (UAB „Stratega“ akcijas).

10.3. Teigia, kad nors apeliantas pagrįstai nurodo, jog asmenų nesąžiningumas nėra preziumuojamas, tačiau vertinant šioje byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes – nevienkartinius apelianto veiksmus, kuriais siekiama apsunkinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą, abejotinų turto perleidimo sandorių/skolų dengimo sandorius tarp susijusių asmenų sudarymą (2022 m. sausio 6 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi G. O. neatlygintinai perleido UAB „Startega“ akcijas R. B. bei V. B., vėliau V. B. šias akcijas neatlygintinai perleido R. B., R. B. siekė padidinti UAB „Stratega“ įstatinį kapitalą, galiausiai su atskiruoju skundu teigia, esą jis dengia tariamas UAB „Stratega“ skolas jam pačiam priklausančiai bendrovei RVE Konstrukson AS), kas jau savaime sudaro pagrindą ne tik vertinti tokius atsakovo veiksmus kaip nesąžiningus ir nukreiptus prieš teismo sprendimo įgyvendinimą, bet ir taikyti nesąžiningumo prezumpcijas, įtvirtintas CK 6.67 straipsnio 1, 2, 4 punktuose.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

11. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų.

12. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždraudžiant sudaryti sandorius dėl UAB „Stratega“ ilgalaikio materialiojo turto apsunkinimo bei jo vertės mažinimo teisėtumo ir pagrįstumo.

13. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto reikšmė ir paskirtis – preliminariomis priemonėmis pašalinti arba sumažinti galimos žalos ateityje kilimą. Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu yra įgyvendinamos dvi būtinos sąlygos: pirma, šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš šių sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir joje nurodytą praktiką).

14. Pasisakant dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Byloje nėra ginčo, jog ieškovo ieškinys yra prima facie pagrįstas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl šių aplinkybių nepasisako.

15. CPK nuostatos neįtvirtina sąrašo pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus kiekvienos atskiros situacijos faktines aplinkybes. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama aplinkybių visuma, nesuteikiant išskirtinės reikšmės tik tam tikroms pavienėms aplinkybėms. Sprendžiant dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui pažymėtina tai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime nesukuria materialinių vertybių, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1590-302/2018; 2019 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-22-516/2019).

16. Nagrinėjamu atveju ieškovas teigia, kad atsakovui G. O. laikotarpiu nuo 2020 m. vasario iki 2020 m. gegužės mėn. atskiromis paskolų sutartimis paskolino bendrą 23 200 Eur sumą. Paskolos sutartys buvo įformintos ir jų grąžinimas buvo užtikrintas atsakovo išduotais vekseliais. Tačiau atsakovas vekselių savalaikiai neapmokėjo. Ieškovas, skolindamas atsakovui pinigus, žinojo, kad atsakovas yra UAB „Stratega“ bendrovės vadovas bei akcininkas, t. y., kad atsakovas G. O. piniginių lėšų skolinimo metu buvo mokus asmuo. Ieškovas pažymėjo, kad susisiekė telefonu su atsakovu bei šalių pokalbio metu atsakovas prasitarė, kad jis nebėra UAB „Stratega“ akcininkas. Iš šalių pokalbio ieškovas suprato, kad atsakovas akcijas perleido tikslingai, kad ieškovas negalėtų iš atsakovui priklausančio turto išieškoti jam priklausančios skolos sumos, kuri ieškovo naudai buvo priteista teismo įsakymu. Taip pat nustatyta, kad atsakovas G. O. su atsiliepimu į ieškinį pateikė trečiojo asmens UAB „Stratega“ 34 vnt. paprastųjų vardinių akcijų 2021 m. sausio 6 d. pirkimo-pardavimo sutartis, sudarytas su R. B. bei V. B., iš kurių turinio matyti, kad atsakovui G. O. priklausiusios UAB „Stratega“ paprastosios vardinės akcijos (34 vnt.) dalimis po 17 vnt. buvo perleistos R. B. bei V. B. už mažesnę nei nominalią akcijų vertę, t. y. už 1 Eur. Atsakovai ėmėsi veiksmų tolimesniam akcijų nuosavybės teisės perleidimui ir V. B. perleido jam priklausančias akcijas atsakovui R. B..

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad būtinybę taikyti atitinkamus ribojimus teisminio ginčo objektams (konkrečiam turtui) lemia ne tik poreikis eliminuoti galimybę atsakovui pakeisti savo turtinę padėtį, perleidžiant / kitaip apsunkinant jam priklausantį turtą, bet ir poreikis išsaugoti patį ginčo objektą nepakitusiu. Tokio pobūdžio laikinoji apsaugos priemonė Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama tik kaip prevencinė priemonė, užtikrinanti ginčo šalių status quo (faktinės arba teisinės padėties išsaugojimą) ir nesukelianti didelių suvaržymų asmeniui, kurio atžvilgiu ji yra taikoma (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-516/2017; 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1163-464/2017).

18. Nagrinėjamojoje byloje tokį poreikį pagrindžia tarp šalių kilusio ginčo pobūdis, kadangi ieškovas ieškiniu prašo pripažinti 2022 m. sausio 6 d. UAB „Stratega“ 34 vienetų paprastųjų vardinių akcijų pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas tarp atsakovų G. O., R. B. ir V. B. negaliojančia ab initio bei taikyti restituciją natūra – priteisiant atsakovo G. O. naudai UAB „Stratega“ 34 vienetus paprastųjų vardinių akcijų. Įvertinus šios nutarties 16 punkte nurodytas aplinkybes akivaizdu, jog ieškovas prašydamas pripažinti akcijų pirkimo – pardavimo sutartis iš esmės siekia savo kaip G. O. kreditoriaus teisių užtikrinimo, siekiant išieškoti teismo įsakymų priteistą skolą. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bei atsakovams apsunkinus bendrovės turtą, ieškovo ieškinio tikslai neabejotinai nebūtų pasiekti, todėl pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį bei siekdamas užtikrinti ginčo šalių status quo, visiškai pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, tokiu būdu užkirsdamas kelią situacijos pokyčiams.

19. Atskiruoju skundu teigiama, kad atsakovas neketina nieko parduoti, įkeisti ar kitaip sumažinti UAB „Stratega“ turimą turtą. Priešingai, atsakovas iš asmeninių lėšų dengia UAB „Stratega“ skolas kontrahentams (R. B. padengė beveik 100 tūkst. eurų dydžio UAB „Stratega“ skolą Norvegijos įmonei RVE Konstrukson AS). Mano, kad pirmosios instancijos teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinės ir apsunkintų UAB „Stratega“ veiklą bei bendradarbiavimą su kontrahentais, jeigu pastarieji (paaiškėjus buvusio vadovo G. O. machinacijoms) pareikalautų tam tikrų įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimų. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais skundo argumentais, kadangi apeliantas šiuo atveju daro prielaidą apie ateityje galbūt kilsiančią situaciją. Akcentuotina, jog tokio pobūdžio argumentai iš esmės laikytini deklaratyvaus pobūdžio, kaip atsakovo pasvarstymas apie galimus ateities įvykius. Be to, akcentuotina ir tai, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms, atsakovas turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti, ar pakeisti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, todėl darytina išvada, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovų teisių iš esmės nepažeidžia.

20. Įvertinęs visus kitus atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.).

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, todėl laikytina, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o naikinti jos nėra jokio pagrindo (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.