Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-270-1092/2023

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-03-30
Bylos Nr.: e2A-270-1092/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-46-3-00358-2022-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Marius Dobrovolskis, Aurimas Brazdeikis, Milda Skersienė
Ieškovas: R. M.
Atsakovas: P. B.

Kategorijos

2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
3.2.4.11Įrodymų vertinimas

Civilinė byla Nr. e2A-270-1092/2023Teisminio proceso Nr. 2-46-3-00358-2022-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.2.4.11 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. kovo 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mariaus Dobrovolskio ir Mildos Skersienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. M. patikslintą ieškinį atsakovui P. B. dėl valdymo ir naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė R. M. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, prašydama nustatyti valdymo ir naudojimosi vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų paskirties žemės sklypu, susidedančiu iš 2,000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), tvarką pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Topokadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą žemės sklypo planą: ieškovei R. M. valdyti ir naudotis paskirti Žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais A/0,8841 ha ir A/0,0222 ha, iš viso 0,9063 ha; atsakovui P. B. (toliau – ir atsakovas) valdyti ir naudotis paskirti Žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais B/0,1805 ha, B/0,3743 ha ir B/0,3515, iš viso 0,9063 ha; Žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu C/0,1874 ha, valdyti ir naudotis paskirti ieškovei ir atsakovui bendrai. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai ieškovės ieškinio ir patikslinto ieškinio argumentai:

1.1. Ieškovė su atsakovu yra Žemės sklypo bendraturčiai. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise valdo 1/2 dalį (1,000 ha) Žemės sklypo, kurį įgijo iš savo tėvo J. F. 2012 m. spalio 5 d. dovanojimo sutarties pagrindu. Tėvas Žemės sklypo dalį įgijo iš valstybės pagal 1996 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P77/96-1417. Atsakovas taip pat valdo 1/2 dalį (1,000 ha) Žemės sklypo, kurį įgijo 1996 m. rugpjūčio 23 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P77/96-1419 pagrindu. Žemės sklype stovi tiek ieškovei, tiek atsakovui priklausantys pastatai. Gyvenamasis namas su atsakovu yra pasidalytas dar tais laikais, kai namo savininku buvo J. F.. Kiekvienas bendraturtis turi atskirus įėjimus į gyvenamąjį namą iš skirtingų gyvenamojo namo pusių, todėl vaikščioti bendrame kieme nereikia. Gyvenamajame name nei ieškovė, nei atsakovas jokių bendrų patalpų neturi, ūkinės paskirties pastatus buvęs bendraturtis J. F. ir atsakovas yra įsiregistravę atskirai ir jokių ūkinės paskirties pastatų, kurie būtų naudojami su atsakovu bendrai, nėra.

1.2. 2012 m. liepos 23 d. Žemės sklype buvo atlikti kadastriniai matavimai, tačiau valdymo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarka nėra nustatyta iki šiol. Kadangi Žemės sklypu ieškovė ir atsakovas naudojasi bendrai, kyla įvairių tarpusavio nesutarimų, konfliktinių situacijų. Iš esmės nesutariama dėl bendrai naudojamo įvažiavimo į sodybą. Į bendrą namų valdą yra suformuoti ir daugelį metų naudojami du atskiri įvažiavimai, įvažiuojant ta pačia nuovaža, todėl yra reali galimybė nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką taip, kad įvažiavimais abu bendraturčiai naudotųsi atskirai. Nurodė, kad prie atsakovui tenkančios gyvenamojo namo dalies ir jo ūkinės paskirties pastatų atsakovas gali privažiuoti kitu keliu ir nenaudoti to įvažiavimo, kuriuo naudojosi ieškovė. Pagal jos pateiktą pasiūlymą namų valda bendrai nereikėtų naudotis visiškai, išskyrus namų valdos dalį po gyvenamuoju namu, ūkinės paskirties pastatai patenka į kiekvienam atitenkantį žemės sklypą, įvažiavimai į sodybą yra atskiri, taip pat žemės sklypai būtų suformuoti pakankamai taisyklingos formos, viename plote, o ateityje būtų galima žemės sklypus, kur nėra bendro naudojimo žemės, atidalyti, tokiu būdu pabaigiant bendrąją dalinę nuosavybę, išskyrus 232 kv. m žemės sklypą, esantį po gyvenamuoju namu.

1.3. Ieškovė pateikė atsakovui UAB „Topokadas“ 2022 m. sausio 11 d. parengtą Žemės sklypo valdymo ir naudojimo planą pagal jos pasiūlymą. Tačiau atsakovas su siūloma tvarka nesutiko bei pateikė savo pasiūlymą – nustatyti Žemės sklypo naudojimo ir valdymo tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. sudarytą naudojimosi tvarkos Žemės sklypu planą. Atsakovas savo pasiūlyme nurodė, kad pageidauja naudotis abiem įvažiavimais, teikdamas argumentus, kad tas įvažiavimas, kuriuo naudojasi ir ieškovė, yra įrengtas iš tvirtos kelio dangos, o antruoju įvažiavimu, kuris atitektų tik atsakovui, yra naudojamasi tik vasaros laiku. Ieškovė su atsakovo pateiktu planu nesutiko, nes visos konfliktinės situacijos kyla dėl bendro įvažiuojamojo kelio į sodybą, taip pat dėl jo remonto. Be to, pagal atsakovo siūlymą ieškovei suprojektuotas žemės sklypas Bl/0,0771 ha, kurį daug metų naudoja pats atsakovas. Ir nors žemės sklypas ribojasi su ieškovei priklausančia žemės ūkio paskirties žeme, ji nesutinka, kad jos valdoma namų valda būtų padalyta į du atskirus žemės sklypus. Mano, kad tokia naudojimosi Žemės sklypu tvarka pažeidžia jos, kaip bendraturtės, teises, kadangi atsakovui asmeniniam naudojimui tenkanti žemės sklypo dalis suformuota viename plote, o jos – dviejuose; plotas suformuotas atskirai nuo jos turimo namų valdos ploto, už atsakovui atitenkančios Žemės sklypo dalies ir būtų nepatogu naudotis. Pagal atsakovo pateiktą planą aplink gyvenamąjį namą yra palikta daug daugiau žemės negu pagal jos pateiktą planą, nors įėjimai į gyvenamąjį namą abiejų bendraturčių yra iš skirtingų pusių ir vienas pro kito įėjimą nevaikšto, aplink gyvenamąjį namą taip pat nevaikšto, nes turi savo kiemus.

