Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Petraškienės, Vaido Vasiliausko ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. T. (toliau – nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio, kuriuo L. T. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 67 (šešiasdešimt septynių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į L. T. paskirtos bausmės trukmę įskaitytas jo suėmime ir kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2023 m. birželio 6 d. iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. (iš viso 67 paros), ir laikyta, kad L. T. paskirtą arešto bausmę yra visiškai atlikęs.

Nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti visas L. T. taikytas kardomąsias priemones, grąžinant jam asmens dokumentą ir 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio užstatą, įneštą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą.

Nukentėjusiojo K. J. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir jo naudai iš L. T. priteista 3 000 Eur (trys tūkstančiai eurų) neturtinės žalos ir 326 Eur (trys šimtai dvidešimt šeši eurai) turtinės žalos atlyginimo, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Civilinės ieškovės Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas ir jos naudai iš L. T. priteista 214,54 Eur (du šimtai keturiolika eurų 54 euro centų) turtinės žalos atlyginimo.

Proceso išlaidomis pripažinta ir iš L. T. priteista 668,75 Eur (šeši šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 75 euro centų) antrinės teisinės pagalbos patirtų išlaidų, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą (1888659752), įmokos kodą (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą baudžiamojoje byloje Nr. 1-248-917/2024).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo L. T. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamo nuosprendžio, apeliacinio skundo bei proceso dalyvių išsakytus argumentus, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, suvaržiusių įstatymo garantuotas nuteistojo teises ar sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąją bylą patikrino pateikto apeliacinio skundo ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių, įtvirtintų BPK 20 straipsnyje, t. y. kad pirmosios instancijos teismas būtų vadovavęsis neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertinęs šališkai, ignoravęs kokias nors svarbias ir esmines bylos aplinkybes, būtų padaręs klaidų dėl įrodymų turinio ir pan. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis, bylos įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę. Apkaltinamajame nuosprendyje, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalis, teismas išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo L. T. kaltę. Teismas nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Atlikta bylos įrodymų analizė leidžia spręsti, kad skundžiamo nuosprendžio išvados atitinka bylos aplinkybes ir nustatyti L. T. nusikalstami veiksmai kvalifikuoti tinkamai. Skirdamas nuteistajam bausmę, pirmosios instancijos teismas vadovavosi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnis) ir paskyrė teisingą bausmę, taip pat tinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą. Vis dėlto teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas įsiteisėjus nuosprendžiui užstatą grąžinti nuteistajam, netinkamai taikė BPK 133 straipsnio 7 dalies nuostatą, todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