1.4. Ieškovė patikslino ieškinį, prašydama nustatyti valdymo ir naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Topokadas“ 2022 m. gegužės 16 d., o vėliau – pagal 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą planą. Nurodė, kad sutinka, kad abu įvažiavimai liktų bendro naudojimo, t. y. kad abu bendraturčiai galėtų naudotis abiem keliais. Atsakovas klaidina teismą nurodydamas, kad įvažiavimas į sodybą yra tik vienas. Pabrėžė, kad įvažiavimas, kuriuo naudojosi jos tėvai, o dabar ji, visuomet buvo remontuojamas jos tėvų, o atsakovas prie remonto neprisidėjo. Antruoju įvažiavimu daugiau naudojosi atsakovas ir jis yra tokios būklės, kokią padarė atsakovas. Jai antras įvažiavimas reikalingas patekti į sodybą su žemės ūkio technika.

Atsiliepimas

2. Atsakovas P. B. pateikė atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, juo su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė patikslintą ieškinį atmesti, nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsakovo atsiliepimo argumentai:

2.1. Atsakovas naudojasi tik pagrindiniu įvažiavimu į sodybą, nes kitos galimybės tiesiogiai privažiuoti prie jam priklausančios gyvenamojo namo dalies neturi. Ieškovės nurodomas lauko kelias yra ariamos pievos dalis, per kurią gali važiuoti nebent žemės ūkio technika, bet ne lengvieji automobiliai. Analogiškas lauko kelias (provėžos) buvo ir ieškovės naudojamame žemės sklype, taigi buvo galimybė privažiuoti iki ieškovei priklausančių ūkio paskirties pastatų, apvažiuojant ieškovės valdomą sodą. Ieškovės pasidarytas kelias kurį laiką buvo naudojamas, po to buvo apartas.

2.2. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiu, kad ji daugelį metų remontuoja įvažiavimą į sodybą ir juo naudojasi. Kelias, kuriuo šalys patenka į sodybą, daug metų buvo gerinamas bendru sutarimu su J. F., o jam mirus, toliau kelio remonto darbus tęsė atsakovas, padedant artimiesiems, kadangi ieškovė pareiškė, jog jai kelias nerūpi, o jeigu atsakovas juo važinėja, jis jį turi ir tvarkyti.

2.3. Pagal VĮ Registrų centro nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, į sodybą įvažiavimas yra tik vienas. Vienas įvažiavimas pažymėtas ir žemėtvarkininkės L. B. 1996 m. kovo 25 d. sudarytame plane, jį priskiriant bendrai naudotis. Taip pat 1996 m. kovo 25 d. atsakovas ir ieškovės tėvas, tuometinis savininkas, pasirašė abrisą, kuriame yra įtvirtintas tik vienas bendras įvažiavimas ir bendro naudojimo kiemas, o atsakovui ir J. F. buvo suformuoti racionalūs 1,0 ha dydžio žemės sklypai.

2.4. Remiantis ieškovės pateiktu žemės sklypo naudojimosi tvarkos planu, atsakovas būtų priverstas sumažinti ariamos žemės sklypo dalį, atitinkamai ariama žemės sklypo dalis būtų skaidoma į atskirus žemės sklypo plotus, kas apsunkintų žemės sklypo priežiūrą. Šiuo metu ariama žemės sklypo dalis yra užsėta, todėl kelio formavimas ariamoje žemės sklypo dalyje reikštų ne tik dirbamo ploto sumažėjimą, bet ir dalies derliaus netekimą. Iki ieškovei priklausančių ūkio pastatų yra suformuotas ir įregistruotas oficialus kelias, kuriuo ieškovė gali nevaržoma patekti prie savo ūkio pastatų.

3. Trečiasis asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Tauragės ir Pagėgių skyrius (toliau – NŽT) atsiliepimais į ieškovės ieškinį ir patiksliną ieškinį prašė sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra. Nurodė, kad ieškovė prieštarauja pati sau dėl esamų ir naudojamų įvažiavimų į šalių namų valdas, todėl nėra aišku, kaip šalys patenka į savo namų valdą – ar bendru įvažiavimu, ar naudojasi atskirais įvažiavimais. NŽT nežino tikrosios naudojamų kelių būklės, nusistovėjusios naudojimosi jais tvarkos, informacijos apie atliktus kelių remonto darbus, įdėtas lėšas, tačiau iš žemės tvarkymo byloje esančių dokumentų yra matyti, kad kelias, kuriuo nori naudotis tik ieškovė, nuo pat Žemės sklypo suformavimo buvo skirtas naudotis bendrai. Tiek J. F., tiek P. B. žemės tvarkymo bylose pirminių žemės sklypų formavimo schemos labiau atitinka atsakovo pateiktą naudojimosi namų valdos žemės sklypu tvarką.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį atmetė, o atsakovo priešieškinį tenkino ir nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą: ieškovei valdyti ir naudotis paskyrė Žemės sklypo plotus, pažymėtus indeksais B (0,8767 ha) ir B1 (0,0771 ha), iš viso 0,9538 ha; atsakovui valdyti ir naudotis paskyrė Žemės sklypo plotą, pažymėtą indeksu C (0,9538 ha); Žemės sklypo plotą, plane pažymėtą indeksu A (0,0924 ha) paskyrė šalims naudotis bendrai. Teismas taip pat priteisė iš ieškovės 2 242,01 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai:

Atsiliepimas

4.1. Teismas nustatė, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir pateikė reikalavimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. parengtą Žemės sklypo planą. Teismas padarė išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktais procesiniais dokumentais pareiškė vienas kitam tapačius reikalavimus – nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal pateiktus planus, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, atsakovo atsiliepimą prilygino priešieškiniui.

4.2. Teismas iš UAB „Žemės matas“ 2012 m. liepos 23 d. Žemės sklypo plano nustatė, kad Žemės sklype pažymėti du į sodybos teritoriją vedantys keliai. Pagal Geoportal.lt aerofotografinio žemėlapio nuotraukas į sodybą laikotarpiu nuo 1995 m. iki 2020 m. vedė du keliai – vienas tiesiai į sodybą, dėl kurio egzistavimo ginčo šioje byloje nekyla, kitas – lauko kelias, einantis per atsakovo valdomą žemės dalį. Teismas pažymėjo, kad šiuo metu aktualių vaizdinių nepateikta, tačiau faktą, kad lauko kelio faktiškai nebėra, pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžio metu patvirtino tiek ieškovė, tiek atsakovas, todėl ginčo dėl minėtos faktinės aplinkybės, t. y. lauko kelio užarimo, nėra.

4.3. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė reikalavo, kad atsakovas atkurtų lauko kelią, tačiau teismas konstatavo, jog ieškovė suabsoliutino savo teisę naudotis lauko keliu – provėžomis, esančiomis atsakovo faktiškai valdomoje Žemės sklypo dalyje. Faktinė žemės naudojimo tvarka buvo sutarta 1996 m. tarp tuometinių Žemės sklypų savininkų pasiskirstant atitinkamas Žemės sklypo dalis ir naudojama iki šiol. Iš Geoportal.lt nuotraukų matyti, kad ieškovės valdomame žemės sklype taip pat buvo provėžotas kelias (1995–1999 m., 2005–2006 m., 2009–2010 m.). Šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytojai R. B. ir A. B.. Liudytojai nurodė, kad P. B. turėjo savo sklypo dalį kairėje, J. F. – dešinėje Žemės sklypo pusėje, ir, be bendro įvažiavimo į sodybą, jie važinėdavo kiekvieno sklype buvusiais lauko keliukais. Liudytoja R. B. pažymėjo, kad, atsiradus stambesnei žemės ūkio technikai, atsakovas leido važinėti per jam priklausantį žemės sklypą. A. B. patvirtino, kad prieš kelerius metus ieškovės žemės sklype buvęs lauko kelias buvo suartas.

Žemesnės instancijos teismas

4.4. Teismas padarė išvadą, jog 1996 m. tuometiniai Žemės sklypo savininkai susitarė tik dėl Žemės sklypo dalių pasiskirstymo, kiekvienas savo žemės dalimi naudojosi savarankiškai, pagal savo poreikius, naudojosi bendru įvažiavimu į sodybą, taip pat kiekvienas turėjo po lauko kelią savo faktiškai valdomose Žemės sklypo dalyse. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, kad Žemės sklype visuomet buvo du keliai, kuriais naudojosi abu bendraturčiai.

4.5. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad atsakovui panaikinus lauko kelią galimybė patekti prie savo ūkio paskirties pastatų su žemės ūkio technika yra itin apsunkinta, pažymėjęs, jog aplinkybių, kodėl ieškovė negali pasidaryti analogiško lauko kelio, kuris buvo 1999–2010 m., byloje nepateikta. Teismas taip pat nustatė, kad VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) yra įregistruotas privažiuojamasis kelias link Žemės sklypo, kelio unikalus Nr. 4400-5555-9207, nuo kelio A12 Ryga–Šiauliai–Tauragė–Kaliningradas, kuriuo galima privažiuoti prie ieškovei priklausančių ūkio paskirties pastatų. Ieškovė pripažino, kad minėtas kelias yra ir juo įmanoma privažiuoti prie jos pastatų, tačiau tokiu atveju jai reiktų važiuoti 1,5 km ilgesnę kelio atkarpą nei važiuojant atsakovo suartu lauko keliu.

4.6. Teismas, nustatęs, kad ieškovė iš dalies sutinka atsakovo siūloma Žemės sklypo naudojimo tvarka, susijusia su bendro naudojimo žemės palikimu ties elektros skydine bei siūlomu palikti bendro naudojimo žemės plotu aplink gyvenamąjį namą, taip pat nustatęs, kad ieškovės reikalavimas dėl lauko kelio, ėjusio per atsakovo valdomą žemės sklypo dalį, priskyrimo bendrai naudotis yra nepagrįstas, nusprendė, kad ieškovės siekis įteisinti žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal jos užsakymu UAB „Topokadas“ 2022 m. rugpjūčio 10 d. parengtą žemės sklypo planą yra ydingas ir neracionalus, neužtikrinantis proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos, ypač atsižvelgiant į konfliktiškus šalių santykius.

4.7. Teismas, įvertinęs atsakovo pateiktą naudojimosi tvarkos Žemės sklypu projektą, nustatė, kad šalims priskirtinos sklypo dalys yra apylygio naudingumo ir patogumo, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, iš esmės atitinka per daug metų susiklosčiusią faktinę žemės naudojimo tvarką, esmingai pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Todėl teismas laikė, kad atsakovo reikalavimas nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą yra pagrįstas ir įrodytas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė R. M. prašo Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti, taip pat priteisti iš atsakovo ieškovės naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias patyrė pirmosios instancijos teisme, ir 600,00 Eur už apeliacinio skundo surašymą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

5.1. Teismas nepagrįstai lauko kelią įvardijo kaip provėžas, nors pats į daikto apžiūrą atvykęs nebuvo ir visiškai nesiaiškino šio kelio būklės iki to momento, kol buvo iškelta civilinė byla, lauko kelio dalis sunaikinta, jį išariant. Aerofotografinio žemėlapio nuotraukos patvirtina, kad dar iki to momento, kai atsakovas ir J. F. tapo Žemės sklypo bendraturčiais, į sklypą vedė du keliai, einantys iš vienos nuovažos nuo pagrindinio kelio, kuriais abu bendraturčiai visą laiką naudojosi. Tiek J. F., tiek ieškovė įvažiavimo į dešinę Žemės sklypo dalį iš bendro kelio įsirengti negalėjo dėl prie kelio esančio griovio.

5.2. Lauko kelias buvo būtinas abiem bendraturčiams, nes juo yra pasiekiami abiem bendraturčiams priklausantys ūkiniai pastatai, taip pat ieškovės Žemės sklypo dalis. Ieškovė su savo sutuoktiniu yra ūkininkai, turi žemės ūkio technikos ir dirba žemę, naudojasi ūkinės paskirties pastatais. Norėdami privažiuoti prie ūkinės paskirties pastatų ir pasiekti ieškovės Žemės sklypo dalį, to padaryti negali nesant lauko kelio.

5.3. Liudytojus R. B. ir A. B. į teismo posėdį pasikvietė atsakovo atstovės liudyti joms reikiamas aplinkybes, todėl šie liudytojai buvo suinteresuoti duoti parodymus, kuriais palaikytų atsakovo poziciją.

5.4. Kadangi liudytoja A. M. patvirtino, kad 2012 m. liepos 23 d. buvo atvykusi į vietą ir atliko kartografinius ženklinimus, vadinasi, jeigu dešinėje Žemės sklypo dalyje būtų buvęs koks nors kelias, jis būtų buvęs pažymėtas kadastrinių matavimų byloje.