11. Be proceso dalyvių parodymų, nuteistojo kaltę, priešingai nei teigia pats nuteistasis, patvirtina ir byloje esantys rašytiniai bei daiktiniais įrodymai. Iš nukentėjusiojo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei jo apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis pranešė, jog jį užpuolė nepažįstamas stiprus vyriškis, agresyvus, rankomis davė jam į „snukį“, kirto labai stiprų smūgį, dėl to jo viena akis visiškai užsiklijavusi, kad tas vyras stovi ir šypsosi, sakė, kad jisai komisaras, jisai nu pažįsta labai didelius ryšius turi ir dabar šiuo metu gąsdina liudininkus. Iš antrojo nukentėjusiojo pokalbio su Bendrojo pagalbos centro darbuotoja garso įrašo pavadinimu ,,(duomenys neskelbtini)“ bei jo apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis nurodė, kad nuteistasis agresyvus ir kad jis toliau ruošiasi mušti. Iš paties nuteistojo patekti vaizdo ir garso įrašo pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“ bei jo apžiūros protokolo nustatyta, kad nukentėjusiojo kairė akis užtinusi, kad nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kito atžvilgiu vartoja necenzūrinius žodžius bei kad nuteistasis sako nukentėjusiajam, jog „užlipdys“ jam antrą akį (1 t., b. l. 172, 173, 174-177). Iš į įvykio vietą atvykusio pareigūno kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo apžiūros protokolo nustatyta: nukentėjusysis rodo į nuteistąjį, sako, kad tai jis jį sumušė, kad jis ėjo tarp mašinų, išsitraukė piniginę, nes reikėjo pinigus suskaičiuoti, ten buvo kažkieno prišlapinta ir nuteistasis nusprendė, jog jis ten šlapinosi, nors jis to nedarė, kad nuteistasis atėjo ir trenkė kumščiu nukentėjusiajam į akį, kad nuteistasis trenkė apie penkis smūgius, bet nukentėjusysis išsisuko, kad nukentėjusysis bandė duoti atgal, bet nepataikė, kad nukentėjusysis yra vartojęs alkoholio, kad yra liudininkas, labai pilietiškas žmogus, kuris gynė nukentėjusįjį; nuteistasis pareigūnui sako, kad reikia paimti vaizdo įrašus, kad nedingtų, nes nukentėjusysis pripasakos; liudytojas M. B. sako, kad nematė kaip trenkė, jis tik priėjo ir sakė baigti muštis; nukentėjusysis, būdamas greitosios medicinos automobilyje sako, kad jam skauda žandikaulį, kad nuteistasis specialiai sutrypė jo akinius, nes kai trenkė jam į galvą, akiniai nukrito, akinių likučiai turi būti mašinos priekyje, ten, kur jam trenkė; nukentėjusiojo rankos buvo kruvinos; nuteistasis nurodo, kad kai pamatė kaip nukentėjusysis šlapinasi, „ranka, kad neapmyžtų, į šoną ir su koja nu į šitą vietą stūmimą ant mašinos, tas atsisuko su „(necenzūrinis žodis)“ ant manęs, aš neišlaikiau, ir kaip bobai iš delno per snukį, sakau eik tu iš čia, tada jis susidėjo savo daiktus, pradėjo, reikia boksuotis, ant išskėstos rankos papuolė, mėlynė ir viskas“ (1 t., b. l. 178, 179-189). Taip pat iš į įvykio vietą atvykusio pareigūno kūno kameros Nr. (duomenys neskelbtini) bei jo apžiūros protokolo nustatyta: nukentėjusysis rodo į nuteistąjį ir sako, kad šis jį sudaužė; nuteistasis sako, kad jis sėdėjo mašinoje, o nukentėjusysis ant mašinos šlapinosi, todėl jis nesusilaikė ir įspyrė į „šikną“, ,,kažkur į užpakalį, į koją, nu ir į barzdą“, nukentėjusysis tada susidėjo daiktus į kišenes ir pradėjo boksuotis, bandė pataikyt į veidą, nuteistasis ištiesė ranką ir ant jo ištiestos rankos gavo į akį ir viskas; nukentėjusysis nurodo, kad nuteistasis sudavė apie penkis kartus, kad yra vartojęs alkoholio, kad į klausimą ar vartojo alkoholį, atsako, jog taip; sako, kad yra liudininkas; konfliktas kilo dėl to, kad nuteistasis sugalvojo, jog jis šlapinosi prie mašinų, nors jis to tikrai nedarė; nukentėjusysis nurodė, kad jam buvo kraujo iš akies ir nosies, nuteistasis jam du gerus smūgius davę, kad liudytojas jį gynė nuo nuteistojo; nukentėjusiojo rankos buvo kruvinos; liudytojas M. U. nurodė, kad matė, jog vyksta kaip kokios muštynės, sustojo pažiūrėti, kas vyksta ir norėjo skambinti policijai, bet pamatė, kad jau nukentėjusysis skambina, kad akiniai nukentėjusiajam nukrito, lygtai sulaužė akinius; liudytoja R. V. nurodė, kad nuteistasis grasino liudininkui, kad liudytojui pasakius, kad iškvies policiją ir kaip jam ne gėda mušti pensininką, nuteistasis pasakė „aš ir tave žinau, aš dar sutiksiu tave, tu metro ūgio“; liudytojas M. U. nurodė supratę, kad nuteistasis grasino; liudytojas M. B. nurodė, kad matė, kaip vyrai stumdėsi, vyrams sakė baigti, kad „tas negirtas“ pataikė, kad pamatęs kaip stumdosi, jis priėjo ir sakė baigti muštis, kad nuteistasis pasakė liudytojui „tu (necenzūrinis žodis), nesikišk, metro dvidešimt, sužinosiu, kas tu toks, turėsi problemų“, jie puolė vienas ant kito, smūgiavo vienas kitam, nukentėjusysis nieko nepataikydavo, jis bandė prieiti, nuteistasis iškarto ant jo puolė, ten ne vienas smūgis buvo, keitėsi tais smūgiais (1 t., b. l. 190, 191-199). Taigi, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, aptarti baudžiamosios bylos rašytiniai bei daiktiniai įrodymai patvirtina, kad būtent nuteistasis pirmasis užpuolė nukentėjusįjį, kad nuteistasis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pripažino sudavęs nukentėjusiajam smūgius, be to, aptarti įrodymai paneigia ir nuteistojo versiją, kad nukentėjusysis jį puolė pirmas bei smūgiavo nukentėjusiajam į antakį, dėl ko nuteistasis buvo priverstas gintis, taip pat aptarti įrodymai patvirtina ir nukentėjusiojo bei liudytojų duotus parodymus dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu.