5.5. Teismas nevertino liudytojos R. B. parodymų, kad dėl mažo kiemo J. F. labai dažnai remontuodavo savo kiemo laiptus, nes, važiuojant su žemės ūkio technika, ji užkliūdavo ir išversdavo laiptus. Teismas taip pat nevertino liudytojo J. M. parodymų, kad tiek tuomet, kai žemės sklypo bendraturčiu buvo J. F., tiek ir tuo metu, kai Žemės sklypo bendraturte tapo ieškovė, su žemės ūkio technika prie ieškovei priklausančių ūkinių pastatų ir į jos faktiškai naudojamą Žemės sklypo dalį visuomet patekdavo lauko keliu. Tą aplinkybę patvirtino ir liudytoja R. B., kuri parodė, kad J. M. prie ūkinių pastatų ir į Žemės sklypą šiaurinėje dalyje pusėje patekdavo lauko keliu.

Žemesnės instancijos teismas

5.6. Teismas skundžiamu sprendimu neužtikrino ieškovei galimybės privažiuoti prie jai priklausančių ūkinių pastatų buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti ir galimybės įvažiuoti į jai priklausančią Žemės sklypo dalį.

5.7. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad lauko kelias, einantis per atsakovui priklausančią ariamą žemę, nusitęsia pro atsakovo pastatus iki ieškovei priklausančių pastatų. Nei notarine tvarka patvirtintu sutarimu, nei teismo sprendimu niekuomet nebuvo nustatyta, kad šis žemės plotas priklauso atsakovui. Lauko kelias veda per abiem bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą (kol nenustatyta kitaip) iki ieškovės ūkinių pastatų.

5.8. NTR išraše yra aiškiai nurodyta, kad 2,000 ha Žemės sklypo plotą sudaro: 1,5283 ha žemės ūkio naudmenų plotas, iš jo: ariamos žemės plotas – 1,2028 ha, o iš jos sodų plotas – 0,3255 ha. Be žemės ūkio naudmenų ploto, yra: 0,1241 ha kelių plotas, 0,3205 ha užstatyta teritorija, 0,0271 ha vandens telkinių plotas. Akivaizdu, kad kelio, užstatytos teritorijos ir vandens telkinių plotas nėra žemės ūkio naudmenos ir teismo padaryta išvada neatitinka realios tikrovės.

5.9. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovės siūlomas naudojimosi Žemės sklypu tvarkos planas yra ydingas ir neracionalus, neužtikrinantis proporcingos bendraturčių teisių bei teisėtų lūkesčių apsaugos ir neabejotinai sukels dar daugiau konfliktų bei ginčų. Nei J. F., nei ieškovė su atsakovu neturėjo konfliktų. Prieš iškeliant civilinę bylą, ieškovė su atsakovu buvo žodžiu susitarę, kad pasidalins kelius, t. y. kad ieškovei atiteks vienas įvažiavimas, o atsakovui kitas. Tačiau, parengus pirmąjį naudojimosi Žemės sklypu planą, atsakovas „neteko savo žodžio laisvės“, kadangi jam stojo atstovauti dvi marčios ir du advokatai. Pats atsakovas nebuvo pakviestas į teismo posėdį ir nebuvo apklaustas. Jis nepasirašė jokių procesinių dokumentų, jo asmeninė nuomonė liko neišklausyta.

5.10. Teismas nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d parengtą planą, kuriame nurodyta, kad bendras šulinys, kurio geriamąjį vandenį naudoja abu bendraturčiai, patenka į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Vadinasi, teismas atėmė galimybę ieškovei patekti prie šulinio ir paliko ieškovę be geriamojo vandens.

5.11. Teismas nurodė, kad ieškovė gali naudotis pravažiuojamuoju keliu privažiuoti prie sodybų nuo kelio A12. Taigi teismas nusprendė, kad į Žemės sklypo šiaurinę dalį ir prie ieškovei priklausančių ūkinės paskirties pastatų su žemės ūkio technika ieškovė galės patekti tik apvažiavusi visą kaimą 1,5 km atstumu. Teismas nurodė, kad ieškovė gali įsirengti atskirą kelią iš savo žemės sklypo, juo galės su žemės ūkio technika privažiuoti prie savo ūkinės paskirties pastatų ir patekti į Žemės sklypą šiaurinėje sklypo dalyje. Tačiau teismas neapžiūrėjo žemės sklypo ir visiškai neįsitikino, ar apskritai įmanoma tokį kelią įrengti per faktiškai esantį griovį ir sodą.

Atsiliepimas

5.12. Atsakovas nuo ieškovės pareikšto reikalavimo nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką gynėsi pareikšdamas atsiliepimą į ieškinį ir suformuluodamas savarankišką reikalavimą naudojimosi Žemės sklypu tvarką nustatyti pagal jo pateiktą planą. Tuo atveju, jeigu teismas atsakovo atsiliepimą į ieškinį pripažino priešieškiniu, jis privalėjo šiuo klausimu priimti nutartį ir išspręsti priešieškinio apmokestinimo žyminiu mokesčiu klausimą, o nagrinėdamas bylą, kartu nagrinėti tiek ieškinį, tiek priešieškinį. Tą aplinkybę, kad teismas atsakovo atsiliepimą į ieškinį laikė priešieškiniu, nors ir neapmokėtu žyminiu mokesčiu, ieškovė sužinojo tik gavusi teismo sprendimą. Ieškovei nebuvo suteikta teisė į jį atsikirsti ir buvo suvaržytos ieškovės procesinės teisės žinoti, kokia apimtimi nagrinėjama byla.

6. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas P. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 600 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų ir 54,80 Eur išlaidų už geriamojo vandens tyrimo atlikimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais motyvais ir argumentais:

Šalies argumentai

6.1. Ieškovė neteisingai teigia, kad tarp šalių niekada nebuvo nustatyta naudojimosi Žemės sklypu tvarka, o VĮ Registrų centre yra įregistruoti du keliai. Byloje yra pateiktas žemėtvarkininkės L. B. 1996 m. kovo 25 d. sudarytas abrisas, pagrindinis žemėtvarkos dokumentas, pagal kurį Žemės sklypo dalys buvo paskirstytos atsakovui ir J. F.. Minėtu abrisu buvo aiškiai apibrėžtas ir bendro naudojimo Žemės sklypo ribos. 1996 m. tarp atsakovo ir ieškovės tėvo nekilo jokio ginčo dėl Žemės sklypo naudojimo tvarkos, todėl abrisas iš esmės faktiškai gali būti prilyginamas naudojimosi tvarkos nustatymui, juolab kad ši tvarka galiojo iki tol, kol ieškovė neinicijavo teisminio proceso.