14. Baudžiamojoje byloje esančioje Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad nukentėjusiajam nustatyta kraujosruva kairės akies apatiniame voke, nubrozdinimas dešiniajame žande, kraujosruva kairiame žande, pažeidimas kairio žando gleivinėje, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis, kairės akiduobės vidinės sienelės lūžis laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kiti sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu, sužalojimai padaryti buku daiktu ir jie galėjo būti padaryti dėl ne mažiau kaip dviejų trauminių poveikių. Taip pat nurodoma, kad sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2022 m. balandžio 11 d., taip pat kad sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (1 t., b. l. 77-80). Taigi, specialisto išvada patvirtina tai, kad nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas nuteistojo neteisėtais veiksmais, todėl tarp nuteistojo nusikalstamos veikos, padarytos nukentėjusiojo atžvilgiu ir nukentėjusiojo sužalojimo yra akivaizdus priežastinis ryšys, patvirtintas baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymais visuma. Nors nuteistasis ginčija aptartos specialisto išvados teisingumą, nurodydamas, kad nukentėjusysis pas specialistus nuvyko po įvykio praėjus kelioms dienoms, tačiau šis argumentas nesudaro pagrindo netikėti specialisto išvados teisingumu. Pažymėtina, kad rengiant specialisto išvadą, buvo ne tik apžiūrėtas nukentėjusysis, bet ir įvertinti jo medicininiai dokumentai, parengti jo apžiūros metu iš karto po įvykio, be to, nukentėjusiojo apžiūra specialisto, pateikusio išvadą baudžiamojoje byloje, buvo atlikta praėjus mažiau nei trims paroms po įvykio.

15. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo duomenis dėl jo sveikatos būklės, nors nuteistas ir pateikė duomenis, kad (duomenys neskelbtini) metų laikotarpyje nuteistajam buvo atlikta psichiatrinė ekspertizė ir nustatyta diagnozė – (duomenys neskelbtini), taip pat nuteistojo vertinimu nesuprantama, kodėl ir kokiu pagrindu užklausos buvo siųstos tik į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini), nors nuteistasis negyveno ir negyvena (duomenys neskelbtini). Visų pirma, remiantis baudžiamojoje byloje esančiais nuteistojo asmens duomenimis, nuteistasis laikotarpiu nuo 1991 m. gruodžio 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 9 d. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) raj. sav. bei (duomenys neskelbtini) mieste, nuo 2010 m. rugsėjo 10 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), nuo 2014 m. kovo 5 d. (duomenys neskelbtini) m. sav. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, nuo 2014 m. balandžio 1 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini), nuo 2015 m. rugpjūčio 11 d. (duomenys neskelbtini) m. sav. buvo įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, o nuo 2015 m. rugpjūčio 14 d. deklaravo išvykimą į (duomenys neskelbtini) (4 t., b. l. 9), todėl pagal turimas oficialiai nuteistojo deklaruotas gyvenamąsias vietas Lietuvos Respublikoje ikiteisminio tyrimo metu užklausa dėl jo psichiatrinio gydymo įskaitos buvo pagrįstai siųsta (duomenys neskelbtini) ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėtina, kad iš byloje esančios Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 4 d. nutarties kopijos nustatyta, jog nuteistasis nuo 1999 m. lapkričio mėnesio iki 2006 metų vasario mėnesio sirgo (duomenys neskelbtini) (5 t., b. l. 61), iš VšĮ (duomenys neskelbtini) miesto psichikos sveikatos centro epikrizės ir rašto kopijų nustatyta, kad nuteistasis buvo gydomas (duomenys neskelbtini), paskutinį kartą atvyko 2007 m. birželio 27 d. (5 t., b. l. 73, 85), iš Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 10 d. nutarties kopijos matyti, kad nuteistajam buvo paskirta ambulatorinė teismo psichiatrinė ekspertizė (5 t., b. l. 90-91), nuteistasis pas ekspertus vykti atsisakė (5 t., b. l. 89). Pažymėtina ir tai, kad remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašu apie fizinį asmenį bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, nuteistasis Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo laisvės apribojimo bausme ir jokios medicininio poveikio priemonės šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo atžvilgiu nebuvo taikomos (4 t., b. l. 31). Pastebėtina ir tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo atstovė atsiuntė teismui turimų nuteistojo asmens dokumentų kopijas, tarp kurių taip pat buvo ir Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojęs nuo 2014 m. kovo 10 d. iki 2024 m. kovo 10 d. (5 t., b. l. 38), kurio išdavimui yra vertinama ir asmens sveikatos būklė. Taigi, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad nuo 2006 metų vasario mėnesio bei šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu nuteistasis sirgo kokia psichikos liga, kad jam buvo taikomas gydymas, tokių duomenų nepateikė ir pats nuteistasis.

16. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo apeliacinio skundo teiginiu, kad tiek prokurorės, tiek pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumą ir neobjektyvumą patvirtina teiginiai apie nukentėjusiojo darbingumo lygį. Pažymėtina, kad baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis savanoriškai pateikė savo neįgaliojo pažymėjimą, kuriame nurodyta, jog nukentėjusiojo nedarbingumo lygis yra (duomenys neskelbtini) procentai (1 t., b. l. 81, 85-86), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog nukentėjusysis yra neįgalus. Be to, nuteistojo teiginiai, kad nukentėjusysis siekė kojomis sužaloti nuteistąjį ir bėgte lakstė po PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių parkavimo aikštelę, prieštarauja baudžiamojoje byloje esantiems įrodymams, nes priešingai nei nurodo nuteistasis, byloje esančiuose vaizdo ir garso įrašuose tokios aplinkybės nebuvo užfiksuotos, o nuteistojo teiginys, kad nukentėjusiojo neįgaliojo pažymėjimas buvo įsigytas už kyšį yra tik deklaratyvus, nes neparemtas jokiais objektyviais baudžiamosios bylos duomenimis, be to, ši aplinkybė nėra nagrinėjamos baudžiamosios bylos dalykas.

17. Taip pat kaip deklaratyvus vertinamas ir nuteistojo teiginys, kad 2023 m. rugsėjo 18 d. vykusio pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įraše yra užfiksuota, jog apylinkės teismas dėl nuteistojo skundo, jo patikslinimo bei kartu įteiktų rašytinių bei daiktinių įrodymų pateikė vertinimą, jog „prokurorė byloje ką tik nori, tą ir daro“. Teisėjų kolegija, susipažinusi su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO esančiu 2023 m. rugsėjo 18 d. teisiamojo posėdžio garso įrašu, nenustatė, kad baudžiamąją bylą nagrinėjusi pirmosios instancijos teismo teisėja būtų pasakiusi nuteistojo nurodomą teiginį nei tiesiogiai, nei netiesiogiai, todėl tokie nuteistojo teiginiai, kurie iš esmės yra išgalvoti, tik patvirtina jo siekį bet kokiomis priemonėmis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