6.2. NTR išraše tik yra grafa „Kelių plotas: 0,1241 ha“, tačiau nenurodytas kelių skaičius. Be to, dėl šio įrašo posėdžio metu apklausta matininkė A. M. paaiškino, kad minėta grafa žymi Žemės sklypo naudmenas, kurios yra kintamos, o jų plotas priklauso nuo pačių savininkų vykdomos veiklos Žemės sklype. Žemės fondo apskaitos taisyklių 6.2.3 punkte nurodyta, kad keliai priskiriami žemės sklypo naudmenoms. Minėtų taisyklių 14 punkte detalizuoti plotai, kurie priskirtini kelio naudmenoms, todėl akivaizdu, kad ieškovės teiginiai, jog VĮ Registrų centre yra įregistruoti du keliai, kaip inžineriniai statiniai, yra visiškai nepagrįsti ir kelio sąvoka šiuo atveju neturėtų būti tapatinama su Žemės sklypo naudmenyse įvardijamu keliu.

6.3. Ieškovė 2022 m. kovo 17 d. ieškiniu tvirtino, jog šalys naudojasi dviem atskirais įvažiavimais, t. y. ieškovė naudojasi pagrindiniu įvažiavimu į sodybą, o atsakovas – lauko keliu. Pagal UAB „Topokadas“ 2022 m. sausio 11 d. parengtą Žemės sklypo planą, ieškovė aiškiai išreiškė savo poziciją, kad tariamas lauko kelias jai yra nereikalingas, ji juo nesinaudoja, nes turi kitų būdų pasiekti norimus ūkinius pastatus ar greta esančius žemės sklypus.

Atsiliepimas

6.4. Ieškovė tvirtino, kad Žemės sklype nuo pat Žemės sklypo įsigijimo buvo du keliai. Kartu su 2022 m. balandžio 15 d. atsiliepimu į ieškinį teismui buvo pateiktos ieškovės akcentuojamo lauko kelio fotonuotraukos, aerofotonuotraukos dėl bendro Žemės sklypo vaizdo. Minėtos nuotraukos patvirtina, kad ieškovės akcentuojamas lauko kelias yra pieva, kurioje vos matomos provėžos, ir tariamas kelias neturi jokios keliui skirtos kelio dangos ar bent jau važiuoti reikalingo kietesnio pagrindo. Provėžos pievoje yra vieno lygio su visa likusia dirbamo lauko dalimi, todėl pravažiuoti galima nebent naudojant ūkio techniką, tačiau analogiškas dirbamas žemės sklypas yra ir prie ieškovės priklausančios žemės sklypo dalies, todėl ji gali su ūkio technika važiuoti jai priskirta žemės sklypo dalimi. Be to, aerofotonuotraukos neginčytinai patvirtina, kad analogiškos dirbamo lauko provėžos buvo ir ieškovės naudojamame žemės sklype.

6.5. Ieškovė teikia teismui neteisingą informaciją ir dėl to, kad dėl kelio griovio ji neturi galimybės įsirengti kelio. Teismui pateiktos papildomos fotonuotraukos patvirtino, kad jokio ieškovės minimo griovio nėra. Galiausiai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad ieškovė turi 3,65 m pločio kelią iki ūkio paskirties pastatų, einantį pro nuosavybės teise valdomo gyvenamojo namo kampą, o lauko kelias buvo 3,60 m pločio.

6.6. Nors ieškovė teigia, kad liudytojai R. B. ir A. B. buvo pakviesti atsakovo, todėl jie yra suinteresuoti bylos baigtimi, tačiau ieškovės sutuoktinis, kuris taip pat buvo apklaustas, nėra įvardijamas kaip asmuo, suinteresuotas bylos baigtimi. Atsakovas pažymi, kad liudytojai R. B. ir A. B. nėra atsakovo giminaičiai ar artimi draugai.

6.7. Atsakovas kategoriškai neigia, jog su ieškove buvo susitaręs dėl kelių į sodybą pasidalijimo, kadangi yra tik vienas kelias (įvažiavimas) į sodybą. Ieškovė viso teisminio proceso metu nereiškė reikalavimo, jog atsakovo dalyvavimas teismo posėdyje būtų pripažintas būtinu. Atsakovas, siekdamas užtikrinti, kad viso teisminio proceso metu buvo atstovaujama jo interesams, o ne jo vaikų, savo parašu patvirtino šį atsiliepimą į apeliacinį skundą.

6.8. Kadangi ieškovė yra ūkininkė, todėl, siekiant tinkamai išdirbti žemės sklypą, įprastai tenka su žemės ūkio technika važiuoti daug didesnius atstumus nei 1,5 km valstybiniu keliu. Vien ta aplinkybė, kad ieškovė siekia tam tikro patogumo bei kategoriškai atsisako naudotis jai priskirta Žemės sklypo dalimi, nesudaro pagrindo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo Žemės sklypo apsunkinti pertekliniais lauko keliais, kurie neginčytinai trukdytų Žemės sklypo priežiūrą.

Šalies argumentai

6.9. Apeliaciniu skundu ieškovė nurodo naują motyvą, kuris nebuvo minimas viso teisminio proceso metu, t. y. kad teismas ieškovę paliko be geriamojo vandens. Atsakovas, siekdamas paneigti apeliaciniame skunde iškeltą naują prieštaravimą, teikia teismui bendrą žemės sklypo nuotrauką su pažymėtu šulinių išsidėstymu žemės sklype, abiejų šulinių fotonuotraukas bei UAB „Tauragės vandenys“ geriamojo vandens laboratorijos mėginių tyrimo protokolus, iš kurių matyti, kad ieškovės šulinyje geriamojo vandens kokybė yra dar net geresnė nei atsakovo, kadangi jame yra mažesnis nitratų kiekis.

Atsiliepimas

7. Trečiasis asmuo NŽT atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo sprendimą šioje byloje priimti teismo nuožiūra, nes ieškovės apeliacinio skundo reikalavimas NŽT jokių teisinių pasekmių nesukels.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgdamas į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų aplinkybių vertinimo ir naujų įrodymų priėmimo

11. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas nustatė naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d parengtą planą, kuriame nurodyta, kad bendras šulinys, iš kurio geriamąjį vandenį naudoja abu bendraturčiai, patenka į atsakovui priklausantį žemės sklypą. Vadinasi, teismas atėmė galimybę ieškovei patekti prie šulinio ir paliko ieškovę be geriamojo vandens. Atsakovo įsitikinimu, ieškovė nurodė naują motyvą, kuris nebuvo nagrinėtas pirmosios instancijos teisme. Atsikirsdamas į šiuos ieškovės argumentus atsakovas kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus – šulinių fotonuotraukas su paaiškinimais ir UAB „Tauragės vandenys“ Geriamojo vandens laboratorijos mėginių tyrimų protokolus. Šie naujai teikiami įrodymai, pasak atsakovo, paneigia ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl šulinių.

12. Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, nustatė, kad ieškovė pradiniame ieškinyje buvo nurodžiusi, kad toje atsakovo naudojamoje Žemės sklypo dalyje, kurioje yra ieškovės apeliaciniame skunde minimas šulinys, nėra šalių bendro naudojimo objektų. Nei pradiniame, nei patikslintuose ieškiniuose ieškovė aplinkybių dėl bendrojo naudojimo šulinio nenurodė. Su pradiniu ieškiniu pateiktame naudojimosi Žemės sklypu tvarkos plane ieškovė neprašė suteikti priėjimą prie aptariamo šulinio. Pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdžio metu ieškovė taip pat paaiškino, kad tarp šalių yra likęs ginčas tik dėl antrojo (lauko) kelio atsakovo Žemės sklypo pusėje, ieškovė jokio klausimo dėl šulinio nekėlė. Tik po bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos ieškovės atstovė pirmosios instancijos teismo 2022 m. gruodžio 8 d. posėdžio metu baigiamojoje kalboje užsiminė, kad yra toks bendrojo naudojimo šulinys, prie kurio prieiti ieškovei būtų užkirstas kelias.

13. Visų pirma, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ir jos atstovės pozicija dėl šulinio byloje yra nenuosekli ir prieštaringa. Antra, teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 253 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas baigiamųjų kalbų turinio ribojamas, t. y. baigiamųjų kalbų dalyviai neturi teisės savo kalbose remtis aplinkybėmis, kurių teismas netyrė, taip pat įrodymais, kurie nebuvo tiriami teismo posėdyje. Tokie ribojimai susiję su CPK 14 straipsnyje įtvirtinto betarpiškumo principo tinkamu įgyvendinimu ir užtikrinimu. Kaip jau minėta, ieškovė nei savo procesiniuose dokumentuose, nei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių dėl bendrojo naudojimo šulinio, todėl jos apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl šulinio nebuvo pirmosios instancijos teismo tiriamos ir vertinamos.

14. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), todėl teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, dėl ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių dėl patekimo prie šulinio nepasisako ir jų nevertina.

15. Kadangi ieškovės nurodytos aplinkybės dėl šulinio nėra vertinamos, teisėjų kolegija nemato būtinybės priimti ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktus naujus įrodymus, todėl atsisako priimti šiuos naujus įrodymus ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).

Dėl atsakovo atsiliepimo laikymo priešieškiniu

16. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, jame pareiškė reikalavimą dėl Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. parengtą Žemės sklypo planą. Teismas padarė išvadą, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas pateiktais procesiniais dokumentais pareiškė vienas kitam tapačius reikalavimus – nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal pateiktus planus, todėl, vadovaudamasis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principu, atsakovo atsiliepimą prilygino priešieškiniui. Ieškovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, laikydamas atsakovo atsiliepimą į ieškinį priešieškiniu, pažeidė procesinės teisės normas, nes jis buvo neapmokėtas žyminiu mokesčiu, ieškovė apie tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą sužinojo tik gavusi skundžiamą sprendimą, todėl jai nebuvo suteikta teisė į jį atsikirsti ir buvo suvaržytos procesinės teisės žinoti, kokia apimtimi nagrinėjama byla. Teisėjų kolegija tik iš dalies sutinka su tokiais ieškovės argumentais.

17. CK 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

18. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kreipėsi į teismą dėl naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarkos nustatymo, pareikšdama ieškinį ir jame nurodydama siūlomą (prašomą) nustatyti naudojimosi tvarką. Ieškovė pareikštą ieškinį ir siūlomą naudojimosi tvarką bylos nagrinėjimo metu kelis kartus tikslino. CPK 17 straipsnyje įtvirtinta, kad šalių procesinės teisės lygios. Ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį, o atsakovas – gintis nuo pareikšto ieškinio. Įstatyme nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikšto ieškinio priemonės – priešieškinis ir atsiliepimas į ieškinį. Atsiliepimas į ieškinį yra procesinis dokumentas, kuriame atsakovas išdėsto savo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio. Atsikirtimai į ieškinį gali būti materialiojo teisinio ir procesinio teisinio pobūdžio.

19. Nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškė atsiliepimą į ieškinį, jame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl naudojimosi Žemės sklypu tvarkos nustatymo, pateikė pasiūlymą (prašymą) nustatyti naudojimosi Žemės sklypu tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normose (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) nenustatyta, kad nustatant naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu atsakovas savo poziciją dėl naudojimosi tvarkos turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Kaip matyti iš CK 4.75 straipsnio 1 dalies, naudojimosi bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektu tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį, todėl teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės naudojimosi tvarkos, vertina šalių ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį (ar priešieškinyje) nurodytus naudojimosi tvarkos variantus ir argumentus, pagrindžiančius atitinkamos naudojimosi tvarkos pasirinkimą, ir priima sprendimą dėl naudojimosi tvarkos nustatymo (žr., pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009). Vadinasi, priešingai, nei argumentuoja ieškovė, atsakovas materialinio pobūdžio atsikirtimus į ieškovės pareikštą ieškinį, taip pat pasiūlymą (prašymą) nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. parengtą Žemės sklypo planą galėjo išdėstyti ir atsiliepime į ieškinį.

20. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis ir išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsakovo atsiliepimą į ieškinį prilygino priešieškiniui. Tačiau toks formalus trūkumas, teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

21. Ieškovė akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas, laikydamas atsakovo atsiliepimą į ieškinį priešieškiniu, pažeidė ieškovės procesines teises žinoti, kokia apimtimi nagrinėjama byla, ir jai nebuvo suteikta teisė į atsakovo priešieškinį atsikirsti. Teisėjų kolegija tokį ieškovės argumentą atmeta kaip aiškiai nepagrįstą, nes ieškovė, reaguodama į atsakovo pateiktą atsiliepimą į ieškinį, kuriame buvo išdėstytas siūlymas (prašymas) nustatyti naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. parengtą Žemės sklypo planą, net kelis kartus tikslino savo ieškinį, o atsakovas savo pozicijos byloje nekeitė. Šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 21 d. posėdžio metu patvirtino ir ieškovės atstovė, nurodydama, kad ieškovė iš tiesų svarstė atsakovo pateiktą planą, prie jo derinosi, neatsitiktinai buvo parengtas naujas planas ir kitas planas. Pati ieškovė, atsakydama į teisėjos klausimą, kuo atsakovo pateiktas planas nėra geras, pabrėžė, kad tik dėl antrojo kelio. Tai reiškia, kad ieškovei buvo gerai žinoma atsakovo pozicija ir jo siūlomas planas, būtent dėl tokios atsakovo pozicijos ieškovė keitė ir savo ieškinio reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti ieškovės procesinių teisių pažeidimo.