19. BK 28 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmuo neatsako pagal BK, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme nurodyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Būtinosios ginties teisėtumo sąlygos yra sekančios: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2020, 2K-205-719/2020, 2K-73-495/2022). Sprendžiant, ar buvo pavojingas kėsinimasis, be kita ko, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybes, susijusias su konflikto pobūdžiu, nukentėjusiojo bei kaltininko tarpusavio santykiais, jų elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir anksčiau, konflikto dalyvių jėgų santykį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-248-495/2023). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-387/2021). Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-719/2018, 2K-73-495/2022). Tik nustačius pirmąsias keturias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas, reikia nustatyti, ar buvo ir penktoji, t. y. kad nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padarytais esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurio priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-495/2022, 2K-193-648/2022, 2K-73-654/2024).

20. Apeliaciniame skunde teigiama, kad iš byloje esančių daiktinių įrodymų akivaizdu, jog buvo realus kėsinimasis į nuteistojo sveikatą. Su tokiu apeliacinio skundo teiginiu sutikti nėra pagrindo. Kaip minėta, be paties nuteistojo parodymų, jokie kiti baudžiamojoje byloje surinkti ir ištirti įrodymai nepatvirtina, jog nukentėjusysis pirmasis užpuolė nuteistąjį, dėl ko jis buvo priverstas gintis. Nors nuteistasis teigė, kad nukentėjusysis jam iš rankos pataikė į kairį antakį, tačiau tokių aplinkybių nuteistasis į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nenurodė, taip pat ir iš įvykio vietoje buvusių pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų nenustatyta, kad nuteistasis patyrė kokius nors sužalojimus ar bent būtų užsiminęs, kad nukentėjusysis jam smogė, dėl ko nuteistasis turėjo nuo jo gintis, taip pat ši nuteistojo nurodoma aplinkybė nefiksuota nei Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kriminalinės policijos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo M. N. 2022 m. balandžio 12 d. tarnybiniame pranešime dėl įvykio aplinkybių patikslinimo, nei liudytojų parodymuose, o pastarieji, kaip minėta, nurodė matę sumuštą tik nukentėjusįjį bei kad konflikto metu nukentėjusiajam buvo smūgiuota į veidą. Kritiškai vertinti nuteistojo teiginį apie jam nukentėjusiojo suduotą smūgį duoda pagrindo ir tai, kad kaip nurodė pats nuteistasis pirmosios instancijos teisme, jis į gydymo įstaigą nesikreipė, nes yra patyręs ir didesnių sužalojimų, be to, sužalojimas nebuvo toks didelis, sumušimą atšaldė ledu ir sekančią dieną pasidarė nuotraukas, tačiau nuotraukų nepateikė ir kaip minėta, apie jokį nukentėjusiojo jam suduotą smūgį nieko nenurodė iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams, tokią versiją pateikdamas gerokai vėliau po įvykio.

21. Šių aplinkybių kontekste, įvertinus nukentėjusiajam konstatuotus sužalojimus ir nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymą, padarytą ne mažiau kaip dviem trauminiais poveikiais, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo smurtinis elgesys buvo tik jo paties nekontroliuojamai išreikštas nepasitenkinimas, pykčio išraiška ir paskata, atsiradusi iš sukilusių negatyvių emocijų dėl to, kaip pats nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis šlapinosi ant jo automobilio, kas apeliacinio teismo vertinimu būtų visiškai menkavertė priežastis. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog įvykio pavojingumas nebuvo peržengęs tokių ribų, kad nuteistajam L. T. būtų kilusi būtinosios ginties situacija, o nuteistojo pateikta aplinkybė dėl nukentėjusiojo jam suduoto smūgio vertintina kaip jo pasirinkta gynybinė versija.