Dėl ginčo kelio

22. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu atmetė ieškovės ieškinį ir nustatė Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal atsakovo pateiktą UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad, pagal šį atsakovo siūlomą planą, šalims priskirtinos sklypo dalys yra apylygio naudingumo ir patogumo, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių, iš esmės atitinka per daug metų susiklosčiusią faktinę žemės naudojimo tvarką, esmingai pašalina galimybę kilti konfliktinėms situacijoms tarp bendraturčių ir geriausiai užtikrina abiejų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Ieškovė nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, iš esmės argumentuodama, kad jai yra būtinas per kairę Žemės sklypo dalį ėjęs lauko kelias, nes juo pasiekiama ieškovės Žemės sklypo dalis ir jos ūkiniai pastatai. Ieškovė su savo sutuoktiniu yra ūkininkai, turi žemės ūkio technikos ir dirba žemę, naudojasi ūkinės paskirties pastatais. Norėdami privažiuoti prie ūkinės paskirties pastatų ir pasiekti ieškovės Žemės sklypo dalį, to padaryti negali nesant lauko kelio. Teisėjų kolegija atmeta tokius ieškovės argumentus kaip nepagrįstus.

23. Žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas yra vienas iš bendraturčių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Pagal teismų praktiką, CK 4.75 straipsnio 1 dalies nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, reiškia įstatymo įtvirtintą kiekvieno bendraturčio pareigą visus su bendru turtu susijusius klausimus spręsti vadovaujantis interesų derinimo, proporcingumo, savitarpio supratimo principais. Tai įpareigoja bendraturčius išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto valdymo bei nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2009; 2010 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2010; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

24. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tais atvejais, kai bendrosios dalinės nuosavybės objektas yra žemės sklypas, turi būti vadovaujamasi ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 1 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais žemės teisinių santykių reguliavimo principais, pagal kuriuos tam, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti asmenų poreikius, žemė turi būti naudojama racionaliai, išsaugant ir gerinant gamtinę aplinką ir apsaugant žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-576/2006; 2011 m. liepos 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019; kt.).

25. Sprendžiant klausimus, susijusius su naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymu, įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros principo užtikrinimo ir galimų ginčų bei konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra išaiškinęs, kokios aplinkybės turi būti įvertintos sprendžiant dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarkos nustatymo, t. y. teismai turi atsižvelgti į bendraturčių turimas bendrosios nuosavybės dalis, įvertinti nesutarimo priežastis, siekti, jog nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Teismai privalo vertinti, ar bendraturčio pateiktas projektas atitinka proporcingumo principą, ar nepažeidžia kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar teikia prielaidų šalinti šalių konfliktinę situaciją. Siekdami šių tikslų teismai turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007). Spręsdamas, ar prašoma nustatyti naudojimosi bendru žemės sklypu tvarka atitinka nuosavybės teisių įgyvendinimą ir žemės santykius reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, teismas turi įvertinti aplinkybes, susijusias su bendraturčio esminiu interesu naudotis tam tikra bendro sklypo dalimi bei susiklosčiusiais faktiniais bendraturčių žemės naudojimo santykiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2006). Taigi, nustatant naudojimosi žemės sklypu tvarką, turi būti vadovaujamasi racionalumo, patogumo ir faktinio naudojimo kriterijais, kurie išplaukia iš bendrųjų žemės teisinių santykių reguliavimo principų (Žemės įstatymo 1 straipsnis) ir yra pripažinti teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2001; 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003). Be to, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad galimybė nustatyti naudojimosi bendru daiktu tvarką priklauso nuo konkrečioje byloje turinčių reikšmės faktinių aplinkybių (daikto paskirties, savybių, statybos techninių reglamentų ar kitų sąlygų ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2011).

26. Aptariamu aspektu svarbu ir tai, kad pagal civiliniame procese galiojantį rungimosi principą įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2019 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-695/2019; kt.).

27. Kaip matyti iš NŽT kartu su atsiliepimu į ieškovės ieškinį pateiktų žemės tvarkymo bylos išrašų, Žemės sklypas buvo suformuotas 1996 metais, nurodant J. F. (ieškovės tėvui) priklausančią namų valdos dalį (dešinėje pusėje nuo pagrindinio įvažiavimo) ir atsakovui priklausančią namų valdos dalį (kairėje pusėje nuo pagrindinio įvažiavimo) su bendru namų valdos kiemu ir vienu bendru keliu. Prie šių dokumentų pridėta Žemės sklypo schema su pažymėtomis atitinkamomis Žemės sklypo dalimis, kurias savo parašais patvirtino tiek J. F., tiek atsakovas. Pagal šią Žemės sklypo schemą ieškovės tėvui ir atsakovui priskirtos naudoti Žemės sklypo dalys labiau atitinka atsakovo siūlomą nustatyti naudojimosi tvarką.

28. Kaip matyti iš šalių byloje pateiktų aerofotonuotraukų ir fotonuotraukų, liudytojų parodymų, naudojimasis Žemės sklypu einant laikui kito. Buvo laikotarpis, kai buvo naudojamas ir pagrindinis kelias, vedantis tiesiai į gyvenamąją namą, ir atsakovui faktiškai priskirtoje Žemės sklypo dalyje buvęs lauko kelias. Tačiau tam tikrais atskirais laikotarpiais buvo naudojamas ir lauko kelias, esantis ieškovei priskirtinoje Žemės sklypo dalyje, kuris vėliau buvo pašalintas. Šią aplinkybę patvirtino ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklausti liudytojai R. B. ir A. B.. Atsižvelgdama į byloje pateiktas aerofotonuotraukas, priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo ieškovė, teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti šiais liudytojų paaiškinimais.