22. Aptartų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji L. T. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai nustatyti tinkamai, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą nuteistojo apeliacinio skundo ribose, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai L. T. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės

23. BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama laisvės apribojimu arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteistajam taikė arešto bausmę, įvertinęs tai, kad švelnesnio pobūdžio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė šiuo atveju nepasiektų bausmės tikslų bei apsunkintų nuosprendžio vykdymą, kadangi nuteistoji pastovi gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas yra priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 49 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už nusikaltimą arešto bausmės dydis nustatomas nuo penkiolikos iki devyniasdešimties parų. Kauno apylinkės teismas nuteistajam L. T. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 67 parų arešto bausmę.

24. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. T. bausmę, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), kad nuteistasis turi pastovią gyvenamąją vietą, šeiminius ir darbinius santykius, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, kad ankstesnis teistumas nuteistojo atžvilgiu yra išnykęs (4 t., b. l. 28-36), kad nuteistasis yra baustas administracine tvarka (4 t., b. l. 38-50), kad nuteistasis neregistruotas psichiatrinio ir priklausomybės lygų gydymo įskaitose (4 t., b. l. 14, 16). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam L. T. bausmę (parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį), BK bendrosios dalies normų, nustatančių bausmės skyrimo taisykles, reikalavimų nepažeidė bei tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies, 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Taip pat įvertinus tai, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistasis 2023 m. birželio 6 d. pagal Europos arešto orderį buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), 2023 m. liepos 4 d., 14.00 val., perduotas Lietuvai (4 t., b. l. 89-91) ir kad iki 2023 m. rugpjūčio 11 d. nuteistajam šioje byloje buvo taikoma kardomoji priemonė – sėmimas, pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas BK 65, 66 straipsnių nuostatas, pagrįstai nuteistojo laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką įskaitė į paskirtos bausmės laiką ir laikė, kad nuteistasis L. T. paskirtą 67 parų arešto bausmę yra visiškai atlikęs.

Dėl civilinių ieškinių

25. Baudžiamojoje byloje civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 214,54 eurų žalos atlyginimo (1 t., b. l. 132-133). Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam dėl neteisėtų nuteistojo L. T. veiksmų buvo padaryti sužalojimai, dėl kurių nukentėjusiajam buvo suteikta medicininė pagalba, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį civilinį ieškinį tenkino visiškai ir civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai iš nuteistojo L. T. priteisė 214,54 eurų turtinės žalos atlyginimo.

26. Nukentėjusysis K. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 10 000 eurų neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 89-100, 101-103). Pagrįsdamas turtinės žalos dydį, nukentėjusysis pateikė duomenis, kad už konsultacijas su gydytoja dėl įvykio metu sumušto veido, taip pat konsultacijos su neurologu, okulistu, odontologu, atliktus tyrimus patyrė 253 eurų žalą, o akinių vertė įvykio metu siekė 73 eurus. Atsižvelgiant į tai, kad nurodoma turtinė žala buvo pagrįsta nukentėjusiojo pateiktais dokumentais – sąskaitomis (1 t., b. l. 89-100), pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis BPK 109 straipsniu, nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino visiškai ir priteisė iš nuteistojo 326 eurus turtinės žalos atlyginimo.

27. Taip pat nukentėjusysis nurodė, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų jis patyrė ir neturtinę žalą, nes turėjo gydytis, važiuoti į gydymo įstaigas, pirkti skausmą malšinančius vaistus, todėl buvo psichologiškai palūžęs, emocinė būsena buvo prasta, gėrė raminančius vaistus, o dėl jo veide matomų sužalojimų, jautė didelį nepatogumą ir gėdą prieš savo artimuosius ir aplinkinius žmones. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, turtinę padėtį, sveikatą, darbo turėjimą, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusios sveikatai, į susiformavusią teismų praktiką, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo pareikštą neturtinę žalą sumažino iki 3 000 eurų.

28. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nustatydamas nukentėjusiajam atlygintinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, nurodytus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje, t. y. nusikalstamos veikos pasekmes (padarytų sužalojimų pobūdį, patirtus nepatogumus ir išgyvenimus), į žalą padariusio asmens kaltę, be kita ko, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat ir į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Be to, nukentėjusiajam priteista suma neturtinei žalai atlyginti nesiskiria nuo įprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų, nes pagal teismų praktiką, nustatomas neturtinės žalos dydis už tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą svyruoja nuo 1 000 iki 4 000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-221-648/2016, 2K-21-942/2016, 2K-139-895/2017, 2K-24-895/2017, 2K-36-895/2017, 2K-291-942/2018, 2K-289-693/2019, 2K-105-222/2019, 2K-227-697/2022, 2K-207-628/2023, 2K-85-594/2024, 2K-254-1214/2024). Taigi, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas bylos aplinkybes ir CK 6.250 straipsnio bei BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatų nepažeidė, vadovavosi protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijais, formuojama teismų praktika ir nustatė individualizuotą atlygintinos neturtinės žalos dydį.

Dėl užstato grąžinimo

29. Apeliaciniu skundu nuteistasis L. T. taip pat prašo į pirmosios instancijos teismo depozitinę sąskaitą už jį įmokėtą 5 000 eurų piniginį užstatą grąžinti užstato įmokėtojui H. S..

30. Kauno apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nuteistajam L. T. taikyta kardomoji priemonė – suėmimas buvo pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis ir nuo 2023 m. rugpjūčio 11 d. jam buvo skirtos kardomosios priemonės – asmens dokumentų paėmimas ir 5 000 eurų užstatas (5 t., b. l. 40-43). Skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta 5 000 eurų užstatą, pervestą į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nuteistajam.

31. BPK 133 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad kardomąją priemonę – užstatą baigus taikyti, užstatas grąžinamas užstato davėjui. Baudžiamojoje byloje esančių mokėjimų nurodymų kopijos patvirtina, kad užstato davėjas buvo ne pats nuteistasis, o H. S. (5 t., b. l. 107, 108, 112). Taip pat Kauno apygardos teisme 2025 m. vasario 10 d. gautas H. S. prašymas, kuriuo prašo jo asmeninėmis lėšomis už L. T. įmokėtą 5 000 eurų užstatą grąžinti jam, t. y. H. S., į pastarojo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas. Taip pat prie prašymo pateiktos ir mokėjimų nurodymų kopijos, patvirtinančios, kad H. S. į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą 2023 m. rugpjūčio 18 d. pervedė 4 000 eurų, 2023 m. rugpjūčio 22 d. – 1 000 eurų, mokėjimo paskirtis – Nr. 1-2635-917/2023 už L. T. (7 t., 92-94).

32. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad įsiteisėjus nuosprendžiui, nuteistajam baigiama taikyti kardomoji priemonė – užstatas bei remdamasi BPK 133 straipsnio 7 dalies nuostata, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinio skundo prašymas dalyje dėl užstato grąžinimo H. S. yra teisėtas bei pagrįstas, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir skundžiamas nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

Dėl proceso išlaidų

33. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 250 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo iš nuteistojo L. T., teikiant jam antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (7 t., b. l. 40).

34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos galioja ir bylą nagrinėjant apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje. Tačiau pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama, koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012, 2K-7-173/2014, 2K-520-303/2015, 2K-218-1073/2020, 2K-7-119-719/2024, 2K-27-788/2024).

35. BPK 322 straipsnio 1 dalyje yra imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis L. T. nebuvo sudaręs teisinių paslaugų sutarties su savo pasirinktu gynėju, būtent BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu nuteistajam buvo paskirtas gynėjas (7 t., b. l. 36). Taip pat įvertintina tai, kad byla apeliacine tvarka buvo nagrinėjama pagal nuteistojo L. T. skundą, kuris yra tenkinamas iš dalies. Aptartų duomenų visumoje teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijoje metu valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš L. T. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

pakeisti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalį dėl užstato grąžinimo L. T., nurodant, kad nuosprendžiui įsiteisėjus, 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio užstatas, įneštas į Kauno apylinkės teismo depozitinę sąskaitą, grąžinamas užstato davėjui H. S., pervedant į jo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) bankas.

Kitos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nepriteisti iš L. T. valstybės naudai 250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 8 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.