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir tarp šalių nusistovėjusią Žemės sklypo dalių valdymo tvarką, kuri buvo sutarta ieškovės tėvo ir atsakovo, daro išvadą, jog ta aplinkybė, kad atsakovo faktiškai naudotoje Žemės sklypo pusėje kurį laiką egzistavo lauko kelias, kuriuo atsakovas geranoriškai leido ieškovei ir ieškovės tėvui pravažiuoti su žemės ūkio technika, ieškovei nesukūrė asmeninių teisių ar teisėtų lūkesčių į tą lauko kelią. Tokių teisių (teisėtų lūkesčių) nesukūrė ir faktas, kad lauko kelias buvo pažymėtas 2012 m. atliktų kadastrinių matavimų pagrindu parengtame plane, nes atliekant kadastrinius matavimus fiksuojama esama situacija sklype, kuri vėliau gali kisti. Be to, atlikti kadastriniai matavimai nesaisto teismo, nagrinėjančio šalių nesutarimą dėl naudojimosi tvarkos, nes teismas tokį šalių ginčą sprendžia ne vien tik pagal kadastro duomenis, bet įvertindamas visumą teisiškai reikšmingų aplinkybių. Tuo labiau, kad, pagal byloje esančius duomenis, šis lauko kelias, labiau tikėtina, nėra reikalingas šalims – ieškovė pradiniu ieškiniu buvo išdėsčiusi poziciją, kad jai tas lauko kelias atsakovo pusėje nėra reikalingas, o įvažiavimai šalims gali būti nustatyti atskiri. Realiai tokią pačią poziciją ieškovės atstovė išdėstė ir baigiamojoje bylos stadijoje, nurodydama, kad iš pradžių ieškovė siekė naudotis atskirais įvažiavimais ir tik atsakovui paprieštaravus kreipėsi į teismą su reikalavimu dėl dviejų įvažiavimų. Šios aplinkybės ir kiti byloje surinkti įrodymai (dėl galimybės privažiuoti prie ieškovės statinių ir žemės per viešą kelią, anksčiau buvusio lauko kelio ieškovės faktiškai naudotoje Žemės sklypo pusėje), teisėjų kolegijos vertinimu, rodo, kad ieškovė iš tiesų turi galimybę patekti prie jai priklausančios Žemės sklypo dalies ir ūkinių pastatų su žemės ūkio technika, o, reikalaudama leisti naudotis 2 keliais, iš esmės siekia tik patogaus privažiavimo atsakovo Žemės sklypo dalies sąskaita. Matyti, kad per atsakovui priskirtą ir jo faktiškai naudotą Žemės sklypo dalį ėjęs lauko kelias atsakovui priskiriamą ir jo faktiškai naudotą Žemės sklypo dalį kirto į dvi dalis, ėjo pro jam nuosavybės teise priklausančius statinius, todėl tokia ieškovės reikalaujama nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka nėra racionali, neužtikrina teisingo bendraturčių teisių ir teisėtų interesų balanso.

30. Teisėjų kolegija pastebi, kad būtent dėl per atsakovo faktiškai naudotą sklypo dalį buvusio lauko kelio šiuo metu tarp šalių kyla pagrindiniai nesutarimai, jis apskritai yra (iš dalies) panaikintas (užartas). Vadinasi, atsakovo pasiūlyta Žemės sklypo naudojimosi tvarka leidžia išvengti ateityje galinčių kilti šalių konfliktų dėl naudojimosi (buvusiu) lauko keliu, jo atstatymo. Juolab kad atsakovo pasiūlytoje tvarkoje numatyta, kad bendram naudojimui tenka 924 kv. m, t. y. du kartus mažiau nei pagal ieškovės siūlytą galutinį projektą (1 874 kv. m), kuriame bendram naudojimuisi, be kita ko, siūlyta priskirti ir nemažą dalį kiemo, esančio atsakovui priklausančioje gyvenamojo namo dalyje, taip pat šalia atsakovui priklausančių kitų statinių. Vadinasi, atsakovo siūlyta tvarka leis šalims efektyviau naudotis turima nuosavybės dalimi.

31. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta anksčiau, atsakovo prašoma nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarka pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, labiausiai atitinka racionalią Žemės sklypo naudojimosi tvarką, iš esmės atitinka faktiškai susiklosčiusią situaciją ir susitarimą, pagal kurį atsakovas naudojosi kaire (nuo pagrindinio įvažiavimo), o ieškovė dešine (nuo pagrindinio įvažiavimo) Žemės sklypo dalimi, šalims priskirtinos sklypo dalys yra apylygio naudingumo ir patogumo, užtikrina visiems bendraturčiams patogų naudojimąsi, priėjimą prie nuosavybės teise valdomų statinių.

Dėl procesinės bylos baigties

32. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nors pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu be pagrindo atsakovo atsiliepimą į ieškovės ieškinį prilygino priešieškiniui, vis dėlto priėmė iš esmės teisingą sprendimą ieškovės ieškinį atmesti ir nustatyti Žemės sklypo naudojimosi tvarką pagal UAB „Žemės matas“ 2022 m. sausio 27 d. planą. Tenkinti ieškovės apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

33. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl šių argumentų išsamiau nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus ieškovės apeliacinį skundą jos patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.

35. Atsakovas P. B. už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 600,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Atsakovas pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2023 m. sausio 26 d. sąskaitą už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, šios atsakovo patirtos 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš ieškovės.

36. Atsakovas taip pat nurodo patyręs 54,80 Eur išlaidų už atliktą geriamojo vandens tyrimą. Atsakovas pateikė UAB „Tauragės vandenys“ PVM sąskaitą faktūrą ir kasos pajamų orderio kvitą, patvirtinančius patirtas 54,80 Eur išlaidas. Nors teisėjų kolegija atsisakė priimti atsakovo pateiktus UAB „Tauragės vandenys“ Geriamojo vandens laboratorijos mėginių tyrimų protokolus, tačiau teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad šios išlaidos byloje susidarė dėl ieškovės procesinių veiksmų, t. y. atsakovas užsakė geriamojo vandens tyrimą reaguodamas į ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl šulinio. Dėl šios priežasties teisėjų kolegija laiko ir šias 54,80 Eur atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrįstomis ir priteistinomis iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsisakyti priimti atsakovo P. B. kartu su atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą pateiktas šulinių fotonuotraukas su paaiškinimais ir UAB „Tauragės vandenys“ Geriamojo vandens laboratorijos mėginių tyrimų protokolus.

Priteisti iš ieškovės R. M. 654,80 Eur (šešis šimtus penkiasdešimt keturis eurus 80 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovui P. B..

Teisėjai Aurimas Brazdeikis Marius Dobrovolskis Milda Skersienė